Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorei I. P.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), dirbantis, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. B. 2025 m. liepos 30 d. apie 16 val. 30 min. Vilniaus r. sav., rajoniniame kelyje Nr. 5228 (Parudaminys - Rakonys - Tumosai) 13-ame kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „SAAB 9-3“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 4,03 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis D. B. visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino, jog kaltinime nurodytą dieną namuose nuo ryto vienas vartojo alkoholinius gėrimus. Pritrūkęs alkoholio, sugalvojo nuvažiuoti į parduotuvę. Įsėdęs į jam priklausantį automobilį „SAAB 9-3“, bevažiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo į griovį. Automobilis apsivertė, jis negalėjo išlipti. Patyrė lengvus sužalojimus, buvo kažkiek nedarbingas. Visų aplinkybių nepamena, nes buvo girtas. Iš pradžių, bijodamas atsakomybės, buvusio bendradarbio A. paprašė, kad pastarasis prisiimtų jo kaltę. A. sutikus, jie susitarė apie įvykį pareigūnams sumeluoti. Dėl šios priežasties ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino. Pareigūnams nurodė, kad automobilį vairavo A. M. Dėl to, kad melavo tyrėjai, taip pat dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pasižada daugiau nenusikalsti. Jis padarė reikiamas išvadas, nevartoja alkoholio, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, nebaustas administracine tvarka. Laiduotoja prašo paskirti sutuoktinę A. B., kuri jam daro tinkamą įtaką, padeda priimti tinkamus sprendimus, palaikė tuomet, kai jis apsisprendė nevartoti alkoholinių gėrimų. Prašo nutraukti šią bylą, taikant laidavimą bei paskiriant laiduotoja A. B.

Be paties kaltinamojo D. B. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltė įrodyta ir kitais šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, teisme ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir BPK 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais.

Liudytojas P. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad liepos 30 d. apie 16.34 val. važiavo automobilyje Renault keleivio vietoje. Automobilį vairavo draugas E. M. Važiuojant keliu nuo (duomenys neskelbtini), šalikelėje pastebėjo apsivertusį automobilį „SAAB 9-3“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini), todėl pribėgo prie minėto automobilio ir išgirdo aimanuojantį žmogų, kuris lietuvių kalba šaukėsi pagalbos. Žmogus buvo priekinėje automobilio dalyje. Jis padėjo išlipti jam pro galinį išdaužtą automobilio stiklą, asmuo pats nebūtų galėjęs išlipti iš automobilio. Vairuotojas iškart atsisėdo šalikelėje. Matė, kad ant abiejų rankų buvo kraujo. Galvos kairėje pusėje prie smilkinio taip pat buvo kraujo žymių. Vyras pasakė, kad jis nevairavo, tačiau aplink automobilį ir jo viduje kitų asmenų nematė. Paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir iškvietė pagalbą. Sulaukė atvykstančių policijos pareigūnų (b. l. 43 – 44).

Iš ROIK (duomenys neskelbtini) išrašo apie eismo įvykį matyti, kad liepos 30 d. 16.34 val. buvo pranešta Bendrajam pagalbos centrui apie eismo įvykį važiuojant nuo (duomenys neskelbtini), pateikta informacija, kad nuo kelio nuvažiavo automobilis v. n. ž. (duomenys neskelbtini), Vairuotojas išlipo, kraujuoja. Pareigūnai (ekipažo numeris (duomenys neskelbtini)) iš įvykio vietos informavo, kad (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajono sav. važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) pastebėjo nuo kelio nuvažiavusį juodos spalvos automobilį SAAB 9-3, v. n. ž. (duomenys neskelbtini), šis automobilis buvo pavirtęs ant šono. Šalia minėto automobilio sėdėjo kruvinas vyras, su galimai kairės rankos lūžiu. Šis asmuo su savimi asmens dokumento neturėjo. Patikrinus per duomenų bazę paaiškėjo, tai automobilio savininkas yra D. B. Paklausus, kas vairavo automobilį, asmuo atsakė, kad ne jis. Minėjo kažkokį draugą A. Patikrinus D. B. alkotesteriu, pirmu pūtimu buvo nustatytas 4,10 prom., antru pūtimu – 4,03 prom. girtumas. Daugiau jokios informacijos asmuo pateikti negalėjo, buvo stipriai susijaudinęs, šoko būsenoje. Atvykusi GMP 0806, skubiai asmenį išvežė į medicinos įstaigą dėl kairės rankos lūžio ir kraujavimo iš galvos srities (b. l. 9).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiojo patrulio D. H. tarnybinio pranešimo matyti, kad (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajono sav. nuo (duomenys neskelbtini) pastebėjo nuo kelio nuvažiavusį juodos spalvos automobilį „SAAB 9-3“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pavirtęs ant šono žolėje. Šalia minėto automobilio sėdėjo visas kruvinas bei drebantis vyras, su galimai kairės rankos lūžiu, kuris su savimi asmens dokumento neturėjo. Patikrinus per duomenų bazę paaiškėjo, tai automobilio savininkas D. B. Paklausus, kas vairavo automobilį, asmuo atsakė, kad ne jis. Minėjo kažkokį draugą A. Patikrinus D. B. alkotesteriu, jam pirmu pūtimu buvo nustatytas 4,10 prom., antru pūtimu – 4,03 prom. girtumas. Daugiau jokios informacijos asmuo pateikti negalėjo buvo stipriai susijaudinęs, šoko būsenoje. Atvykusi GMP 0806 skubiai asmenį išvežė į RVUL dėl kairės rankos lūžio ir kraujavimo iš galvos srities. Liudininkų, kurie matė vairavimo faktą, nėra. Eismo įvykis neforminamas, nes neapgadintas svetimas turtas, kelio ženklai, atitvarai, todėl nėra eismo įvykio sudėties. Perduotas tolimesnis tyrimas atvykusiam tyrėjų ekipažui (b. l. 10).

Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, kad apžiūros objektas - automobilis, esantis Vilniaus r. sav., rajoninis kelias Nr. 5228 (Parudaminys - Rakonys - Tumosai) ties 13-uoju km. Matyti, kad į miesto pusę dešiniame šone, griovyje, yra apvirtęs ant kairiojo šono automobilis „SAAB 9-3“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini), kuris yra juodos spalvos, keturių durų. Sedano kėbulo tipo automobilis, šviesios spalvos odos imitacijos salonas. Visas automobilio kėbulas yra pažeistas, stogas ir visos durelės įlenktos, priekinis buferis apie 20 m. nuo mašinos įstrigęs tarp medžių. Priekinis stiklas sutrūkęs, kairės automobilio pusės ir galo langai pilnai išdaužti. Automobilio priekinėje dalyje variklio dangtis sulankstytas, kairės pusės žibinto ertmė tuščia, nėra valstybinio numerio ženklo. Automobilio kėbulas padengtas purvo sluoksniu, yra šlapias. Nuo automobilio galinio bamperio, kur yra raudonos spalvos sutepimas, paimta nuoplova su galimai biologinės kilmės pėdsakais ir supakuota į voką Nr. 1. Automobilį apvertus, prie kairės pusės vairuotojo durelių, ant žemės yra mobilaus ryšio telefonas Samsung, kuris paimtas ir supakuotas į policijos paketą Nr. 547630, užplombuotas. Automobilio kairėje pusėje virš durų vidinėje pusėje yra suveikusios oro pagalvės su raudonos spalvos sutepimais. Ant automobilio lubų kairėje pusėje yra raudonos spalvos sutepimai. Nuo vairo paimta nuoplova su galimai biologinės kilmės pėdsakais ir supakuota į voką Nr. 5, užplombuota. Nuo bėgių perjungimo svirties paimta nuoplova su galimai biologinės kilmės pėdsakais ir supakuota į voką Nr. 6, užplombuota. Ant vairuotojo kojų kilimėlio yra tamsios spalvos pora šlepečių, kurios yra paimtos ir supakuota į voką Nr. 7, užplombuota. Automobilio dešinėje pusėje priekinėje panelėje yra suveikusi oro pagalvė (b. l. 11 – 24).

Iš 2025-07-30 Neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 16.52 val. D. B. nustatyti neblaivumo požymiai – nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Alkotesterio duomenimis 2025-07-30 17.06 val. D. B. nustatyta 4,03 prom., o 16.52 val. – 4,10 prom. etilo alkoholio koncentracija (b. l. 25, 26 – 27).

Iš (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad automobilis Saab 9-3, v. n. ž. (duomenys neskelbtini), priklauso D. B. (b. l. 31).

Iš (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad automobilio Saab 9-3 vidutinė rinkos vertė yra 1250 Eur (b. l. 32).

Iš Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas – 3 vnt. BODY įrašų. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu ,,export-1y5mw“, kurio trukmė 2 minutės 47 sekundžių. Įrašas filmuojamas policijos pareigūno kūno kamera. Matyti, kad įvykio vietoje, ant kairės pusės apvirtęs juodos spalvos automobilis. Ant žolės sėdi vyras, kuriam ant veido matomi sužalojimai. Pareigūnas patikrina vyro blaivumą. Vaizdo įrašo pabaiga.

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu ,,export-16bue“, kurio trukmė 13 minučių 44 sekundės. Įrašas filmuojamas policijos pareigūno kūno kamera. Pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Išlipus iš automobilio juos pasitinka moteris. Moteris sako, kad yra vyro, kuris vairavo automobilį, kaimynė. Pareigūnas paprašo, kad moteris duotų vyro žmonos numerį. Pareigūnas kalbasi mobiliuoju telefonu. Vėliau pareigūnas apžiūri automobilį. Į įvykio vietą atvyko vyras, kuris apžiūri automobilį. Vaizdo įrašo pabaiga.

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu ,,export-vzeji“, kurio trukmė 2 minutės 15 sekundžių. Įrašas filmuojamas policijos pareigūno kūno kamera. Vaizdo įrašo pradžia: įvykio vietoje yra GMP darbuotojai ir pareigūnai. Ant žolės sėdi vyras, kurį apžiūri GMP darbuotojai. Vyras sako, kad automobilį vairavo draugas A., norėjo nuvažiuot į parduotuvę. Pareigūnai grįžta į tarnybinį automobilį. Vaizdo įrašo pabaiga (b. l.68 – 69).

Iš Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūri Bendros pagalbos centro pateikti garso įrašai, iš kurių nustatyta, kad įvykio vietoje esantis P. V. BPC pranešė apie autoįvykį, nurodė automobilio numerius, informavo, kad yra sužeistas asmuo (b. l. 76 – 77).

Iš Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad pirmas apžiūros objektas yra mobilaus telefono numerio (duomenys neskelbtini) (nustatyta, kad juo naudojasi A. M.) išklotinė. Išklotinė nuo 2025-07-29 iki 2025-08-02. Išklotinėje matoma, kad 2025-07-30 nuo 12:07 val. telefono numeris buvo (duomenys neskelbtini). Daugiau jokių telefono prisijungimų prie bokšto nėra. Nuo 2025-07-30 21:17:23 telefono numeris buvo (duomenys neskelbtini).

Antras apžiūros objektas yra mobilaus telefono numerio (duomenys neskelbtini) (nustatyta, kad juo naudojasi įtariamasis D. B.) išklotinė nuo 2025-07-29 iki 2025-08-02. Išklotinėje matyti, kad telefonas yra įjungtas tik nuo 2025-08-01 10.41 val. Telefonas visą laiką buvo prisijungęs prie bokštų esančių (duomenys neskelbtini). Skambučių telefono numeriui (duomenys neskelbtini) neužfiksuota.

Trečias apžiūros objektas yra mobilaus telefono numerio (duomenys neskelbtini) (nustatyta, kad juo naudojasi įtariamasis D. B.) išklotinė nuo 2025-07-29 iki 2025-08-02. Išklotinėje matyti, kad nuo 2025-07-29 00: 07: 37 val. iki 2025-07-30 12:07:37 val. telefono numeris buvo prisijungęs prie bokšto (duomenys neskelbtini). Nuo 2025-08-01 13:30:46 val. telefono numeris buvo prisijungęs prie bokšto (duomenys neskelbtini). Skambučių telefono numeriui (duomenys neskelbtini) neužfiksuota (b. l.68 – 69).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Teismas, ištyręs byloje BPK nustatyta tvarka gautus duomenis ir įvertinęs jų leistinumą, patikimumą bei pakankamumą, konstatuoja, jog kaltinimas D. B. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį yra įrodytas. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Byloje surinkti ir pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis D. B. kaltinime nurodytu laiku bei aplinkybėmis vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „SAAB 9-3“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas ir tuo jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu

Kaltinamasis D. B. ir jo sutuoktinė A. B. pateikė teismui prašymus atleisti šį kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, paskiriant A. B. laiduotoja. Prašymuose nurodė, jog kaltinamasis visiškai pripažįsta savo kaltę, labai išgyvena, dėl to kas įvyko, pakeitė savo įpročius, su sutuoktine turi labai artimus bei tamprius tarpusavio santykius, kaltinamasis visuomet paiso bei atsižvelgia į savo sutuoktinės nuomonę. D. B. anksčiau nebuvo padaręs jokių nusikalstamų veikų, jis nėra linkęs nusikalsti, nebaustas administracine tvarka, yra ramaus būdo, todėl prašoma atleisti D. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato (b. l. 153, 154).

Teisiamajame posėdyje siūloma būti laiduotoja A. B. nurodė, jog kaltinamasis D. B. yra jos sutuoktinis. Įvykio dieną ji dirbo kai paskambino kaimynė ir pranešė jai apie autoįvykį. Nuvykus į Lazdynų ligoninę, iš sutuoktinio sužinojo, kad automobilį vairavo ne jis, o sutuoktinio buvęs bendradarbis. Iš pradžių vyras ir jai melavo, kad nevairavo automobilio. Vyras vėliau jai sakė, kad neprisipažino iš baimės ir gėdos. Ji mano, kad gali būti laiduotoja ir daryti vyrui teigiamą įtaką. Po šio įvykio vyras pasikeitė gerąja linkme, nevartoja alkoholio, dirba. Prieš įvykį sutuoktinis turėjo priklausomybę alkoholiui, pagalbos dėl to į niekur nesikreipė.

BK 40 straipsnio 1 dalis numato, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal BK to paties straipsnio 2 dalį, asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Remdamasis aukščiau išdėstytais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais, teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017 ir kt.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis D. B. įvykdė tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui, iki šiol jis nėra teistas, nebaustas ir administracine tvarka (b. l. 108, 109 – 110). Visgi BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra numatyta sąlyga, kuri imperatyviai nurodo, jog asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-137/2015 ir kt.). Taigi, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo instituto taikymui, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nuoseklumą. Vertinant, ar asmens kaltės pripažinimas atitinka nustatytus reikalavimus, reikšminga ir tai, kad prisipažinimas būtų kaltinamojo asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai kaltė yra aiškiai įrodyta kitais bylos duomenimis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-516-697/2015).

Teismas visiškai sutinka su prokurorės išsakyta nuomone ir konstatuota, kad D. B. pozicija dėl nusikalstamos veikos nebuvo nuosekli, priešingai, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu neigė savo kaltę, klaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnus nurodydamas, kad jo automobilį vairavo ir eismo įvykį sukėlė jo buvęs bendradarbis A. M., kuris tuo metu svečiavosi jo namuose. Kadangi pritrūko alkoholio, todėl A. paprašė jį pavežti iki parduotuvės (duomenys neskelbtini). Jis A. padavė nuo automobilio raktelius, pats atsisėdo į keleivio pusę. Kadangi lijo, buvo slidu, A. nesuvaldė automobilio. Nespėjo suprasti, kas nutiko. Jis atsipeikėjo, pamatė, kad A. šalia nėra, o automobilis apvirtęs griovyje (b. l. 118–112). Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad aiškinantis įvykio aplinkybes, į įvykio vietą atvyko D. B. ir A. B., kurie kartu su savimi atsivežė A. M. D. B. su sutuoktine nurodė, kad būtent A. M. įvykio metu vairavo transporto priemonę „Saab 9-3“ ir sukėlė autoįvykį (b. l. 24). Iš liudytojos A. B. apklausos protokolo matyti, kad ji ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog automobilį vairavo buvęs kaimynas A. M. Nurodė, kad ji pati iš karto po įvykio susirado šį asmenį ir pastarasis jai patvirtino, kad įvykio dieną vairavo minėtą automobilį (b. l. 48–49). Liudytojas A. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad jis vairavo D. B. priklausantį automobilį „SAAB 9-3“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini), ir sukėlė eismo įvykį (b. l. 57).

Tik po to, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnai pagal telefonų išklotines nustatė tiek D. B., tiek A. M. įvykio dieną buvimo vietas, tik tuomet, baigiant ikiteisminį tyrimą, jau papildomos apklausos metu D. B. prisipažino, jog jis vairavo jam priklausančią transporto priemonę, bijodamas atsakomybės, paveikė liudytoją A. M. apsiimti už jį kaltę ir duoti melagingus parodymus. Iš karto po prisipažinimo, kaltinamasis ir jo sutuoktinė tą pačią dieną, t. y. 2025 m. spalio 17 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė prašymus dėl laidavimo instituto taikymo ir baudžiamosios bylos nutraukimo (b. l. 127, 128).

Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes D. B. prisipažinimas ir išreikštas gailestis atsirado tik surinkus neginčijamus įrodymus, jog ne A. M., o D. B. vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį. Priešingai, bylos duomenimis yra nustatyta, kad kaltinamasis siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, aktyviais veiksmais (surado ir paveikė kitą asmenį, kad jis prisipažintų tariamą kaltę) tyčia klaidino pareigūnus.

Teismas įvertinęs prieš tai aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamasis savo kaltę iš esmės pripažino verčiamas surinktų įrodymų, be to, tai yra susiję su pareikštais prašymais atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o ne parodo tikrąjį jo požiūrį į padarytą veiką. Dėl šių prieš tai paminėtų aplinkybių visumos D. B. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes byloje nėra BK 40 straipsnyje nustatytų sąlygų visumos, t. y. kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nepripažino savo kaltės ir nesigailėjo padaręs nusikalstamą veiką, ir tik esant neginčijamiems įrodymams, D. B. pakeitė savo poziciją, pritaikydamas ją prie surinktų duomenų visumos, taip siekdamas pasinaudoti įstatymo numatyta lengvata, t. y. siekdamas būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Be to, BK 40 straipsnio 3 dalis numato, jog laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes, veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Nagrinėjamu atveju siūloma laiduotoja yra kaltinamojo sutuoktinė A. B. Kaip matyti iš prieš tai aptartų duomenų, siūloma būti laiduotoja aktyviai palaikė sutuoktinio poziciją dėl kaltės nepripažinimo, iš karto po įvykio pati surado A. M., savo vairuojamu automobiliu šį asmenį vežė į įvykio vietą, pareigūnams melagingai nurodė, kad būtent šis asmuo vairavo transporto priemonę. Toks A. B. elgesys negali būti vertinamas kaip keliantis teismo pasitikėjimą ja, jog galėtų daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Vertinant siūlomos būti laiduotoja galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, svarbu ir tai, jog kaltinamojo sutuoktinės įtaka nebuvo pakankama ir neturėjo esminės reikšmės kaltinamojo elgesiui, kadangi tai neatgrasė jo nuo nusikalstamo elgesio nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu. Taigi paminėtos aplinkybės leidžia spręsti, jog kaltinamojo D. B. sutuoktinė A. B. nėra tinkama laiduotoja, todėl kaltinamasis D. B. negali būti perduotas pagal laidavimą šio asmens atsakomybėn.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis D. B. padarė baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką jis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi pats suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaip minėta, iki šiol D. B. nėra teistas, nebaustas administracine tvarka (b. l. 108, 162 – 163). Kaltinamasis (duomenys neskelbtini), dirbantis. Byloje nėra duomenų dėl kaltinamojo įrašymo į psichikos ir priklausomybių ligų įskaitas, abejonių dėl jo pakaltinamumo taip pat nėra. Kaltinamojo D. B. atsakomybę nei lengvinančių, nei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas šios bylos aplinkybes, kaltinamojo D. B. asmenybę, tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad jis yra dirbantis, neturintis finansinių įsipareigojimų, sprendžiama, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, dar bus pilnai įgyvendinta paskyrus šiam kaltinamajam baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – baudą, kadangi ši bausmės rūšis visiškai atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Tų pačių paminėtų aplinkybių pagrindu D. B. skiriamos bausmės – baudos dydis nustatomas mažesnis už šios bausmės rūšies vidurkį (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 61 straipsnio 2 dalis). Be to, įvertinus visas pirmiau jau aptartas aktualias aplinkybes, kaltinamajam D. B. skiriamos baudos dydį, tai, kad mėnesinis atlygis yra artimesnis minimaliai mėnesinei algai, kad šiuo nuosprendžiu yra skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, nustatoma, jog kaltinamasis jam paskirtą baudą privalės sumokėti per 5 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjant kaltinamojo D. B. baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir jis visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Prokurorė siūlė paskirti kaltinamajam D. B. dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise ir turto konfiskavimą (BK 68, 72 straipsniai).

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 42 straipsnio 6 dalis numato, jog padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių. Pažymėtina, jog uždraudimas naudotis specialia teise, <...>, turto konfiskavimas, <...> gali būti skiriami kartu su bausme. <...> (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamasis D. B. šiuo metu nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė būdamas neblaivus ir naudodamasis specialia jam suteikta teise vairuoti transporto priemones. Todėl šiam kaltinamajam gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis). Pažymėtina, jog teismas asmeniui gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju, sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, būtina įvertinti, jog D. B. padarė su Kelių eismo taisyklių pažeidimu susijusią nusikalstamą veiką, kėlusią realų pavojų tiek jam pačiam, tiek ir kitiems eismo dalyviams. D. B. vairavo automobilį judriuoju paros metu, būdamas sunkiai apsvaigęs (iš karto po įvykio jam nustatytas 4,10 promilių neblaivumas), sukėlė eismo įvykį, kurio metu pats susižalojo ir nepataisomai sugadino transporto priemonę, todėl teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos bausmės paskirties įgyvendinimui būtina kaltinamajam D. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, o šios priemonės terminą nustatant būtent prokurorės pasiūlytam laikui – 2 metams. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog šios bylos ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. liepos 31 d. kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, kuria jam yra uždrausta vairuoti kelių transporto priemones (b. l. 124 – 125). Kadangi minėta kardomąja priemone – specialiosios teisės sustabdymu yra taikomi visiškai analogiški apribojimai kaip ir kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl šios poveikio priemonės terminas turi būti skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2025 m. liepos 31 d.

Kaltinamasis D. B. nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus vairuodamas kelių transporto priemonę – jam pačiam nuosavybės teise priklausantį automobilį „SAAB 9-3“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju, atsižvelgiant į teismų praktiką panašiose bylose, kaltinamojo vairuotas automobilis pripažįstamas nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuri BK 72 straipsnio 2 dalies atžvilgiu laikoma konfiskuotinu turtu. Baudžiamasis įstatymas numato ir tai, jog tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad D. B. priklausantis automobilis autoįvykio metu buvo nepataisomai sužalotas (b. l. 11 – 12, 13–23), dėl šios priežasties automobilio konfiskavimas yra netikslingas. Iš kaltinamojo D. B. konfiskuotina automobilio „SAAB 9-3“ vertę atitinkanti pinigų suma, kuri (duomenys neskelbtini) pažymoje apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje, 2025 metų liepos mėnesį su PVM Lietuvoje buvo 1 250 Eur (1 t., b. l. 32). Taigi, įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo bei sunkumo laipsnį, kilusias pasekmes, kaltinamojo asmenybę ir, vadovaujantis BK 67 straipsnio, 72 straipsnio nuostatomis, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei jos tikslus, kaltinamajam skiriama dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jo valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „SAAB 9-3“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 1 250 Eur sumą.

Pagal BK 72 ⁵ straipsnį, teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė BK numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Kaip pirmiau minėta, kaltinamasis D. B. įvykdė nagrinėjamą nusikalstamą veiką būdamas neblaivus. Akivaizdu, jog kaltinamojo neblaivumas turėjo įtakos jo apsisprendimams bei pasirinkimams dėl neteisėto elgesio modelio ir tai tiesiogiai nulėmė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programoje, įpareigojant jį šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 1 metus nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl kitų klausimų

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam D. B. buvo paskirtos trys kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas (b. l. 124 – 125, 126). Paskirtos kardomosios priemonės panaikinamos tik įsiteisėjus šiam teismo nuosprendžiui (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas D. B. vardu, kuris saugomas atskirame voke prie bylos – perduodamas (duomenys neskelbtini); vienas kompaktinis diskas su filmuota vaizdo medžiaga, kuris saugomas atskirame voke prie bylos – paliekamas toliau saugoti prie bylos visą jos saugojimo laiką (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 301 – 302 straipsniais, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 60 MGL, tai yra 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam sumažintą 40 MGL, tai yra 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, jog D. B. teismo jam paskirtą baudą privalo sumokėti per 5 (penkis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti D. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant jam 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. liepos 31 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, paskirti D. B. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „SAAB 9-3“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 1 250 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio sumą, kuri turi būti sumokėta į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72⁵ straipsniu, paskirti D. B. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje, įpareigojant jį šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 1 (vienerius) metus nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti D. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą D. B. vardu, saugomą atskirame voke prie bylos – perduoti (duomenys neskelbtini); vieną kompaktinį diską su filmuota vaizdo medžiaga, saugomą atskirame voke prie bylos – palikti toliau saugoti prie bylos visą jos saugojimo laiką.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per šį nuosprendį priėmusį Vilniaus regiono apylinkės teismą.