- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-14
- Bylos Nr.
- 2A-2030-520/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00724-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Liuda Uckienė
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- A. J.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei A. J. ir atsakovės A. J. priešieškinį (byloje institucija, išvadai duoti, dalyvauja Druskininkų miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė: 1) nutraukti 1993-05-21 Druskininkų miesto CMS įregistruotą santuoką, sudarytą tarp jo ir A. J., dėl sutuoktinės A. J. kaltės; 2) priteisti iš jo nepilnamečiams vaikams Š. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. J., gim. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2010-06-01 iki vaikų pilnametystės; 3) nustatyti nepilnamečių vaikų Š. J. ir J. J. gyvenamąją vietą su motina A. J. pagal jos gyvenamąją vietą; 4) nustatyti jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais Š. J. ir J. J. tvarką: tėvas gali matytis, bendrauti, dalyvauti vaikų auklėjime, leisti laisvalaikį, atostogas be laiko ir vietos apribojimų, susitaręs su abiem vaikais arba vienu iš jų, laisvu nuo mokymosi mokykloje laiku, laisvu laiku nuo užduočių ruošimo namuose bei poilsio; 5) bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą padalyti taip: 5.1. priteisti jam nuosavybės teisę į 43/100 dalis dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), 34 830 Lt vertės, paskiriant naudotis 11,93 kv. m gyvenamuoju kambariu, pažymėtu buto plane 34-5; 5.2. priteisti jam nuosavybės teise garažo boksą Nr. 342, esantį (duomenys neskelbtini), 5 220 Lt vertės; 5.3. priteisti jam nuosavybės teise 1/2 dalį miškų ūkio paskirties žemės sklypo 1 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), 4 636,50 Lt vertės; 5.4. priteisti jam asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį miškų ūkio paskirties žemės sklypo 5 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), 2 791,50 Lt vertės; 5.5. priteisti jam asmeninės nuosavybės teise automobilį VW PASSAT, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1 000 Lt vertės; 5.6. priteisti jam iš atsakovės A. J. 12 084,80 Lt, išmokėtus AB DnB NORD banke 2010-05-20; 5.7. priteisti jam iš atsakovės A. J. 2 760 Lt kompensacijos už atsakovei tenkančią didesnės vertės turto dalį. Taip pat prašė priteisti A. J. nuosavybės teise: 5.8. 57/100 dalis dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), 46 170 Lt vertės, paskiriant jai naudotis 18,74 kv. m gyvenamuoju kambariu, pažymėtu buto plane 34-6; 5.9. 1/2 dalį miškų ūkio paskirties žemės sklypo 1 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), 4 636,50 Lt vertės; 5.10. 1/2 dalį miškų ūkio paskirties žemės sklypo 5 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), 2 791,50 Lt vertės; 5.11. automobilį VW GOLF, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 400 Lt vertės; 5.12. palikti A. J. 12 084,80 Lt, išmokėtus AB DnB NORD banke 2010-05-20; 6) paskirti bendram naudojimui buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridorių 6,58 kv. m ploto, pažymėtą buto plane 34-1, tualetą 1,34 kv. m ploto- plane 34-2, vonią 2.81 kv. m- plane 34-3, sandėlį 1,04 kv. m- plane 34-4, virtuvę 8,23 kv. m- plane 34-7; 7) priteisti jam iš atsakovės A. J. 7 000 Lt neturtinės žalos; 8) jam palikti pavardę J.
Ieškovas nurodė, kad su atsakove susituokė 1993-05-21, gyvenant santuokoje gimė sūnus Š. J., dukra J. J. Vaikų gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su motina, nes ji pastaruoju metu daugiau su jais bendrauja. Jis sutinka teikti vaikams materialinį išlaikymą tiek, kiek leidžia jo pajamos, t. y. po 250 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui. Nuo 2004 m. gegužės mėn. su atsakove nebepalaiko santuokinių ryšių, gyvena atskiruose kambariuose, bendrai netvarko šeimos reikalų, šeima iširo dėl sutuoktinės kaltės. Sutuoktinė pažeidė šeiminių santykių pagrindus - yra neištikima. Kitą vyrą ji susirado prieš šešerius metus, sutuoktinės neištikimybė išaiškėjo 2004 metų rudenį. Matydamas, kad sutuoktinės elgesys nesikeičia, darosi vis įžūlesnis, jis jai pasakė, kad negalima tyčiotis iš šeimos, kad reikia išsiskirti. Jis ir atsakovė 2009-07-15 surašė pareiškimą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu ir padavė teismui, tačiau atsakovė vilkino procesą, jos prašymu teismas paskyrė terminą susitaikyti. Nuo to laiko atsakovė tyčia bute pradėjo jį provokuoti, kad jis fiziškai jai suduotų, šaukti, kibti be reikalo, kelti barnius. Atsakovė 2010-04-02 teismo posėdyje, atnaujinus bylą, pareiškė, kad su sutarties sąlygomis dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebesutinka, nenori, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja. Teismas bylą sustabdė, kad būtų pateikta nauja sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Jis bandė su sutuoktine tartis, tačiau nepavyko. Jis, vadovaudamasis prezumcija, kad sutuoktinių santuokoje įgyto turto dalys yra lygios, prašo padalyti turtą lygiomis dalimis. Kadangi atsakovė pažeidė sutuoktinės pareigas, yra neištikima ir tuo sulaužė šeimos dorovinius pagrindus, ji jį pažemino, išreiškė nepagarbą, tyčiojasi iš jo, dėl ko jis patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, patirtą neturtinę žalą įvertino 7 000 Lt.
Atsakovė A. J. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė: 1) nutraukti jos ir A. J. santuoką, sudarytą 1993-05-21 Druskininkų miesto CMS, dėl A. J. kaltės; 2) palikti jai santuokinę pavardę- J.; 3) priteisti iš ieškovo dukrai J. J. ir sūnui Š. J. išlaikyti mėnesines periodines išmokas po 400 Lt kiekvienam iš jų nuo priešieškinio padavimo dienos iki jų pilnametystės; 4) priteisti jai iš ieškovo A. J. 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 5) priteisti jai 57/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį miškų ūkio paskirties žemės sklypo 1 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), lengvąjį automobilį VW GOLF, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 6) 5 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), neįtraukti į dalytiną turtą, laikyti jį jos asmeniniu turtu; 7) nustatyti naudojimosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką, paskiriant naudotis ieškovui kambariu, plane pažymėtu 34-5, ir jai kambariu, plane pažymėtu 34-6, su visais jame esančiais baldais ir kitais namų apyvokos daiktais, o bendrojo naudojimosi buto patalpomis su visa jose esančia buitine įranga, baldais ir kitais namų apyvokos daiktais, būtent: koridoriumi (6,58 kv. m), virtuve ( 8,43 kv. m), vonia (2,81 kv. m), tualetu (1,34 kv. m), sandėliu (1,01 kv. m), ieškovui ir jai naudotis bendrai; 8) priteisti A. J. 43/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), garažo boksą Nr. 342, esantį (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį miškų ūkio paskirties žemės sklypo 1 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), lengvąjį automobilį VW PASSAT, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) .
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, kad ieškovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nuolat smurtavo, jau penkeri metai veda atskirą buitį nuo šeimos, turi savo asmeninį biudžetą, buto išlaidos mokamos atskirai, yra sutarę, kad vieną mėnesį moka ieškovas, kitą- ji, su ja žiauriai elgiasi, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas jau seniai tapo negalimas. Dėl ieškovo elgesio ji kreipėsi į Druskininkų policijos komisariatą, kadangi atmosfera namuose tapo nepakeliama, 2010-04-23 ir 2010-06-22 buvo sumušta, buvo sumušta ir 2009 m. rudenį. Po paskutinio smurto pablogėjo jos sveikata, ji gydėsi Druskininkų ligoninėje dėl streso metu pasireiškusios ligos- hipertenzinio šoko. Dėl ieškovo netinkamo elgesio, t. y. nuolatinių barnių, žiauraus elgesio ir sužalojimo, ji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus ir nepatogumus, stresą, emocinę depresiją, pažeminimą, didelį dvasinį skausmą, buvo gydoma ligoninėje. Nustačius, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, jai iš ieškovo priteistinas neturtinės žalos atlyginimas. Turtas, t. y. 5 ha ploto miškas ir trumpalaikės 7/2010.05.20. obligacijos (7 vnt.), yra įgyti jos asmeninėmis lėšomis ir asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl negali būti pripažintinas šeimos turtu. Miškų ūkio paskirties žemės sklypas, įgytas 1996-12-03 sutarties Nr. 27 pagrindu, šį mišką jai, dirbančiai (duomenys neskelbtini), buvo leista įsigyti už investicinius čekius. Kadangi ji dirba miškų urėdijoje, turi atitinkamą išsilavinimą, todėl įgijo galimybę nusipirkti sklypą. Sklypą pirko viena, išreiškė valią mišką įgyti kaip asmeninę nuosavybę, mokėjo savo investiciniais čekiais, sutuoktinis A. J. savo investicinius čekius buvo išnaudojęs prieš santuokos sudarymą. A. J. prie šio miško pirkimo neprisidėjo, nes miškas įgytas jai asmeniškai turint specialią asmeninę teisę įgyti mišką lengvatine tvarka, todėl pagal CK 3.120 str. šis turtas turi būti neįtraukiamas į dalytiną turtą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės trumpalaikės 7/2010.05.20. obligacijos (7 vnt.), kurios vienos obligacijos įsigijimo kaina 933,39 eurų, bendra obligacijų įsigijimo kaina 6 533,73 eurų, su metiniu 6,7 proc. pajamingumu, įgytos AB DnB NORD banke 2009-04-24 (išpirkimo data buvo 2010-05-20), yra jos vardu. Obligacijų įsigijimo metu ji ir atsakovas gyveno atskirai, nevedė bendro ūkio, valdė atskirai kiekvienas savo asmenines lėšas. Obligacijoms įsigyti dalį pinigų (10 000 Lt) neatlygintinai davė jos motina A. M., likusios pajamos- sutaupytos asmeninės lėšos. Kadangi santuoka turi būti nutraukiama dėl ieškovo kaltės, šalys faktiškai nustojo kartu gyventi 2005 m. gegužės mėn., todėl teismas turi dalyti tik tą turtą, kuris įgytas iki 2005 m. gegužės mėn. Ji kreditorių neturi, sutinka, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ja pagal jos gyvenamąją vietą. Kiekvienam vaikui išlaikyti kiekvieną mėnesį išleidžia vidutiniškai apie apie 800 Lt. Jos pajamos nėra didelės, vidutiniškai į mėnesį 1 587 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, t. y. santuoką, sudarytą tarp ieškovo A. J. ir atsakovės A. J., nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo paliko pavardes: ieškovui -„J.”, atsakovei - „J.”, priteisė iš ieškovo A. J. nepilnamečiams vaikams sūnui Š. J. ir dukrai J. J. materialinį išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2010-07-20 iki vaikų pilnametystės, nustatė nepilnamečių vaikų Š. J. ir J. J. gyvenamąją vietą su motina A. J. pagal jos gyvenamąją vietą, nustatė tėvo A. J. bendravimo su nepilnamečiais vaikais Š. J. ir J. J. tvarką: tėvas gali matytis, bendrauti, dalyvauti vaikų auklėjime, leisti laisvalaikį, atostogas be laiko ir vietos apribojimų, susitaręs su abiem vaikais arba vienu iš jų, laisvu nuo mokymosi mokykloje laiku, laisvu laiku nuo užduočių ruošimo namuose bei poilsio, padalijo santuokoje įgytą dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažįstant ieškovui A. J. nuosavybės teisę į 43/100 dalis buto, o atsakovei A. J. - į 57/100 dalis buto, nustatė naudojimosi butu tvarką ir paskyrė ieškovui A. J. kambarį, plane pažymėtą indeksu 34-5 (11,93 kv. m), su visais jame esančiais baldais ir kitais namų apyvokos daiktais, atsakovei A. J. - kambarį, plane pažymėtą indeksu 34-6 (18,74 kv. m), su visais jame esančiais baldais ir kitais namų apyvokos daiktais, kitas buto patalpas su visa jose esančia buitine įranga, baldais, namų apyvokos daiktais, būtent: koridorių, pažymėtą indeksu 34-1 (6,58 kv. m), virtuvę, pažymėtą indeksu 34-7 (8,23 kv. m), vonią, pažymėtą indeksu 34-3 (2,81 kv. m), tualetą, pažymėtą indeksu 34-2 (1,34 kv. m), sandėlį, pažymėtą indeksu 34-4 (1,01 kv. m), – paskyrė bendram ieškovo ir atsakovės naudojimuisi, pripažino ieškovui A. J. nuosavybės teisę į garažo boksą Nr. 342, esantį (duomenys neskelbtini), į automobilį VW PASSAT, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino atsakovei A. J. nuosavybės teisę į automobilį VW GOLF, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino ieškovui A. J. nuosavybės teisę į miškų ūkio paskirties žemės sklypą 1 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), pripažino atsakovei A. J. nuosavybės teisę į miškų ūkio paskirties žemės sklypą 5 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), priteisė ieškovui A. J. iš atsakovės A. J. 10 000 Lt, išmokėtų AB DnB NORD banke 2010-05-20, paliko atsakovei A. J. 10 000 Lt, išmokėtų AB DnB NORD banke 2010-05-20, kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padarė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimo ir dalyti tik turtą, kuris bendrai įgytas iki tada, kada sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad iš Veisiejų miškų urėdijos miškininkų, pageidaujančių pirkti mišką, sąrašo matyti, kad atsakovei buvo suteikta galimybė įsigyti būtent 5 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą, o ne 3 ar dar mažesnį, atsižvelgiant į šeimos sudėtį (žmonių skaičių), kad atsakovė, pirkdama žemės sklypą, išreiškė valią jį įsigyti šeimos poreikiams tenkinti, tam panaudodama savo investicinius čekius, kad šalių pateiktoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių (civilinė byla Nr. 2-21-314/2010) atsakovė 4.5. p. pripažino, kad minėtas žemės sklypas yra šeimos turtas, kad dėl nurodyto turto prezumpcija, jog santuokos metu įgytas žemės sklypas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nėra paneigta, padarė išvadą, kad atsakovės priešieškinio reikalavimas pripažinti minėtą turtą atsakovės asmenine nuosavybe netenkintinas. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į tai, kad iš pateiktos sutarties dėl obligacijų įsigijimo tvarkos ir sąlygų bei priedų matyti, kad bankas pripažino investuojamas pinigines lėšas šeimos turtu, nes pareikalavo sutuoktinio A. J. išduoti įgaliojimą sutuoktinei A. J. sudaryti sandorius su šeimai priklausančiomis santaupomis, kad tam neprieštaravo ir pripažino tokį įgaliojimą būtinu A. J., tuo pačiu pripažindama, kad obligacijos perkamos ne už jos asmenines lėšas, bet už šeimos santaupas, kad apklaustos liudytojos A. M. parodymais apie tai, kad ji savo dukrai neatlygintinai perleido turėtus pinigus (viso 10 000 Lt), tačiau raštu šio sandorio neįformino, tikėti nėra pagrindo, kad dėl šio turto prezumpcija, kad santuokos metu įgyti ir išmokėti 24 169,60 Lt yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis taip pat nėra paneigta, taip pat atsižvelgdamas į atsakovės paaiškinimus, kad dalį gautų pinigų atsakovė išleido šeimos poreikiams tenkinti (pirko vaikams drabužius, dukrai akinius, vaikams kompiuterį, abu vaikai yra draudžiami nuo nelaimingų atsitikimų, kitiems poreikiams tenkinti), laikė, kad iš išmokėtų atsakovei 24 169,60 Lt, dalintina piniginė suma sudaro 20 000 Lt. Teismas, remdamasis tuo, kad šalių prašymas padalyti 1 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), po ½ dalį šio sklypo kiekvienai iš šalių, prieštarauja Miškų įstatymo 4 str. 3 d., šio prašymo netenkino. Tokiu pačiu pagrindu netenkino ir ieškovo prašymo priteisti tiek ieškovui, tiek atsakovei po 1/2 dalį miškų ūkio paskirties žemės sklypo 5 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovei teko didesnė dalis buto, ieškovui priteisė didesnės vertės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovei, kad ir didesnio ploto, tačiau mažesnės vertės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismas, remdamasis tuo, kad atsakovei AB DnB NORD banke išmokėta dalis pinigų sumos už išpirktas obligacijas (20 000 Lt), šias lėšas padalijo ieškovui ir atsakovei po 10 000 Lt. Teismas netenkino ieškovo prašymo priteisti iš atsakovės piniginę kompensaciją, kadangi teismo sprendimu vaikų gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nėra pagrindo abejoti atsakovės teiginiu, kad vienam vaikui išlaikyti per mėnesį tenka 800 Lt, kad A. J. gaunamos pajamos nėra didelės, kad ji vidutiniškai į mėnesį gauna po 1 323 Lt, tačiau vaikų poreikius sugeba patenkinti, kad A. J., gaudamas didesnį darbo užmokestį (vidutiniškai 1 587,69 Lt) neabejotinai turės galimybę mokėti vaikams išlaikyti po 400 Lt, priteisė iš ieškovo nepilnamečiams vaikams išlaikyti periodines išmokas po 400 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui.
Šalies argumentai
Ieškovas A. J. apeliaciniu skundu prašo pakeisti teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bei dalį dėl nekilnojamojo turto padalijimo ir priteisti iš jo nepilnamečiams vaikams, t. y. sūnui Š. J. ir dukrai J. J., materialinį išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. nuo 2011-03-15, iki vaikų pilnametystės, pripažinti jam nuosavybės teisę į miškų ūkio paskirties žemės sklypą 5 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad teismo posėdžio metu jis buvo paminėjęs, jog prasidėjus ištuokos procesui, jis vaikams teikė materialinį išlaikymą, nupirkdamas maisto produktų ir kitų būtinų prekių, tačiau dėl neapdairumo neišsaugojo tokių pirkinių čekių ir jų negalėjo pateikti teismui. Prasidėjus ištuokos procesui, jis savo vaikams pirko ne tik maisto produktų, bet vaikus paremdavo ir grynaisiais pinigais. Nors šias aplinkybes atsakovė neigė, tačiau šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino vaikai. Teismo posėdžio metu jis minėjo ir tai, kad nuo 2010-09-23 iki 2011 m. kovo mėn. jis vaikams teikė išlaikymą kas mėnesį po 500 Lt, pinigus pervesdamas per Lietuvos paštą vaikų motinai. Teismo posėdžio metu negalėjo pateikti šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nes tokių perlaidų kvitus sąmoningai buvo paslėpusi atsakovė. Po teismo sprendimo priėmimo jis perlaidų kvitus rado paslėptus bute, todėl kartu su apeliaciniu skundu juos pateikia teismui. Šie įrodymai yra svarbūs, jie paneigia atsakovės teiginius, kad jis neteikė savo vaikams jokio materialinio išlaikymo nuo atsakovės priešieškinio padavimo dienos. Vaikų teiginiai ir jo pateikiami kvitai įrodo, kad jis pagal savo galimybes vaikams teikė išlaikymą jau prasidėjus teismo procesui dėl santuokos nutraukimo, todėl išlaikymas nepilnamečiams vaikams negali būti priteistas už visą laikotarpį nuo 2010-07-20. Jis nesutinka su teismo priteista išlaikymo nepilnamečiams vaikams suma, ši suma neatitinka vaikų prioritetinių teisių apsaugos bei proporcingumo principų ir gali būti mažintina iki 250 Lt, mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui per mėnesį nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos. Jo pateikti įrodymai ir vaikų paaiškinimai patvirtina, jog vaikams išlaikymas buvo teikiamas maistu bei pinigais ir per visą ištuokos procesą nebuvo nutrūkęs ir buvo nuolatinio pobūdžio. Iš civilinėje byloje esančių įrodymų matyti, kad jis atsakovės prašomos sumos vaikams išlaikyti mokėti neturi galimybės. Atsižvelgiant į tai, kad jo gaunamas atlyginimas yra gana nedidelis, kad teismui atmetus jo prašymą palikti vaikams skirto išlaikymo dydį po 250 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis, ir, priteisus po 400 Lt periodines išmokas per mėnesį vaikams išlaikyti, jo gaunamų pajamų neužtektų pragyventi bei kitiems būtiniems poreikiams tenkinti. Keistina teismo sprendimo dalis dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypo (5 ha ploto) priteisimo atsakovei, nustatant, jog didesnio ploto, tačiau mažesnės vertės (5 583 Lt) miško sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priteistinas ieškovui. Tenkinant tokį jo prašymą, keistųsi ir bendro dalintino santuokinio turto balansas, kuris būtų naudingesnis atsakovei, su kuo jis sutinka, tikėdamasis mažesnio vaikams skirto išlaikymo dydžio.
Atsiliepimas
Atsakovė A. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, skundą atmesti. Nurodo, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio priteisimo, įvertino kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį bei nepilnamečių vaikų poreikius. Teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą, tiksliai laikėsi įstatymo reikalavimų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Teismas išsamiai ištyrė jos šeimos pajamas, išlaidas, būtinus ir realius vaikų poreikius. Teismas pripažino, kad ieškovo gaunamos pajamos yra didesnės nei jos, todėl ieškovas gali skirti vaikams išlaikyti po 400 Lt. Teismas neturėjo pagrindo abejoti jos teiginiu, kad vienam vaikui išlaikyti reikia po 800 Lt, nes tai patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Tokio išlaikymo dydis atitinka vaiko prioritetinių teisių apsaugos bei proporcingumo principus. Ji su vaikais gyvena jai priklausančioje buto dalyje, o tai reiškia, kad vaikams būstas suteiktas jos pastangomis, teismas, priimdamas sprendimą, šią aplinkybę įvertino pagrįstai. Pabrangus pragyvenimui, vaikams augant, padidėjus jų poreikiams, kuriems patenkinti reikalingos papildomos lėšos, teismas pagrįstai priteisė vaikams išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui po 400 Lt. Jos uždirbtų pinigų pakanka tik būtiniausioms reikmėms, o pareiga išlaikyti vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis, abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai. Ieškovo nurodomos aplinkybės, susijusios su nepilnamečiams vaikams teiktinu išlaikymu, nėra pagrįstos, nes ji priešieškinį pateikė 2010-07-20, jame pareiškė reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo (po 400 Lt), o ieškovas 2010-08-16 atsiliepime į priešieškinį išreiškė poziciją, kad jis sutinka mokėti tik po 250 Lt kiekvienam vaikui, šią aplinkybę patvirtino pradėdamas mokėti nuo 2010-09-23 po 250 Lt kiekvienam vaikui. Ji niekada neslėpė ir neginčijo fakto, kad ieškovas nuo 2010 m. rugsėjo teikė dalinį išlaikymą. Pateikti perlaidų kvitai nėra teisiškai reikšmingi, nes jos reikalavimas buvo priteisti išlaikymą didesnėmis periodinėmis išmokomis. Ieškovas supranta, kad nuo 2010-09-23 iki 2011-03-21 mokėtos išmokos kiekvienam vaikui po 250 Lt yra užskaitomos ir kad jam reikia sumokėti likusį skirtumą iki priteistos sumos už kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui ir už laikotarpį nuo 2010-07-20 iki 2010-09-23. Dukra J. šiemet taps pilnametė, studentė, tolimesniu jos gyvenimu rūpinsis ji, nes dukra gyvena su ja. Nėra pagrindo pripažinti, kad teismas, nustatydamas šalių turtinę padėtį ir vaikų poreikius, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. 5 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas įgytas 1996-12-03 sutarties Nr. 27 pagrindu, šį žemės sklypą jai buvo leista nusipirkti investiciniais čekiais. Teismas rėmėsi Miškų įstatymo 4 str. 3 d., kuriame nurodyta, jog privačių miškų valdos neskaidomos į dalis, jei valda yra arba tampa mažesnė kaip 5 ha. Teismas teisėtai ieškinio dalies dėl šio turto padalijimo netenkino. Priimdamas sprendimą, teismas vadovavosi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias, vykdydamos savo procesines pareigas, yra pateikusios ginčo šalys. Bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti išrašai iš Nekilnojamojo turto registro, pagrindžiantys turto vertę 2010-05-11 duomenimis. 1 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypo vertė 9 273 Lt, o 5 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypo vertė- 5 583 Lt. Teismas, turėdamas tam pagrindą, nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes dėl sprendimo dalies, kuria priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pritaikęs materialinės teisės normas, atsižvelgęs į nepilnamečių vaikų interesus, nustatė, kad ieškovas A. J. savo nepilnamečiams vaikams sūnui Š. J. ir dukrai J. J. turi teikti materialinį išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2010-07-20 iki vaikų pilnametystės. Išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, šalių nurodytas aplinkybes apeliaciniame skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundą dėl miškų ūkio sklypų padalijimo, darytina išvada, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria padalyti šalims miškų ūkio žemės sklypai. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str., aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, kurias ginčija ieškovas apeliaciniu skundu, pagrįstumo ir teisėtumo kluasimą.
Byloje nustatyta, kad ieškovui A. J. ir atsakovei A. J. gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra J. J., (duomenys neskelbtini) gimė sūnus Š. J.. Teismo sprendimu šalių santuoka nutraukta, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove. Šiuo metu dukra yra pilnametė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės nurodytas išlaidas, reikalingas tam, kad būtų patenkinti vaikų poreikiai, sprendimu nustatė, kad vienam vaikui išlaikyti reikalinga per mėnesį 800 Lt suma, ir atsižvelgęs į šalių turtinę padėtį, nustatė, jog ieškovas kiekvienam vaikui turi teikti išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 Lt. Ieškovas su tokiu sprendimu nesutinka ir apeliaciniame skunde nurodo, kad turi būti nustatyta, jog jis teiks vaikams išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 250 Lt. Ieškovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių aplinkybių, kurių pagrindu turėtų būti nustatyta, kad kiekvienam vaikui yra reikalinga žymiai mažesnė pinigų suma, nei kad 800 Lt, tam, jog būtų patenkinti visi vaiko poreikiai, ir dėl kurių turėtų būti nustatyta, kad atsakovė turi teikti žymiai didesnį išlaikymą nei ieškovas. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovas, sakydamas, jog vienam vaikui pakaktų 600 Lt išlaikymo, taip pat detaliai nenurodė, kokios pinigų sumos reikalingos tam, kad būtų užtikrinti vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui ir kokie įrodymai tai patvirtina.
CK 3.192 str. 1 d. įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.192 str. 2 d. nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, t. y. nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas nepilnamečiam vaikui priteisiamo išlaikymo dydis. Priteisiant išlaikymą iš vieno iš tėvų, atsižvelgiama į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. CK 3. 192 str. 2 d. numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko išlaikymo dydis pirmiausiai siejamas su protingais jo paties poreikiais, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai. Išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004, 2009-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tai reiškia, kad minimalus išlaikymo dydis per mėnesį yra siejamas su minimalia mėnesio alga. Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 800 Lt. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vienam nepilnamečiam šalių vaikui išlaikyti per mėnesį yra reikalinga 800 Lt. Atsakovė nurodė, kad vaikams išlaikyti kiekvieną mėnesį išleidžia vidutiniškai apie 180 Lt vaiko dienpinigiams, t. y. 30 dienų po 3 Lt, maistui vienam vaikui vidutiniškai dienai išleidžia po 15 Lt, sūnus Š.lanko muzikos mokyklą, kuri mėnesiui kainuoja 45 Lt, dukra J.lanko dailės mokyklą, kuri mėnesiui kainuoja 40 Lt, drabužiams, avalynei ir kt. būtinoms reikmėms mėnesiui išleidžia po 50 Lt kiekvienam vaikui, knygoms, raštinės reikmėms, higienos reikmėms mėnesiui vidutiniškai išleidžia apie 30 Lt, vaistams ir vitaminams įsigyti apie 20 Lt, mėnesiniai transporto bilietai vykti į mokyklą mėnesiui vienam vaikui kainuoja 14 Lt. Elektros išlaidos šeimos būste vidutiniškai mėnesiui sudaro 70 Lt, butų ūkio išlaidos mėnesiui- 90 Lt, šildymo išlaidų metinis vidurkis vienam mėnesiui sudaro 200 Lt, vietinės rinkliavos vieno mėnesio mokestis- 8 Lt, dujos -15 Lt. Kiekvienam vaikui buto išlaikymas mėnesiui proporcingai sudaro apie 81 Lt, o visos išlaidos su būsto suteikimu kiekvienam vaikui mėnesiui vidutiniškai siekia apie 800 Lt. Tokią išvadą byloje davė ir Druskininkų miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (T. 1, b. l. 102, T. b. l. 31). Ieškovas, teigdamas, kad jo vaikams išlaikyti yra reikalingas mažesnis išlaikymas, turėjo pateikti įrodymus, kurių pagrindu būtų galima nustatyti tokią aplinkybę. Įvertinus šalių vaikų amžių, tai, kad jie lanko mokyklą, sūnus Š. dar papildomai lanko muzikos mokyklą, o dukra J. lanko dailės mokyklą, darytina išvada, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog vaikams išlaikyti yra reikalinga žymiai mažesnė pinigų suma. Pažymėtina, kad atsakovė nėra nurodžiusi išlaidų, kurios reikalingos tam, jog būtų užtikrintas vaikų turiningas poilsis, laisvalaikis, atostogos, o vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 str.). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ar jų pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 str. 1 d. – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; ir kt.).
Ieškovas nagrinėjamoje byloje nepateikė įrodymų, kad atsakovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei jo ir atsakovė vaikams gali teikti išlaikymą po 550 (800-250) Lt. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovas gauna didesnį darbo užmokestį, nei kad jį gauna atsakovė, t. y. nustatė, jog ieškovas gauna 1 587,69 Lt, o atsakovė - 1 323 Lt. Teismo sprendimu turtas iš esmės buvo padalytas lygiomis dalimis, buvo nukrypta nuo lygių dalių principo tik sprendžiant klausimą dėl 1 830 Lt kompensacijos priteisimo. Be to, tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-154/2011). Atsakovas yra sveikas, darbingas, byloje neteikė įrodymų, kad dėl svarbių priežasčių negali dirbti ir gauti pajamų, užtikrinančių jo ir nepilnamečių vaikų poreikius. Pagal bylos įrodymus ieškovo turtinė padėtis yra tokia, kad jis turi realią galimybę teikti vaikams minėto dydžio išlaikymą. Be to, dukra jau yra pilnametė.
Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma nustatyti, jog ieškovas vaikams iki jų pilnametystės turi mokėti periodines išmokas po 250 Lt kiekvienam vaikui.
Ieškovas apeliaciniu skundu ginčija sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad jis nepilnamečiams vaikams turi teikti minėto dydžio išlaikymą nuo 2010-07-20, ir nurodo, kad jis nuo 2010-09-23 iki 2011 m. kovo mėnesio abiems vaikams mokėjo po 500 Lt, ir pateikė 7 Lietuvos pašto kvitus (T. 2, b. l. 50). Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad vaikai teismo posėdyje patvirtino, jog jis (ieškovas) pirkdavo maistą, kad skiria pinigų vaikams išlaikyti. Liudytoja J. J., kuri yra šalių dukra, 2011-03-08 teismo posėdyje parodė, jog tėvas pirkdavo maisto, bet mama perka daug daugiau, neuždrausta vaikams naudoti tėvo maistą, tėvas duodavo pinigų, bet jų neužtekdavo, dabar tėvas pinigų neduoda apie metus, gal daugiau (T. 2, b. l. 25). Liudytojas Š. J., kuris yra šalių sūnus, 2011-03-08 teismo posėdyje parodė, kad tėvas nedraudžia imti savo maisto, jis (liudytojas) valgo maistą, kurį perka mama, žino, kad tėtis skiria pinigų jiems (vaikams) išlaikyti, bet kiek nežino, paskutinį kartą jam tėvas davė 10 Lt per kalėdas (T. 2, b. l. 26-27). Vaikų parodymai teisme nepatvirtina, kad ieškovas nuo 2010-07-10 vaikams teikė pakankamo dydžio ir nuolat išlaikymą, kuris patenkintų visus vaikų poreikius. Taip pat ieškovas byloje nepateikė įrodymų, kad nuo 2010-07-20 jis vaikams teikė išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį, t. y. tokį išlaikymą, kuris reikalingas tam, jog būtų patenkinti visi vaikų poreikiai. Byloje buvo pateikti įrodymai tik apie mokėtus abiem vaikams 500 Lt, kurie vykdant pirmosios instancijos teismo sprendimą turės būti išskaičiuoti. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė, todėl papildytina pirmosios instancijos teismo rezoliucinė dalis, nurodant apie tai, kad vykdant sprendimą turi būti išskaičiuota ieškovo vaikams išlaikyti sumokėta 3500 Lt suma.
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti teismo sprendimo dalį dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypų padalijimo, nustatant, jog didesnio ploto, tačiau mažesnės vertės (5 583 Lt) miškų ūkio sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priteistinas ieškovui. Ieškovas nurodo, kad tenkinant tokį jo prašymą, keistųsi ir bendro dalintino santuokinio turto balansas, kuris būtų naudingesnis atsakovei, su kuo jis sutinka, tikėdamasis mažesnio vaikams skirto išlaikymo dydžio. Dėl šių ieškovo argumentų pirmosios instancijos teismo sprendimas nepakeistinas, nes nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pats ieškovas siekė, jog turtas būtų padalytas lygiomis dalimis, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo lygių dalių tik spręsdamas klausimą dėl 1 830 Lt kompensacijos ieškovui iš atsakovės priteisimo už atsakovei tekusią didesnę turto dalį, ieškovas teisę jam priteistą sklypą parduoti ir sumokėti vaikams išlaikymą, byloje neteikė įrodymų, kad jis negali parduoti sklypo, sklypas yra priteisiamas ne vaikams, todėl priteisus ieškovui kitą sklypą, nei kad dabar yra priteistas, vaikams priteisto išlaikymo dydis nesikeistų. Byloje nustatyta, kad vaikams yra reikalinga per mėnesį po 800 Lt, abu tėvai turi teikti vienodo dydžio išlaikymą, priteisus kitą sklypą atsakovei, jos turtinė padėtis nepasikeistų taip, kad ji privalėtų vaikams teikti žymiai didesnį išlaikymą, nei kad jį turi teikti ieškovas.
Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių netenkinti apeliacinio skundo reikalavimai ir pirmosios instancijos teismas nepakeistinas. Kadangi apeliacinis skundas nepatenkintas, todėl vadovaujantis CPK 98 str. atsakovei iš ieškovo priteistinos advokatės atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos (bylinėjimosi išlaidos). Atsakovė pateikė įrodymus, kad advokatei už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 1 500 Lt (T. 2, b. l. 65), ir prašo sumą priteisti iš ieškovo. Šis prašymas tenkintinas iš dalies. Atsakovei iš ieškovo priteistina 1 200 Lt advokatės atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, į atsakovės atstovės suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jos darbo ir laiko sąnaudas apeliacinės instancijos teisme, į bylos sudėtingumą ir apimtį, į teismo posėdžio trukmę, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais.
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 11,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš ieškovo į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Papildyti sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad vykdant sprendimo dalį, kuria iš ieškovo A. J. priteistas nepilnamečiams vaikams sūnui Š. J. ir dukrai J. J. išlaikymas periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2010 m. liepos 20 d. iki vaikų pilnametystės, turi būti išskaičiuota ieškovo sumokėta abiems vaikams 3500 Lt suma.
Priteisti atsakovei A. J. iš A. J. 1 200 Lt advokatės atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, AB „Swedbank” įmokos kodas 5660) iš ieškovo A. J. 11,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.