Alytaus apylinkės teismo sprendimas

palikti A. J. nuosavybės teise:

5.8. 57/100 dalis 2-jų kambarių, 50.67 kv. m. bendro ploto, 30.37 kv.m. gyvenamojo ploto buto, unikalus. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 46 170 litu vertės, paskiriant jai naudotis 18,74 kv.m. gyvenamuoju kambariu, pažymėtu buto plane 34-6;

5.9. 1/2 dalį miško ūkio paskirties žemės sklypo 1.0000 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 4 636,50 Lt vertės;

5.10. 1/2 dalį miško ūkio paskirties žemės sklypo 5.0000 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 2 791.50 Lt vertės;

5.11. automobilį VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagamintą 1989 metais, 400 litų vertės;

5.12. palikti A. J. 12 084,80 Lt išmokėtų AB DnB NORD banke 2010m. gegužės 20d.;

6) paskirti bendram naudojimui buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridorių 6.58 kv.m ploto., pažymėtą buto plane 34-1, tualetą 1.34 kv.m. ploto - plane 34-2, vonią 2.81 kv. m. - plane 34-3, sandėlį 1.04 kv. m.- plane 34-4, virtuvę 8.23 kv. m. - plane 34-7;

7) priteisti iš atsakovės A. J. neturtinę žalą 7 000 litų A. J. naudai;

8) ieškovui palikti pavardę J.;

Preziumuojama, kad sutuoktinių santuokoje įgyto turto dalys yra lygios, vadovaujantis šia nuostata, teismo prašo padalinti turtą artimai lygiomis dalimis:

- dviejų kambarių 50.67 kv. m. bendro ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini), didesnio ploto kambarį 18.74 kv. m. priteisti A. J., nes ji po santuokos nutraukimo gyvens su vaikais, o mažesnio ploto 11.93 kv. m. priteisti ieškovui. Bendro naudojimo patalpas - koridorių 6.58 kv. m., vonią 2.81 kv. m., tualetą 1.34 kv. m., virtuvę 8.43 kv. m. , sandėlį 1.01 kv. m. paskiriant naudotis bendrai;

- miško ūkio paskirties žemės sklypą 1.0000 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), dalinti po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui;

- miško ūkio paskirties žemės sklypą 5.0000 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), dalinti po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui;

- garažo boksą Nr. 342, esantį (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovui, nes didesnė buto dalis atitenka atsakovei;

- automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagamintą 1989 metais, 400 Lt vertės, priteisti atsakovei, nes automobiliu naudojasi atsakovė;

- automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagamintą 1991-07-31, 1000 litų vertės, priteisti ieškovui, nes automobiliu naudojasi ieškovas;

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei tenka didesnio turto vertė, ieškovui priteistina kompensacija 2 760,00 Lt. Atsakovė pažeidė sutuoktinės pareigas, yra neištikima ir tuo sulaužė šeimos dorovinius pagrindus. Atsakovė ieškovą pažemino, išreiškė nepagarbą, tyčiojasi iš jo, prieš jį ir vaikus elgiasi lyg tai normalu, nieko neatsitiko. Aiškiai pažemindama, negerbdama jo, ieškovui padarė didelę moralinę skriaudą. Apie sutuoktinės neištikimybę žino bendradarbiai, kurie šaiposi, tai sukelia dvasinių išgyvenimų, nepatogumų. Patirtą neturtinę žalą įvertina 7 000 Lt suma, kurią prašo priteisti iš atsakovės. Ieškovo išlaikyti nereikia, mano, kad atsakovės taip pat išlaikyti nereikia, nes ji dirba, gauna pajamų. Kreditorinių įsipareigojimų neturi. Po santuokos nutraukimo nori pasilikti tą pačią pavardę, neprieštarauja, jeigu J. pavardę pasiliks atsakovė.

Su pareikštu priešieškiniu ieškovas nesutinka. Atsakovės priešieškinyje išdėstytas teiginys, kad ieškovas jos atžvilgiu nėra lojalus, nepagrįstas. Atsakovei būnant neištikimai apie lojalumą šeimoje negali būti nė kalbos. Smurto prieš atsakovę nei 2010-04-23, nei 2010-06-22 nenaudojo, ji pati galėjo susižaloti, kada šeimyninio barnio metu, lakstydama po butą, galėjo užkliūti už baldų ir dėl to atsirasti įvairios kraujosruvos. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad jis nepadeda tvarkyti šeimos ūkio, nes nuolat perka vaikams valgyti, moka buto mokesčius, 2007 metais pakeitė buto susidėvėjusius langus į naujus PVC ir duris, už tai sumokėjo 4 700 Lt, pirko televizorių, įrengė languose žaliuzes, ieškovė nė karto nėra pirkusi dujų baliono virtuvės viryklei, visi nupirkti ieškovo. Reikalaujamos neturtinės žalos 10 000 Lt prašo nepriteisti, kadangi dėl santuokos nutraukimo kalta viena ieškovė. Prašo nepripažinti 5 ha. miško, 1996-12-03 nupirkto iš valstybės, kaip asmenine sutuoktinės nuosavybe, kadangi šis miškas buvo ieškovės įsigytas šeimai, bet ne sau asmeniškai. Kadangi trumpalaikės obligacijos atsakovės buvo pirktos, gyvenant santuokoje, todėl šis turtas turi būti dalintinas, kaip šeimos turtas į lygias dalis. Atsakovė neišleidžia kiekvienam vaikui į mėnesį po 400 Lt, mano, kad faktinės išlaidos sudaro 250 Lt, todėl ir sutinka kiekvienam vaikui mokėti išlaikymui kas mėnesį po 250 Lt.

Atsakovė su ieškiniu nesutinka. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl jos neištikimybės. Su ieškovu nuo 2005m. vasario mėn. gyvena atskiruose kambariuose. Ieškovas nuo 2008m. vasaros neslepia, kad turi gyvenimo draugę, jis visą laiką naudojo prieš atsakovę tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą. Paskutiniu metu per du mėnesius (2010-04-23; 2010-06-22;) ieškovas atsakovę sumušė, dėl nuolatinio psichologinio smurto pateko į Druskininkų ligoninę kardiologinį skyrių, ten gydėsi. Nesutinka, kad vaikų išlaikymui būtų skirta po 250 Lt, kadangi vaikų poreikių patenkinimui šios sumos neužtenka. Neturtinės žalos atlyginti nėra pagrindo, kadangi santuoka nutrauktina dėl ieškovo kaltės.

Atsakovė pareikštu priešieškiniu prašo:

1) nutraukti A. J. ir A. J. santuoką, sudarytą 1993-05-21 d. Druskininkų m. CMS, įrašo Nr. 49, dėl A. J. kaltės;

2) palikti A. J. santuokinę pavardę – J.;

3) priteisti iš ieškovo dukros J. J. ir sūnaus Š. J. išlaikymui mėnesines periodines išmokas po 400,00 Lt. kiekvienam iš jų, nuo priešieškinio padavimo dienos iki jų pilnametystės;

4) priteisti iš ieškovo A. J. atsakovės A. J. naudai 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo;

5) priteisti A. J. 57/100 dalį gyv. buto, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį miško ūkio paskirties žemės sklypą 1.000 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lengvąjį automobilį VVV GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

6) 5.0000 ha ploto miško ūkio paskirties žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neįtraukti į dalytiną turtą, laikyti A. J. asmeniniu turtu;

7) nustatyti naudojimosi butu adresu (duomenys neskelbtini), tvarką, paskiriant naudotis ieškovui kambariu, plane pažymėtu 34-5 ir atsakovei kambariu, plane pažymėtu 34-6 (kaip nurodė ieškovas) su visais jame esančiais baldais ir kitais namų apyvokos daiktais, o bendro naudojimosi buto patalpomis su visa jose esančia buitine įranga, baldais ir kitais namų apyvokos daiktais, būtent: koridoriumi (6,58 kv.m.), virtuve ( 8,43 kv.m.), vonia (2,81 kv.m.), tualetu (1,34 kv.m.), sandėliu (1,01 kv.m.), ieškovui ir atsakovei naudotis bendrai;

8) priteisti A. J. 43/100 dalį gyv. buto, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), garažo boksą Nr.342, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį miško ūkio paskirties žemės sklypą 1.000 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lengvąjį automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovė nurodo, kad ieškovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nuolat smurtavo, jau penkeri metai veda atskirą buitį nuo šeimos, turi savo asmeninį biudžetą, buto išlaidos mokamos atskirai, yra sutarę, kad vieną mėnesį moka ieškovas, kitą atsakovė, ieškovas maitinasi atskirai nuo atsakovės, su atsakove žiauriai elgiasi. Dėl šių priežasčių bendras sutuoktinių gyvenimas jau seniai tapo negalimas. Dėl to santuoka yra nutrauktina, o ieškovas pripažintinas kaltu dėl santuokos iširimo (CK 3.60str. 1d.). Dėl ieškovo elgesio kreipėsi į Druskininkų policijos komisariatą, kadangi atmosfera namuose tapo nepakeliama, 2010 04 23 ir 2010 06 22 buvo sumušta, taip pat 2009 m. rudenį buvo sumušta. Po paskutinio smurto pablogėjo sveikata, gydėsi Druskininkų ligoninėje dėl streso metu pasireiškusios ligos - hipertenzinio šoko. Dėl ieškovo netinkamo elgesio, t.y. dėl nuolatinių barnių, žiauraus elgesio ir sužalojimo, ji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus ir nepatogumus, stresą, emocinę depresiją, pažeminimą, didelį dvasinį skausmą, buvo gydoma ligoninėje. Nustačius, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, iš ieškovo atsakovės naudai prašo priteisti 10 000,- Lt neturtinės žalos atlyginimo. Sutinka, kad santuokos metu įgijo tokį santuokinį turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini), garažo boksą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), miško ūkio paskirties žemės sklypą 1.000 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), lengvuosius automobilius VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytą turtą sutinka pasidalinti kaip prašoma ieškinyje. Tačiau kitas turtas (5 ha. ploto miškas ir trumpalaikės 7/2010.05.20. obligacijos 7 vnt.) yra įgytas atsakovės asmeninėmis lėšomis ir asmeninių poreikių tenkinimui, todėl negali būti pripažintinas šeimos turtu. Miško ūkio paskirties 5.0000 ha ploto žemės sklypas, įgytas 1996-12-03 sutarties Nr. 27 pagrindu. Šį mišką atsakovei, dirbančiai Veisiejų miško urėdijoje, buvo leista įsigyti už investicinius čekius. Sklypą įsigyti atsakovei suteikė tuo metu galiojusi Valstybinių miškų pardavimo asmenims, turintiems specialių miškininkystės žinių, tvarka. Kadangi atsakovė dirba miškų urėdijoje, turi atitinkamą išsilavinimą, todėl įgijo galimybę nusipirkti miško sklypą. Sklypą pirko viena, išreiškė valią mišką įgyti kaip asmeninę nuosavybę, mokėjo savo investiciniais čekiais, sutuoktinis A. J. savo investicinius čekius buvo išnaudojęs prieš santuokos sudarymą. A. J. prie šio miško pirkimo neprisidėjo, nes miškas įgytas jai asmeniškai turint specialią asmeninę teisę įgyti mišką lengvatine tvarka. Todėl mano, kad asmeninio pobūdžio turtas turi būti perduodamas tam sutuoktiniui, kuriam jis priklauso. Remiantis CK 3.120 str., šis turtas turi būti neįtraukiamas į dalytiną turtą. Kitas turtas: LR Vyriausybės Trumpalaikės 7/2010.05.20. obligacijos 7 vnt., vienos obligacijos įsigijimo kaina 933,39 EUR, bendra obligacijų įsigijimo kaina 6533,73 EUR, su metiniu pajamingumu 6,7% , ISIN kodas LT100600098 įgytos AB DnB NORD banke 2009-04-24 (išpirkimo data buvo 2010.05.20) A. J. vardu. Obligacijų įsigijimo metu šalys gyveno atskirai, nevedė bendro ūkio, valdė atskirai kiekvienas savo asmenines lėšas. Obligacijų įsigijimui dalį pinigų - 10.000,00 Lt. neatlygintinai davė atsakovės motina A. M., likusios pajamos buvo sutaupytos asmeninės lėšos. Palūkanos ir obligacijų išpirkimo kaina 7000,00 EUR sumoje 2010-05-20 buvo pervesta į jos asmeninę sąskaitą AB DnB NORD banke. Gautus pinigus naudojo vaikų poreikiams tenkinti, pirko drabužius, akinius dukrai, vaikams kompiuterį, abu vaikai yra draudžiami nuo nelaimingų atsitikimų. Pinigai naudojami, nes ieškovo teikiama pagalba vaikų išlaikymui yra menka, mėnesiui kiekvienam vaikui išlaidoms teikdavo iki 150,00 Lt., jos nepakanka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad paprastai teismo sprendimu dalijamas tas sutuoktinių turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę jie įgijo iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo arba teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnio 1 dalis). Šios bendrosios taisyklės išimtis nustatyta tik tiems atvejams, kai sutuoktiniai faktiškai pradėjo gyventi skyrium dar prieš iškeliant santuokos nutraukimo bylą. Tokiu atveju vieno sutuoktinio (išskyrus tą, kuris pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo) prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik tas turtas, kuris įgytas bendrai iki tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 str.2d). Kadangi santuoka turi būti nutraukiama dėl ieškovo kaltės, šalys faktiškai nustojo kartu gyventi 2005m. gegužės mėn., todėl teismas turi dalinti tik tą turtą kuris įgytas iki 2005m. gegužės mėnesio.

Ieškovui tektų turto už 45 686,50 Lt, kas sudaro (34 830,00 Lt arba procentine išraiška 43/100 dalis buto)+ 5 220,00 Lt (garažas) + 4 636,50 Lt (1/2 dalis 1 ha miško)+ 1 000 Lt (automobilis).

Atsakovei tektų turto už 51 206,50 Lt, kas sudaro (46 170,00 Lt arb procentine išraiška 57/100 dalis buto )+ 4 636,50 Lt (1/2 dalis 1 ha miško)+ 400 Lt (automobilis). Skirtumas sudaro 5 520,00 Lt., atsižvelgiant į tai, kad atsakovei atitenka didesnė turto vertė, ieškovui priteistina kompensacija lygi skirtumui – 5 520,00Lt. suma. Likusis turtas: 5 ha miško sklypas turi būti neįtraukiamas į dalintiną turtą, nes į dalintiną turtą neįtraukiama asmeninės turtinės teisės, susijusios tik su sutuoktinio asmeniu. Tokiu atveju turtas perduodamas neišieškant kompensacijos iš to sutuoktinio, kuriam jis tenka. Buvusios trumpalaikės obligacijos (7 vnt.) turi būti nedalytinas turtas, jos buvo įgytos gyvenant su ieškovu skyrium.

Atsakovė kreditorių neturi. Sutinka su ieškovu, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ja pagal jos gyvenamąją vietą. Prašo priteisti dukters J. ir sūnaus Š. išlaikymui nuo priešieškinio padavimo dienos, kas mėnesį kiekvienam iš jų po 400 Lt, mokamų periodinėmis išmokomis iki dukters ir sūnaus pilnametystės. Vaikų išlaikymui kiekvieną mėnesį išleidžia vidutiniškai apie 180,00 Lt. vaiko dienpinigių, t.y. 30 dienų po 3,00 Lt., sumoje vienam vaikui 90,00 Lt., maistui 1 vaikui vidutiniškai dienai išleidžia po 15,00 Lt., sumoje vienam vaikui susidaro 450,00 Lt., sūnus Š. lanko muzikos mokyklą, lankymas mėnesiui kainuoja - 45,00 Lt., dukra J. lanko dailės mokyklą, lankymas mėnesiui kainuoja 40,00 Lt., drabužiams, avalynei ir kt. būtinoms reikmėms mėnesiui išleidžia po 50,00 Lt. kiekvienam vaikui, knygoms, raštinės reikmėms, higienos reikmėms mėnesiui vidutiniškai išleidžia apie 30,00 Lt., vaistų ir vitaminų įsigijimui apie 20,00 Lt., mėnesiniai transporto bilietai vykti į mokyklą mėnesiui vienam vaikui kainuoja 14,00 Lt. Tai sudaro apie 719,00 Lt. Elektros išlaidos šeimos būste vidutiniškai mėnesiui susidaro 70,00 Lt., butų ūkio išlaidos mėnesiui- 90,00 Lt., šildymo išlaidų metinis vidurkis vienam mėnesiui sudaro - 200,00 Lt., vietinės rinkliavos vieno mėnesio mokestis -8,00 Lt., dujos -15,00 Lt. Viso sumoje 1 mėnesio komunalinių išlaidų suma susidaro vidutiniškai apie 383,00 Lt. Kiekvienam vaikui buto išlaikymas mėnesiui proporcingai sudaro apie 81,00 Lt. o visos išlaidos su būsto suteikimu kiekvienam vaikui mėnesiui vidutiniškai siekia apie 800,00 Lt. Ieškovės uždirbamos pajamos nėra didelės, vidutiniškai į mėnesį po 1587,00 Lt.

Druskininkų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, išlaikymo dydžio priteisimo prašo tenkinti dalinai, išlaikymo dydį priteisiant didesnį nei prašoma, vietoj 250 Lt kiekvienam vaikui, po 400 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui. Priešieškinį dalyje dėl išlaikymo dydžio priteisimo prašo tenkinti.

Proceso dalyvių paaiškinimais, bylos medžiaga nustatyta, kad šalys santuoką sudarė 1993m. gegužės 21d. (t1, b.l. 7;), santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra J. J., (duomenys neskelbtini) sūnus Š. J. (t1, b.l. 9-10;). Sutuoktiniai 2009m. liepos 16d. buvo pateikę Druskininkų miesto apylinkės teismui prašymą santuoką nutraukti bendru sutikimu, tačiau 2010m. spalio 08d., pareiškėjams nesusitaikius ir nepateikus naujos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pareiškimas paliktas nenagrinėtas (civ. byla Nr. 2-21-314/2010m.). Dar nepasibaigus procesui civilinėje byloje Nr. 2-21-314/2010m., A. J. 2010m. birželio 01d. teikė ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir su tuo susijusių kitų santuokos nutraukimo pasekmių, A. J. 2010m. liepos 20d. teikė priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir taip pat kitų su tuo susijusių kitų santuokos nutraukimo pasekmių.

Dėl sutuoktinių kaltės nutraukiant santuoką.

Sutinkamai su CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio „Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės“ normomis, santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Vienam sutuoktiniui pareiškus ieškinį santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, pastarasis tiek priešieškinyje, tiek nepateikdamas priešieškinio gali prašyti nutraukti santuoką dėl pirmojo sutuoktinio kaltės (CK 3.61 str. 1 d.). Reikalavimą pripažinti atsakovę kalta dėl santuokos iširimo ieškovas grindžia neištikimybe, o atsakovė priešieškinyje neištikimybe ir smurto (tiek fizinio, tiek psichologinio) jos atžvilgiu naudojimu.

Ieškovas nurodo, kad apie sutuoktinės neištikimybę sužinojo 2004m. gegužės mėn., kai po darbų miške ji negrįždavo į namus nakvoti, negrįždama ji lankydavo įvairias kavines su bendradarbiu. Tų pačių metų rudenį, po miško darbų sutuoktinė su bendradarbiu ir šeimos draugais V. ir R. G. kavinėje – viešbutyje „Laima“ šventė darbų pabaigtuves. Apie 2 valandą nakties Gudaičiai išvyko į namus, o sutuoktinė su bendradarbiu pasiliko ir į namus grįžo tik ryte. Ne kartą matė sutuoktinę su bendradarbiu važiuojant kartu vienu automobiliu, taip pat ne kartą matė žmonos paliktą automobilį prie bendradarbio namų, be to, kartą aptiko žmoną su bendradarbiu girtaujančius šeimos bute, virtuvėje. Ieškovo akivaizdoje girta sutuoktinė, sėdėdama prie stalo, geidulingai glostė apie bendradarbio kojas. Tačiau ieškovo aiškinamos aplinkybės neįrodytos. Liud. V. G., R. G., E. G. parodymai, kad po vidurnakčio išvykus, kavinėje pasiliko A. J. su bendradarbiu, kad matė ne vieną kartą A. J. su bendradarbiu važiuojant vienu automobiliu, ar neblaivios A. J. prisilietimas prie bendradarbio ir jo glamonėjimas ieškovo akivaizdoje tiesiogiai neįrodo, jog A. J. lytiškai santykiavo su bendradarbiu. Tas pats pasakytina apie A. J. aiškinimą, kad A. J. buvo jai neištikimas nuo 2005 metų. Atsakovės deklaruojamos aplinkybės taip pat neįrodytos. Tai, kad atsakovės sesuo A. G. matė A. J. vaikščiojant po kapines su nepažįstama moterim, neįrodo aplinkybės, kad ieškovas su šia moterim turi intymių santykių. Aptartų duomenų pagrindu teismas laiko nustatytu, kad nei ieškovas, nei atsakovė neįrodė aplinkybės, kad vienas iš sutuoktinių kaltas dėl santuokos iširimo, nes yra neištikimas. Atsakovė papildomai santuokos iširimo pagrindą nurodo ieškovo žiaurų elgesį su sutuoktine – vartotą jos atžvilgiu smurtą. Tam pagrįsti pateiktos dvi medicinos specialisto išvados ir Druskininkų ligoninės kardiologijos skyriaus ligos istorijos išrašas. Specialisto išvadoje Nr. G 284 / 10 (06) nurodyta (t1, b.l. 57-58;), kad (A. J. teigimu) 2010-04-23 apie 03val. namuose ją sumušė vyras, nustatyti tokie sužalojimai – poodinės kraujosruvos dešinio dilbio srityje, kairio žasto išoriniame paviršiuje, dešinio peties sąnario išoriniame paviršiuje, dešinės šlaunies srityje, abiejų klubų srityse, kurie padaryti kieto buko daikto poveikyje, sužalojimas vertinamas, kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvadoje Nr. G 502 / 10 (06) nurodyta (t1, b.l. 59-60;), kad (A. J. teigimu) 2010-06-22 apie 06val. 50min. namuose ją sumušė vyras, nustatyti tokie sužalojimai – poodinės kraujosruvos kairio žasto srityje, abiejose šlaunyse ir gaktos srityje, kurie padaryti kieto buko daikto poveikyje, sužalojimas vertinamas, kaip nežymus sveiktos sutrikdymas. Iš Druskininkų ligoninės kardiologijos skyriaus ligos istorijos išrašo (t1, b.l. 62-63;) matyti, kad A. J. gydėsi kardiologiniame skyriuje nuo 2010-06-26 iki 2010-07-08 dėl kraujotakos sutrikimo. Tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų teiginį, jog kraujotakos sutrikimas atsirado dėl atsakovo veiksmų, o ne dėl jos anksčiau buvusių ar esamų sveikatos sutrikimų, todėl aiškinamas teiginys atmetamas, kaip neįrodytas. Kas link patirtų kūno sužalojimų, teismas konstatuoja, kad atsakovės nurodytos smurto aplinkybės įvyko vėliau, t.y. po santuokos faktiško iširimo, todėl nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 01 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010;). Byloje neabejotinai nustatyta, kad santuoka buvo iširusi jau 2004 metų gegužės mėn., nes tokią aplinkybę deklaravo abi šalys rašydamos teismui prašymą 2009m. liepos 16 d. dėl santuokos nutraukimo (civ. byla Nr. 2-21-314/2010m., b.l. 1-2;). Bendru sutarimu šalių nurodyta, kad nuo 2004m. gegužės mėn. jie nebepalaiko santuokinių ryšių, „šeima iširo dėl nesutarimų šeimoje, dėl skirtingo požiūrio į bendrą gyvenimą“. Nagrinėtoje byloje dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu atsakovė reiškė prašymą suteikti galimybę susitaikyti, teismas prašymą tenkino ir 2009-09-10 nutartimi nustatė šalims 6 mėnesių terminą susitaikyti (civ. byla Nr. 2-21-314/2010m., b.l. 26;). Bylą atnaujinus, 2010-04-02 teismo posėdyje atsakovė pareiškė, kad susitaikyti nepavyko, bet papildomai pareiškė, kad nesutinkanti su pasirašyta santuokos nutraukimo pasekmių 2 punkto nuostata, kur nurodyta, jog abu nepilnamečiai vaikai lieka gyventi kartu su ja. Atsakovė išreiškė pageidavimą, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su tėvu. A. J. prieštaraujant dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų, teismas 2010-04-02 nutartimi privalėjo ir bylą sustabdė kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Tokia sutartis nebuvo sudaryta, todėl 2010-10-08 nutartimi teismas šalių pareiškimą paliko nenagrinėtą (civ. byla Nr. 2-21-314/2010m., b.l. 31; 33;). Sisteminant atsakovės paaiškinimus teiktus dalyje dėl santuokos nutraukimo priežasčių procese nutraukiant santuoką bendru sutikimu ir paaiškinimus deklaruojamus priešieškinyje matyti, kad jie prieštaringi ir nenuoseklūs. Santuoką nutraukiant bendru sutikimu, atsakovė akivaizdžiai vilkino procesą (jos prašymu suteiktas terminas susitaikyti; nepamatuotai pareiškus, kad dukra turi gyventi kartu su tėvu, vėl buvo atidėtas bylos nagrinėjimas, mažiausiai 6 mėn.). Tuo tarpu priešieškinyje atsakovė aiškina kitaip, kad neabejoja, jog šalys neturi galimybių susitaikyti, o dukra nenori gyventi kartu su tėvu, kad su sutuoktiniu jau 5 metai gyvena atskirai (kiekvienas turi savo biudžetą, buto išlaidas moka atskirai, nes šalys susitarę, kad vieną mėnesį apmoka A. J., kitą - A. J., maitinasi kiekvienas atskirai, su atsakove žiauriai elgiamasi). Atsižvelgiant į aptartą, spręstina, kad A. J. atskirose bylose, deklaruodama skirtingas santuokos nutraukimo priežastis, piktnaudžiauja suteiktomis procesinėmis teisėmis. Santuoką nutraukiant bendru sutikimu, ji nesutiko to padaryti, tikėjosi santuoką išsaugoti. Tačiau, A. J. supratus, kad santuokos nutraukti bendru sutikimu nėra galimybių dėl A. J. atsisakymo tai padaryti ir pareiškus ieškinį, A. J. deklaruoja, kad dėl santuokos nutraukimo kaltas vienas A. J.. Tačiau sutikti su atsakovės teiginiais nėra pagrindo.

Byloje nustatyta, kad šalys nors ir gyvena viename bute, tačiau santuokinių ryšių nepalaiko 6 metus (ieškovo teigimu nuo 2004m. pavasario, atsakovės teigimu nuo 2005 metų). Nepilnamečiai vaikai (sūnus Š., dukra J.) parodė, kad tėvai jau keletą metų namuose nuolat kelia konfliktus, priekaištauja vienas kitam dėl neištikimybės, nuolatiniai barniai apsunkina jų tinkamą mokymąsi ir laisvalaikio praleidimą namuose. Administracinių bylų medžiaga (Nr. A 2.9.-686-314/2010; Nr. A 2.9.-879-297/2010), pažyma iš Druskininkų PK (t1, b.l. 26;) patvirtina, kad šeimoje vyksta konfliktai, kurie pažeidžia ne tik sutuoktinių, bet ir vaikų interesus. Sutuoktinių viena iš pareigų yra vienas kitą remti (CK 3.27str. 1d.). Jie privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Lojalumo pareigos, nustatytos CK 3.27 str., pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, jeigu abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, jeigu tą pareigą pažeidė iš esmės – kad dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienas kitu sutuoktinių aplinkybės ir priežastys ir nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008). Teismas bylos duomenų pagrindu sprendžia, kad tiek A. J., tiek A. J. pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs ir pagarbūs. Todėl konstatuotina, jog dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, nes abipusiai lojalumo pareigos pažeidimai buvo esminiai ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Be to, teismas pažymi, kad byloje esantys duomenys nėra pakankami padaryti pagrįstą išvadą, kad šalių bendras gyvenimas tapo negalimas vien tik dėl ieškovo A. J. arba vien tik dėl atsakovės A. J. netinkamo elgesio.

Atsakovė priešieškiniu prašo teismo nustatyti, kad teismo dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, t.y. iki 2005m. gegužės mėn. (CK 3.127str.2d.). Tačiau, kadangi santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šio prašymo tenkinti nėra pagrindo (CK 3.67str.2d.). LR CK 3.61str.3d. nustato, kad pripažinus, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51-3.54 str.), todėl tiek ieškovo prašymas priteisti iš atsakovės 7 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, tiek atsakovės priešieškinyje reiškiamas reikalavimas priteisti iš ieškovo 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmestini, kaip nepagrįsti ir neteisėti.

Šalys neginčija ir pripažįsta, kad bendrojoje jungtinėje nuosavybėje valdo tokį turtą: 2-jų kambarių, 50.67 kv. m. bendro ploto, 30.37 kv.m. gyvenamojo ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); garažo boksą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 19.19 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); miško ūkio paskirties žemės sklypą 1.0000 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); automobilį VW PASSAT valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytas turtas pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kadangi įgytas santuokos metu (CK 3.88str.1d.1)p.).

Be to, atsakovė nurodo, kad 2009-04-24 įsigyti 7 vnt. po 1 000 EUR nominalios vertės 6,7 procentų metinių palūkanų obligacijų (b.l. 85-89;) yra jos asmeninė nuosavybė, todėl jos negali būti pripažintos šeimos turtu. Šio prašymo patenkinti taip pat nėra pagrindo. Iš pateiktos sutarties dėl obligacijų įsigijimo tvarkos ir sąlygų bei priedų (t1, b.l. 140-149;) matyti, kad bankas pripažino investuojamas pinigines lėšas šeimos turtu, nes pareikalavo sutuoktinio A. J. išduoti įgaliojimą sutuoktinei A. J. sudaryti sandorius su šeimai priklausančiomis santaupomis. Tam neprieštaravo ir pripažino tokį įgaliojimą būtinu A. J., tuo pačiu pripažindama, kad obligacijos perkamos ne už jos asmenines lėšas, bet už šeimos santaupas (t1, b.l. 141;). Atsakovės teiginys, kad dalis investuotų pinigų į obligacijas (10 000 Lt) yra jai neatlygintinai perduoti motinos A. M. taip pat nepagrįstas, todėl atmestinas. Apklausta liudytoja A. M. parodė, kad dukrai neatlygintinai perleido turėtus pinigus viso 10 000 Lt, raštu šio sandorio neįformino. Tačiau atsakovės motinos parodymais tikėti nėra pagrindo, nes liudytoja suinteresuota teikti dukrai palankius parodymus. Be to, nesant rašytinio susitarimo negalima tvirtinti, kad šie pinigai buvo perduoti būtent atsakovei, o ne šeimai. Liudytoja 10 000 Lt perleidimo dukrai nedeklaravo mokesčių inspekcijoje, todėl kyla abejonių, ar apskritai tokiais pinigais disponavo liudytoja A. M.. Iš sąskaitos išrašo matyti, kad išpirkus obligacijas atsakovei 2010-05-20 išmokėta 24 169,60 Lt. (t1, b.l. 89;). Dėl aptarto prezumpcija, kad santuokos metu įgyti ir išmokėti 24 169,60 Lt pinigų yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis taip pat nėra paneigta (CK 3.88str.2d.). Tačiau atsižvelgtina į atsakovės paaiškinimus, kad dalį gautų pinigų atsakovė išleido šeimos poreikių tenkinimui (pirko vaikams drabužius, dukrai akinius, vaikams kompiuterį, abu vaikai yra draudžiami nuo nelaimingų atsitikimų, kitiems poreikiams tenkinti), kas atitinka bylos duomenis, laikytina, kad iš išmokėtų atsakovei 24 169,60 Lt, dalintina piniginė suma sudaro 20 000 Lt, kadangi kita piniginė suma buvo panaudota šeimos poreikių tenkinimui.