Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, dalyvaujant ieškovei T. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės T. Ž. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad teismui jos medicininės kortelės buvo nereikalingos, nes jau buvo surinkta pakankamai įrodymų ir ketvirto bylos tomo nereikėjo užvesti. Teismas galėjo reikalauti išrašų ar siųsti žmogų susipažinti su kortelėmis. Dėl to ji negalėjo 3 mėnesius normaliai gydytis.

Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, ieškovė sutinka, kad byla būtų išnagrinėta nedalyvaujant atsakovės atstovui, prašo išnagrinėti bylą iš esmės, todėl byla nagrinėtina atsakovei nedalyvaujant (CPK 246 str. 2d.)

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, nustatyta CK 6.272 straipsnio 1-3 dalyse. Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų, tuo tarpu nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi ieškovė, reikalaudama atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo šiuo atveju kaltas teismas, tačiau ji neatleidžiama nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jai tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.

Įvertinus ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes darytina išvada, kad ieškovė nurodo Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkės S. Naščenkovienės ir teisėjos D. Žvinklytės, kuri nagrinėjo jos grąžinimo į darbą bylą, neteisėtus veiksmus išreikalaujant be teisėto pagrindo ir jos sutikimo jos medicinines korteles ir tokiu būdu buvo paviešintas atsakovei toje byloje ir kitiems asmenims jos privatus gyvenimas, todėl pažeista CK 2.23 str. įtvirtinta fizinio asmens specifinė teisė-teisė į privatų gyvenimą. CK 2.23 str. įtvirtintos teisės į privatų gyvenimą apsaugos taikymas teismų praktikoje yra detalizuotas 2008-01-02 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-7-2/2008, kur pripažinta, kad asmens sveikata yra privataus gyvenimo dalis ir informacija apie privatų žmogaus gyvenimą, taigi ir duomenys, susiję su asmens sveikata, gali būti renkami ir panaudojami tik remiantis įstatymu. Tačiau šio straipsnio taikymas turi išimtis ir toks ieškinys gali būti pareikštas tik asmenims, kurie rinko ir skelbė tokią informaciją be asmens sutikimo nesilaikydami CK 2.23 str. reikalavimų. CK 2.23 str. 5 d. yra įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 ir 3 dalyse numatyti apribojimai, susiję su informacijos apie asmenį skelbimu ir rinkimu, netaikomi, kai tai daroma motyvuotu teismo sprendimu. Be to, ir Visuomenės informavimo įstatymo 8 str. 2 d. įtvirtinta, kad informaciją apie privatų žmogaus gyvenimą galima skelbti tik su to žmogaus sutikimu arba tais atvejais, kai informacija pateikiama nagrinėjant bylą atvirame teismo procese. Nors ieškovė nesiremia ta aplinkybe, kad informacija apie jos sveikatą buvo paskelbta masinės informacijos priemonėse, tačiau sistemiškai aiškinant paminėtas teisės normas, užtikrinančias privataus gyvenimo apsaugą, ir visais aspektais analizuojant šios specifinės fizinio asmens teisės apsaugą, darytina išvada, kad CK 2.23 str. 1-3 d. nustatyti apribojimai rinkti ir skelbti informaciją apie asmens privatų gyvenimą netaikomi nagrinėjant civilinę bylą viešame teismo posėdyje. Todėl įvertinus paminėtas nuostatas ir civilinės bylos, iškeltos pagal ieškovės ieškinį AB,,Jūrų laivininkystė’’ dėl grąžinimo į darbą, medžiagą negalima padaryti išvados, kad ieškovės medicininiai dokumentai buvo išreikalauti be motyvuoto teismo sprendimo.

Visų pirma įvertintina tai, kad ieškovė, tikslindama savo procesinius dokumentus darbo byloje, prideda prie 2006-03-15 pareiškimo savo medicininę pažymą ( civ byla Nr. 2-518-538/2007 t.1, b.l.95, 104). Šioje darbo byloje ieškovė nurodė faktines aplinkybes tokias, jog buvo atleista iš darbo jos nedarbingumo laikotarpiu (t. 3, b.l. 175), ir atsakovės prašymas išreikalauti jos gydymosi dokumentus buvo patenkintas teisėjos rezoliucija (t.3, b.l. 170), o teismo pirmininkės S.Naščenkovienės lydraščiu dokumentai išreikalauti (t.3, b.l. 179, t.4, b.l.7-143). 2007-06-05 Klaipėdos apygardos teismo sprendime ( t.5, b.l. 137) buvo konstatuota, kad teismas turėjo pagrindą reikalauti duomenų apie jos sveikatos būklę atsižvelgdamas į ieškovei išduotų nedarbingumo pažymėjimų nesutapimus (t.1, b.l. 76-77, t.4, b.l. 19). Be to, teismas pripažino bylos medžiagą, susijusią su ieškovės sveikatos dokumentais, nevieša ir byla buvo nagrinėjama neviešame teismo posėdyje (t.4, 148, t.5, b.l. 133). Paminėti procesiniai dokumentai įrodo, jog ieškovė neįrodė teisėjų neteisėtų veiksmų, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinį ir konstatuoti, kad valstybė pažeidė ieškovės teisę į privatų gyvenimą nagrinėjant civilinę bylą, t.y. atliekant joje procesinius veiksmus, nes pagal Lietuvos Respublikos CK 2.23 str. 5 d. nuostatas, ieškovei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas negali būti priteisiamas. Konstatavus, jog neteisėti teismo veiksmai neįrodyti, nėra pagrindo ir civilinei atsakomybei CK 6.272 straipsnio 1-3 dalyse numatytu pagrindu atsirasti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.