- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-08
- Bylos Nr.
- e2A-525-755/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00187-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“, uždaroji akcinė bendrovė „IPF Gidital Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Nordecum“, uždaroji akcinė bendrovė „mogo LT“, uždaroji akcinė bendrovė „Giantus finance“, uždaroji akcinė bendrovė „Pro invest group“, uždaroji akcinė bendrovė „Renti“, AS A. P..
- Pareiškėjas
- V. Ž., K. Ž.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-1496-786/2021 pagal pareiškėjų V. Ž. ir K. Ž. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, valstybės institucija, teikianti išvadą, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kreditorės uždaroji akcinė bendrovė „IPF Gidital Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Kapitalo valda“, uždaroji akcinė bendrovė „Nordecum“, uždaroji akcinė bendrovė „mogo LT“, uždaroji akcinė bendrovė „Giantus finance“, uždaroji akcinė bendrovė „Pro invest group“, uždaroji akcinė bendrovė „Renti“, AS A. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai K. Ž. ir V. Ž. kreipėsi į teismą, prašydami nutraukti jų santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu bei patvirtinti pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nurodė, jog negyvena šeimyninio gyvenimo ir neveda bendro ūkio, santuoka faktiškai iširo.
2. Kreditorės uždaroji akcinė bendrovė (toliau UAB) „Kapitalo valda“ ir UAB „Renti“ pateikė prieštaravimus dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2022 m. birželio 1 d. sprendimu pareiškimą tenkino – nutraukė pareiškėjų santuoką ir patvirtino V. Ž. ir K. Ž. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
4. Teismas bylos medžiaga ir pareiškėjų paaiškinimais nustatė, kad sutuoktiniai neveda bendro ūkio, negyvena sutuoktinių gyvenimo nuo 2019 m., todėl darė išvadą, jog jų santuoka faktiškai iširo. Nurodė, kad pareiškėjų pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neprieštarauja viešajai tvarkai, nepilnamečių vaikų ar kurio nors sutuoktinio interesams.
5. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs UAB „Kapitalo valda“ prieštaravimo dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties argumentus, konstatavo, jog šio kreditoriaus prieštaravimai pateiktai pareiškėjų sutarčiai dėl santuokos nutraukimo pasekmių nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal UAB „Kapitalo valda“ pareiškimą 2012 m. sausio 31 d. teismo įsakymu iš K. Ž. yra priteista skola, antstolė J. B. vykdo išieškojimą iš K. Ž.. Ši prievolė yra asmeninė K. Ž. prievolė.
6. Pripažino, kad nepagrįsti kreditoriaus prieštaravimai dėl automobilių AUDI A6 ir OPEL Zefyra rinkos vertės ir kompensacijos už jas pareiškėjai K. Ž. išmokėjimo. Pareiškėjų nurodyta automobilių vertė atitinka rinkos vertę, todėl sutarties 3.3.2 punkte nurodyta pareiškėjo V. Ž. mokėtina kompensacija K. Ž. yra teisinga ir atitinka automobilių vertes. Teisinga ir pagrįsta sutarties 3.3.2.1, 3.3.2.2 ir 3.3.2.3 punktuose nurodyta piniginės kompensacijos išmokėjimo tvarka ir ji nepažeis kreditoriaus UAB „Kapitalo valda“ interesų.
7. Konstatavo, kad kreditoriaus prieštaravimai, jog pareiškėjai turi pateikti į bylą dokumentus, kurių pagrindu pareiškėjams buvo suteikti kreditai bei duomenis iš bankų apie juose esančias jų sąskaitas ir pingines lėšas yra nepagrįsti, kadangi pareiškėjai pateikė į bylą duomenis apie savo sąskaitų likučius ir nurodė, jog jų sąskaitos areštuotos, nes antstoliai vykdo išieškojimus. Pareiškėjai bendru sutikimu nutraukia santuoka ir kiekvienas iš jų nurodė savo prievoles kreditoriams, nurodė duomenis dėl piniginių lėšų, kreditoriai buvo informuoti apie vykstantį procesą ir jie, išskyrus kreditorius UAB „Kapitalo valda“ ir UAB „Renti“, prieštaravimų jų pasirašytai sutarčiai nepareiškė.
8. Nustatė, kad pareiškėjai negyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2019 m. gegužės mėnesio. Pareiškėjų kreditai buvo paimti šalims negyvenant kartu ir nevedant bendro ūkio, o tik tenkinant jų asmeninius poreikius. Tą patvirtina ir pareiškėjo V. Ž. prievolė UAB „mogo LT“, kuri įgyta tenkinant išimtinai V. Ž. interesus. Suinteresuoto asmens argumentas, jog teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-1370-786/2022 nustatytos lygios pareiškėjų turto dalys, o pareiškėjų sutarties 4.3 p., nustatytos aplinkybės prieštarauja faktinei situacijai, nepagrįsti, nes nurodyta nutartis nėra įsiteisėjusi, todėl joje nurodytos aplinkybės neturi reikšmės nagrinėjamai bylai.
9. Pasisakydamas dėl kreditoriaus UAB „Renti“ prieštaravimų pateiktai pareiškėjų sutarčiai dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismas nurodė, kad pateiktos 2021 m. gegužės 26 d. sutarties, pasirašytos tarp K. Ž. ir kreditoriaus UAB „Renti“ , pasirašymo metu dalyvavo tik K. Ž., ji pasirašė sutartį. Automobilį išsinuomojo viena K. Ž. ir ji pagal sutartį įsipareigojo mokėti nuomos mokestį, kurį ir moka iki šios dienos. Įsiskolinimo nėra. Byloje nėra duomenų, jų nepateikė ir kreditorius, jog V. Ž. apie šią sutartį žinojo, sutiko su ja ar dalyvavo ją pasirašant, todėl pripažino nepagrįstais UAB „Renti“ prieštaravimus, jog pareiškėjų sutarties 4.2.4 punktas pažeis šio kreditoriaus interesus.
10. Nenustatęs, kad bylos šalys piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, atmetė UAB „Kapitalo valda“ prašymą dėl baudos skyrimo pareiškėjams. Nagrinėjant bylą teisme, procesas iš ginčo teisenos perėjo į ypatingąją teiseną, nes pareiškėjai siekė nutraukti santuoką bendru sutikimu. Kadangi pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį ypatingąja teisena nagrinėjamose bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos ir kiekviena šalis lieka prie savo patirtų procesinių išlaidų jų neatlyginant, suinteresuoto asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu kreditorė UAB „Kapitalo valda“ prašo Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2022 m. birželio 1 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmai instancijai nagrinėti iš naujo, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
11.1. pirmos instancijos teismas patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių nepatikrinęs, ar ši neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, viešai tvarkai ar gerai moralei, ar ji nepažeidžia kreditorių interesų;
11.2. kreditorė UAB „Kapitalo valda“ nesutiko su sutuoktinių sutarties sąlygomis, kuriomis santuokos metu įgytas turtas padalijamas nesąžiningai, nukrypstant nuo lygių dalių principo, ir prašė padalinti visą santuokos metu įgytą turtą tokiu būdu, kad iš jo būtų galima išieškoti skolą kreditorei;
11.3. kreditorės prašymai dėl įrodymų išreikalavimo nebuvo išspręsti, nors tokius duomenis išreikalavus, kreditorės įsitikinimu, būtų nustatyta, kad sutuoktiniai nesąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis ir santuokoje įgytą turtą dalijasi taip, kad skolininkė faktiškai liktų beturtė, o jos sutuoktiniui tekų visas turtas, faktiškai skolininkei neišmokant teisingos kompensacijos ir tokiu būdu eliminuojant kreditorės galimybę atgauti skolą iš skolininkės;
11.4. ankščiau teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose pareiškėjai pripažino, kad kartu negyvena nuo 2021 m. vasario 1 d. ir, kad automobilis (duomenys neskelbtini) yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o už automobilį sumokėtas įnašas buvo sumokėtas iš bendrų sutuoktinių piniginių lėšų (darbo užmokesčio ir kt.), gautų santuokos metu, kurios yra bendra sutuoktinių nuosavybė. Todėl sutarties nuostatos, kad, neva, automobilis yra asmeninė V. Ž. nuosavybė, o sutuoktinei K. Ž. nepriklauso kompensacija prieštarauja ne tik įstatyme įtvirtintai sutuoktinių turto prezumpcijai, tačiau ir pažeidžia sutuoktinės ir jos kreditorės UAB „Kapitalo valda“ teisėtus interesus, nes K. Ž. neturi pajamų, turto, o nereikalaudama kompensacijos dėl jai pagal įstatymą priklausančios dalies, pažeidžia ir kreditorės teisėtus interesus atgauti skolą iš skolininkės turto, bendro su kitais asmenimis (sutuoktiniu);
Žemesnės instancijos teismas
11.5. pareiškėjų turto dalys yra nustatytos teismo procesiniu sprendimu – Utenos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-1370-786/2022, o tuo tarpu 4.3 p. nurodomos aplinkybės prieštarauja faktinei situacijai;
11.6. ieškovas ieškinyje patvirtino, kad visi automobiliai buvo įgyti bendros jungtinės nuosavybės teise santuokos metu, tačiau siekia juos pasilikti tik sau, ieškovas nesąžiningai siekia nemokėti kompensacijos už didžiausią vertę turintį automobilį BMW, o už kitus mokėti mažiau nei reali jų rinkos vertė;
11.7. sutartimi pareiškėjai neteisėtai ir nesąžiningai susitarė dėl galimybės nutraukus vykdomąją bylą, kompensaciją išmokėti tiesiogiai K. Ž., taip apeinant kreditorių;
11.8. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad sutuoktiniai nebegyvena kartu nuo 2019 m., nepaisant to, kad ieškinyje ir pirmojoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniai pripažino teismui, kad automobilis BMW išperkamosios nuomos sutarties pagrindu įgytas ir pradinės įmokos sumokėtos iš bendrų sutuoktinių lėšų, gyvenant santuokoje, teismas leido sutuoktiniams patvirtinti akivaizdžiai tikrovės neatitinkančius deklaratyvius teiginius dėl įmokų sumokėjimo ir automobilio išpirkimo teisių įgijimo momento, pažeidžiant sutuoktinės (nenumatant už tai kompensacijos) ir kreditorės interesus;
11.9. nebuvo išspręstas kreditorės bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.
12. Atsiliepimai į apeliacinį skundą nebuvo gauti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo nustatytų ribų.
21. Apeliacijos objektas – teismo sprendimo, kuriuo buvo patvirtina pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, esant kreditoriaus prieštaravimams dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
22. Pirmosios instancijos teismas, kreditoriui pareiškus prieštaravimus dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties nuostatų, susijusių su dalijamo turto verte ir kompensacijos išmokėjimo būdu, išnagrinėjo pareiškėjų ir kreditoriaus UAB „Kapitalo valda“ ginčą ir konstatavo, kad pareiškėjų sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis nepažeidžia kreditoriaus interesų, todėl ją patvirtino.
23. Sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl jos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo pateikdami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51, 3.52 straipsniai). Sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus, jų bendro turto padalijimo klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises bei pareigas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis). Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta visų pirma siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą. Be to, sutuoktiniai – bendraskoliai savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių sąskaita, todėl sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniams pasidalijant turtą turi būti pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių turto dalys, kad nepažeistų kreditorių teisėtų interesų (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007; 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008).
24. Tais atvejais, kai byloje sprendžiama ar pasisakoma dėl kreditoriaus teisių į vieną ar abu sutuoktinius, o kreditorius reikalavimo nėra pareiškęs, bet pareiškęs atsikirtimus, kuriais nesutinka su sutuoktinių sudarytos santuokos nutraukimo padarinių nuostatomis dėl jo teisių, yra pagrindas spręsti, kad kilo ginčas dėl teisės. Ginčo aplinkybės turi būti išnagrinėtos ir ginčas išsprendžiamas teismo sprendimu. Pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį, teismas išnagrinėja bylas ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl teisės. Vadovaudamasis principu, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir veikti ex officio, teismas ir nesant pareikšto reikalavimo, nereikalaudamas pareiškėjų sutarties pakeitimo, o nepatvirtindamas sutarties, išsprendžia kilusį ginčą ir nurodo, kokius teisinius pareiškėjų ir kreditoriaus santykius pripažįsta ( prievolė asmeninė, solidari, pasibaigusi ar kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2011).
25. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kreditorė nesutiko su santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje aptartu turto padalijimu santuokos nutraukimo byloje kadangi jos vertinimu, nėra užtikrinami jos, kaip kreditorės, interesai.
26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir tikrinant sudarytos sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitiktį CK 3.53 straipsnio 4 daliai, sutuoktinių kreditoriaus argumentai turi būti išnagrinėjami iš esmės ir patikrinama sutarties atitiktis kreditoriaus interesams. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs kreditoriaus argumentus apie tai, kad sutarties sąlygos, kuriomis pareiškėjai nustatė automobilių vertę 2 024 Eur, neatitinka rinkos kainos, bei į tai, kad pareiškėjas įsipareigoja dalį kompensacijos (421 Eur) už jam tenkančio turto dalį išmokėti į pareiškėjos atžvilgiu vykdančios išieškojimą antstolės sąskaitą, o vykdomąją bylą nutraukus – tiesiogiai pareiškėjai, sprendė, kad šalių susitarimas dėl turto padalijimo atitinka kreditoriaus interesus ir patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.
27. Apeliantė nesutinka su dalinamų automobilių pareiškėjų nurodyta verte ir mano, kad ji yra didesnė nei nurodė pareiškėjai.
28. Siekiant sutuoktiniams paskirti tiksliai tiek turto, kokia yra kiekvieno sutuoktinio bendro turto dalis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), sudarius sutuoktinių bendro turto balansą (CK 3.118 straipsnis), turi būti nustatyta sutuoktinių bendro turto vertė. Nustatant dalijamo bendro sutuoktinių turto vertę, vadovaujamasi CK 3.119 straipsniu, įtvirtinančiu, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008). Dalijamo turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ „Registrų centras“, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, šalys gali susitarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2009; kt.).
29. Pareiškėjai pirmosios instancijos teismui pateikė VšĮ „Emprekis“ pažymas apie automobilių AUDI A6 (1999 m.) ir OPEL Zafira (2000 m.), vertes, kurios pagal pateiktą pažymą yra atitinkamai 1 130 Eur (1 340 Eur su PVM) ir 935 Eur (1 107 Eur su PVM). Apeliantė, nesutikdama su nurodytomis vertėmis, pateikė keletą skelbimų iš portalo „Autoplius“ duomenų bazės, kuriose nurodytos markės automobilių vertė yra didesnė - OPEL Zafira – 1 300 Eur, AUDI A6 – 1 750-2 000 Eur. Sprendžiant dėl automobilio vertės nustatymo yra taikomas transporto priemonės rinkos vertės kriterijus, t. y. tokio automobilio vertė yra nustatoma pagal vidutinę tokios transporto priemonės rinkos kainą. Viešai prieinamais duomenimis nustatyta, kad VšĮ „Emprekis“ užsiima konsultacine veikla, leidžia žinyną „Autotransporto kainos Lietuvoje“ naudotų transporto priemonių vidutinės kainos, taigi tai specializuota įmonė, kuri užsiima automobilių rinkos verčių nustatymu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šios įmonės nurodyta automobilių kaina, o ne apeliantės pateiktais pavieniais skelbimais, kuriuose nurodyta tos pačios markės automobilių kaina.
30. Rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią analogiškai realiai mokėtų pirkėjas, o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM, todėl nustatant turto vertę atitinkančią pinigų sumą, turi būti įtrauktas ir PVM mokestis. Transporto priemonė yra realizuojama tokia kaina, į kurią yra įskaičiuotas PVM, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kompensacijos dydis pareiškėjai turi būti paskaičiuotas pagal automobilių kainas su PVM mokesčiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant ginčui, pareiškėjams nurodžius dalintino turtę be PVM mokesčio ir pareiškėjui įsipareigojus sumokėti mažesnę sumą nei automobilių rinkos vertė, pareiškėja (skolininkė) sumažino kreditorės galimybę išieškoti skolą iš jai priklausančio turto dalies.
31. Spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, teismas turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, tačiau sutuoktinių nuomonė teismo nesaisto. Kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, teismas, įvertinęs svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir konkrečios bylos svarbias aplinkybes, parenka sutuoktinių turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011, 2014 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2014). Apeliacinės instancijos teismas nustatęs, kad nagrinėjamoje byloje nėra tinkamai nustatyta dalintino turto vertė, šią turto dalį pakeičia, nurodydamas dalintinų automobilių kainą su PVM.
32. Vieno iš sutuoktinių kreditoriaus interesus sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių gali pažeisti, jei šia sutartimi atitinkamai sumažinamas skolingo sutuoktinio turimas turtas ir dėl to sumažėja kreditoriaus galimybės gauti savo reikalavimo patenkinimą. Turėdami kreditorių (ne tik bendrų, bet ir asmeninių) sutuoktiniai nėra visiškai laisvi savo nuožiūra pasidalyti santuokoje įgytą turtą. Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą. Teismas turi įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų (CK 3.53 str. 4 d.). Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Sutuoktiniai savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių sąskaita, todėl sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniams pasidalijant turtą turi būti pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių dalys, kad nepažeistų kreditorių teisėtų interesų (CK 1.5, 1.137 straipsniai).
33. Pažymėtina, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antrajam sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu.
34. Nagrinėjamu atveju sutarties 3.2.1, 3.2.2 punktuose nurodytas turtas (automobiliai) yra apsunkintas areštu vykdant išieškojimą pagal pareiškėjos asmeninę prievolę. Šio turto padalinti natūra negalima, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai santuokos nutraukimo sutarties 3.1.1.1, 3.1.1.2 punktų nuostatas, kuriomis šalys, nenukrypdamos nuo lygių dalių padalijimo principo, sutarė, kad minėti automobiliai atitenka pareiškėjui, o jis įsipareigojo kompensuoti sutuoktinei jos dalį pinigais (pusė sumos) (CK 3.117 straipsnio 3 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis), pripažino nepažeidžiančias vieno sutuoktinio ar kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų.
35. Apeliantės teigimu, pareiškėjai santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3.3.2.3. punktu dėl kompensacijos išmokėjimo, siekia apeiti kreditorių, t.y. sutarties sąlygos, kuriomis pareiškėjas, nutraukus vykdomąją bylą, įsipareigoja kompensaciją sumokėti tiesiogiai pareiškėjai bei sutarties sąlygą, kuria pareiškėjas įsipareigoja kompensaciją mokėti dalimis, prieštarauja kreditoriaus interesams.
36. Šalys santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje numatė, kad kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį, pareiškėjas mokės ne K. Ž., o bus atliekamas mokėjimas pervedant tiesiogiai K. Ž. atžvilgiu vykdomąją bylą išieškotojui UAB „Kapitalo valda“ vykdančiai antstolei J. B.. Tik jeigu bus nutraukta vykdomoji byla, kompensacija bus sumokėta tiesiogiai pareiškėjai. Apeliantės teigimu, pareiškėjui išvykus gyventi į užsienį, būtų nutraukta vykdomoji byla ir išieškotoja netektų galimybės išieškoti skolą.
37. Įstatymas numato atvejus, kada vykdomoji byla gali būti nutraukiama, išvykimas iš Lietuvos nėra pagrindas nutraukti vykdomąją bylą (CPK 629 straipsnis). CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad vykdomoji byla laikoma baigta CPK 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, išskyrus CPK 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Esant duomenimis, kad skolininkas Lietuvos Respublikos teritorijoje negyvena, nedirba ir neturi turto ar pajamų, antstolis turėtų grąžinti apeliantei (išieškotojai) vykdomąjį dokumentą ir vykdomąją bylą užbaigti. Užbaigus vykdomąją bylą pas antstolį ir vykdomąjį raštą grąžinus pareiškėjai (išieškotojai), jos, kaip išieškotojos, teisės nėra pažeidžiamos, kadangi, vadovaujantis CPK 631 straipsnio 3 dalimi, vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui per įstatymų nustatytą terminą netrukdo iš naujo pateikti šį dokumentą vykdyti. Be to, kaip minėta anksčiau, įstatyme yra įtvirtinti skirtingi vykdomųjų bylų užbaigimo pagrindai – vienas iš jų vykdomosios bylos nutraukimas. Bylą nutraukti galima griežtai įstatyme numatytais atvejais iš esmės tuomet, kai išieškotojas pats atsisako išieškojimo, susitaria su skolininku arba panaikinamas vykdomasis dokumentas, todėl nėra pagrindo teigti, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutarties nuostata, kuomet vykdomoji byla nutraukiama, tai pareiškėjas išmoka tiesiogiai pareiškėjai likusią kompensacijos dalį, turėtų būti vertinama kaip siekimas išvengti skolos mokėjimo apeliantei.
38. Apeliantės argumentai, kad kitoje civilinėje byloje yra nustatyta skolininkės turto dalis, todėl šioje byloje sutarties 4.3 punkte nustatytos aplinkybės prieštarauja faktinei situacijai, vertinamai kaip nepagrįsti. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2VP-1370-786/2022, kuriame buvo nustatytos skolininkės (pareiškėjos) dalys bendroje jungtinėje nuosavybėje yra panaikintas, byla perduoti nagrinėti iš naujo ir šiuo metu yra sustabdyta, kol bus išnagrinėta ši byla. Taigi klausimas dėl skolininkės dalių bendroje jungtinėje nuosavybėje yra neišspręstas.
39. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad apeliantės reikalavimai pateikti pareiškėjų sąskaitų išrašus, dokumentus, kurių pagrindu pareiškėjams buvo suteikti kreditai yra pertekliniai. CK 3.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta sutuoktinio, pareiškusio ieškinį dėl turto padalijimo, pareiga nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiunčiant pareiškimo dėl ieškinio kopiją, yra imperatyvi. Ši nuostata taikytina ir nutraukiant santuoką bendru sutarimu (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58-218/2015). Šią prievolę pareiškėjai įvykdė. Jie nurodė savo kreditorius, prievolių dydį, kiti kreditoriai pirmosios instancijos teisme prieštaravimų dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties nepateikė (išskyrus apeliantę ir UAB „Renti“). Pareiškėjai į bylą pateikė duomenis apie savo sąskaitų likučius, jų turtas ir sąskaitos yra areštuoti dėl vykdomo išieškojimo, iš UAB „mogo LT“ paaiškinimų yra žinomos kredito sutarties sudarymo sąlygos. Sprendžiant santuokos nutraukimo bendru sutikimu klausimą iš pareiškėjų neturi būti reikalaujama perteklinių įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių jų turto, pajamų egzistavimą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pateiktų duomenų pakankamumą, jų tikslumą, nenustatęs prieštaravimų ar neteisingos informacijos, pagrįstai atmetė kreditoriaus prašymą dėl nurodytų dokumentų išreikalavimo.
40. Apeliantės teigimu teismas nepagrįstai nustatė sutuoktinių gyvenimo skyrium datą nuo 2019 m. gegužės mėnesio ir taip pripažino, kad pareiškėjo V. Ž. prievolė UAB „mogo LT“ įgyta tenkinant išimtinai V. Ž. interesus iš jo lėšų, todėl kompensacija į dalį įmokų pareiškėjai nepriklauso.
41. Pažymėtina, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.
42. Pareiškėjai abu vienodai teismo posėdžiuose tvirtino, kad negyvena kartu nuo 2019 m., o ankstesnėje sutartyje atstovei ruošiant procesinius dokumentus įsivėlė klaida, todėl teismui nebuvo pagrindo abejoti jų žodžių tikrumu. Nors apeliantė teigia, kad pateikdamas ieškinį ieškovas nurodė, kad šalys negyvena nuo 2021 m., tačiau kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ankstesnis teismo sprendimas buvo panaikintas ir byla grąžinta nagrinėti iš naujo, todėl joje nurodytos aplinkybės neturi prejudicinės galios šios bylos nagrinėjimui (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad bylos duomenys neprieštarauja pareiškėjų nurodomoms aplinkybės apie jų gyvenimo skyrium pradžią (pateikdamas ieškinį pareiškėjas nurodė, kad nuo 2019 m. nesutaria su sutuoktine, UAB „mogo LT“ pateikti duomenys, kad 2020 m. liepos 11 d. kreditas automobiliui buvo suteiktas asmeniškai pareiškėjui, patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie kredito paėmimą jau išėjus gyventi atskirai).
20. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad kredito paėmimo metu, šalys jau gyveno skyrium, pagrįstai pripažino, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė ne nuo bylos iškėlimo, o nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t.y. nuo 2019 m. gegužės mėn. (CK 3.67 straipsnio. 2 dalis, 3.127 straipsnio 2 dalis).
21. Bylos duomenys patvirtina, kad šiuo metu V. Ž. atitenkantis automobilis Audi A6 AVANT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir automobilis Opel ZAFIRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra areštuoti, vykdant išieškojimą iš K. Ž.. Skola nėra išieškota.
22. CK 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, vienas iš jų, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką (CK 3.100 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nutraukus santuoką, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė baigiasi, po santuokos nutraukimo ginčo automobiliai, tampa asmenine pareiškėjo nuosavybe, išieškoti iš jo, atliekant išieškojimą iš pareiškėjos, nebebus galima (CPK 662 straipsnis). Todėl sutiktina su apeliantės argumentu, jog pareiškėjui nemokant kompensacijos, o pareiškėjai nesikreipus dėl priverstinio skolos išieškojimo, kreditorius neturėtų teisinių svertų gauti įmokas, tad pareiškėjo mokėtina kompensacija kreditoriaus interesų tenkinimui yra tik sąlyginė, nuo abiejų pareiškėjų valios priklausantis įvykis.
23. CPK 376 straipsnyje yra įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą. Nors sprendžiant turtinius sutuoktinių klausimus teismas neturi pareigos veikti aktyviai, tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ginčų, nesusijusių su vaikų teisėmis ir interesais atvejais, būtinybė veikti aktyviai galima, tačiau turi būti konstatuojama ir pagrindžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2014).
24. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjai siekia santuoką nutraukti nuo 2021 m. kovo mėnesio, jų byla jau buvo išnagrinėta, apeliacinės instancijos teismas panaikino sprendimą ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo, pareiškėjams nepavyksta rasti kompromiso su apeliante ir net su atstovo pagalbą sudaryti tokios santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, kuriai neprieštarautų kreditorius (sutartis buvo tikslinta kelis kartus), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos grąžinimas dar kartą bylą nagrinėti iš naujo neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, todėl, siekiant apsaugoti apeliantės (kreditorės) interesus, teismas savo iniciatyva taiko laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo iki bus pilnai išmokėta kompensacija pareiškėjai.
25. Apeliantė nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesprendė kreditoriaus prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, vadovaudamasis CPK 433 straipsniu.
26. CPK 443 straipsnio 6 dalyje, reglamentuojančioje ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes, nurodyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia taisyklė nei ginčo teisenos atveju – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).
27. Šioje byloje pareiškėjai ir apeliantė turėjo interesų priešingumą, todėl bylinėjimosi išlaidų klausimas turėjo būti sprendžiamas, tačiau, atsižvelgiant, kad į tai, kad pareiškėjų prašymas buvo tenkintas, o apeliantės prieštaravimai atmesti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė iš pareiškėjų apeliantės turėtų bylinėjimosi išlaidų.
28. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
Dėl procesinės bylos baigties.
29. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas. Nustačius didesnę dalinamo turto kainą ir pakeitus santuokos nutraukimo pasekmių sutarties punktus Nr. 3.2.1., 3.2.2., bet ne dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
30. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 376 straipsniu, 145 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2022 m. birželio 1 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą. Pakeisti patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių punktus 3.2.1,3.2.3. ir 3.3.2.1., 3.3.2.2. dėl turto vertės nustatymo ir kompensacijos išmokėjimo bei juos išdėstyti taip:
„3.2.1. Automobilį Audi A6 AVANT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1 430 Eur;
3.2.2. Automobilį Opel ZAFIRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1 107 Eur;
3.3.2. sutuoktiniai susitaria, kad V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) įsipareigoja K. Ž. sumokėti už aukščiau nurodytą jam asmeninės nuosavybės teise tenkantį turtą (automobilius) 1 268,50 Eur piniginę kompensaciją, ją pervedant tiesiogiai K. Ž. atžvilgiu vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini)ieškotojo UAB „Kapitalo valda“ naudai vykdančiai antstolei J. B. sekančia tvarka:
3.3.2.1. 421,00 Eur sumokės per 7 (septynias) dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kuriuo nutraukta Šalių santuoka;
3.3.2.2. Likusią kompensacijos dalį, V. Ž. sumokės lygiomis dalimis per 8 (aštuonis) mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kuriuo nutraukta Šalių santuoka, mokėjimus atliekant iki paskutinės kiekvieno mėnesio dienos“.
Palikti nepakeistas kitas Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2022 m. birželio 1 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas bei sprendimo dalis.
Taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įpareigoti valstybės įstaigą „Regitra“ atlikti įrašą apie nuosavybės teisės perleidimo draudimą V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančių automobilių: Audi A6 AVANT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), Opel ZAFIRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), iki prievolių pagal Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2022 m. birželio 1 d. sprendimą dėl santuokos nutraukimo K. Ž. įvykdymo (1 268,50 Eur kompensacijos pagal sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2.2. punktą sumokėjimo). Pilnai atsiskaičius pagal šios sutarties 3.2.2. p. , VĮ „Registrų centras“ įrašas dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo panaikinamas bet kurios šalies prašymu.