Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Kazio Kailiūno,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-401-524/2008 pagal ieškovės T. Ž. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Teismas bylą išnagrinėjo šališkai ir neteisingai. Nebuvo patenkintas ieškovės prašymas nušalinti teisėją E. M. nuo bylos nagrinėjimo. Pats teismas pripažino, kad jos medicininės kortelės buvo neteisėtai išreikalautos ir jos duomenys buvo paviešinti atsakovams, teismams ir kt., tačiau žalos atlyginimo nepriteisė. Dėl tokių savavališkų teisėjų D. Ž. ir S. N. veiksmų ji negalėjo toliau tęsti gydymo, gauti reikalingų vaistų, progresavo ligos, ji patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą. Dėl neteisėto duomenų nukopijavimo ir palikimo jų civilinėje byloje Nr. 2-518-538/2007 ji ir jos šeima patyrė dar daugiau turtinės ir neturtinės žalos. Visi duomenys apie jos sveikatos istoriją buvo išreikalauti be teisėjos nutarties ir nieko apie tai ieškovei nežinant. Teisėjos nutartis buvo priimta jau po visų neteisėtai atliktų darbų paviešinimo, nukopijavimo ir palikimo civilinėje byloje Nr. 2-518-538/2007. Teismas sąmoningai pažeidė CPK 199 straipsnio 7 dalies reikalavimą dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo, kurioje numatyta, kad jeigu pateikti teismui dokumentus yra sunku, pavyzdžiui, dėl to, jog jų yra daug, arba dėl to, kad tik dalis jų turi bylai reikšmės, teismas gali pareikalauti pateikti reikiamai patvirtintus rašytinių įrodymų išrašus arba apžiūrėti ir ištirti šiuos įrodymus toje vietoje, kur jie laikomi. Jei teismui labai reikėjo nustatyti tiesą apie ieškovės neteisėtą atleidimą iš darbo jos nedarbingumo laikotarpiu, tai jis galėjo apklausti kaip liudytojus šeimos gydytoją ir kitus ją gydžiusius gydytojus. Taip būtų buvę išvengta jos teisių pažeidimo ir paslapčių paviešinimo.Pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą, konfidencialia informacija yra laikoma visa informacija apie paciento sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visa kita asmeninio pobūdžio informacija apie pacientą. Sveikatos sistemos įstatymo 52 straipsnis numato, kad asmens sveikatos informacijos viešumas yra ribojamas norint užtikrinti asmens privataus gyvenimo ir jo asmens sveikatos paslapties neliečiamumą. Taigi paciento paslapties išsaugojimą gina įstatymai. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 552 patvirtinta, kokie kriterijai yra taikomi asmens sveikatos apibrėžimui. Nurodyta, kad visa informacija apie paciento asmenį yra konfidenciali. Tokia informacija gali būti atskleista tik pacientui asmeniškai davus raštišką sutikimą, kuriame nurodoma, kokia, kokiam asmeniui ar institucijai informacija apie jo sveikatos būklę, diagnozę, prognozę ir gydymą gali būti pateikta. Minėtas ministro įsakymas numato ir penkis atvejus, kai leidžiama atskleisti informaciją apie pacientą, vienas kurių – kai informacija suteikiama reikalaujant teismui, komisijai ar kitoms valstybės institucijoms, kurioms teisę gauti tokią informaciją suteikia Lietuvos Respublikos įstatymai, ir tokios informacijos surinkimas, atskleidimas ir palikimas byloje yra būtinas ir pagrįstas įstatymais, o ne teisėjo norais. Visa informacija apie paciento sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat kita asmeninio pobūdžio informacija apie pacientą turi būti laikoma konfidencialia net ir po paciento mirties. Tuo tarpu Klaipėdos miesto apylinkės teismas įstatymų reikalavimų nesilaikė ir minėta informacija bus laikoma civilinėje byloje net ir po ieškovės mirties.Tarptautiniai teisės aktai (Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, Žmogaus teisių ir biomedicinos konvencija, Pagrindinių Europos Sąjungos teisių chartija) taip pat reglamentuoja pacientų teises ir šie aktai tiesiogiai taikomi Lietuvos Respublikos teisės sistemoje. Tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teisme minėtais tarptautiniais teisės aktais nebuvo vadovautasi. Minėtus pažeidimus skundžiamu sprendimu palaikė ir Klaipėdos apygardos teismas. Pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalį, tik pacientas turi teisę susipažinti su savo medicinos dokumentais. Tik pacientas turi teisę gauti diagnozes, gydymo ir slaugos aprašymą, turi teisę prašyti, kad jo lėšomis būtų padarytos jo ligos istorijos ir (ar) kitų medicinos dokumentų kopijos. Tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismas neprašė ieškovės, kad jos lėšomis būtų padarytos jos ligos istorijos ir kitų medicininių dokumentų kopijos ir teismui minėti dokumentai buvo visiškai nereikalingi, nagrinėjant bylą dėl grąžinimo į darbą ir kompensacijos priteisimo. Be to, Klaipėdos miesto apylinkės teismas nesudarė galimybių ieškovei sužinoti, apie ką buvo rašoma jos medicininėje kortelėje. Teismas atsisakė išduoti reikiamų dokumentų nuorašus, motyvuodamas tuo, kad prašomi kopijuoti bylos 4 tomo atitinkami lapai pripažinti nevieša bylos medžiaga, ir tuo teismas pažeidė jos teises.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

Ieškovė byloje reiškė ieškinį Lietuvos valstybei CK 6.272 straipsnio 2 dalies pagrindu, nurodydama, kad dėl teismo pareigūnų veiksmų patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, nustatyta CK 6.272 straipsnio 1-3 dalyse. Šios rūšies žalos atlyginimo specifika pasireiškia tuo, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija ar jos pareigūnas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl šių subjektų neteisėtų veiksmų. CK 6.272 straipsnio pirmoji dalis nustato valstybės atsakomybės ypatumus dėl ikiteisminio tyrimo institucijų ar teismo neteisėtų veiksmų baudžiamojoje byloje. Ši civilinės atsakomybės rūšis ypatinga tuo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo kaltės įrodinėti nereikia, kadangi valstybei deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda nepaisant šių asmenų kaltės, jeigu nustatomos kitos civilinės atsakomybės sąlygos. Dar viena ypatybė ta, jog nurodytoje teisės normoje išdėstyti konkretūs neteisėti veiksmai, kurie gali nulemti civilinės atsakomybės taikymą valstybei. O remiantis CK 6.272 straipsnio antrosios dalies normomis, kuriomis savo ieškinio reikalavimus grindžia ieškovė, valstybei deliktinė civilinė atsakomybė už neteisėtus veiksmus nagrinėjant civilinę bylą gali atsirasti tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, taigi, turi būti konstatuota ir atitinkamo teismo pareigūno kaltė – tyčia ar neatsargumas. Be to, nurodyta materialiosios teisės norma neriboja valstybės atsakomybės konkrečiais įstatyme įvardintais veiksmais. Todėl tam, kad ieškovės pareikštas ieškinys valstybei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą dėl neteisėtų teismo (teisėjų) veiksmų nagrinėjant civilinę bylą būtų patenkintas, būtina nustatyti visas keturias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltę (CK 6.245 str. 4 d., 6.245-6.250 str.). Tai reiškia, kad valstybės deliktinė civilinė atsakomybė dėl civilinę bylą nagrinėjusio teismo pareigūno kaltės gali atsirasti dėl bet kokių šio pareigūno veiksmų ar neveikimo, jeigu nustatomas jų neteisėtumas, asmeniui padaryta žala, kuri atsirado kaip šio pareigūno neteisėtų veiksmų rezultatas, ir kaltė. Nenustačius bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.

Byloje nustatyta, kad ieškovė T. Ž. 2006 m. vasario 23 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui AB ,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-518-538/2007 t. 1, b. l. 2-10). Ieškovei padidinus ieškinio sumą, civilinė byla buvo perduota Klaipėdos apygardos teismui, kuris 2007 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-518-538/2007 t. 5, b. l. 133-139). Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. sausio 3 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-518-538/2007 t. 6, b. l. 95-109). Nagrinėjant bylą Klaipėdos miesto apylinkės teisme, iš VšĮ Jūrininkų pirminės sveikatos priežiūros centro ir VšĮ Klaipėdos apskrities ligoninės Konsultacinės poliklinikos buvo išreikalautos T. Ž. asmens sveikatos istorijos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad esminė sąlyga valstybės civilinei atsakomybei atsirasti nagrinėjamu atveju yra teismo neteisėti veiksmai, kurių buvimą turi įrodyti ieškovė (CPK 12, 178 str.). Neteisėtumas civilinėje teisėje suprantamas labai plačiai – tai tiek sutarties pažeidimas, tiek konkrečios teisės normos, tiek bendro pobūdžio pareigos elgtis atsargiai pažeidimas (CK 6.256, 6.263 str.). Neteisėti veiksmai, su kuriais įstatyme siejama valstybės prievolė atlyginti žalą dėl neteisėtų teismo pareigūnų veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuojami civilinio proceso ir civilinės teisės normų. Teisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas galimas tik įstatymų numatytais atvejais (CK 6.246 str. 3 d.).

Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Įrodymais byloje negali būti tik faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, iki jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka (CPK 177 str. 5 d.). Rašytiniai įrodymai gali būti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba CPK nustatyta tvarka išreikalaujami teismo (CPK 198 str. 1 d.). Ar yra būtinybė išreikalauti įrodymus, sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Grąžinus byloje esančius originalus, byloje turi būti paliekami grąžinamų dokumentų nuorašai (CPK 198 str. 3 d.). Bylos duomenimis, Klaipėdos miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovas AB ,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ teismui pateikė prašymą dėl ieškovės T. Ž. medicininių kortelių išreikalavimo iš VšĮ Jūrininkų pirminės sveikatos priežiūros centro ir VšĮ Klaipėdos apskrities ligoninės Konsultacinės poliklinikos (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-518-538/2007 t. 3, b. l. 170). Klaipėdos miesto apylinkės teismas šį prašymą priėmė teisėjo rezoliucija (CPK 115 str. 1 d.). Sprendė, kad tokie įrodymai yra reikalingi nagrinėjant bylą, todėl patenkino prašymą ir išreikalavo asmens sveikatos istorijas iš minėtų sveikatos priežiūros įstaigų. Į bylą pačios ieškovės pateiktame Klaipėdos apygardos teismo pirmininko 2007 m. vasario 14 d. atsakyme į T. Ž. 2006 m. gruodžio 29 d. prašymą (b. l. 13-15) nurodyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme galioja šio teismo pirmininko 2004 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 6 patvirtinta Dokumentų paėmimo iš Klaipėdos pirminės sveikatos priežiūros centrų ir stacionaraus gydymo įstaigų tvarka, kuria vadovaujamasi išreikalaujant medicininius dokumentus. Šis įsakymas priimtas siekiant užkirsti kelią tam, kad nebūtų nepagrįstai išreikalaujami originalūs medicininiai dokumentai. Klaipėdos apygardos teismo pirmininkas, kuris atlieka Klaipėdos miesto apylinkės teismo administracinės veiklos priežiūrą, minėtame rašte nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkė pasirašė VšĮ Jūrininkų pirminės sveikatos priežiūros centrui ir VšĮ Klaipėdos apskrities ligoninės Konsultacinei poliklinikai skirtus 2006 m. lapkričio 22 d. raštus Nr. R-44014 ir Nr. R-44023 dėl medicininių kortelių išreikalavimo, nes tokia yra Klaipėdos miesto apylinkės teismo vidaus tvarka. Aplinkybę, kad teismas turėjo pagrindą išreikalauti duomenis apie ieškovės sveikatos būklę, patvirtino ir Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. birželio 5 d. sprendime (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-518-538/2007 t. 5, b. l. 133-139).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos ir teismo pirmininkės veiksmai išreikalaujant į bylą ieškovės sveikatos istorijas buvo neteisėti. Apeliantė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog jos medicininės kortelės buvo neteisėtai išreikalautos ir duomenys paviešinti atsakovams, teismams ir kt., tačiau žalos atlyginimo nepriteisė. Atvirkščiai, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė teismo neteisėtų veiksmų išreikalaujant ieškovės medicininius dokumentus. Taigi, apeliantei neįrodžius, jog civilinę bylą nagrinėjusio teismo veiksmai išreikalaujant asmens sveikatos istorijas buvo neteisėti, nėra teisinės prasmės nagrinėti ir spręsti klausimą dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos, priežastinio ryšio, kaltės) buvimo ar nebuvimo (CK 6.272 str.).

Su bylos medžiaga bylos nagrinėjimo metu turi teisę susipažinti tik dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 37, 41, 42, 46, 47 str.), o byloje nedalyvavę asmenys su visa civilinės bylos medžiaga gali susipažinti tik ją išnagrinėjus, tai yra įsiteisėjus teismo sprendimui ar teismo procesą užbaigiančiai nutarčiai, o jeigu byla gali būti nagrinėjama kasacine tvarka, - ją išnagrinėjus kasacine tvarka arba pasibaigus apskundimo kasacine tvarka terminui (CPK 10 str. 1 d.). Civilinėje byloje Nr. 2-518-538/2007 nėra duomenų, kad su bylos medžiaga jos nagrinėjimo metu susipažino nedalyvaujantys byloje asmenys. Tokių įrodymų nepateikė ir ieškovė (CPK 178 str.). Be to, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007 m. sausio 12 d. nutartimi bylos tomo, kuriame buvo susiūtos ieškovės asmens sveikatos istorijų kopijos, dalį pripažino nevieša bylos medžiaga (prijungtos bylos Nr. 2-518-538/2007 t. 4, b. l. 148) ir taip apribojo asmenims galimybę susipažinti su bylos duomenimis apie ieškovės sveikatos būklę net ir ją išnagrinėjus, tai yra įsiteisėjus teismo sprendimui (CPK 10 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog apeliantės nurodytų tarptautinių teisės aktų – Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, Žmogaus teisių ir biomedicinos konvencijos, Pagrindinių Europos Sąjungos teisių chartijos – nuostatos buvo pažeistos.

Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti skundžiamą teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais pagrindo nėra (CPK 263 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.