Kauno apygardos teismo nutartis

2014-11-13 · Civilinė byla Nr. 2A-2195-324/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-13
Bylos Nr.
2A-2195-324/2014
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-00315-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Atsakovas
R. K.
Trečiasis asmuo
N. K.
Kategorijos
  • 74.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2195-324/2014Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00315-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 74.2.4; 78.2.1; 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo R. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-820-571/2014 pagal O. L. ieškinį atsakovui R. K., trečiajam asmeniui N. K. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą duodanti institucija – Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-360-301/2009 iš atsakovo priteisto išlaikymo sūnui M. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), dydį, padidinant priteistų periodinių išmokų, mokamų kiekvieną mėnesį, dydį iki 500 Lt nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, priteistas lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad lėšas tvarkys ieškovė uzufrukto teise.

Ieškinį grindė tuo, kad, padidėjus prekių, paslaugų kainoms, dėl amžiaus, sveikatos padidėjus vaiko poreikiams, sūnui išlaikyti nebeužtenka teismo priteistos 300 Lt išlaikymo sumos. Šalių sūnus yra ugdomas papildomai – mokosi Marijampolės žaidimų sporto mokykloje. Dėl to ieškovė patiria papildomas išlaidas, nes reikia mokėti už mokyklos paslaugas, pirkti sporto drabužius, avalynę, kitas priemones. Vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga iš viso 1 000–1 100 Lt suma (maistas namuose – 400 Lt, batai, drabužiai, sporto prekės – 150 Lt, Marijampolės žaidimų sporto mokykla – 15 Lt, komunaliniai patarnavimai – 350 Lt, kanceliarinės prekės, knygos, pratybos – 50 Lt, vaistai, vitaminai, maisto papildai – 50 Lt, higienos priemonės – 50 Lt, rinkliavos mokykloje, kinas, teatras, laisvalaikis, ekskursijos – 50 Lt). Ieškovės turtinė padėtis sunki, dėl nuolatinės vaiko priežiūros ji negali daug laiko skirti darbo paieškoms. Atsakovas yra darbingas, todėl privalo tinkamai prisidėti prie sūnaus interesų užtikrinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 20 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškinį. Pakeitė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 d. nutartimi priteisto išlaikymo sūnui M. K. dydį ir priteisė iš atsakovo sūnaus M. K. išlaikymui 450 Lt, mokant kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatė ieškovei uzufrukto teisę į išlaikymui priteistas lėšas, atmetė kitą ieškinio dalį.

Sprendė, kad ieškovės kreipimosi į teismą pagrindas yra kitas (ieškovė nurodė, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės – praėjo 5 metai nuo išlaikymo priteisimo, padidėjo vaiko poreikiai, visų paslaugų kainos, pabrango maistas), todėl yra visos sąlygos kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str., CPK 279 str. 5 d.). Nustatė, kad ieškovė su sūnumi gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute, kurio viename kambaryje yra įrengta kirpykla, ieškovė nuo 2011 metų vykdo individualią veiklą, 2012 metais ji įsigijo žemės sklypą ir namą, kuris šiuo metu nugriautas, namo statybai ieškovė turi 67 000 Lt santaupų, likusių pardavus butą, taip pat automobilį, atsakovas nedirba, darbo biržoje jis užsiregistravo 2014 m. vasario 17 d., praėjus dviems savaitėms po procesinių dokumentų gavimo iš teismo, atsakovas yra vedęs, turi dukrą, gimusią (duomenys neskelbtini), atsakovui priklauso automobilis, butas (už pastarąjį jis moka paskolą). Išreiškė abejonę dėl atsakovo ir trečiojo asmens gaunamų pajamų pagrįstumo, įvertinęs aplinkybes, kad atsakovas Lietuvoje dirbo tik nuo 2010 m. gegužės 10 d. iki 2010 m. liepos 1 d., jo gaunamos pajamos buvo kintamos nuo 800 Lt iki 1300 Lt, tačiau nuo 2007 m. liepos mėn. iki 2012 m. spalio mėn. atsakovas gydėsi odontologijos klinikoje, kurioje už paslaugas sumokėjo 31 008 Lt. Sutiko su ieškovės išsakyta pozicija, kad atsakovas dirbo užsienyje statybose, ten gavo nemažas pajamas, nes tik tokiu būdu atsakovas galėjo sumokėti už dantų gydymą, kadangi trečiojo asmens pajamų užteko tik sumokėti banko paskolą, mokesčius, išlaikyti šeimą. Įvertinęs atsakovo ir trečiojo asmens nurodytas pajamas ir išlaidas, sprendė, kad atsakovas ir trečiasis asmuo nerodo savo realių pajamų, kurios turėtų būti žymiai didesnės. Sutiko su ieškovės išsakyta pozicija, kad per penkerius metus šalių sūnaus poreikiai žymiai pakito, kadangi reikalingos didesnės išlaidos laisvalaikiui, sportui, papildams, vitaminams, pagerintam maistui, iš dalies nepagrįstomis laikė išlaidas šilumos energijai, motyvuodamas tuo, kad šildymo sezonas tęsiasi tik pusę metų, taip pat elektrai, butų ūkiui. Pažymėjo, kad atsakovas dukrą augina kartu su jos motina, o ieškovė sūnų augina viena, todėl atsakovas turi tik pareigą mokėti išlaikymą, o ieškovė turi rūpintis berniuko gerove, sveikata, mokslais. Sprendė, kad aplinkybė, jog ieškovė nupirko sūnui motorolerį, nereiškia, kad ji tenkina nebūtinus berniuko poreikius. Spręsdamas išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, atsižvelgė į Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, į tai, kad atsakovas turi dar vieną išlaikytinę, dukrą K. K., turinčią sveikatos problemų, į tai, kad pats atsakovas šiuo metu turi sveikatos problemų ir intensyviai gydosi, tačiau nepateikė duomenų apie neįgalumą, todėl tai yra laikino pobūdžio susirgimai ir atsakovas, praėjęs gydymo kursą, pasveiks, į atsakovo pakankamai jauną amžių, į jo turimą populiarią statybininko profesiją, kuri suteikia galimybes dirbti ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

Neįvertinta, kad santuokos nutraukimo metu, 2004 m. rugpjūčio 26 d., ieškovė sutiko su priteista vaiko išlaikymo suma ir ši priteista vaiko išlaikymo suma buvo mokama iki 2009 m. balandžio 15 d. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį, kuria buvo pakeistas vaiko išlaikymo dydis, jį padidinant iki 300 Lt, ir bylą nutraukė. Šis pakartotinis ieškovės ieškinys tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko (išlaikymo dydžio pakeitimo) prieštarauja CPK 294 straipsnio 2 daliai ir CPK 293 straipsnio 5 punktui. Dėl to klaidingai taikyta CPK 279 straipsnio 5 dalis, nes joje nekalbama apie taikos sutartį ir bylos nutraukimą pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą.

Neįvertinta, kad ieškovė nepateikė įrodymų ir nenurodė pagrindo dėl vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo. Vaikas neturi sveikatos sutrikimų, specifinių poreikių. Vaikas nesportuoja Marijampolės žaidimų sporto mokykloje. Nario mokesčio sumokėjimas neįpareigoja lankyti Marijampolės žaidimų sporto mokyklą. Ieškovė pateikė vieno mėnesio nario mokesčio pažymą tik fiktyviam sūnaus išlaikymo padidinimui. Pokalbio su mokyklos treneriu R. S. metu paaiškėjo, kad M. K. jau daugiau kaip metus nelanko treniruočių, nemoka mokesčių.

Neteisingai vertintos ieškovės komunalinės išlaidos. Paslaugų atsiskaitymo lapelis įrodo, kad bute yra ne vienas, o du vandens skaitikliai, iš kurių vienas yra kirpyklos. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pripažino, jog vandens išlaidas apmoka jos kirpykloje dirbanti kirpėja, kuri kiekvieną mėnesį ieškovei papildomai sumoka po 500 Lt už kirpyklos nuomą. Akivaizdu, kad 70 procentų visų komunalinių išlaidų atitenka kirpyklai ir yra nesąžininga šias išlaidas priskirti vaiko išlaikymo išlaidoms.

Nesivadovauta CK 3.192 straipsnio 2 dalimi. Neatsižvelgta, kad ieškovės turtinė padėtis yra pagerėjusi – ji turi butą ir savo verslą (kirpyklą), jos kirpykloje kirpėja moka 500 Lt mokestį už nuomą, ieškovės, kaip kirpėjos, mėnesinės pajamos yra 1 000 Lt (pajamų deklaracijos duomenys, šalims gyvenant kartu, ieškovės mėnesio pajamos iš kirpyklos būdavo 3 000 Lt), ieškovė banke turi 67 000 Lt santaupų, ji šiuo metu statosi namą adresu (duomenys neskelbtini), ieškovė vaikui nupirko motociklą, kainuojantį apie 2–3 tūkstančius litų. Atsakovo turtinė padėtis ir sveikata šiuo metu yra labai sunki – atsakovas yra bedarbis (darbo biržos pažyma), negauna jokių pajamų, dėl sveikatos būklės yra nedarbingas (rašytiniai įrodymai apie atsakovo sveikatos būklę, epikrizės), atsakovo sutuoktinė taip pat nedirba (darbo biržos pažyma, iš darbo išėjo dėl dažnų dukters susirgimų). Nevertinta, kad operacijos, vaistai, specifiniai vaiko slaugymo poreikiai reikalauja lėšų, kurių atsakovas ir trečiasis asmuo šiuo metu neturi, skolinasi iš tėvų.

Argumentai apie atsakovo dantų gydymą ir darbą Norvegijoje vertintini kaip prielaidos. Atsakovas serga ir negali dirbti net Lietuvoje, o dantis jis gydėsi iš 2007 m. darbo užmokesčio, gauto dirbant AB „(duomenys neskelbtini)“ statybininku-betonuotoju.

Prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir atmesti ieškinį.

Atsiliepimai į apeliacinį skundą negauti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė apie pagrindo padidinti nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydį buvimą.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinęs, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių ir, atsižvelgiant į viešąjį interesą, patikrinęs visą bylos medžiagą, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 str. 2 d.).

CK 3.194 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį. CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (straipsnio 2 dalis). CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal CPK 279 straipsnio 5 dalį, jeigu įsiteisėjus sprendimui, nutarčiai ar nutarimui, kuriais iš atsakovo priteistos periodinės išmokos, iš esmės pasikeičia aplinkybės, turinčios įtakos išmokų dydžiui nustatyti ar jų trukmei, tai kiekviena šalis turi teisę, pareikšdama naują ieškinį, reikalauti pakeisti išmokų dydį bei terminus.

Aiškindamas ir taikydamas nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio ir ribota laiku, todėl šios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams bei jo tėvų galimybėms patenkinti šiuos poreikius, užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. Dėl šių priežasčių išlaikymo dydį nustatęs teismo sprendimas neturi šalims res judicata galios ir išlaikymo teisinio santykio dalyviai turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pakeisti šį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-369/2003). Teismas, nagrinėjantis prašymą pakeisti priteisto išlaikymo dydį, nerevizuoja teismo sprendimo, kuriuo šis išlaikymas priteistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. V. v. R. V., bylos Nr. 3K-3-236/2004).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 d. nutartimi buvo patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis, kuria sutarta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu iš atsakovo šalių sūnui priteistą išlaikymo dydį padidinti iki 300 Lt. 2014 m. sausio 27 d. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama padidinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 d. nutartimi priteistą išlaikymo dydį. Prašymą padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymo sūnui dydį ji grindė dėl sūnaus amžiaus padidėjusiais jo poreikiais. Kasaciniam teismui išaiškinus, kad, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, lyginant su buvusiomis išlaikymo nustatymo momentu, kiekvienas iš tėvų turi galimybę vėl kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.), darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys yra ne pakartotinis, o naujas ieškinys dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, paduotas pasikeitus šalių sūnaus poreikiams. Dėl to nepagrįstu pripažintinas apeliacinio skundo argumentas dėl be teisinio pagrindo priimto ir išnagrinėto ieškovės ieškinio dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Aplinkybė, kad išlaikymo šalių nepilnamečiam sūnui dydis buvo nustatytas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 d. nutartimi, patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį ir tuo pagrindu nutraukus bylą, nėra priežastis priešingai išvadai padaryti.

Apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su teismo nustatytu sūnaus išlaikymo dydžiu, motyvuodamas tuo, kad ieškovė neįrodė pasikeitusių vaiko poreikių, išlaikymo dydis yra neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai.

Šiuos apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas vertina kaip teisiškai nepagrįstus, nesudarančius vados konstatuoti apylinkės teismo sprendimo neteisėtumą.

Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal to paties straipsnio 2 dalį tie duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Ieškovė ieškinyje detalizavo sūnaus poreikius ir jų patenkinimui išleidžiamas sumas. 300 Lt dydžio išlaikymas šalių sūnui buvo nustatytas, kai jam buvo dešimt metų. Šiuo metu šalių sūnui yra penkiolika metų. Akivaizdu, kad dešimties metų vaiko ir šiuo metu jau penkiolikos metų paauglio poreikiai nėra tapatūs, todėl šiems poreikiams patenkinti reikalinga didesnė suma. Taigi nagrinėjamu atveju buvo prielaidos CK 3.201 straipsnio nuostatų taikymui. Apygardos teismas pripažįsta, kad iš esmės visos ieškovės nurodytos sūnaus išlaikymo išlaidos yra būtinos, t. y. nereikia įrodinėti visiems žinomų aplinkybių, kad penkiolikmečiui vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, mokymosi priemonės. Ieškovė pateikė įrodymus (Marijampolės žaidimų sporto mokyklos 2014 m. sausio 20 d. pažymą dėl M. K. Nr. 3-14), kad šalių sūnus mokosi Marijampolės žaidimų sporto mokykloje, dėl to ieškovė turi papildomų išlaidų. Šią aplinkybę pažymėjo ir Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2014 m. vasario 11 d. pažymoje Nr. SA-1467(21.3). Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad šalių sūnus nelanko treniruočių. Kadangi šis atsakovo argumentas nepagrįstas įrodymais, jis pripažintinas deklaratyviu. Pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovo nurodytą aplinkybę, kad dalis ieškovės turimų komunalinių išlaidų tenka jos bute veikiančiai kirpyklai, todėl sprendė, kad šalių sūnui M. tenkanti išlaidų komunaliniams patarnavimams dalis yra per didelė ir ją sumažino. Dėl to nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu dėl netinkamai vertintų ieškovės nurodytų komunalinių išlaidų. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju galėjo būti mažinamos tik išlaidos vandeniui ir elektrai, nes kitų komunalinių patarnavimų išlaidų dydžiui neturi įtakos aplinkybė, kad ieškovės bute yra įrengta kirpykla.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Pasisakydamas dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo, kasacinis teismas laikosi praktikos, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-307/2006, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas bedarbio statusą įgijo 2014 m. vasario 17 d. (t. 1, b. l. 49). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d. atsakovas dirbo nuo 2010 m. gegužės 10 d. iki 2010 m. liepos 10 d. ir gavo iš viso 839,58 Lt pajamų, atskaičius mokesčius (t. 1, b. l. 156). IĮ „Periodont“ 2014 m. gegužės 14 d. išrašas patvirtina, kad šioje odontologijos klinikoje atsakovas buvo gydomas nuo 2007 m. liepos mėn. iki 2012 m. spalio mėn. Nors apeliantas nurodo, kad dantis jis gydėsi iš 2007 m. darbo užmokesčio, gauto dirbant AB „(duomenys neskelbtini)“ statybininku-betonuotoju, tačiau nepateikia tai patvirtinančių rašytinių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, pagrįsta pripažintina pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neatskleidė savo realios turtinės padėties ir gaunamų (gautų) pajamų. Atsakovas pateikė išrašus iš medicininių dokumentų, iš kurių matyti, kad jis turi su žarnyno veikla susijusių sveikatos problemų, tačiau atsakovas nepateikė įrodymų (Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos pažymos), kad jo darbingumo lygis yra sumažėjęs. Atsakovas taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jis siekė susirasti jo sveikatos būklę atitinkantį darbą, kitu būdu gauti pajamų, taip pat byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių pirmiau nurodytų veiksmų jis negalėjo atlikti. Apygardos teismas konstatuoja, kad faktiniai duomenys neteikia pagrindo padaryti išvadą, jog atsakovas nedirba ir neturi darbinių pajamų dėl objektyvių priežasčių, kad jis yra išnaudojęs visas galimybes pajamas gauti, todėl aplinkybė, jog atsakovas šiuo metu nedirba, nesudaro pagrindo jo turtinę padėtį vertinti kaip iš esmės blogesnę nei ieškovės ir didžiąją šalių sūnui reikalingo išlaikymo teikimo naštos dalį perkelti ieškovei. Priešingas vertinimas leistų atsakovui piktnaudžiauti susidariusia padėtimi, taip pažeidžiant ne tik vaiko, bet ir kitos išlaikymą teikiančios šalies (ieškovės) interesus. Taigi aplinkybė, kad ieškovė dirba ir turi santaupų, nesudaro pagrindo mažinti iš atsakovo priteisto išlaikymo dydžio, kadangi ir atsakovas privalo imtis priemonių gauti jo darbingumą atitinkančias pajamas, iš kurių galėtų teikti abiems savo vaikams jų poreikius atitinkantį išlaikymą. Apeliaciniame skunde atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jo sutuoktinė savo noru išėjo iš darbo, taip pat nesudaro pagrindo laikyti, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki dėl objektyvių priežasčių. Atsakovas, teigiantis, kad nedirba dėl sveikatos būklės, galėtų prisidėti prie dukters priežiūros, kadangi, kaip nurodo atsakovas, būtent dėl to jo sutuoktinė išėjo iš darbo. Apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas ir jo sutuoktinė gyvena iš judviejų tėvų jiems teikiamų lėšų, nėra pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl atmestinas.

Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas apeliacinio skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl jis nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. sprendimą.

Teisėja Virginija Gudynienė