- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Baudžiamasis įsakymas
- Data
- 2019-05-21
- Bylos Nr.
- 1-1816-1058/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19578-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Priimtas baudžiamasis įsakymas
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- G. B.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, neteistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. B. 2019 m. gegužės 11 d., apie 19.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,86 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamasis G. B. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad turi teisę vairuoti transporto priemones, automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam. 2019 m. gegužės 10 d., laikotarpiu nuo 12 val. iki 17 val. buvo Latvijoje, kur vartojo alkoholį, o būtent išgėrė 700 gramų degtinės, po ko miegojo savo automobilyje, alkoholio daugiau nevartojo. 2019 m. gegužės 11 d., apie 16 val. vairuodamas savo automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo į Lietuvą, alkoholio taip pat daugiau nevartojo. Tos pačios dienos vakare, apie 19.30 val. iš savo gyvenamosios vietos, vairuodamas automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo pas brolį, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), norėjo paimti savo šunį. Privažiavęs prie brolio namo, sustabdė savo vairuojamą automobilį. Tuo metu prie automobilio priėjo policijos pareigūnai. Pareigūnų reikalavimu pateikė savo vairuotojo pažymėjimą, du kartus papūtė į alkoholio kiekio matuoklį, su alkoholio kiekio matuoklio parodymais sutiko. Tą patį vakarą jis buvo nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo, bei buvo uždarytas į areštinę. Dėl savo poelgio, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, gailisi (b. l. 39, 45).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. R. parodė, kad 2019 m. gegužės 11 d., apie 19.30 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad link Vokiečių gatvės Vilniuje, važiuoja automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai yra neblaivus. Pranešėjui nurodžius minėto automobilio buvimo vietą, pareigūnai pastebėjo minėtą automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiuojantį į (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) namo kiemą, kur automobilis sustojo. Jis (M. R.) kartu su kolega priėjo prie minėto automobilio ir pamatė, kad vairuotojo vietoje sėdi vyras, kaip vėliau nustatyta, G. B., kuris pasakė, kad prieš dvi dienas vartojo alkoholį. Vairuotojas pateikė savo vairuotojo pažymėjimą ir automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą. Bendraujant su vairuotoju, nuo jo sklido alkoholio kvapas, G. B. kalbėjo nerišliai. 19.24 val. alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0146 vairuotojui G. B. buvo nustatytas 1,92 promilių girtumo laipsnis, o 19.50 val. pakartotino patikrinimo metu buvo nustatytas 1,86 promilių girtumo laipsnis (b. l. 23). Iš esmės analogiškos aplinkybės yra nurodytos ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio S. S. tarnybiniame pranešime (b. l. 4).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2019 m. gegužės 11 d., apie 19.13 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), centro link važiuoja automobilis „VW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas gali būti neblaivus, sudaro avarines situacijas (b. l. 7).
Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad G. B. 2019 m. gegužės 11 d., pirmo patikrinimo alkotesteriu metu, t. y. 19.24 val. buvo nustatytas 1,92 promilių girtumas. Pakartotinai patikrinus asmens blaivumą 19.50 val. G. B. nustatytas 1,86 promilių girtumas. Kaltinamasis G. B. tikrinimo rezultatų neginčijo, neblaivumo nustatymo akte nurodė, kad su rezultatais sutinka (b. l. 30).
Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2019 m. gegužės 11 d., 19:24:21 val. G. B. buvo nustatytas 1,92 promilių neblaivumas, o 19:49:46 val. – 1,86 promilių neblaivumas (b. l. 27, 28). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (b. l. 29).
VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininku yra G. B. (b. l. 14). Šias aplinkybes patvirtina ir automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas (b. l. 10).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „VW Passat“ (1997 m.) kaina Lietuvoje yra 1 040 EUR (su PVM) (b. l. 15).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.
Kaltinamasis G. B. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat įrodo liudytojo parodymai, tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys ir jo patikros sertifikatas bei kita rašytinė bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad G. B. vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (pakartotinio patikrinimo alkotesteriu metu nustatytas 1,86 promilių girtumas), todėl kaltinamojo G. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Kaltinamasis G. B. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. l. 57-58).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytą vidutinį girtumą – tokios būklės transporto priemonės vairavimas kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad KET draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmens, sąmoningai šio draudimo nepaisė ir išgėręs stipraus alkoholinio gėrimo sėdo už automobilio vairo. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad G. B. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – G. B. praeityje yra teistas, tačiau teistumas išnykęs, taip pat teistas užsienio valstybėse (b. l. 48-50), baustas administracine tvarka, taip pat ir už KET pažeidimus, tarp jų ir kelis kartus už vairavimą esant neblaiviam, turi galiojančių nuobaudų, didžioji dalis paskirtų administracinių baudų nėra sumokėta (b. l. 51-54), niekur nedirba (b. l. 55), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – areštą. Prokuroro siūlomas bausmės dydis – 45 paros arešto, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, G. B. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.
G. B. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad G. B. vairavo būdamas neblaivus, jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, praeityje jis ne kartą baustas už KET reikalavimų pažeidimus, tarp jų ir kelis kartus už vairavimą esant neblaiviam, vis tik kaltinamasis išvadų nepadarė, ir vėl sėdo už vairo išgėręs, kas savo ruožtu patvirtina, jog G. B. yra linkęs nesilaikyti KET reikalavimų, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant G. B. naudotis teise vairuoti transporto priemones – keturių metų laikotarpiui. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad G. B. skirtina arešto bausmė, taip pat į BPK 357 straipsnio 3 dalies bei BK 68 straipsnio 4 dalies nuostatas, kurios leidžia daryti išvadą, jog laikotarpis, kuriuo asmens laisvė buvo realiai suvaržyta (asmuo atlikinėja laisvės atėmimo arba arešto bausmę) neturi būti įskaitomas į teismo nustatytą specialiosios teisės atėmimo terminą, kadangi šiuo laikotarpiu asmuo ir taip neturi galimybės realiai pasinaudoti teise vairuoti transporto priemones, į G. B. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą neįskaitomas nuteistajam paskirtos arešto bausmės atlikimo laikotarpis.
Prokuroras taip pat prašė taikyti kaltinamajam G. B. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir konfiskuoti automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis minėtas automobilis priklauso kaltinamajam G. B.. BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Minėta transporto priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymui, transporto priemonę būtina konfiskuoti. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal formuojamą teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus ir pagal BK 72 straipsnį nusikalstamos veikos priemonė turi būti konfiskuojama visais atvejais. Išimtys gali būti daromos tik remiantis kasacinio teismo bei Konstitucinio Teismo suformuotomis nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-80-511/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1A-436-211/2017, 1A-416-190/2017, 1A-409-209/2017), tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. G. B. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, išgėręs nemažą kiekį stipraus alkoholinio gėrimo, būdamas vidutinio girtumo būklės, praėjus labai mažam laiko tarpui tyčia sėdo už vairo, taip keldamas pavojų ne tik sau bet ir aplinkiniams, vairavo gatvėse, kur yra pakankamai intensyvus eismas, be to, kaip matyti iš BIRT ataskaitų žiūryklės pranešėjas informavęs pareigūnus apie galimai neblaivų vairuotoją, kaltinamojo G. B. vairavimą vertino kaip pavojingą ir keliantį avarines situacijas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes spręstina, kad šiuo atveju taikytinas automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.
Prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 17), taikytinas iki šio baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Ikiteisminio tyrimo metu G. B. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2019 m. gegužės 11 d., 19.50 val. iki 2019 m. gegužės 12 d., 13.50 val., t. y. vieną dieną (b. l. 33, 34), todėl vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 40, 46) – paliktinos nepakeistos iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
G. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 paras arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. B. paskirti galutinę bausmę – 30 parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, G. B. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. gegužės 11 d., 19.50 val. iki 2019 m. gegužės 12 d., 13.50 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Paskirti G. B. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones keturiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gegužės 12 d., į šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo laikotarpį neįskaitant paskirtos arešto bausmės atlikimo laikotarpio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti G. B. baudžiamojo poveikio priemonę – jam priklausančio turto – automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.
Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.
G. B. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – paimtą dokumentą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)) perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.
G. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo suimami, šią bausmę atlieka areštinėse. Į arešto bausmės atlikimo vietą nuteistuosius per tris paras po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pristato Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
4. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.