Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. Č. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. B., Valstybės įmonei Turto bankui bei suinteresuoto asmens V. B. pareiškimą pareiškėjai A. Č., suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjos A. Č. pareiškimas grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais pareiškime bei patvirtintais pareiškėjos teismo posėdžio metu: pareiškėjos A. Č. tėvai: I. B. ir I. B. susituokė (duomenys neskelbtini). I. B., gimusi (duomenys neskelbtini)., mirė (duomenys neskelbtini) santuokoje. Santuokoje sutuoktiniai susilaukė dviejų vaikų: V. B., gimusio (duomenys neskelbtini) ir A. Č., gimusios (duomenys neskelbtini) Pareiškėjos tėvai I. B. ir I. B. asmeninės nuosavybės teise įgijo pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas: 229.77 kv. m., pagal 1996 m. spalio 21 d. Statinio priėmimo naudoti aktą Nr. 713 ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0.0977 ha, pagal 2004 m. spalio 14 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. JK-7033, esančius (duomenys neskelbtini)., kuriuos po motinos I. B., mirusios 2004 m. lapkričio 24 d., mirties priėmė ir valdė pareiškėja A. Č.. Po motinos I. B. mirties pareiškėja A. Č. į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau liko gyventi minėtame name, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo žemės sklypą. Pareiškėja A. Č. ir jos tėvas I. B. (mirė (duomenys neskelbtini).) dėl įstatymų nežinojimo manė, kad jeigu turimas turtas (gyvenamasis namas ir žemės sklypas) yra užregistruotas pareiškėjos tėvo vardu, vadinasi palikimo priiminėti nereikia. 2019 m. gegužės 2 d. mirė pareiškėjos A. Č. tėvas I. B., kuris visą savo turtą testamentu paliko dukrai – pareiškėjai A. Č.. Nusprendusi sutvarkyti tėvo palikimą, pareiškėja sužinojo, kad pagal testamentą gali paveldėti tik tėvui priklausančią ½ dalį gyvenamojo namo ir žemės sklypo. Taigi pareiškėja A. Č. dėl įstatymo nežinojimo ir teisinio neišprusimo į notarą dėl motinos I. B. palikimo priėmimo laiku nesikreipė, tačiau motinos I. B. palikimą priėmė pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti, - vykdė palikto turto savininko pareigas ir įgyvendino nuosavybės teisę į šį turtą, toliau liko gyventi minėtame gyvenamajame name, jį prižiūrėjo, atliko einamąjį ir kapitalinį remontą, tvarkė žemės sklypą, rūpinosi nekilnojamuoju turtu, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, elektrą, taigi pareiškėja A. Č. su palikėjos – motinos I. B. turtu elgėsi kaip paveldimo turto savininkė. Pareiškėja buvo įsitikinusi, jog yra teisėta viso savo mirusios motinos I. B. turto savininkė, tačiau paaiškėjus, kad pagal testamentą gali paveldėti tik tėvui I. B. priklausančią ½ dalį gyvenamojo namo ir žemės sklypo ir jai reikia gauti paveldėjimo teisės liudijimą, kreipėsi pas notarą, kuris pranešė, kad po I. B. mirties nuo 2005 m. spalio 10 d. iki 2019 m. gegužės 29 d., paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Teismo posėdžio metu pareiškėja A. Č., jos atstovas advokatas Sergej Lapuchov pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Su suinteresuoto asmens V. B. pareiškimu nesutiko, mano, kad jis nepagrįstas, todėl netenkintinas. Pabrėžė, kad suinteresuotas asmuo V. B. niekada nei tėvais, nei jų turtu nesirūpino, nei motinai I. B. esant gyvai, nei po motinos, mirusios 2004 m. lapkričio 25 d., mirties gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) negyveno, namo priežiūra nesirūpino, jo nesaugojo, mokesčių nemokėjo, t. y. neatliko nei vieno aktyvaus veiksmo, iš kurio būtų galima spręsti, kad V. B. vykdė paveldimo turto savininko pareigas bei įgyvendino teises į minėtą turtą.

Teismo posėdžio metu liudytoja J. N. parodė, kad pareiškėja A. Č. yra jos teta, o suinteresuotas asmuo V. B. - tėvas. Nurodė, kad senelis I. B. sakydavo, kad turtas jų vaikams turėtų būti padalintas per pusę. Senelius, tiek I. B., tiek I. B. aplankydavo dažnai, ten praleisdavo vasaras. Mirus seneliams gyvenamąjį namą prižiūrėjo ir juo rūpinosi teta A. Č., nes ji ten visada gyveno su savo šeima. Patvirtino, kad jos tėtis prisidėjo prie stogo remonto, langų pakeitimo.

Teismo posėdžio metu liudytojas L. J. parodė, kad V. B. yra jo senelis, A. Č. – krikšto mama, paaiškino, kad esant gyviems A. Č. ir V. B. tėvams buvo kalbama, kad gyvenamasis namas bus dalijamas abiem vaikams lygiomis dalimis. Kiek jam žinoma senelis ėmė paskolą ir keitė gyvenamojo namo pirmojo aukšto langus, remontavo stogą.

Teismo posėdžio metu liudytojas T. Š. paaiškino, kad kartu su I. B. ir I. B., jiems priklausančiame mane gyveno jų dukra A. Č. su savo šeima, kuri ir prižiūrėjo tėvus, jų namus, jais rūpinosi. Patvirtino, kad paveldėtojos I. B. valia buvo pakeisti pirmojo aukšto langus, kuriuos jis ir pakeitė jau po I. B. mirties. Langų apmokėjime dalyvavo I. B. ir A. Č., V. B. dėl langų keitimo su juo nekalbėjo.

Teismo posėdžio metu liudytoja N. V. paaiškino, kad A. Č. visą laiką gyveno su tėvais, adresu (duomenys neskelbtini). Sūnus, V. B. pas tėvus atvažiuodavo retai, nežino, gal ir padėjo finansiškai, kol tėvai gyvi buvo jokio remonto niekas pirmame aukšte nedarė, patvirtino, kad tėvus prižiūrėjo, jais rūpinosi, pas gydytojus vežiojo, juos palaidojo dukra A. Č..

Teismo posėdžio metu liudytojas S. V. nurodė, kad yra pareiškėjos A. Č. kaimynas. A. Č. visą laiką gyveno su tėvais, matė, kad namuose pasamdyti darbininkai darė remontą, keitė langus. V. B. pas tėvus atvažiuodavo retai, negali pasakyti ar jis finansiškai prisidėjo atliekant remonto darbus.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. Ž. nurodė, kad jis prašomas I. B. atliko remonto darbus virtuvėje, pirtyje, statė langus, tvėrė tvorą. Už padarytus darbus atsilygindavo I. B., kai remontą darė A. Č., už darbus mokėdavo A. Sūnus V. B. prie remonto neprisidėjo.

Teismo posėdžio metu liudytoja R. P. nurodė, kad A. Č. yra jos kaimynė. A. Č. tėvus pažinojo, su jais bendravo. Sūnus V. B. tėvus aplankydavo retai. Patvirtino, jog pareiškėjos tėvų name buvo keičiami gyvenamojo namo langai, keičiamas stogas, tveriama tvora, antrame aukšte virš garažo A. įsirengė gyvenamąją vietą, kas už ką mokėjo pasakyti negali.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. Č. nurodė, kad yra A. Č. vyras, kad su A. Č. gyvena tėvų name. Sūnus V. B. kažkiek prisidėjo prie stogo remonto, tačiau visais gyvenamojo namo darbais rūpinosi žmona A. Č..

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos A. Č. pareiškimas tenkintinas.

Suinteresuoto asmens V. B. pareiškimas atmestinas.

Iš santuokos liudijimo išrašo, matyti, kad I. B., gimęs (duomenys neskelbtini)., ir I. B., gimusi (duomenys neskelbtini)., susituokė (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. 4).

Iš 2019 m. gegužės 28 d. Valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. GR.1A-5308, matyti, kad I. B., gimusi (duomenys neskelbtini)., mirė (duomenys neskelbtini) santuokoje. Sutuoktinis – I. B., gimęs (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai turėjo du vaikus: sūnų V. B., gimusį (duomenys neskelbtini) ir A. Č., gimusią (duomenys neskelbtini)

Iš Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad įregistruotas turtas – žemės sklypas su statiniais, registro Nr. 44/242857, - žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0.0977 ha, įgytas pagal 2004 m. spalio 14 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. JK-7033, pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 229.77 kv. m, pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgyti pagal 1976 m. balandžio 15 d. DŽDT vykdomojo komiteto sprendimą Nr. 122, 1996 m. spalio 21 d. Statinio priėmimo naudoti aktą Nr. 713, esantys (duomenys neskelbtini). yra I. B. nuosavybė.

Iš Trakų rajono 2-ojo notaro biuro notarės Dainos Aliukonienės 2012 m. sausio 5 d. patvirtinto testamento matyti, kad I. B., visą savo turtą, kuri jis bebūtų ir iš ko besusidėtų skiria A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini).

Lentvario miesto notaro biuro notarės N. Š. 2019 m. gegužės 21 d. išduotas liudijimas Nr. NŠ-1362, liudija, kad A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirus testatoriui tėvui I. B., palikimą priėmė pagal testamentą, patvirtintą 2012 m. sausio 5 d. Trakų rajono 2-ojo notaro biuro notarės Dainos Aliukonienės, notarinio registro Nr. DA-69.

Lentvario miesto notaro biuro notarės N. Š. 2019 m. gegužės 29 d. išduotas liudijimas Nr. NŠ-1496, liudija, kad laikotarpiu nuo 2005 m. spalio 10 d. iki 2019 m. gegužės 29 d. paveldėjimo byla (duomenys neskelbtini) mirus I. B., nebuvo užvesta.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio nuostatas, kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti, tai turi būti padaroma per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

Išanalizuotų duomenų visuma patvirtina, kad pareiškėja A. Č. įrodė pareiškimo reikalavimo teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, kurių nepaneigė suinteresuotas asmuo, įrodė faktines aplinkybes, kad ji po motinos I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)., mirties priėmė ir valdė jos palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti, nes jos žinioje liko visas motinai priklausęs vertingas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, t. y. ½ dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas: 229.77 kv. m., ir ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0.0977 ha, esantys (duomenys neskelbtini)., kurį ji prižiūrėjo, tvarkė, rūpinosi, saugojo turtą, atliko einamąjį ir kapitalinį remontą, tvarkė žemės sklypą, mokėjo ir moka mokesčius už suvartotą elektros energiją, komunalinius mokesčius.

Tuo tarpu suinteresuoto asmens V. B. savarankiškas reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Č. ir V. B. po motinos I. B., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą lygiomis dalimis, t. y. kiekvienas pusę ½ dalies pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pusę ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)., faktiškai pradėję paveldimą turtą valdyti, atmestinas.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, ne kartą yra išaiškinęs, kad palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti esmė yra aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe. Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant tiek 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 straipsnio, tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18, 19 punktai).

Įvertinus visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, liudytojų parodymus, spręstina, kad suinteresuotas asmuo V. B. neįrodė, jog priėmė savo motinos I. B. palikimą pradėjęs faktiškai jį valdyti. Liudytojų parodymais bei pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, kad suinteresuotas asmuo V. B. savo tėvais, nei jų turtu nesirūpino nuo 1983 m., nes sukūręs šeimą iš tėvų namų išsikraustė, nors pasak V. B. artimųjų nepamiršo ir tiek tėvui, tiek seseriai padėjo rūpintis turtu, tačiau tokius suinteresuoto asmens argumentus paneigia liudytojų T. Š., N. V., S. V., A. Ž., R. P., R. Č. parodymai. Tėvams priklausančiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini)., tiek motinai I. B. esant gyvai, tiek po motinos, mirusios 2004 m. lapkričio 25 d., mirties, minėtame name negyveno, namo priežiūra nesirūpino, jo nesaugojo, mokesčių nemokėjo, t. y. neatliko nei vieno aktyvaus veiksmo, iš kurio būtų galima spręsti, kad V. B. vykdė paveldimo turto savininko pareigas bei įgyvendino teises į minėtą turtą, todėl juridinę reikšmę turintis faktas, jog po motinos I. B., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jos palikimą lygiomis dalimis, t. y. tiek suinteresuotas asmuo, tiek pareiškėja po pusę ½ dalies pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pusę ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)., nenustatytinas, jo neįrodžius. Vien deklaravimo, kad tėvas buvo pažadėjęs palikimą su seserimi padalinti vienodomis dalimis bei motinos valia, kad turtą paveldėtų abu vaikai, - nepakanka konstatuoti tai, kad įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjos turtą kaip savo, tuo labiau laikyti save minėto turto savininku. Taigi, teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus sprendžia, kad V. B. neįrodė, jog faktiškai valdydamas turtą aktyviais veiksmais priėmė motinos I. B. palikimo dalį.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. A. Č. iš karto po palikėjos savo motinos I. B. mirties priėmė palikimą savo vardu, nes visu turtu (t. y. kilnojamuoju ir nekilnojamuoju) naudojosi ir jį prižiūrėjo, t. y., palikimą priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėnesius nuo palikėjos mirties. I. B. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Įvertinus visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, pripažintina, kad A. Č. turi teisę paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusios motinos I. B. turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis). Nors suinteresuotas asmuo prieštarauja, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas, tačiau faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja A. Č. mirusios motinos I. B. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjusi faktiškai jos turtą valdyti, todėl šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013). Tačiau Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 6 dalyje yra nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja A. Č. patyrė 938,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (900,00 Eur už advokato teisinę pagalbą ir 38,00 Eur žyminio mokesčio) ir pateikė tai pagrindžiančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoto asmens V. B. pareiškimas atmestas, pareiškėjos A. Č. bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš V. B..

Bylos nagrinėjimo metu valstybė patyrė 11,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodytos išlaidos valstybei priteistinos iš pareiškėjos A. Č., kadangi viršija minimalią valstybei priteistiną 5,00 Eur dydžio sumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2020-01-22, Nr. 2020-00970).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais ir 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos A. Č. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)., mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Suinteresuoto asmens V. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, atmesti.

Priteisti iš V. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjai A. Č. asmens kodas (duomenys neskelbtini) 938,00 Eur (devynis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11,64 Eur (vienuolika eurų 64 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai. Priteistina suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.