- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-01-11
- Bylos Nr.
- 1-12-825/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Varsackis
- Kaltinamasis
- S. Y.
- Nukentėjusysis
- N. T.
- Advokatai
- Kristina Pugačienė, Zoja Kastėnienė
- Kategorijos
- 2.3.6.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.3.3Neatsargumas (BK 16 str.)
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.2.25.4.3Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 3 d.)
- 2.1.16.1.8Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
sekretoriaujant Reginai Leonavičienei, Sandrai Voverienei, dalyvaujant prokurorams Ingai Dovydavičienei, Arvydui Bernotavičiui, kaltinamajam S. Y., jo advokatei Kristinai Pugačienei, nukentėjusiajai N. T., nukentėjusiosios atstovei advokatei Zojai Kastėnienei, civilinio atsakovo, Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“, atstovui V. B., vertėjai Olgai Valionienei, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Loretai Krylaitei, nedalyvaujant civilinio atsakovo, uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“, atstovams, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,
S. Y., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacinės Respublikos pilietis, turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis vairuotoju (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 str. 3 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis S. Y. 2011 m. sausio 28 d., apie 20 val. 30 min., kelio Vilnius – Kaunas - Klaipėda 133 kilometre, vairuodamas automobilį ,,VW LT 28“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 133 punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, meteorologines sąlygas, privalėdamas pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, tamsiu paros metu, esant slidžiai kelio dangai, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio atsitrenkė į kelio atitvarus ir apvirto, dėl ko buvo sunkiai sužalota keleivė N. T.
Kaltinamasis S. Y. kaltas prisipažino ir paaiškino, kad 2011 m. sausio 28 d., apie 19.30 val., iš Alytaus važiavo keliu Alytus – Kaunas – Šiauliai į Šiaulius. Įvykis įvyko kelyje Kaunas - Šiauliai. Važiavo mikroautobusu VW LT 28. Važiavo 9 žmonės. Išvažiavo iš degalinės, esančios už Kauno. Išvažiavus iš degalinės, jis vairavo automobilį, šalia jo sėdėjo trenerė T. Už jo sėdėjo mergaitė E. M., kuri buvo apkaltinta pinigų vagyste. Šalia E. sėdėjo kita mergaitė, bet jos neatsimena. Toliau sėdėjo kitos mergaitės, berniukai, kurių vardų, pavardžių nežino. Vaikų krepšiai buvo po sėdynėmis, jų buvo nedaug, nes vaikai maži. Prieš pradedant važiuoti, visi įspėjami prisisegti saugos diržus. Išvažiavus iš degalinės visi buvo prisisegę diržus. Išvažiuojant iš degalinės oro sąlygos buvo sudėtingos. Snigo su lietumi, kelias buvo padengtas sniegu. Po sniegu viena kelio juosta buvo tamsesnė, kita - šviesesnė. Buvo naktis, tamsus paros laikas. Be sudėtingo važiavimo, dar buvo sudėtinga tai, kad pastoviai buvo aiškinimasis kas ėmė, kas neėmė pinigus. N. T. buvo pasakiusi įjungti šviesą automobilio salone. Aiškinimasis prasidėjo tik išvažiavus iš Alytaus. Pastoviai buvo aiškinamasi. Sakė, kad negali taip važiuoti, siūlė sustoti ir išsiaiškinti. E. M. paskambino seneliui, kuris pradėjo skambinti trenerei. Senelis pastoviai skambino trenerei, kad ji nusiramintų ir paliktų mergaitę ramybėje. Išvažiavę, gal 40 - 60 kilometre sustojo, pakalbėjo, išsiaiškino, lyg nusiramino. Tik pradėjus važiuoti, praėjus 10 - 15 min., vėl prasideda aiškinimasis. Sustojo degalinėje ir išsiaiškino. Važiavo dviem autobusais. Berniukas, kuriam lyg tai pavogė pinigus, buvo kitame autobuse. Sustojo degalinėje. Jie nuėjo, gal apie 40 - 45 min. aiškinosi, pagalvojo, kad jau išsiaiškino. Ginče nedalyvavo, o apėjo autobusą, nuvalė langus, rūpinosi automobiliu. Susėdo ramiai, pradėjo važiuoti. Išvažiavo iš degalinės ramiai. Po kiek laiko paskambino senelis trenerei T., jinai pasipiktino, kaip gali ją mokyti, juk ji tiek laiko su vaikais dirba, kaip galėjo jos auklėtinė taip pasielgti. Vėl viskas prasidėjo. Mergaitė pradėjo labai stipriai verkti. T. atsisegė saugos diržą, atsisuko į vaikų pusę ir aiškinosi, ėmė ar neėmė pinigus. Mergaitė labai verkė, ji lyg ją norėjo nuraminti, ji lyg pasilenkė. Tuo metu kelyje prasidėjo sumaištis. Kelyje atsitiko tai, kad autobusą pradėjo nešti ir jis suprato, kad norint neišlėkti į kelkraštį, reikėjo kokiu tai būdu likti kelyje, ir padarė viską taip, kad automobilis laikytųsi kairiau. Autobusą pradžioje užnešė į dešinę. Pasuko vairą į priešingą pusę, priekinę autobuso dalį nešė į dešinę pusę. Automobilis važiavo tiesiai, o po to automobilį pasuko į kairę pusę. Jis nestabdė, pasuko šiek tiek vairą į kairę, atsitrenkė į atitvarą, kuris yra tarp kelių. Autobusas apsivertė ant dešinės pusės, slydo apie 10 - 15 metrų. Autobusas sustojo. Jis kabėjo ant diržų. Vėliau atsisegė saugos diržą. Pašaliniai žmonės užlipo ant viršaus ir atidarė galines duris. Buvo tik priekinis stiklas sudaužytas. Per galines duris išvedė visus vaikus į lauką, vesdamas juos per saloną ir pats išlipo. Nukentėjusioji gulėjo ant dešinio šono, ji iš automobilio nebuvo iškritusi. Priėjo prie nukentėjusios, bet ji buvo be sąmonės. Sniego dėjo jai ant veido. Nukentėjusios nejudino, jai po galva striukę padėjo. Ji nebuvo prispausta. Gal po 20 - 30 min. atvažiavo policija ir greitoji pagalba. Išdaužė stiklą, ištraukė N. Jam pasidarė blogai. Kai tik išvedė vaikus, jie buvo patalpinti į mašinas, vėliau atvažiavo jų autobusas. Buvo šalta. Alkoholio išgėręs nebuvo ir nevartojo. Vaistų nevartojo. Vairavimo stažas 45 metai. Vaikus vežioja 2 metus. Autoįvykių neturėjo. Avarijos priežastis, kad sudėtingos oro sąlygos ir audringas aiškinimasis, pastovūs rėkimai, už nugaros vaiko verksmas. Važiavo negreitai, greitis buvo 70 – 80 kilometrų per valandą. Važiavo kolonoje. Vežė vaikus, buvo tokios meteorologinės sąlygos, todėl važiavo lėčiau, negu kolona judėjo. Kolona buvo, bet nuo jos lėtai atsilikdavo, todėl jį kiti pasivydavo. Automobilis buvo techniškai tvarkingas. Automobilio techninė apžiūra vyko spalio - lapkričio mėnesiais. Važiuojant, specialaus ženklo, kad slidu, nebuvo. Važiavimo greitį diktavo visa važiuojanti kolona. Labai gailisi, atsiprašė ir atsiprašo N. Savo kaltę pripažįsta.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo S. Y. kaltės pripažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta šiais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.
Nukentėjusioji N. T. paaiškino, kad važiavo į varžybas Alytuje. Ten vaikai pasirodė labai gerai. Ji buvau labai patenkinta kaip trenerė. Priėjo mergaitės ir pasakė, kad pavogė 10 litų iš vieno vaikino. Ji kalbėjo su M. tėvais, nes buvo įtarimas, kad M.pavogė tuos 10 litų. Tas pokalbis buvo tik atsisėdus ir išvažiavus iš Alytaus. Po varžybų, iš Alytaus išvažiavo apie 16.30 – 17.00 val. Ji atsisėdo priekyje prie vairuotojo. Važiavo devyni keleiviai, kartu su ja. Degalinėje sustojo. Vaikai labai norėjo valgyti. Degalinėje užtruko daugiausiai 40 minučių. Į degalinę buvo atvažiavęs kitas autobusiukas, bet ten nesikalbėjo, nesiaiškino dėl pinigų. Kažkokiam berniukui buvo pavogti pinigai. Dėl šviesos neatsimena. Aiškinimosi nuo Alytaus nebuvo, nes nenorėjo kaltinti vaikų. Vaikai pavalgė degalinėje, pradėjo važiuoti ir daugiau neprisimena. Nepradėjo aiškintis. Neprašė šviesos. Saugos diržą prisisegė. Prieš tai kalbėjo su vairuotoju, jis sakė, kad su mašina yra problemų. Kalbėjo apie tai, kai važiavo į Alytų. Sakė, kad su padangomis blogai ir su vairu bei stabdyti blogai. Paties įvykio nematė. Neatsimena kaip po avarijos buvo, nes sąmonę prarado. Kalbėjo su E. M. tėvais ne kaip iš degalinės išvažiavo, o kai tik atsisėdo į automobilį. Prašo moralinės žalos, nes prarado sveikatą. Vesdavo aerobiką salėje su vaikais, moterimis. Dabar invalidumas. Moralinės žalos prašo iš darbovietės, nes viskas įvyko važiuojant iš varžybų. Buvo sunki būklė, norėjo net nusižudyti. Geria daug psichotropinių vaistų. Jai sunku be aerobikos treniruočių. Dabar norėtų sportuoti, bet dar negali. Iki traumos buvo visiškai sveika ir jokių problemų su sveikata neturėjo. Prarado 60 procentų darbingumą. Gydymas iki šiol tęsiamas. Geria vaistus, eina į reabilitaciją dėl psichologinės būklės. Su ja dirba psichologai. Galvoje įdėjo plastiką.
Liudytoja V. V. paaiškino, kad Alytuje dalyvavo varžybose. Sustojo degalinėje, kita trenerė, kuri važiavo kitu autobusiuku nusipirko kavos su vairuotoju ir pasiliko. Ji sėdėjo pačiame gale. Saugos diržai yra, bet jų nebuvo prisisegę. Pamatė priekyje stovinčią mašiną, su gale dviem raudonom mirksinčiom lemputėm. Pamatė tą mašiną, pagalvojo, kad aplenks, nieko nebus. Išsitraukė telefoną, autobusas staigiai suko į kairę, mašina virto ant dešinės ir kažkiek slydo. Visi suvirto į vieną kampą prie durų. Stovėjo ant stiklų ir viršuje buvo stiklai. Buvo apsivertę. Kažkoks juodai apsirengęs vaikinas perlipo, nušoko ir atidarė duris. Kai kurie susirinko rūbus, apsirengė, pasiėmė krepšius. Ji su V. atsisėdo į smėlio spalvos mašinos, kur lemputės mirksėjo, priekinę sėdynę, gale kiti vaikai. Atvažiavo kitas autobusiukas ir jie įlipo. Jai sumušimų buvo. Po varžybų, trenerė paleido į autobusiuką. Berniukas pasigedo 9 litų. V. trenerei pasakė, kad E. landžiojo po krepšius. Paskundė prieš išvažiuojant, o po to visą kelią trenerė telefonu kalbėjo, sakė, kad nepatinka jai vagys. Trenerė, kai kuriems vaikams skambinėjo, klausė kiek pinigų turėjo. Prieš išvažiuojant ir iki degalinės kalbėjosi. Trenerė negėrė kavos, gal todėl, kad norėjo kuo greičiau susitikti su E. seneliu. Trenerė paskambino E. seneliui ar mamai ir pasakė, kad taip atsitiko. Kai trenerė kalbėjo telefonu ir aiškinosi kiek kas turi pinigų, tai šviesa autobusiuke buvo įjungta. Kai išvažiavo iš degalinės, šviesa nebuvo įjungta. Trenerė sėdėjo prie vairuotojo. Kai išlipo iš autobusiuko, ėjo prie smėlio spalvos mašinos, vairuotojo paklausė kodėl neištraukia trenerės, jis atsakė, kad užstrigo diržas ir negalima jos ištraukti.
Liudytoja V. P. paaiškino, kad buvo avarija. Važiavo iš kavinės. Trenerės S. vaikui dingo 9 litai. Kai pasakė, kad dingo jam pinigai, pagalvojo, kad E. pavogė, todėl, kad ji apžiūrinėjo krepšius. Nuvažiavo į kavinę, norėjo greičiau išsiaiškinti ir į namus skubėjo, važiavo ir apsivertė. Trenerė skambino tėvams, klausė kiek pinigų įdėjo. Trenerė skambino po kavinės. Išvažiavus iš kavinės ir pavažiavus, vieną kartą įjungė šviesą, kai kalbėjo telefonu. Autoįvykis buvo ne iš karto, o pavažiavus, po skambinimo. Trenerė su vairuotoju kalbėjosi truputį, bet nedaug. Kalbėjosi su draugėmis ir viskas staigiai įvyko, apvirto. Visos mergaitės ant jos nukrito, nes ji sėdėjo dešinėje pusėje. Autobusiukas apvirto ant dešinės pusės. Iš karto privažiavo keli vyrai. Vienas vyras užlipo ant stogo, pažiūrėjo ar viskas gerai. Kitas vyras atidarė galines duris. Tie vyrai sakė, kad diržas užsikirto ir negali ištraukti trenerės. Trenerė buvo užsisegusi saugos diržą. Viskas vyko po degalinės ir buvo įjungta šviesa.
Liudytoja M. P. paaiškino, kad sausio mėnesį važiavo į varžybas Alytuje. Važiavo tiesiai, pasuko į kairę, staigiai į dešinę ir vertėsi. Išvažiavo iš degalinės, kur buvo sustoję. Diržų negalėjo prisisegti. Du vyrai sustojo, pasakė, kad trenerės negali ištraukti, nes užsikirto diržas. Išvažiuojant iš degalinės lyg degė šviesa. Buvo aiškinamasi dėl to, kad E. lyg pavogė pinigus. Trenerė aiškinosi su E.
Liudytoja E. M. paaiškino, kad po varžybų važiavo nedideliu autobusu. Trenerė sėdėjo prie vairuotojo. Vaikai nebuvo prisisegę diržų. Neatsimena, ar vairuotojas ir trenerė buvo užsisegę diržus. Važiavo iš baseino, sustojo degalinėje. Važiavo, staigiai pasuko į kairę, atsitrenkė į atitvarą ir apsivertė ant dešinės pusė, ir kelis metrus čiuožė. Degalinėje visi valgė ir važiavo toliau. Nepamena, ar buvo įjungta šviesa. Trenerė ant jos šaukė „tu vagilė, atiduok pinigus“. Niekas nevaikščiojo. Iš degalinės skambino jos tėvams, kitai trenerei. Trenerė kalbėjo kol įvyko avarija. Kai važiavo, trenerė skambino kitoms mamoms, klausė kiek pinigų vaikai turi, ir vaikai vaikščiojo, sakė telefonų numerius. Trenerė su ja kalbėjo atsisukusi.
Liudytojas D. V. paaiškino, kad sausio 28 d. įvyko avarija Kėdainių rajone. Po 21.00 valandos, iš bendradarbio sužinojo, kad įvyko avarija. Kai prisiskambino, dukra susijaudinusi sakė, kad jiems sako nieko nekalbėti. Po varžybų dukra skambino. Prieš įvykį niekas neskambino. Tą vakarą trenerė neskambino. Po avarijos bandė skambinti trenerei, bet buvo tylu, o jis nežinojo, kad trenerei trauma. Dukra grįžo apie 24 valandą, ir tą vakarą nedaug pasakojo. Ryte pasakė, kad sėdėjo autobuso gale. Davė draugei sausainį ir matė priekyje mašiną su avariniais stabdžiais. Mašiną staigiai metė, į kažką kabinosi ir vertėsi. Paklausus dukters apie trenerę, ji pasakė, kad trenerė negalėjo išlipti iš automobilio. Vaikinai, kurie padėjo vaikams, pasakė, kad negali jos išlaisvinti, nes užstrigęs saugos diržas.
Liudytojas R. M. paaiškino, kad sausio mėnesio pabaigoje, apie 21.00 valandą, paskambino anūkė E. M., verkdama pradėjo sakyti, kad autobuse konfliktas, trenerė šaukia ant jos, ji bijo važiuoti autobusu. Anūkė skambino važiuojant autobusu. Su anūke kalbėjo gal 4 - 5 kartus, jai skambino kas 20 minučių ir ramino. Skambino ir trenerei, prašė nusiraminti ir vaikus nuraminti. Sakė, jeigu buvo koks įvykis, susirinks suaugę ir išsiaiškins. Jaudinosi, kad anūkė, autobusui sustojus, neišliptų ir nepasislėptų. Buvo tamsu, norėjo atvažiuoti ir pasiimti anūkę, bet ji nemokėjo paaiškinti kokioje vietoje randasi. Suprato, kad jie buvo pavažiavę jau kažkokį tai atstumą. Su trenere kalbėjo vieną kartą, prašė jos nuraminti vaikus ir jai elgtis pedagogiškai. Kalbant su E., girdėjo trenerę garsiai kalbant ir jautėsi įtampa. Su trenere pakalbėjo gana garsiai. Su trenere kalbėjo gal porą minučių, gal penkias minutes. Anūkei skambino kas 20 - 30 minučių. Kažkokį tai laiką anūkei negalėjo prisiskambinti, pagalvojo, kad išsijungė telefonas. Kažkas paskambino, kad vaikai sveiki, o trenerei rimta trauma. Po pokalbio su trenere, gal po valandos, paskambino ir pasakė apie įvykį.
Civilinio atsakovo atstovas V. B. paaiškino, kad civilinio ieškinio nepripažįsta, nes yra biudžetinė įstaiga, pinigų nėra, nesiverčia komercine veikla. Automobilis buvo techniškai tvarkingas. Dviejų - trijų dienų bėgyje pervedė į nukentėjusiosios sąskaitą 6000 litų. Organizavo N. labdaros ir paramos fondą. Surinko 8000 litų. 5500 litų N. panaudojo, buvo apmokėtas gydymas Latvijoje ir už vietines procedūras Šiauliuose dalinai. Buvo pranešta kiek pinigų liko ir jinai bet kada gali tais pinigais naudotis. Kaltinamasis įnešė į fondą tam tikrą pinigų sumą. Berniukas, iš kurio buvo pavogti pinigai, prie visų pasakė, kad „pinigus aš radau, man pinigai nedingo“, mergaitės atsiprašė. Jei nukentėjusioji negalės dirbti tiek valandų, jai duos tiek valandų, kiek ji galės dirbti. Jai niekada nebuvo pasakyta, kad ji nedirbs.
Liudytoja I. J. paaiškino, kad kaltinamasis S. Y. jos sutuoktinis. Jis niekada nesakė, kad nekaltas. Sakė, kad buvo slidu ir taip atsitiko. Ji sutinka laiduoti, nes jį pažįsta 40 metų. Vedę 36 metus. Jį pažįsta nuo 16 metų, tai atsakingas, geros širdies žmogus. Ji skambino nukentėjusiajai, bet advokatė buvo ir rėkė, o jie norėjo susitarti. Į labdaros fondą pravedė 300 litų. Vyras siūlė N. apie 10000 litų, bet ji nesutiko. Kai nukentėjusioji gulėjo ligoninėje, tai vyras 3 - 4 kartus važiavo. Skambino draugams, kad paremtų fondą. Vyras vežė ją į reabilitaciją kiekvieną dieną, gal 20 kartų.
Liudytojas D. Š. paaiškino, kad sausio 28 d. buvo gautas pranešimas, kad yra eismo įvykis kelyje Kaunas – Vilnius - Klaipėda, lyg 130 kilometre. Apvirtęs autobusiukas su žmonėmis. Kelias buvo slidus. Nuvykę rado automobilį gulintį ant šono. Buvo vairuotojas ir moteris. Daugiau jokių automobilių ir žmonių nebuvo. Buvo tuščias kelias. Vairuotojas paaiškino, kad slydo, čiuožė ir nusivertė ant šono. Paaiškino, kad 7 vaikai išvežti su kitu automobiliu. Sakė, kad vaikų būsena, lyg ir nieko, o moteriškė sužeista. Moteris buvo išvežta į Kauną, ji išimta iš priekinės sėdynės. Apie saugos diržus kalbos nebuvo. Saugos diržų nežiūrėjo. Padangos buvo patenkinamos. Padanga nebuvo sprogusi. Iš išorės niekas nebuvo sulūžę.
Liudytoja A. P. paaiškino, sausio 28 d. buvo gautas iškvietimas, kad autostradoje Kaunas – Vilnius - Klaipėda, apvirtęs autobusas, gali būti daug sužeistų, nes buvo vežami vaikai, yra nukentėjusių. Važiavo dviem ekipažais. Atvažiavo, autobusiukas buvo ant šono. Tik pamena, kad vairuotojai, kad ištrauktų nukentėjusiąją daužė šoninį stiklą, nes gelbėtojų dar nebuvo. Buvo svarbu kuo greičiau ištraukti, suteikti pagalbą. Kai atvažiavo vaikų nebuvo. Nieko nematė, tik bendravo su kolege, kuri paprašė paduoti kaklo įtvarą ir laukė, kol ją ištrauks, nes prieiti buvo neįmanoma. Moterį matė, kada ją ištraukė. Kai stiklą išdaužė, tik tada vaizdas atsivėrė. Moteris gulėjo ant dešinio šono, kruvina, kruvinu veidu, be sąmonės. Moters padėties neprisimena. Kišo mobilizacinę lentą. Patys persidėjo ją į mobilizacinę lentą. Tikrai nebuvo prisegta saugos diržais, ji buvo atlaisvinta. Ją laisvai ištraukė. Įkėlė į mašiną ir pradėjo stabilizuoti jos būklę. Nukentėjusioji buvo be sąmonės, nesiorientavo. Kuo greičiau transportavo ją į Kauno klinikas.
Liudytojas N. A. paaiškino, kad sausio 28 d. atvažiavo į įvykį. Rado mikroautobusą. Automobilis gulėjo apvirtęs ant dešinio šono, kelio atžvilgiu pagal kryptį link Klaipėdos. Buvo labai prastos oro sąlygos, nes palijo ir pašalo. Išsiaiškino, kad tuo mikroautobusu važiavo vaikai, kad vaikai nesužaloti. Vairuotojas aiškino, kad jį sumėtė dėl slidžios kelio dangos, metė jį į atitvarus, į kairę pusę, ir nuo atitvarų automobilis pradėjo virsti ir nuvirto, nuslydo į dešinę. Jį sumėtė dėl slidžios kelio dangos. Buvo sužalota keleivė, kuri išvežta į Kauno klinikas. Patikrino vairuotojo blaivumą, jis buvo blaivus. Buvo atlikti standartiniai veiksmai, kurie atliekami įvykio vietoje, tai nuotraukos, braižė, matavo. Apvirtusį automobilį apžiūrėjo. Priekaištų automobiliui tikrai nėra, nes padangos buvo rimtos, ne vasarinės. Automobilis buvo ant šono. Automobilis buvo tvarkingas.
Liudytojas R. R. paaiškino, kad važiavo du vairuotojai, dvi felčerės. Jie važiavo antri. Pamatė apvirtusi automobilį ir sužeistą žmogų viduje. Felčerė įlėkė per galines duris į automobilį, o jis ieškojo daikto langą išdaužti. Galinės sėdynės buvo apvirtusios ir įeiti nebuvo galima. Pasikalbėjo su V., ji rado užtiesalą, kuriuo uždengė sužeistąją. Ligonė gulėjo kniūbsčia kampe, dešinėje pusėje, ties langu ir durelėmis. Galva buvo kampe. Ji nebuvo užspausta, tik susirietusi. Diržo, kad būtų prisisegusi, nematė. Felčerė uždengė ligonį ir paprašė išdaužti lango stiklą. Išdaužė priekinį lango stiklą, kuris autobusiuke yra vienas. Ištraukti sužeistąją sekėsi sunkiai, nes padėtis buvo sunkoka, maišėsi sėdynės, užkišimas buvo prastas ir ligonę ne bet kaip galėjo išimti. Pjaustyti, atlenkti, atsegti nieko nereikėjo. Lentą užkišo nugarinėje dalyje, ištraukė.
Liudytojas V. P. paaiškino, kad automobilis gulėjo ant dešinio šono, ne važiuojamoje dalyje, priekiu į Klaipėdos pusę ir šiek tiek skersas. Jis sustojo pirmoje juostoje. Priėjęs pirmiausia pamatė kraujo ant asfalto, jis buvo po mašina. Felčerės jau buvo viduj sulipusios. Matė žmogų viduj, keleivio sėdynėje. Nematė kaip žmogus gulėjo, ar buvo jis prispaustas, nematė ar buvo su saugos diržais. Išdaužė stiklą. Tada atsinešė mobilizavimo lentą, paguldė moterį ant jos. Ir moterį išvežė į Kauną. O jie išvežė vairuotoją į Kėdainius.
Liudytoja V. V. paaiškino, kad gavo iškvietimą, kad apvirtęs autobusiukas su moksleiviais Via Balticos kely ir nuo Cinkiškio sukti link Klaipėdos. Nuvykus rado apvirtusį autobusiuką, Pralindo nuo galo iki pat priekio. Moteris prieky gulėjo. Autobusiukas ant dešinio šono gulėjo. Moteris buvo pusiau sėdom, pusiau gulom, nes netilptų ji visa išsitiesusi. Jos galva buvo į dešinę pusę, kojos į kairę pusę. Moteris buvo be sąmonės. Pusiau gulimoj padėty buvo. Kai įlindo, moteris tikrai nebuvo prispausta, nes jai netrukdė niekas atlikti apžiūrą. Kai išdaužė priekinį stiklą, kolegos įkišo galą lentos ir pradėjo tą moterį traukti, guldyti. Ir traukiant tuo metu tikrai niekas netrukdė. Nieko kirpti nereikėjo. Ją labai greitai ištraukė. Ją įkėlė į automobilį, paruošė transportavimui, sujungė deguonį, stabilizavo būklę, tas užtruko neilgai ir kolegė ją išvežė į Kauną. Pamatė vairuotoją vaikščiojant susiėmusį galvą, įtarė jam stuburo traumą kaklinėj dalyje ir išvežė jį į Kėdainių priėmimo skyrių.
Liudytoja A. M. – E. paaiškino, kad dalyvavo tiriant įvykį. Buvo iškvietimas, kad autostradoje yra apsivertęs mokyklinis autobusiukas su vaikais, bet niekas nenukentėjo, tik vaikams šokas. Išsiuntė patrulius ir dvi greitąsias. Nuvažiavę matė ant šono apvirtusį autobusiuką. Vaikų jau nebuvo. Vairuotojas irgi buvo išvežtas su greitąja. Moterį iš karto išvežė į klinikas. Autobusiukas gulėjo ant šono. Išorinius sugadinimus surašė patruliai, o viduj matė tik, kad daiktai visokie mėtėsi, kad langas išdaužtas, kraujo pilna. Po to paskambino mokyklos direktoriui, kad gali pasiimti autobusą. Saugos diržai buvo. Ar jie buvo nupjauti, ar su jais kažkas buvo padaryta, negali pasakyti.
Rašytine medžiaga.
Eismo įvykio apžiūros protokolu (1 tomas, b.l. 3 - 12) nustatyta, kad eismo įvykis įvyko kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda 133 kilometre. Įvykio vietoje, kelio kairėje pusėje, rastas apgadintas atitvaras. Automobilis ,, VW LT 28“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) rastas gulintis ant dešinio šono.
Transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolu (1 tomas, b.l. 13, 14, 68) nustatyta, kad automobiliui ,,VW LT 28‘‘, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sugadintas priekinis bamperis, dešinės pusės priekinis žibintas, priekinis stiklas, dešinės pusės kėbulo detalės.
Asmens blaivumo testu Nr. 3366 (1 tomas, b.l. 15) bei Specialisto išvada Nr. T - A 718/11(01) (1 tomas, b.l. 19) nustatyta, kad eismo įvykio metu S. Y. buvo blaivus, jo kraujyje etilo alkoholio nerasta.
Valstybės įmonės „Regitra“ registracijos liudijimu (1 tomas, b.l. 20) bei duomenų bazės duomenimis (1 tomas, bl. 24) nustatyta, kad automobilis ,,VW LT 28‘‘, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini)
Automobilio ,,VW LT 28‘‘, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) techninė apžiūra atlikta 2010 m. rugpjūčio 5 d. (1 tomas, b.l. 21), transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus.
Privalomuoju draudimu civilinė atsakomybė drausta (1 tomas, b.l. 22, 23).
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis (1 tomas, b.l. 26) artimiausios įvykio vietai Dotnuvos meteorologijos stoties duomenimis orų sąlygos 2011 m. sausio 28 d. vakare buvo: oro temperatūra 20.00 val. – minus 5,1, 23.00 val. – minus 3,8; meteorologinio matomumo nuotolis 4 kilometrai; vėjas pietvakarių – vakarų krypties, vidutinis vėjo greitis 3 – 2 metrai per sekundę; didžiausias vėjo greitis per 3 valandas 6 metrai per sekundę; debesuotumas 10 balų; nuo 18 val. 45 min. iki 21.00 val. snigo, nuo 19.00 val. iki 21 val. 30 min. pustė; vidutinis sniego dangos storis meteorologinėje aikštelėje siekė 16 centimetrų.
Specialisto išvadoje Nr. G77/11(12) (1 tomas, b.l. 33 - 35) nustatyta, kad N. T. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
Specialisto išvadoje Nr. G77/11(12) (1 tomas, b.l. 90, 91) nustatyta, kad S. Y. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Ši nusikalstama veika padaroma dėl neatsargumo. Byloje paties kaltinamojo S. Y. parodymais, nukentėjusiosios N. T., liudytojų V. V., V. P., M. P., E. M., D. V., R. M., V. B., I. J., D. Š., A. P., R. R., V. P., V. V., A. M. – E. parodymais, Eismo įvykio apžiūros protokolu, Transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolu, Specialisto išvadomis nustatyta, kad kaltinamasis S. Y. 2011 m. sausio 28 d., apie 20 val. 30 min., kelio Vilnius – Kaunas - Klaipėda 133 kilometre, vairuodamas automobilį ,,VW LT 28“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį (duomenys neskelbtini)“, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 133 punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, meteorologines sąlygas privalėdamas pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, tamsiu paros metu, esant slidžiai kelio dangai, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio atsitrenkė į kelio atitvarus ir apvirto, dėl ko buvo sunkiai sužalota keleivė N. T..
Teismas atmeta bet kokius samprotavimus dėl nukentėjusios N. T. kaltės dėl nusikalstamos veikos įvykdymo, dėl transporto priemonėje vykusios netvarkos, nes tik transporto priemonės vairuotojas atsakingas dėl autoįvykio. Niekas netrukdė, ir negalėjo trukdyti, nes to nebuvo nustatyta ir bylos nagrinėjimo metu, kad transporto priemonės vairuotojas, kaltinamasis S. Y., elgdamasis protingai, apdairiai, matydamas, kad kažkas jam trukdo tinkamai vykdyti pareigą tinkamai vairuoti transporto priemonę, pasirinktų tinkamą greitį, tinkamą važiavimo būdą, pagaliau sustotų šalikelėje. Nors kaltinamasis S. Y. nurodė, kad jis važiavo negreitai, lėčiau, negu kiti, bet akivaizdu, kad jo pasirinktas greitis, važiavimo būdas, neatitiko transporto priemonės važiavimo sąlygų.
Teismas konstatuoja, kad kaltinamasis S. Y. kaltas ir dėl nukentėjusios N. T. sužalojimo, nes dėl aukščiau išdėstytų motyvų, tik vairuotojas atsakingas, kad jo vairuojamoje transporto priemonėje visi keleiviai privalo būti prisisegę saugos diržais. Ir nors teismui nepavyko neginčitinai ir neabejotinai nustatyti, kad nukentėjusioji N. T. būtų prisegusi arba ne saugos diržu, tai, nors ir galiotų in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltinamojo naudai) principas, nenaikina kaltinamojo S. Y. baudžiamosios atsakomybės.
Teismas pripažįsta, kad 2011 m. sausio 28 d., prieš įvykį, automobilyje ,,VW LT 28“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį (duomenys neskelbtini) buvo diskutuojama, aiškinamasi dėl kažkokios tai vagystės, buvo junginėjama autobuso salone šviesa, bet, kad tai būtų 2011 m. sausio 28 d., apie 20 valandą 30 minučių, kelio Vilnius – Kaunas - Klaipėda 133 kilometre, teismas nenustatė, nes tiesiogiai įvykyje dalyvavę liudytojai V. V., V. P., M. P., E. M., nukentėjusioji N. T. to nenurodė.
Atsižvelgiant į nustatytus objektyviuosius požymius, kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus ir kitus įrodymus nustatyta, kad kaltinamasis S. Y., nebūdamas pakankamai atidus, tinkamai neįvertino eismo sąlygų, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, ir yra kaltas dėl įvykdyto nusikaltimo numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje.
Baudžiamojoje byloje pareikštas nukentėjusiosios N. T. civilinis ieškinys (2 tomas, b.l. 23 – 29, 39, 40, 1 tomas, b.l. 150 - 185) dėl 3630,53 litų neturtinės žalos ir 8662 litų neturtinės žalos priteisimo iš uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“, bei 91368 litų neturtinės žalos priteisimo iš (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji N. T. nurodė, kad jai buvo sutrikdyta sveikata, smarkiai sumušta, sukeltas fizinis skausmas. Patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, po šio įvykio sumažėjo bendravimo galimybės.
Teismo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovė nurodė, kad prašo priteisti iš civilinio atsakovo, (duomenys neskelbtini), kas mėnesį netekto atlyginimo, pradedant nuo jos atleidimo dienos, tai yra, nuo 2011 m. spalio 19 d. iki kol nukentėjusioji pasveiks. Nurodė, kad iš padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydžio matyti, kad visos žalos draudimo kompanija nukentėjusiajai nepadengė, bet likusios dalies, kas liečia materialinę žalą, nukentėjusioji šiandien nereikalauja iš civilinio atsakovo, (duomenys neskelbtini). Iki šiol nukentėjusioji tęsia gydymą reabilitacijos centre, be vaistų ji apseiti negali. Jai apskaičiuotas invalidumo pensijos dydis 886,11 litai, jau gali apskaičiuoti ieškovės reikalavimą atsakovei, (duomenys neskelbtini), dėl vidutinio darbo užmokesčio ir mokamos invalidumo pensijos bei netekto darbingumo periodinės kompensacijos skirtumo priteisimo.
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio „Civilinio ieškinio išsprendimas“ antroji dalis numato, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Akivaizdu, kad šiuo atveju civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, negalima, todėl pripažintina civiliniam ieškovui teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Kaltinamojo S. Y. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis kaltu prisipažino ir gailisi (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2p.), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 60 str.).
Kaltinamasis S. Y. neteistas (1 tomas, b.l. 107), charakterizuojamas teigiamai (1 tomas, b.l. 119), padarytas neatsargus apysunkis nusikaltimas (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 11 str. 4 d., 16 str. 2 d.), kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi.
Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio nuostatas asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant šių sąlygų visumai: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą); 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Būtinas ir asmens, kuris vertas pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Remdamasis šiais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais teismas turi įvertinti, ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės bus pakankamas užtikrinant, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat ar laiduotojas iš tikrųjų turi realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Nustatęs, kad yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 40 straipsnį ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas baudžiamąją bylą nutraukia priimdamas nuosprendį, kuriame nurodo tokio sprendimo pagrindus ir motyvus (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 4 dalis).
Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 16 straipsnį nusikaltimas yra neatsargus, jei jis padaromas dėl nusikalstamo pasitikėjimo ar dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Kaltinamasis S. Y. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Kaltinamasis S. Y. nebūdamas pakankamai atidus, tinkamai neįvertino oro sąlygų. Būtent kaltinamojo S. Y. padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai nagrinėjamojoje situacijoje buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti ir jo metu kilusiems padariniams atsirasti. Kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai – psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kasacinė nutartis Nr. 2K-76/2007).
Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies nuostatas prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką laikoma, kai asmuo pats savanoriškai pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, pats ikiteisminio tyrimo institucijai ir teismui duoda teisingus parodymus apie asmens padarytos veikos aplinkybes bei pripažįsta savo kaltę. Teismų praktikoje prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką laikoma ir kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, o dalį kitų – ne esminių aplinkybių - neigia. Byloje nustatyta (1 tomas, b.l. 26), kad įvykio metu eismo sąlygos buvo itin blogos: snigo, pustė, kelias buvo slidus. S. Y. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme aiškino, kaip nustatytomis sąlygomis įvyko eismo įvykis, būtent, kad jis vairavo automobilį. Kelyje atsitiko tai, kad autobusą pradėjo nešti ir jis suprato, kad norint neišlėkti į kelkraštį, reikėjo kokiu tai būdu likti kelyje, ir padarė viską taip, kad automobilis laikytųsi kairiau. Autobusą pradžioje užnešė į dešinę. Pasuko vairą į priešingą pusę, nešė į dešinę pusę priekinę jo dalį. Automobilis važiavo tiesiai, o po to automobilį pasuko į kairę pusę. Jis nestabdė, pasuko šiek tiek vairą į kairę, atsitrenkė į atitvarą, kuris yra tarp kelių. Autobusas apsivertė ant dešinės pusės, slydo apie 10 - 15 metrų.; mano, kad avarijos priežastis, kad sudėtingos oro sąlygos ir audringas aiškinimasis, pastovūs rėkimai, už nugaros vaiko verksmas. Toks įvykio aplinkybių aiškinimas laikytinas kaltinamojo S. Y. prisipažinimu, nes jis nurodė esmines byloje nustatytas aplinkybes. Dėl kitų aplinkybių, esant sudėtingoms eismo sąlygoms, jis galėjo ir sąžiningai klysti. Pažymėtina, kad kaltinamasis S. Y. neneigia savo kaltės, tik savaip, pagal savo suvokimą, esant paminėtoms sąlygoms, vertina įvykio aplinkybes.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus paskelbtoje Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgoje (Teismų praktika, Nr. 29, p. 498), pritarta teismų praktikai, kai teismas, atleidęs kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 36 - 40 straipsniai), jeigu žala neatlyginta, turėtų civilinio ieškinio klausimą išspręsti iš esmės, t.y. pareikštą civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti. Kartu teisėjų kolegija pažymėjo, kad šios nuostatos įgyvendinimas tam tikrose bylose gali būti apsunkintas tiek dėl civiliniame ieškinyje keliamų klausimų turinio, tiek dėl paties baudžiamojo proceso eigos. Išimtiniais atvejais teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 2 dalis). Teismas atkreipia dėmesį, kad 2011 m. vasario 28 d., t.y. dar vykstant ikiteisminiam tyrimui, buvo įsteigtas N. labdaros ir paramos fondas (2 tomas, b.l. 46 - 53), kurio tikslas remti avarijoje nukentėjusią N. T., iš kurio nukentėjusiajai N. T. buvo pervedamos lėšos (2 tomas, b.l. 52, 53).
Būtina Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio taikymo sąlyga – teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų (2 dalies 4 punktas). Teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes kaltinamasis S. Y. nusikaltimą padarė pirmą kartą, charakterizuojamas teigiamai. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pagal teismų praktiką dėl Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kasacinė nutartis Nr. 2K-P-82/2010). Pagal baudžiamąjį įstatymą laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kasacinė nutartis Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad prašymą atiduoti pagal laidavimą pateikė nuteistojo S. Y. žmona (1 tomas, b.l. 112) I. J., a.k. (duomenys neskelbtini) (2 tomas, b.l. 42). Prašyme dėl laidavimo taikymo, taip pat apklausta kaip liudytoja teisme, nurodė, jog jos asmeninės savybės ir artimi bei šilti santykiai su sutuoktiniu padės užtikrinti, kad S. Y. ateityje nebedarytų naujų nusikaltimų, kitų teisės pažeidimų.
Teismas įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes (2 tomas, b.l. 43), kad nenustatyta laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų (2 tomas, b.l. 44, 45), taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, daro išvadą, kad laiduotojas ,I. J., a.k. (duomenys neskelbtini), verta teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.
Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį kaltinamajam S. Y. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 6 p., 71 str.).
Iš kaltinamojo S. Y. priteistinos pašto išlaidos valstybei (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 103 str. 6 p., 105 str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298 str., 302 - 305 str., 307 - 308 str., 313 str., teismas
nusprendė:
S. Y., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinus kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, perduodant jį I. J., a.k. (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams ir baudžiamąją bylą S. Y., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti.
Paskirti S. Y., a.k. (duomenys neskelbtini) baudžiamojo poveikio priemonę - 5 MGL (šešių šimtų penkiasdešimties) litų dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Pripažinti N. T., a.k. (duomenys neskelbtini) teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Priteisti iš S. Y., a.k. (duomenys neskelbtini) 89,74 (aštuoniasdešimt devynis litus 74 ct) litus pašto išlaidų valstybės naudai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.