Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. B. ir S. B. ieškinį atsakovei D. D. dėl garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovai A. B. ir S. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti atsakovės D. D. paskleistus duomenis apie ieškovus neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovų garbę bei orumą, taip pat priteisti iš atsakovės D. D. A. B. 1000,00 EUR ir S. B. 1500,00 EUR neturtinei žalai atlyginti. Ieškovai prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei D. D. skleisti jos rašte nurodytą informaciją bei savo esme ar turiniu panašią informaciją: „A. B. toleruoja, galimai palaiko ir skatina savo žmona.“; „S. B. nuolat psichologiškai terorizuodavo, be jokių skrupulų išvadindavo sena ragana ir liepdavo savo vaikams laužyti lazdomis jos pasisodintus augalus.“ „2017 m. S. B., pamačiusi, kad mano mažametis anūkas, kuriam tuo metu tebuvo (duomenys neskelbtini) metai, žaidė smėlynėje ant savo terasos, kuri yra po jos balkonu, pylė vandenį ant vaiko terasos ir į jo smėlynę su žaislais.“; „2019 m. balandžio 23 d. S. B. užsipuolė mano dukrą su vaikais einančią namo, ir mūsų bei kitu kaimynų vaikų akivaizdoje pradėjo šaukti bei šiurkščiai įžeidinėti mano dukra“; „S. B. tapo itin aktyvi mano mažamečio anūko atžvilgiu, riboja jo galimybes žaisti su kitais vaikais bendrame kieme, veja iš jo lauk, yra buvęs itin skaudus atvejis, kai atsidariusi langą S. B. apspjovė ir apipylė pienu mano žentą su anūkais.“; „Negana to, (duomenys neskelbtini) metų vaikui rėžė į akis, kad specialiai nervuos jo mama.“; <...> „progą nutaikiusi dažnai pakeltu tonu išvydavo, sakydama, kad visiems vaikams čia galima žaisti, bet jam vienam ne. Be to, dar nuteikinėja ir savo vaikus prieš mano anūką, jį gąsdinti pagaliu ir pan.“;„2019 m. S. B. automobiliu kieme sekdama paskui dviračiu važiuojantį mano mažametį anūką išgąsdino ilgai laikydama garsinį signalą,“;„ Prašydamas S. B. nustoti taip elgtis, pasakė, jog bus priverstas kreiptis į A. B. darbovietės vadovybę, tačiau S. B. tik pasijuokė, teigdama: „nebijom, nes M. yra mūsų vaiko krikšto tėvas“ ir vėliau paantrino: „užtampysim jus teismuose su M. advokatais“; „S. be kitų žeminančių frazių nurodė, jog „jei aš būčiau bičas ir tu būtum bičas – seniai išmalčiau tavo snukį...“;„Ne kartą buvo užfiksuoti atvejai kaip S. B. būdama kieme priėjus prie langų paslapčia filmuodavo mano šeimos narius miegančius namuose.“; „2019 m. S. B. psichologinius išpuolius bei įžeidimus patyriau tiesiogiai ir aš su savo vyru, bei mano draugė, kuri padėdavo prižiūrėti anūkus. Ne kartą vaikščiodama su anūkais, buvau S. B. išprašyta iš bendro kiemo. Mano vyras taip pat buvo įžeistas ir pažemintas, neva jis tik kažkoks sportininkas <...>“; „2019 m. mano vyrą sekdama šaukė, jog neva jo žentas naktimis žinutes rašo, kad nori papjauti ją peiliu.“; „2020 m. sausio mėn. mano vyrui atvežus dukrai bulves ir kraunant jas į garažą, S. B. specialiai pervažiavo jos automobiliu, o paskui nenurimdama dar ir bandė taranuoti automobiliu mano vyrą su savo draugu, <...>“; „2020 m. vasario mėn. S. B. eilinį kartą neteisėtai filmavo mano anūką su savo mažamečiais draugais, žaidžiančius kieme.“

Ieškovai nurodo, kad atsakovė paskleidė minėtus teiginius apie ieškovus, 2020 m. vasario 5 d. kreipdamasi raštu ne tik į ieškovus, bet ir į įmonės, kurioje dirba ieškovas A. B., vadovą. Atsakovės paskleista informacija ieškovams buvo priskirti teisei ir moralei priešingi veiksmai, negarbingas ir visuomenėje ypač smerktinas elgesys, apibūdinantis ieškovus itin neigiamai. Šios aplinkybės, leidžia daryti išvadą, jog paskelbus šiame ieškinyje nurodytą informaciją atsakovė pažemino ieškovų garbę bei orumą, taigi ieškovai turi teisę šias savo teises ginti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio numatyta tvarka. Taip pat atsakovė savo rašte nurodė, jog turi realių ketinimų ateityje informaciją paskleisti dar platesnei auditorijai: <...> kreipsiuosi į teisėsaugos institucijas bei pasitelksiu kitas žiniasklaidos priemones (žurnalistai, deja, yra itin susidomėję dėl reportažo ir šios situacijos) <...> Prašau nurodyti ar bus imtasi ir kokių priemonių šiai situacijai išspręsti ir nereiks šio rašto išsiųsti žymiai platesnei auditorijai <...> pateiksime žurnalistams, nušviesime visuomenę apie Jūsų bendrovės nepriekaištingos reputacijos, „geriausią iš geriausių“ komunikacijos vadovą, jo nenorą stabdyti žmonos psichologinių išpuolių prieš mažamečius, nėščiąsias ir pensininkus, bei galimai skatinimą, palaikymą ir toleravimą tokio elgesio. Galbūt Jūsų bendrovei ir A. B. yra nesvarbi jo reputacija ir tikėkimės, tai nepakenks jo tolimesnei sėkmingai karjerai, bei galės toliau sėkmingai reprezentuoti bendrovę ir viešai internete formuoti visuomeninę nuomonę <...>. Ieškovai laiko, jog tokios aplinkybės sudaro pagrindą reikšti atsakovei taip pat ir prevencinį reikalavimą, nes tikrovės neatitinkančios Informacijos, žeminančios Ieškovų garbę ir orumą paskleidimu atsakovė ne tik šiurkščiai pažeidė Ieškovų garbę ir orumą, bet ir kyla realus pavojus, kad ateityje ieškovams gali būti padaryta dar didesnės žalos. Dėl atsakovės paskelbtos Informacijos ieškovas buvo priverstas savo darbovietėje aiškintis prieš vadovą. Ieškovas atsidūręs tokioje padėtyje patyrė itin stiprių neigiamų vidinių išgyvenimų dėl atsakovės Informacijoje nurodyto jo ir ieškovės neva amoralaus ir teisei priešingo elgesio. Šios aplinkybės neabejotinai vertintinos kaip ieškovo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patirta neturtinė žala. Dėl atsakovės paskelbtos informacijos dvasinę skriaudą patyrė ir ieškovė, kadangi dauguma rašte išdėstytos ir paskelbtos tikrovės neatitinkančios informacijos yra būtent apie ieškovę. Ieškovas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų jam padarytą neturinę žalą vertina iš viso 1 000 EUR, o ieškovė – 1 500 EUR. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė savo rašte aiškiai nurodė, jog turi realių ketinimų ateityje informaciją paskleisti dar platesnei auditorijai nekyla abejonių, jog egzistuoja realus pavojus, kad ateityje teises pažeidžiantys veiksmai ir žalos ieškovams darymas gali būti tęsiami. Todėl remiantis CK 6.255 straipsnio 1 dalimi ieškovai turi pagrindą reikšti šioje byloje prevencinį reikalavimą uždrausti Atsakovei skleisti jos rašte nurodytą tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovus.

Atsakovė ieškinio nepripažino. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinio nepripažįsta. Ieškovų šeima, t. y. A. B., S. B. ir du judviejų nepilnamečiai vaikai, gyvena name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Tame pačiame name gyvena atsakovės dukra G. E. su vyrų K. E. bei trimis mažamečiais vaikais, E. E. (gimęs: (duomenys neskelbtini)), K. E. (gimęs: (duomenys neskelbtini)) ir D. E. atsakovė palaiko itin artimus ir šiltus santykius su dukra, jos vyru (žentu) ir anūkais, todėl ji dažnai atvažiuoja juos aplankyti, su didele meile, džiaugsmu ir rūpesčiu prižiūri anūkus. Natūralu, kad atsakovė, daug laiko praleisdama su dukros šeima, mato ir jaučia savo artimųjų itin blogą emocinę ir psichologinę būseną, kurią sukėlė nesiliaujantys konfliktai su greta gyvenančiais ieškovais, ypatingai su ieškove S. B.. Dėl ieškovės S. B. veiksmų buvo kelis kartus kreiptasi į Vaikų teisių apsaugos tarnybą ir į policijos pareigūnus. Todėl atsakovė jaučia moralinę pareigą ginti savo vaikus ir anūkus nuo, jos manymu, neteisėtų ir itin amoralių ieškovės S. B. veiksmų, nukreiptų prieš jos dukrą ir mažamečius anūkus. Ieškovė S. B. konfliktuoja ir itin nepagarbiai elgiasi su praktiškai visais greta gyvenančiais (duomenys neskelbtini) kaimynais, bei aplinkinių namų gyventojais. Atsakovės žiniomis pirmasis ieškovės S. B. ir atsakovės dukros „susidūrimas“ įvyko dar 2016 metais, kuomet ieškovė S. B. su draugų būriu, po kaimynų butų langais, vartojo alkoholinius gėrimus, garsiai leido muziką ir rėkavo. S. B. visiškai ignoravo visus kaimynų, tame tarpe ir G. E., prašymus patildyti muziką. Nepasikentusi triukšmo, G. E. apie tai kelis kartus informavo policijos pareigūnus. Manytina, kad tokie atsakovės dukros G. E. prašymai netriukšmauti ir galiausiai policijos iškvietimas, išprovokavo ir nulėmė tolimesnius, į atsakovės dukros šeimą nukreiptus, ieškovės S. B. neteisėtus ir amoralius veiksmus. Visų ieškinyje prašomų paneigti teiginių teisingumą gali patvirtinti namo kaimynai, kurie stebėjo ieškinyje nurodytą ieškovų elgesį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad atsakovė D. D. 2020 m. vasario 5 d. elektroniniu paštu išsiųstu raštu kreipėsi į įmonės, kurioje dirba ieškovas A. B., vadovą P. M., nurodydama tokius teiginius apie ieškovus: „S. B. nuolat psichologiškai terorizuodavo, be jokių skrupulų išvadindavo sena ragana ir liepdavo savo vaikams laužyti lazdomis jos pasisodintus augalus.“; „A. B. toleruoja, galimai palaiko ir skatina savo žmona.“; „2017 m. S. B., pamačiusi, kad mano mažametis anūkas, kuriam tuo metu tebuvo (duomenys neskelbtini) metai, žaidė smėlynėje ant savo terasos, kuri yra po jos balkonu, pylė vandenį ant vaiko terasos ir į jo smėlynę su žaislais.“; „2019 m. balandžio 23 d. S. B. užsipuolė mano dukrą su vaikais einančią namo, ir mūsų bei kitu kaimynų vaikų akivaizdoje pradėjo šaukti bei šiurkščiai įžeidinėti mano dukra,“; „S. B. tapo itin aktyvi mano mažamečio anūko atžvilgiu, riboja jo galimybes žaisti su kitais vaikais bendrame kieme, veja iš jo lauk, yra buvęs itin skaudus atvejis, kai atsidariusi langą S. B. apspjovė ir apipylė pienu mano žentą su anūkais.“; „Negana to, (duomenys neskelbtini) metų vaikui rėžė į akis, kad specialiai nervuos jo mama.“; „Net negali žaisti savo terasoj, kuri yra po B. langais, ramiai su draugais, nes progą nutaikiusi dažnai pakeltu tonu išvydavo, sakydama, kad visiems vaikams čia galima žaisti, bet jam vienam ne. Be to, dar nuteikinėja ir savo vaikus prieš mano anūką, jį gąsdinti pagaliu ir pan.“; „2019 m. S. B. automobiliu kieme sekdama paskui dviračiu važiuojantį mano mažametį anūką išgąsdino ilgai laikydama garsinį signalą,“; „Prašydamas S. B. nustoti taip elgtis, pasakė, jog bus priverstas kreiptis į A. B. darbovietės vadovybę, tačiau S. B. tik pasijuokė, teigdama: „nebijom, nes M. yra mūsų vaiko krikšto tėvas“ ir vėliau paantrino: „užtampysim jus teismuose su M. advokatais“; „S. be kitų žeminančių frazių nurodė, jog „jei aš būčiau bičas ir tu būtum bičas – seniai išmalčiau tavo snukį...“; „Ne kartą buvo užfiksuoti atvejai kaip S. B. būdama kieme priėjus prie langų paslapčia filmuodavo mano šeimos narius miegančius namuose.“; „2019 m. S. B. psichologinius išpuolius bei įžeidimus patyriau tiesiogiai ir aš su savo vyru, bei mano draugė, kuri padėdavo prižiūrėti anūkus. Ne kartą vaikščiodama su anūkais, buvau S. B. išprašyta iš bendro kiemo. Mano vyras taip pat buvo įžeistas ir pažemintas, neva jis tik kažkoks sportininkas“; „2019 m. mano vyrą sekdama šaukė, jog neva jo žentas naktimis žinutes rašo, kad nori papjauti ją peiliu.“; „2020 m. sausio mėn. mano vyrui atvežus dukrai bulves ir kraunant jas į garažą, S. B. specialiai pervažiavo jos automobiliu, o paskui nenurimdama dar ir bandė taranuoti automobiliu mano vyrą su savo draugu,“; „2020 m. vasario mėn. S. B. eilinį kartą neteisėtai filmavo mano anūką su savo mažamečiais draugais, žaidžiančius kieme.“

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.42 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Nagrinėjant garbės ir orumo gynimo bylą svarbu nustatyti visas atsakomybės sąlygas: žinių paskleidimo faktą, kad paskleistos žinios yra apie ieškovą, taip pat žeminantį žinių pobūdį. Nagrinėjamu atveju ginčijamų teiginių paskleidimo faktas, taip pat jog šiuos teiginius paskleidė atsakovė, įrodyta, nes ginčo teiginiai buvo paskleisti ieškovo A. B. darbovietės vadovui adresuotame elektroniniame laiške, adresatas šį laišką ir jame nurodytus teiginius perskaitė. Tai, kad ginčo teiginiai paskleisti apie ieškovus, patvirtina atsakovės minimi faktai, identifikuojant tiek asmens vardą, pavardę, gyvenamąją vietą ir darbovietę.

Taip pat pažymėtina, jog svarbu atriboti kokio pobūdžio informacija buvo paskleista, t. y. ar tai yra faktai, žinios, ar asmens nuomonė. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Tuo tarpu nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2007). Taigi žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas.

Teismų praktikoje pažymima, kad vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2007). Taigi darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma.

Nagrinėjamu atveju iš atsakovė pateikė konkrečius faktus, o ne jų subjektyvią interpretaciją. Atsakovės nurodytus faktus galima patikrinti, taikant tiesos ir netiesos kriterijus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad žeminančiais garbę ir orumą laikomi tokie tikrovės neatitinkantys duomenys, kurie įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę, orumą, gerą vardą visuomenėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-141-690/2016). Tai klaidinga ir diskredituojanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį viešajame gyvenime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-828/2001; 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2011). Nagrinėjamu atveju paskleistais teiginiais ieškovė S. B. kaltinama negarbingu, teisės ir moralės normas pažeidžiančiu elgesiu, o ieškovas A. B. – tokio jo sutuoktinės elgesio toleravimu ir galimu palaikymu.

Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad buvo paskleistos žinios, o ne nuomonė, taip pat kad žinios paskleistos apie ieškovus, žinių žeminančio pobūdžio ir jas paskleidė atsakovė D. D.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta paskleistų duomenų neatitikties tikrovei prezumpcija. Kadangi įrodyti, kad duomenys neatitinka tikrovės, paprastai būna sunku ar net neįmanoma, tai asmuo, apie kurį duomenys yra paskleisti, negali būti įpareigotas įrodyti jų neatitikties tikrovei, nes tai būtų neproporcingas jo galimybių ginti savo garbę ir orumą ribojimas. Tarp šalių kilo ginčas, ar atsakovės D. D. paskleistos žeminančios žinios apie ieškovus atitinka tikrovę. Įvertinęs byloje esančių įrodymų: vaizdo ir garso įrašų, liudytojų parodymų ir rašytinių įrodymų turinį teismas laiko, jog atsakovė įrodė, jog apie ieškovus paskleistos žinios atitinka tikrovę.

Dėl teiginio „S. B. nuolat psichologiškai terorizuodavo, be jokių skrupulų išvadindavo sena ragana ir liepdavo savo vaikams laužyti lazdomis jos pasisodintus augalus.“ Šių teiginių atitikimą tikrovei patvirtina liudytojų L. B., L. Š., K. E., J. J., J. D., V. P. ir V. Š., G. E., L. M. parodymai. Liudytoja L. B. teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. kovo 15 d. 9.30 val., paliudijo, jog yra stebėjusi, kaip S. B. šaukė ant vaikų, jog jie negali žaisti prie pastatyto krepšinio stovo, liepė jiems eiti į kitą kiemą, o pamačiusi liudytoją greitai uždarė langą. Liudytoja L. Š. teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. kovo 15 d. 9.30 val., nurodė, kad jos suaugusi dukra paskambino tėvams ir informavo, jog S. B. spardė laiptinėje padėtus liudytojos šeimos baldus, skambino į duris, išgąsdino suaugusią dukrą. Liudytoja nurodė, kad stebėjo, kaip S. B. draudė bendrame namo kieme žaisti vaikams, kaimynams vaikščioti aplink jos namus ir vedžioti šunis. Liudytojas K. E. teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. kovo 15 d. 9.30 val., patvirtino, jog S. B. atidarė langą ir einančio liudytojo su mažamečiais vaikais atžvilgiu pasakė tokius teiginius: „Ar neturi drabužių?“, „Atrodai kaip marozas“. Liudytojas patvirtino, jog S. B. yra gąsdinusi jo sūnų (duomenys neskelbtini), draudė kaimynams sodinti augalus bendrame kieme, keldavo ginčus dėl parkavimo vietų ir bendro kiemo naudojimo tvarkos. Liudytoja J. J. teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. kovo 15 d. 9.30 val., paaiškino, kad yra atsakovės draugė ir padeda jai prižiūrėti anūkus. Ji paliudijo, jog matė, kaip S. B. yra užsipuolusi atsakovę dėl neaiškios priežasties, grasindama, jog viską padarys, kad atsakovės dukra G. E. negyventų name. Liudytoja patvirtino, jog atsakovės anūkas (duomenys neskelbtini) bijojo S. B. S. B. yra išgąsdinusi atsakovės anūką (duomenys neskelbtini) automobilio garsiniu signalu, taip pat kad S. B. reikalavo liudytojos pasišalinti iš bendro kiemo. Liudytojas J. D. teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. kovo 15 d. 9.30 val., paliudijo, jog S. B. su šunimi ateidinėjo link durų ir liudytojui pasakė, kad jo žentas rašinėja naktimis žinutes ir grasina ją papjauti, taip pat pasakė įžeidžiančius teiginius, kad „jūs slabakai sportininkai, jūsų žentas marozas“. Liudytoja V. P. teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. balandžio 7 d. 10.00 val., paliudijo, jog S. B. konfliktavo su kaimynaus: L. Š., V. P., K. ir G. E., taip pat ir su kitais kaimynais. Liudytojas V. Š. teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. birželio 30 d. 14.00 val., paliudijo, jog S. B. nuolat reikšdavo įvairaus pobūdžio pretenzijas kaimynams, patvirtino, jog jo pilnametė dukra yra skambinusi apsiverkusi, nes S. B. spardė liudytojo turtą, esantį laiptinėje, skambino į duris. Nurodė, kad S. B. skųsdavo kaimynus įvairioms institucijoms, tai dėl gėlių, tai dėl to, kad nusiėmė trumpam laikui kaukę lauke COVID-19 laikotarpiu. S. B. yra užkirtusi kelią liudytojui automobilių stovėjimo aikštelėje, spjaudėsi, trenkė per veidą, naudojo fizinę jėgą. Liudytojas patvirtino, kad yra girdėjęs, kaip S. B. įžeidinėjo G. E.. S. B. taip pat liudytojui draudė šunį vedžioti bendrame kieme, prie liudytojo buto esantį kilimėlį išmesdavo į pirmą aukštą. Liudytoja G. E. teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. kovo 15 d. 9.30 val., paliudijo, jog S. B., jos vyrui išvažiavus iš namų, jungdavo garsią muziką, daužydavo į sienas, pakeltu tonu reikšdavo liudytojai įvairias pretenzijas, liudytojos sūnui pasakiusi, kad specialiai nervuos mamą. Liudytoja L. M. teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. kovo 15 d. 9.30 val., paliudijo, jog iš vaikų pasakojimų žinojo, kad S. B. užgaulioja vaikus, neleidžia jiems žaisti kieme. Liudytoja patvirtino, jog S. B. yra įžeidinėjusi G. E. prie mažamečių vaikų. Liudytojai patvirtino, jog dėl S. B. konfliktiško elgesio jautė įtampą ir nesaugumo jausmą.

Dėl teiginio, jog ieškovė S. B. išvadinimo sena ragana. Liudytoja L. Š. teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. kovo 15 d. 9.30 val., paliudijo, jog S. B. taip pasakė ant kaimynės V. P., kai buvo sodinami augalai. Liudytoja V. P. teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. balandžio 7 d. 10.00 val., paliudijo, jog S. B. ją išvadino sena ragana S. vaikų akivaizdoje, o vaikai tą pakartodavo liudytojos atžvilgiu.

Dėl teiginio, jog ieškovė S. B. liepė vaikams lazdomis laužyti pasodintus augalus. Liudytoj L. Š. teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. kovo 15 d. 9.30 val., patvirtino, jog S. B. vaikai dažnai išeidavo į kiemą su pagaliais ir daužydavo medžius, augalus, turėklus, o S. B. tai matė ir nedrausmindavo savo vaikų. Liudytojas K. E. teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. kovo 15 d. 9.30 val., patvirtino, jog S. B. vaikas su lazda ėjo ir gąsdino atsakovės anūką (duomenys neskelbtini). Liudytoja V. P. teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. balandžio 7 d. 10.00 val., paliudijo, jog girdėjo, kad S. B. liepė vaikams laužyti augalus, jog S. B. buvo nepatenkinta dėl terasos krūmų, nors tai buvo suderinta su namo kaimynais. Iš pokalbio prisimena, jog S. B. savo vaikams pasakė „Ateikite čia“ ir „Galite laužyti ir daryti ką norit“.

Taigi, liudytojų parodymai patvirtina, jog S. B. nuolat pradėdavo konfliktus su kaimynais, vaikų akivaizdoje kaimynę išvadino „sena ragana“. Savo vaikams liudytojų akivaizdoje pasakė „galite laužyti ir daryti ką norit“ apie šalia namo pasodintus augalus. Kaimynų akivaizdoje S. B. vaikai su lazdomis daužė medžius, turėklus, gąsdino atsakovės anūką, o ieškovė matydama tokį savo vaikų elgesį, jo dėl šio elgesio nedrausmino, todėl ginčo teiginys, jog ieškovė S. B. liepė vaikams lazdomis laužyti pasodintus augalus, iš esmės atitinka tikrovę.

Dėl teiginio: „2017 m. S. B., pamačiusi, kad mano mažametis anūkas, kuriam tuo metu tebuvo (duomenys neskelbtini) metai, žaidė smėlynėje ant savo terasos, kuri yra po jos balkonu, pylė vandenį ant vaiko terasos ir į jo smėlynę su žaislais.“ Iš atsakovės atsiliepimo priedo Nr. 5 – vaizdo įrašo matyti savo buto balkone stovinti ieškovė S. B. su kibiru ir vandeniu užlietas ieškovės buto balkonas bei aukštu žemiau esanti terasa, kur yra vaikų žaislai, smėlynė, taip pat K. E. vaikas šlapiais drabužiais. Liudytojas K. E. teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. kovo 15 d. 9.30 val., paliudijo, jog 2017 m. birželio mėnesį S. B. pamačiusi, jog terasoje žaidžia vaikas, atsinešė kibirą vandens ir pradėjo imituoti, kad plauna balkono pertvarą. Liudytojui paklausus S. B., dėl kokių priežasčių ji pila šaltą vandenį ant mažamečio vaiko, ši nurodė, jog vanduo yra šiltas. Liudytojas dalį šio įvykio užfiksavo vaizdo įraše (atsakovės atsiliepimo priedas Nr. 5). Teismo posėdžio, vykusio 2022 m. balandžio 7 d. metu (2 garso įrašas, nuo 1:00:00 val.), ieškovai nurodė, kad jiems buvo žinoma, jog nesant lietaus latako, vanduo tekės iš ieškovų buto balkono į apačią. Taigi, iš minėti vaizdo įrašo ir liudytojo K. E. liudijimo, taip pat ieškovų paaiškinimų teismo posėdžio metu darytina išvada, jog ieškovė S. B. pylė vandenį, matydama, jog aukštu žemiau esančioje terasoje yra sudėti vaiko žaislai, žaidžia atsakovės anūkas ir suprasdama, jog jis bus aplietas. Taigi, atsakovės teiginys iš esmės atitinka tikrovę.

Dėl teiginio: „2019 m. balandžio 23 d. S. B. užsipuolė mano (atsakovės) dukrą su vaikais einančią namo, ir mūsų bei kitu kaimynų vaikų akivaizdoje pradėjo šaukti bei šiurkščiai įžeidinėti mano dukra“. Liudytoja G. E. teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. kovo 15 d. 9.30 val., paliudijo, jog jai pakvietus kaimynės sūnų ir jos vaiko draugą T. į svečius, S. B. pradėjo rėkti ant liudytojos, jos sūnui pasakė „dink iš kiemo“, vijosi liudytoją iš paskos iki laiptinės ir įžeidinėjo. Liudytoja G. G. teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. kovo 15 d. 9.30 val., paliudijo, jog ne kartą prie jos vaiko S. B. įžeidinėjo kaimynę G. E., apie ką liudytojai pasakojo jos vaikas. Liudytojas V. Š. teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. birželio 30 d. 14.00 val., patvirtino, jog matė ir girdėjo, kaip S. B. šaukė ant G. E. Liudytoja L. B. teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. kovo 15 d. 9.30 val., patvirtino, kad matė, kaip S. B. šaukė ant G. E. vaikų. Liudytoja J. J. teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. kovo 15 d. 9.30 val., paliudijo, jog jai prižiūrint (duomenys neskelbtini) vaikus, E. skundėsi agresyviu S. B. elgesiu ir dėl to verkė. Atsiliepimo priede Nr. 10 pateiktame vaizdo įraše matosi, kaip S. B. bėga link K. E. Logopedės B. Ž. pažymoje nurodyta, jog 2019 m. balandžio 24 d. E. E. atvyko į užsiėmimą būdamas pablogėjusios kalbinės ir emocinės būklės, itin smarkiai užsikirsdamas ir pasakojo apie jį išgąsdinusios kaimynės elgesį. Taigi, minėti liudytojų parodymai ir rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčo teiginys, nors ir nėra išsamus, tačiau atitinka tikrovę.

Dėl teiginio: „S. B. tapo itin aktyvi mano mažamečio anūko atžvilgiu, riboja jo galimybes žaisti su kitais vaikais bendrame kieme, veja iš jo lauk, yra buvęs itin skaudus atvejis, kai atsidariusi langą S. B. apspjovė ir apipylė pienu mano žentą su anūkais.“ Liudytoja A. M. teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. birželio 30 d. 14.00 val., paliudijo, jog S. B. paprašė atsakovės anūko nebendrauti su ieškovų ir jų draugų vaikais. Liudytoja L. M. teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. kovo 15 d. 9.30 val., paliudijo, jog jos vaikas pasakė, kad S. B. neleidžia atsakovės anūkui E. žaisit kieme, nors kiti namo vaikai žaidžia kartu. Liudytoja iš karto po įvykio SMS žinutėmis pranešė, kad jos sūnus sakė, jog S. B. nenori E. matyti visai, kad negalima E. žaisti, o A. ir T. galima. Liudytoja G. G. teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. kovo 15 d. 9.30 val., paliudijo, jog S. B. pasakė vaikams, kad atsakovės anūkui negalima žaisti, o kitiems vaikams galima, o liudytojos sūnus T. klausinėdavo apie tokio draudimo priežastis. Liudytoja L. B. teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. kovo 15 d. 9.30 val., paliudijo, jog vedžiodama šunį pamatė šaukiančią ant vaikų S. B., kuri draudė vaikams žaisti ir liepė jiems eiti į kitą namo pusę. S. B. pamačiusi liudytoją, greitai uždarė langą. Liudytoja L. Š. teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. kovo 15 d. 9.30 val., nurodė, jog S. B. aplink savo namą draudė vaikams žaisti. Liudytoja G. E. paliudijo, jog S. B. yra pasakiusi ir atsakovės anūkui E. „dink iš kiemo“. Taigi, faktą, jog S. B. ne kartą yra draudusi atsakovės anūkui E. žaisti bendrame kieme su kitais vaikais, patvirtina liudytojų parodymai, kurie yra vieningi ir neprieštaraujantys vienas kitam.

Dėl teiginio dalies „yra buvęs itin skaudus atvejis, kai atsidariusi langą S. B. apspjovė ir apipylė pienu mano žentą su anūkais“. Liudytojas K. E. teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. kovo 15 d. 9.30 val., paliudijo, jog jo vaikas buvo apspjautas S. B. pro atvirą langą, o vėliau S. B. po pusės minutės pienu ar kefyru apipylė K. E. ir jo sūnus E. ir K. Atsakovės atsiliepimo priedas Nr. 8 – vaido įraše matyti S. B. uždaranti langą. Liudytoja G. E. teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. kovo 15 d. 9.30 val., paliudijo, jog S. B. spjovė pro langą tuo metu, kai ant jos vyro K. rankų buvo jų sūnus K. Liudytoja taip pat nurodė, jog visą įvykį stebėjo S. B. mažamečiai vaikai. Liudytojas V. Š. teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. birželio 30 d. 14.00 val., nurodė, kad S. B. yra apspjovusi ir jo automobilį, taip pat panaudojusi prieš liudytoją fizinę jėgą. Liudytoja G. G. teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. kovo 15 d. 9.30 val., patvirtino, jog jos vaikas matė, kaip S. B. pylė vandenį ant mažų vaikų, o liudytojos vaikas išsigandęs grįžo namo ir apie tai papasakojo liudytojai. Atsakovės pateiktame atsiliepimo priede Nr. 9 esančio vaizdo įrašo pradžioje matosi ieškovė S. B. per atvirą langą pilanti 3,5 proc. riebumo „Dvaro“ pieną ant filmavimo įrenginio.

Dėl teiginio: „Negana to, (duomenys neskelbtini) metų vaikui rėžė į akis, kad specialiai nervuos jo mama.“ Liudytoja G. E. teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. kovo 15 d. 9.30 val., nurodė, jog S. B. liudytojos vaikui pasakė, kad specialiai nervuos G. E. Liudytoja J. J. teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. kovo 15 d. 9.30 val., paliudijo, jog girdėjo, kaip S. B. pasakė, kad vis tiek viską padarys, jog atsakovės dukros šeima čia negyventų. Atsakovės anūko apipylimas vandeniu, pienu, konfliktai su G. E., draudimas atsakovės anūkams žaisti bendrame kieme su kitais vaikais, G. E. tėvams pasakyti teiginiai, jog neva K. E. nori papjauti S. B., nedrausminimas savo vaikų, jiems lazda grasinant E. sūnui E., patvirtina ieškovės S. B. elgesį, siekiant sukelti neigiamas emocijas atsakovės durai. Garso ir vaizdo įraše užfiksuotas ieškovės grasinimas K. E. išnuomoti savo butą trumpalaikei nuomai, dėl ko E. pasiilgs B., t. y. kuo bus sudarytos dar blogesnės gyvenimo sąlygos atsakovės dukros šeimai. Taigi, nors atsakovės nurodytą teiginį „Negana to, (duomenys neskelbtini) metų vaikui rėžė į akis, kad specialiai nervuos jo mama.“ pažodžiui patvirtinančių tiesioginių įrodymų nepateikta, tačiau minėtų liudytojų parodymai patvirtina faktinį ieškovės elgesį, siekiant sukelti neigiamas emocijas atsakovės dukrai. Tai pagrindžia tikėtinu atsakovės teiginį, jog S. B. galėjo pasakyti mažamečiui E. vaikui, jog ji tyčia nervuos G. E.

Dėl teiginio: „progą nutaikiusi dažnai pakeltu tonu išvydavo, sakydama, kad visiems vaikams čia galima žaisti, bet jam vienam ne. Be to, dar nuteikinėja ir savo vaikus prieš mano anūką, jį gąsdinti pagaliu ir pan.“ Liudytoja G. E. teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. kovo 15 d. 9.30 val., patvirtino, jog ieškovų vaikas su lazda gąsdino atsakovės anūką E. Liudytoja L. Š. teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. kovo 15 d. 9.30 val., paliudijo, jog ieškovų vaikai dažnai į lauką išeidavo su pagaliais, daužydavo medžius, augalus, turėklus. Liudytoja V. P. teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. birželio 30 d. 14.00 val., paliudijo, jog iš S. B. veiksmų buvo matyti, jog ji liepė savo vaikams pagaliais laužyti augalus. Ieškovė S. B. savo paaiškinimuose, duotuose teismo posėdžio, įvykusio 2022 m. balandžio 7 d. 10.00 val. metu, (2 garso įrašas, 1:04:30 val.) nurodė, jog atsakovės dukra G. E. paskambino telefonu ieškovei ir pranešė, kad ieškovų sūnus J. mojavo atsakovės anūkui E. kardu, tačiau ieškovė sūnaus nesudrausmino. Tokie įrodymai patvirtina agresyvų ieškovų vaiko elgesį atsakovės anūko atžvilgiu ir ieškovei žinant apie tai nedrausminimą tokio elgesio, kas sudarė pagrįstą pagrindą atsakovei susidaryti įspūdį, jog S. B. skatino savo vaikus gąsdinti atsakovės anūką.

Dėl teiginio: „2019 m. S. B. automobiliu kieme sekdama paskui dviračiu važiuojantį mano mažametį anūką išgąsdino ilgai laikydama garsinį signalą.“ Liudytoja J. J. teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. kovo 15 d. 9.30 val., paliudijo, kaip matė, jog S. B. važiavo automobiliu link garažo iš paskos dviračiu važiuojančio atsakovės anūko ir neįprastai intensyvų automobilio garsinio signalo naudojimą, kas išgąsdino vaiką ir lėmė jo kritimą nuo dviračio. Liudytoja nurodė, kad S. B. neatsiprašė ir nepriėjo patikrinti vaiko būklės.

Dėl teiginio: „Prašydamas S. B. nustoti taip elgtis, pasakė, jog bus priverstas kreiptis į A. B. darbovietės vadovybę, tačiau S. B. tik pasijuokė, teigdama: „nebijom, nes M. yra mūsų vaiko krikšto tėvas“ ir vėliau paantrino: „užtampysim jus teismuose su M. advokatais“. Liudytojas K. E. teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. kovo 15 d. 9.30 val., patvirtino, jog jam S. B. yra pasakius, kad M. yra krikšto tėvas ir kad ieškovai E. užtampys po teismus. Ieškovai teismo posėdžio metu patvirtino faktą, jog P. M. yra ieškovų vaiko krikšto tėvas, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių šaltinį, iš kurio atsakovė šį faktą sužinojo ar galėjo sužinoti. Todėl teismas laiko tikėtinu, jog šį faktą atsakovė sužinojo būtent iš ieškovės.

Dėl teiginio: „S. be kitų žeminančių frazių nurodė, jog „jei aš būčiau bičas ir tu būtum bičas – seniai išmalčiau tavo snukį...“. Ieškovė S. B. 2022 m. balandžio 7 d. 10.00 val. teismo posėdžio metu, duodama paaiškinimus, pati yra patvirtinusi, jog šį teiginį pasakė (2 garso įrašas, nuo 1:36:50 val.). Atsiliepimo priede Nr. 15 esančiame vaizdo įraše nuo 01:01 min. užfiksuotas ieškovės S. B. teiginys telefoninio pokalbio metu atsakovės dukters atžvilgiu: „klausyk, būtum tu bičas ir aš būčiau bičas, tai tu seniausiai jau būtum gavus į snukį“.

Dėl teiginio: „Ne kartą buvo užfiksuoti atvejai kaip S. B. būdama kieme priėjus prie langų paslapčia filmuodavo mano šeimos narius miegančius namuose.“ Šį atsakovės teiginį pagrindžia liudytojų parodymai. Liudytoja J. J. teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. kovo 15 d. 9.30 val., paliudijo, jog matė, kaip S. B. filmavo telefonu pro langus E. butą. Ta pati liudytoja patvirtino, jog nors nėra mačiusi, kaip S. B. filmuotų miegančius atsakovės dukros šeimos narius, tačiau S. B. yra šiai liudytojai sakiusi, jog E. neapsirengę vaikšto, aptarinėjo G. E. turimus daiktus ir pan. Liudytoja G. E. teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. kovo 15 d. 9.30 val., paliudijo, jog S. B. yra filmavusi juos miegančius namuose, kai atsibudo ir pamatė prie lango stovinčią S. B. Liudytojai patvirtino, jog S. B. turėjo polinkį filmuoti žmones. Liudytojais apklausti ieškovų kaimynai apibūdindami S. B., kaip nuolat filmuojančią kaimynus įvairiose vietose, įskaitant ir privačią.

Dėl teiginio: „2019 m. S. B. psichologinius išpuolius bei įžeidimus patyriau tiesiogiai ir aš su savo vyru, bei mano draugė, kuri padėdavo prižiūrėti anūkus. Ne kartą vaikščiodama su anūkais, buvau S. B. išprašyta iš bendro kiemo. Mano vyras taip pat buvo įžeistas ir pažemintas, neva jis tik kažkoks sportininkas“. Liudytoja J. J. teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. kovo 15 d. 9.30 val., paliudijo, jog yra buvęs atvejis, kai atsakovė pasodino vaiką ant suoliuko bendrame kieme, o S. B. atidariusi langą pakeltu tonu tą daryti draudė ir sakė, kad atsakovė neturi teisės čia sėdėti, taip pat kad viską padarys, jog E. šeima čia negyventų. Liudytoja padėdavo prižiūrėti atsakovei jos anūkus, jos žiniomis, S. B. yra išvariusi atsakovę iš bendro kiemo 3-4 kartus. Ieškovė S. B., duodama paaiškinimus, patvirtino, kad toks įvykis buvo (2022 m. balandžio 7 d. 10.00 val. teismo posėdis, 2 garso įrašas, nuo 1:01:10 val.), t. y. patvirtino, jog prašė K. E. ar atsakovę D. D. nesinaudoti suoliuku.

Dėl psichologinių išpuolių prieš J. D. ir jo pažeminimo. Liudytojas J. D. paliudijo, jog jam išeinant iš E. namų vakare, S. B. su šunimi ėjo link durų ir pasakė liudytojui, kad liudytojo žentas rašinėja naktimis žinutes ir nori papjauti, taip pat pasakė įžeidžiančius teiginius: „jūs slabakai sportininkai“ ir „Jūsų žentas marozas“.

Dėl psichologinių išpuolių prieš J. J. Liudytoja J. J. paliudijo, jog yra buvę net keli atvejai, kai ieškovė S. B. ją aprėkė mažamečių vaikų akivaizdoje.

Dėl teiginio: „2019 m. mano vyrą sekdama šaukė, jog neva jo žentas naktimis žinutes rašo, kad nori papjauti ją peiliu.“ Atsiliepimo priede Nr. 14 pateikta žinutė, kurią K. E. rašė ieškovui A. B.: „Sveikas, A., prieš valandą S. mano uošviui sakė, kad aš neva naktimis jai rašinėju žinutes, kad ją neva noriu papjaut.. sorry, bet tai nejuokinga“. Liudytojas J. D. teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. kovo 15 d. 9.30 val., paliudijo, jog S. B. sakiusi liudytojui, kad „jūsų žentas rašinėja naktimis žinutes ir nori papjauti“. Liudytojas K. E. tame pačiame teismo posėdyje paliudijo, kad apie tai sužinojo iš J. D.

Dėl teiginio: „2020 m. sausio mėn. mano vyrui atvežus dukrai bulves ir kraunant jas į garažą, S. B. specialiai pervažiavo jos automobiliu, o paskui nenurimdama dar ir bandė taranuoti automobiliu mano vyrą su savo draugu“. Minėtas faktas yra užfiksuotas atsiliepimo priede Nr. 19 pateiktame vaizdo įraše, iš kurio matyti, kad S. B. vairuojamas automobilis pervažiuoja prie garažo vartų padėtą bulvių maišą ir staiga nukreipiamas į prie garažo sienos stovinčius du žmones. Ieškovai neginčijo aplinkybės, jog vaizdo įraše užfiksuotas būtent ieškovų automobilis, kuris šio įvykio metu buvo vairuojamas ieškovės S. B. Liudytojas J. D. teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. kovo 15 d. 9.30 val., paliudijo, jog S. B. atvykusi prie požeminės automobilių stovėjimo aikštelės pradėjo naudoti garsinį signalą, liudytojas ir jo draugas patraukė bulvių maišą link sienos, o kitą, buvusį prie įvažiavimo, nunešė į E. garažą. Tuo tarpu S. B. pervažiavo 20 kilogramų svėrusį bulvių maišą. S. B. važiavo atbula, pradėjo didinti automobilio greitį, kol jie rinko bulves. Pasistačiusi automobilį S. B. atsistojo tarp durų ir pradėjo necenzūriniais žodžiais vadinti J. D. ir jo draugą. Siekiant išvengti dar vieno konflikto, liudytojas nurodė savo draugui nieko neatsakyti. Liudytojas E. K. teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. kovo 15 d. 9.30 val., paliudijo, jog J. D. jo paprašė padėti atvežti bulves, vieną bulvių maištą jie pasidėjo prie įvažiavimo, kad neužsidarytų vartai, o kitą už kampo. Liudytojo teigimu, nepažįstama jam moteris pradėjo naudoti garsinį signalą, jie patraukė bulvių maišą, kad netrukdytų pravažiavimui, o moteris per tą maišą, kuris buvo prie sienos pervažiavo kelis kartus. Pervažiavusi bulves dar bandė užvažiuoti ant J. D. Kol vyrai rinko bulves, S. B. išlipo iš automobilio ir naudojo necenzūrinius žodžius liudytojų atžvilgiu. Liudytojo įsitikinimu, bulvių maišas buvo pervažiuotas ir automobilio greitis didinamas tyčia, o ne siekiant manevruoti. Taigi, tokie liudytojų parodymai patvirtina atsakovės teiginyje nurodytą faktą, jog ieškovė automobiliu pervažiavo bulvių maišą, be pagrindo didino automobilio greitį ir pavojingai aplinkiniams manevravo.

Dėl teiginio: „2020 m. vasario mėn. S. B. eilinį kartą neteisėtai filmavo mano anūką su savo mažamečiais draugais, žaidžiančius kieme.“ Liudytoja G. G. teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. kovo 15 d. 9.30 val., paliudijo, jog jos vyresnysis sūnus T. bendravo su ieškovų sūnumi, atsakovės anūku E. ir kitais kiemo vaikais, kad jai paskambino jos sūnus T. ir pasakė, kad jis su draugais yra ieškovės filmuojamas. Dėl šios priežasties liudytoja su sūnaus draugo A. mama nusprendė pasikalbėti su S. B. Liudytoja L. M. teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. kovo 15 d. 9.30 val., paliudijo, jog ir jos vaikas yra sakęs, kad ieškovė S. B. filmuoja jį su draugais. Dėl šios priežasties liudytoja buvo nuvykusi pasikalbėti su S. B. dėl filmuotos medžiagos panaudojimo, tačiau ieškovė neįleido į butą, tik per uždarytas duris su ja bendravo ieškovų vaikai. Tokie liudytojų parodymai sudaro pagrindą laikyti atsakovės paskleistą teiginį atitinkančiu tikrovei.

Dėl teiginio: „A. B. toleruoja, galimai palaiko ir skatina savo žmoną.“ Atsakovės atsiliepimo priede Nr. 6 ir Nr. 7 esančiuose garso ir vaizdo įrašuose matyti, kad ieškovas A. B. matė savo sutuoktinės elgesį, apliejant vandeniu atsakovės dukters buto terasą, kurioje žaidė nepilnametis vaikas. Atsiliepimo priede Nr. 14 pateiktas susirašinėjimas SMS žinutėmis patvirtina, kad K. E. praneša ieškovui apie ieškovės S. B. netinkamą elgesį. Ieškovas A. B. duodamas paaiškinimus teismui 2022 m. balandžio 7 d. 10.00 val. teismo posėdyje dėl įvykio, kai S. B. apipylė atsakovės anūką E. vandeniu, nurodė, jog vaiką galima buvo pasiimti, jeigu matė, kad plaunamas balkonas. Liudytojas V. Š. teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. birželio 30 d. 4.00 val., taip pat patvirtino, kad dėl S. B. elgesio yra kreipęsis į ieškovą A. B., tačiau pagalbos nesulaukė. Ieškovas, žinodamas apie netinkamą savo sutuoktinės elgesį, jokiu būdu neišreiškė savo nesutikimo. Tai sudaro pagrindą išvadai, jog teiginys „A. B. toleruoja, galimai palaiko ir skatina savo žmoną.“ atitinka tikrovę.

Kad duomenys neatitinka tikrovės, reiškia, jog paskleistos žinios yra melagingos, pramanytos, išgalvotos, t. y. iš tikrųjų tokių faktų nebūta arba būta kitokių. Nereikalaujama, kad duomenys visiškai atitiktų tikrovę. Kai paskleisti duomenys savo esme atitinka tikrovę, esmės neiškraipantys netikslumai nesudaro įstatymo nustatyto pagrindo konstatuoti garbės ir orumo pažeidimą. Pagal kasacinio teismo praktiką įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010; kt.). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011; kt.).

Nagrinėjamu atveju atsakovės apie ieškovus paskleistų žinių esmė – moralės ir teisės normų neatitinkantis, konfliktiškas ieškovės S. B. elgesys atsakovės dukros šeimos, taip pat kitų kaimynų atžvilgiu. Tokio pobūdžio, t. y. konfliktišką, agresyvų, įkyrų atsakovės elgesį tiek atsakovės dukters šeimos narių atžvilgiu, tiek ir kitų kaimynų atžvilgiu patvirtino iš esmės visi byloje apklausti liudytojais ieškovų kaimynai. Liudytojų parodymai bei aukščiau nurodyti vaizdo ir garso įrašai patvirtina, kad ieškovui A. B. buvo žinoma apie jo sutuoktinės elgesį, ką jis pripažino ir teismo posėdžio metu, tačiau ieškovas jokių būdu neišreiškė nepritarimo tam. Taigi, atsakovė įrodė, jog jos apie ieškovus paskleistos žinios atitinka tikrovę, o tam tikri jų netikslumai nėra esminiai ir nekeičia paskleistų žinių turinio esmės. Ieškovai teigė, jog ginčo raštas atsakovės pateiktas, siekiant vykdyti spaudimą ieškovams, kad jie atsisakytų gynimo savo teisių, pažeidžiamų neteisėtai atsakovės dukros šeimos vykdomų statybų name, kuriame yra ieškovų ir atsakovės dukros šeimos butai, kerštas už ieškovės veiksmus, siekiant užkirsti kelią kitų kaimynų vykdomiems teisės pažeidimams. Tačiau liudytojų parodymai, šalių paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, atsakovės pateikti vaizdo ir garso įrašai patvirtina ginčo rašte nurodytą ieškovės netinkamą elgesį kaimynų atžvilgiu, atsakovės paskleistų žinių atitikimą tikrovei, t. y. jog ginčo rašte nurodyti faktai nėra išgalvoti, melagingi, pramanyti ir paskleisti, siekiant pažeminti ieškovus. Todėl nėra pagrindo konstatuoti ieškovų garbės bei orumo pažeidimą atsakovės veiksmais bei neturtinės žalos atlyginimo ieškovams pagrindą.

Kadangi ieškinys atmestas, ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, o atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos už advokato teisines paslaugas, priteisiamos iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovei; procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteisiamos iš ieškovų lygiomis dalimis valstybei (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų S. B. ir A. B. atsakovei D. D. 1452,00 EUR (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų S. B. ir A. B. valstybei 177,30 EUR (vieną šimtą septyniasdešimt septynis eurus, trisdešimt euro centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.