- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-14
- Bylos Nr.
- e2A-1342-275/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07725-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- A. K.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Visvaldo Kazakiūno, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tatjanos Žukauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei A. K. dėl laikino tėvo valdžios apribojimo panaikinimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. K. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti ieškovui laikiną tėvo valdžios apribojimą nepilnamečio sūnaus T. K. (toliau – ir nepilnametis vaikas) atžvilgiu pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-23172-930/2017 (toliau – Sprendimas).
2. Nurodė, kad sprendimu buvo nuspręsta laikinai apriboti ieškovo tėvo valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, uždraudžiant ieškovui matytis su sūnumi, įpareigojant neieškoti ryšių su nepilnamečiu ir nesilankyti jo gyvenamojoje vietoje ir ugdymo įstaigoje. Teismas sprendimu pritaikė laikiną tėvo valdžios apribojimą kaip prevencinę priemonę atsižvelgiant į civilinės bylos nagrinėjimo metu vykstančius ikiteisminius tyrimus, atsakovės iniciatyva pradėtus prieš ieškovą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-135-827/2019 ieškovas buvo pripažintas kaltu padarę nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, o dėl kaltinimų, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje buvo išteisintas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-135-827/2019 ieškovo atžvilgiu buvo pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nesiartinti prie nukentėjusiojo asmens A. K. arčiau nei 100 metrų atstumu. Ieškovas mano, kad nėra realaus, pagrįsto pagrindo toliau riboti ieškovo tėvystės teises tokį ilgą laiko tarpą. Teismas, apriboję ieškovo tėvo valdžią sūnaus atžvilgiu, padarė išvadą, kad ieškovas darė žalingą įtaką vaikui. Ieškovas nurodė, jog jis stengiasi tinkamai vykdyti tėvo teises laikantis jam pritaikytų apribojimų – tiesiogiai su vaiku nebendrauja, tačiau perduoda vaikui dovanas, pasitelkdamas sesers E. N. pagalbą. Teigė, kad atsakovė formuoja negatyvią vaiko nuomonę apie tėvą, pasakoja vaikui, kad jo tėvas yra negeras žmogus. Ieškovas nenori prarasti sūnaus, stengiasi visais įmanomais teisėtais būdais susigrąžinti galimybę matytis su vaiku, jį auklėti, leisti su juo laiką. Pažymėjo, kad ieškovui jau trejus metus yra ribojimas arba užkertamas kelias rūpintis vaiku. Nurodė, kad įsidarbino, sukūrė naują šeimą, stengiasi išlaikyti vaiką, perduodamas dovanas per savo seserį. Šalių santykiai yra itin konfliktiški. Atsakovė konfliktus sprendžia kreipdamasi į policijos pareigūnus, tačiau ieškovas visais įmanomais būdais siekia, kad šių konfliktų nebūtų – nesiartina prie atsakovės. Pagrindinis ieškovo tikslas šiuo metu – atkurti santykius su sūnumi.
3. Ieškovas papildomai pateikė pažymą iš Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus, kurioje nurodyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. nuosprendžiu, patikslintu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 16 d. nutartimi, ieškovui buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis pilnai įvykdė.
Atsiliepimas
4. Atsakovė A. K. (toliau – ir atsakovė) atsiliepimu prašė ieškinio netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
5. Nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini), t. y. nuo vaiko gimimo iki 2013 m. ieškovas nematė sūnaus ir su juo nebendravo, jo nelankė bei neteikė vaikui išlaikymo. Dėl nurodytų priežasčių Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartimi ieškovui buvo nustatyta minimali bendravimo su sūnumi, gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarka iki 2017 m. vasario 29 d. Nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. iki šiol ieškovo tėvo valdžia yra apribota ir jis visiškai nebendrauja su vaiku. Dėl nurodytų priežasčių ieškovo ir vaiko tarpusavio ryšio niekada nebuvo. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. spalio 10 d. priimtas nuosprendis, kuriuo ieškovas buvo nuteistas už tai, kad sistemingai baugino atsakovę, naudodamas psichinę prievartą, taip pat ieškovas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė atsakovei fizinį skausmą, sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Šalių nepilnametis vaikas buvo smurto artimoje aplinkoje liudytoju, t. y., vaikas buvo atsakovės namuose, kuriuose ieškovas smurtavo atsakovės atžvilgiu. Teismo nuosprendžiu ieškovas buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant. Pažymėjo, kad ieškovas kartu su ieškiniu nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių jo elgesio pasikeitimą. Priešingai, ieškovas nėra įvykdęs jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančiose programose, nevykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu nustatyto įpareigojimo sumokėti atsakovei 2109,26 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat nevykdo tuo pačiu sprendimu pakeistos taikos sutarties sąlygų, kuria turi teikti sūnui išlaikymą po 200 Eur per mėnesį. 2021 m. kovo 30 dienai ieškovo išlaikymo vaikui įsiskolinimas sudarė 3930,13 Eur. Toks ieškovo elgesys (vengimas išlaikyti vaiką) tik patvirtina faktą, jog jis negali auklėti vaiko ir juo tinkamai pasirūpinti. Kadangi ieškovas neteikia išlaikymo vaikui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius priėmė sprendimą nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. skirti vaiko išlaikymui valstybinę išmoką. Ieškovas taip pat nevykdo 2020 m. sausio 6 d. įsiteisėjusio teismo nuosprendžio dalies, kuria ieškovas yra įpareigotas atlyginti ieškovei 4000 Eur dydžio neturtinę žalą. Pabrėžė, kad po 2019 m. spalio 10 d. teismo nuosprendžio priėmimo ieškovo elgesys nepasikeitė ir jis toliau persekioja ir terorizuoja atsakovę, t. y., 2019 m. lapkričio 13 d. ir 2020 m. sausio 27 d., atsakovei vėl buvo pradurtos automobilio padangos ir dėl šių veikų padarymo buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Dėl aukščiau nurodyto ieškovo elgesio atsakovė pradėjo dar labiau bijoti dėl savo ir vaiko sveikatos. Pažymėjo, jog ieškovas iki šiol neatsiprašė atsakovės ir nepripažįsta padaręs įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas nusikalstamas veikas atsakovės atžvilgiu ir dėl visko nepagrįstai kaltina atsakovę.
6. Institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą dėl ginčo, kurioje nurodė, kad panaikinti tėvui laikiną tėvo valdžios apribojimą nėra pagrindo, nes jis nepakeitė savo elgesio sūnaus atžvilgiu (nemoka priteisto išlaikymo, nesidomi sūnaus gyvenimu), ieškinys šiai dienai neatitinka nepilnamečio interesų ir neturėtų būti tenkinamas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-23172-930/2017 nustatytą draudimą ieškovui matytis su sūnumi T. K., įpareigojant neieškoti ryšių su nepilnamečiu ir nesilankyti jo gyvenamojoje vietoje ir ugdymo įstaigoje. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo atsakovės naudai 499 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Nurodė, kad ieškovo tėvo valdžia nepilnamečio sūnaus atžvilgiu buvo laikinai apribota teismui nustačius, jog ieškovas vengia atlikti pareigą vaikui – neteikia išlaikymo, jo elgesys su atsakove vaiko akivaizdoje daro vaikui žalą; ieškovo atžvilgiu pradėti ikiteisminiai tyrimai, kuriuose jam pareikšti įtarimai dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo, turto sunaikinimo ar sugadinimo, paskirtos kardomosios priemonės, vaikas nerimauja dėl nakvojimo pas tėvą, nenoriai apie tai kalba, galimai dėl tarp vaiko tėvų kylančių nesutarimų, girdėtų grasinimų mamai, taip pat nenori bendrauti su tėvu. Šios aplinkybės, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo buvo pripažintos kaip patvirtinančios vieną iš CK 3.180 straipsnyje įtvirtintų tėvų valdžios apribojimo pagrindų – žalingos įtakos vaikui darymą.
9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, priimtų įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų (nuosprendžių bei nutarčių) turinio teismas nustatė, jog ieškovas buvo pripažintas kaltu padaręs dalį jam inkriminuotų veikų atsakovės atžvilgiu, o dėl dalies veikų buvo išteisintas. Ieškovas jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose nustatytais terminais įvykdė. Pažymėjo, kad ieškovas savo veiksmus vertina nekritiškai, su jo atžvilgiu priimtu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nesutinka, mano, jog nieko blogo nepadarė ir buvo nuteistas nepagrįstai. Atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis teismo išreikalautais duomenimis apie ieškovą iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, po 2019 m. spalio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio bei 2020 m. sausio 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties priėmimo, ieškovo atžvilgiu nebuvo pradėta naujų ikiteisminių tyrimų. Vadovaujantis administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, ieškovas buvo baustas tik administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus.
10. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvo valdžios apribojimo priėmimo ieškovas būtų geranoriškai teikęs sūnui išlaikymą. Net ir tuomet, kai ieškovas 2020 m. birželio 16 d. įsidarbino (duomenys neskelbtini) ir šioje įmonėje gavo darbo užmokestį, jis pats geranoriškai neteikė išlaikymo nepilnamečiui sūnui. 2021 m. kovo 30 d. ieškovo neteikto išlaikymo sūnui įsiskolinimas sudarė 3930,13 Eur. Išlaikymas iš ieškovo nepilnamečiui vaikui pradėjo būti išieškomas tik atsakovei susipažinus su pareikštu ieškiniu ir jame išdėstyta informacija apie atsakovo darbo santykius bei besikreipus į antstolį dėl išlaikymo iš tėvo išieškojimo priverstine tvarka. Nurodė, kad šios byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo teismui spręsti, jog ieškovas iš esmės yra pakeitęs savo elgesį, susijusį su nepilnamečio sūnaus išlaikymu, priešingai – apklaustas 2021 m. lapkričio 4 d. teismo posėdžio metu ieškovas negalėjo motyvuotai paaiškinti, kodėl jis, būdamas sveikas ir darbingo amžiaus vyras, dirba tik ½ etato, kodėl nesistengia dirbti ir užsidirbti daugiau pajamų, kurių dalį galėtų skirti šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui (ieškovas nurodė, jog dirba ½ etato, daugiau dirbti negali, kadangi neseniai jam gimė dukra, tačiau paaiškinti, kodėl iki dukters gimimo nesistengė maksimaliai išnaudoti galimybių užsidirbti, ieškovas negalėjo).
Šalies argumentai
11. Pažymėjo, kad tiek teismui pateiktame ieškinyje, tiek ir duodamas paaiškinimus bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas nurodė, jog stengiasi tinkamai vykdyti tėvo teises laikantis jam pritaikytų apribojimų: ieškovas sukūrė naują šeimą, įsidarbino, pagal galimybes prisideda prie sūnaus išlaikymo, stengiasi keisti savo ankstesnį elgesį, su vaiku bendrauja netiesiogiai, per savo seserį E. N. perduodamas vaikui dovanas. Ieškovas nurodė, jog jis nenori prarasti sūnaus ir stengiasi visais įmanomais teisėtais būdais susigrąžinti galimybę matytis su vaiku, jį auklėti, leisti su juo laiką. Iš Tarnybos pateiktų duomenų nustatė, jog atsakovės pastangų dėka vaiko nuomonė apie tėvą yra pasikeitusi, nebėra likę neigiamų nusistatymų tėvo atžvilgiu, vaikas apie ieškovą atsiliepia teigiamai, todėl teismo vertinimu, tai sudaro sąlygas imtis priemonių atkurti tėvo ir sūnaus ryšį, o ne toliau jį riboti, draudžiant ieškovui ieškoti ryšių su vaiku. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas, nutarė panaikinti 2017 m. gruodžio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu ieškovui nustatytą draudimą matytis su sūnumi, neieškoti ryšių su nepilnamečiu vaiku ir nesilankyti jo gyvenamojoje vietoje ir ugdymo įstaigoje, tokiu būdu sudarant sąlygas imtis priemonių palaipsniui atkurti tėvo ir sūnaus tarpusavio ryšį. Teismas pažymėjo, kad ieškovo teisė matytis su sūnumi gali būti įgyvendinama ir kitais būdais, išvengiant ieškovo ir atsakovės tiesioginio kontakto ir šalių tarpusavio bendravimo, tačiau tuo pat metu užtikrinant nepilnamečio vaiko interesus, pvz., įtraukiant trečiuosius asmenis (Tarnybos atstovus, specialistus, psichologus ar kitus artimus giminaičius, kuriais šalių nepilnametis sūnus pasitiki).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Atsakovė A. K. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 25 d. sprendimo dalį, kuria teismas iš dalies tenkino ieškovo ieškinį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo ieškinį visiškai; priteisti 2 674,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1 573 Eur pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos ir 1 101,10 Eur teisinės pagalbos išlaidos už apeliacinio skundo parengimą.
13. Nurodė, kad ieškovas neprašė teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-23172-930/2017 nustatytą draudimą ieškovui matytis su sūnumi, įpareigojant neieškoti ryšių su nepilnamečiu ir nesilankyti jo gyvenamojoje vietoje ir ugdymo įstaigoje, o ieškovas prašė tik panaikinti jam laikiną tėvo valdžios apribojimą nepilnamečio sūnaus atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu išsprendė klausimą, dėl kurio nebuvo pareikštas ieškinys ir dėl kurio ginčo šalys ir institucija teikianti išvadą byloje visiškai nepasisakė, t. y. teismas skundžiamu sprendimu išėjo už ieškinio ribų, taip pažeisdamas CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatą. Skundžiamame sprendime teismas konstatavo, jog nėra pagrindo ieškovui panaikinti tėvo valdžios laikiną apribojimą, tačiau panaikinus ieškovui draudimą bendrauti su vaiku, nesprendė ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimo, dėl ko ieškovas įgijo teisė bendrauti su vaiku be jokių apribojimų, nepaisant to, jog pats teismas skundžiamojoje nutartyje konstatavo, jog ieškovo bendravimas vaiko gyvenamojoje vietoje, nedarant vaikui žalos, nėra galimas.
14. Nurodė, kad teismas visiškai nevertino byloje nustatyto ir pačio teismo konstatuoto ieškovo nepasikeitusio žalingo ir amoralaus elgesio, nesivadovavo nepilnamečio vaiko ir atsakovės teisėtais interesais į jų saugumą ir apsaugojimą nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jiems bus padaryta. Teismas privalėjo nustatyti faktą, jog ieškovo elgesys pasikeitė ir jo bendravimas su vaiku nedarys žalos vaikui bei nekels jokios grėsmės vaiko saugumui, tačiau to nepadarė. Priešingai, pats teismas konstatavo jog ieškovo elgesys nepasikeitė, dėl ko nėra pagrindo ieškovui panaikinti tėvo valdžios laikiną apribojimą. Pažymėjo, kad nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. ieškovo tėvo valdžia yra apribota ir jis visiškai nebendrauja su vaiku. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu ieškovas yra pripažintas kaltu už vaiko akivaizdoje atsakovės daugkartinį terorizavimą ir bauginimą, fizinio smurto jos atžvilgiu panaudojimą ir kt., tačiau ieškovas savo kaltės iki šiol nepripažįsta, neatsiprašė atsakovės ir neatlygino jai žalos. Ieškovo elgesys nepasikeitė ir iki šiol ieškovas kaltiną atsakovę dėl neva melagingų kaltinimų ieškovo atžvilgiu. Toks ieškovo elgesys tik patvirtina faktą, jog pasibaigus teismo nuosprendžiu nustatyto draudimo artintis prie atsakovės galiojimui, jis ir toliau persekios ir terorizuos bei baugins atsakovę, kels konfliktus vaiko ugdymo įstaigoje, dėl ko kils grėsmė vaiko saugumui.
15. Pažymėjo, kad ieškovas teismo posėdžių metu nurodė, jog yra pajėgus finansiškai išlaikyti vaiką, tačiau iki šiol kategoriškai atsisako mokėti teismo sprendimu priteistą išlaikymą vaikui. Ieškovas teismo posėdžio metu grasino, jog nebedirbs oficialiai ir antstoliai negalės išieškot išlaikymo vaikui ir jo pervesti atsakovei. Toks ieškovo elgesys patvirtina, kad jis negali auklėti vaiko ir juo tinkamai pasirūpinti. Atkreipė dėmesį, kad nuo 2017 m. gruodžio 18 d. ieškovas kelis kartus buvo baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Teigė, kad ieškovas visiškai nesidomėjo vaiko sveikata, ugdymu, kas leidžia konstatuoti faktą, jog ieškovu visiškai nerūpi vaikas ir jis siekia bendrauti su vaiku tik dėl to, kad galėtų susitikti su atsakove ir ją toliau terorizuoti ir bauginti. Pažymėjo, kad ieškovas nevykdo 2020 m. sausio 6 d. įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo ieškovas yra įpareigotas atlyginti ieškovei 4 000 Eur dydžio neturtinę žalą.
Atsiliepimas
16. Ieškovas A. K. atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 25 d. sprendimą, priteisti 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.
17. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-23172-930/2017, atsižvelgiant į tai, kad CK 3.180 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų (pavyzdžiui, tesės gyventi kartu, reikalauti grąžinti vaiką iš kitų asmenų ir pan.), apribojo tėvo (ieškovo) valdžią nurodant ir apimtį, t. y. uždraudžiant ieškovui matytis su sūnumi, įpareigojant neieškoti ryšių su nepilnamečiu vaiku ir nesilankyti jo gyvenamojoje vietoje ir ugdymo įstaigoje. Paaiškino, kad teismo pritaikyti draudimai yra tik tėvo valdžios apribojimo pasekmės, kurios negali būti traktuojamos kaip sprendimo dalis, kurią turėtų būti prašoma panaikinti atskirai. Pažymėjo, kad nagrinėjant šeimos bylas teismas turi būti aktyvus.
Šalies argumentai
18. Nurodė, kad atsakovė apeliacinio skundo motyvus grindžia įvykiais, kurie buvo laikotarpyje nuo 2017 m. vasario 29 d. iki 2017 m. birželio 4 d. Ieškovas pateikė teismui ieškinį dėl laikino tėvo valdžios apribojimo 2021 m. kovo 17 d.. t. y. praėjus beveik keturiems metams nuo atsakovės nurodytų įvykių. Pažymėjo, kad teikiant teismui ieškinį nurodė, kad jo atžvilgiu yra priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr.1-135-827/2019, kurio vykdymas atidėtas 2 metams ir 6 mėnesiams. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo ir išklausė elgesio pataisos programą ,,Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“. Nurodė, kad 2018 m. spalio 9 d. sudarė santuoką su I. K. ir dabar augina (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą E. K.. Ieškovas dirba (duomenys neskelbtini). Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas būtu pažeidęs jam paskirtus draudimus. Paaiškino, kad ieškovo teisė matytis su sūnumi gali būti įgyvendinama ir kitais būdais, išvengiant ieškovo ir atsakovės tiesioginio kontakto ir šalių tarpusavio bendravimo, tačiau tuo pat metu užtikrinant nepilnamečio vaiko interesus, pvz., įtraukiant trečiuosius asmenis (Tarnybos atstovus, specialistus, psichologus ar kitus artimus giminaičius, kuriais šalių nepilnametis sūnus pasitiki).
19. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-135-827/2019 iš ieškovo atsakovės naudai priteisė 4 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga – 2022 m. birželio 29 d. Pažymėjo, kad teikia išlaikymą ir tai patvirtino pati atsakovė teismo posėdžio metu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
21. LR CPK numato šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus, 376 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismas posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti , tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Tai, kad ieškovas neprašė teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-23172-930/2017 nustatyto draudimo ieškovui matytis su sūnumi, įpareigojant neieškoti ryšių su nepilnamečiu ir nesilankyti jo gyvenamojoje vietoje ir ugdymo įstaigoje, o ieškovas prašė tik panaikinti jam laikiną tėvo valdžios apribojimą nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, reiškia, kad ieškinio patenkinimo atveju būtų panaikinti ir teismo sprendimu nustatyti įpareigojimai . Teismas, darydamas išvadą, kad reikalavimas dalinai tenkintinas, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-23172-930/2017 nustatytą iš esmės draudimą ieškovui matytis su sūnumi T. K., panaikino draudimą, įpareigojusį ieškovą neieškoti ryšių su nepilnamečiu ir nesilankyti jo gyvenamojoje vietoje ir ugdymo įstaigoje. Tai, kad laikinas tėvo valdžios apribojimas neapima draudimo bendrauti su sūnumi, reiškia, kad gali būti panaikintas apribojimas, nepanaikinant tėvo valdžios apribojimo. Teismas turėjo pagrindo konstatuoti, kad bendravimas ieškovo su sūnumi nekenks vaiko interesams, tačiau naikinti tėvo valdžios apribojimus, šiuo metu nėra tikslinga. Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu išsprendė klausimą, dėl kurio nebuvo pareikštas ieškinys ir dėl kurio ginčo šalys ir institucija teikianti išvadą byloje visiškai nepasisakė, t. y. teismas skundžiamu sprendimu išėjo už ieškinio ribų, taip pažeisdamas CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatą, tačiau teismui civilinio proceso įstatymas suteikia tokią teisę šeimos kategorijos bylose, taigi, vertinant, kad toks konkretus reikalavimas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą dalyje dėl įpareigojimo panaikinimo nebuvo pareikštas, teismas turėjo pagrindo nagrinėti šį klausimą, nes aplinkybė, ar turi teisę bendrauti su vaiku ieškovas, buvo reikšminga byloje. Skundžiamame sprendime teismas konstatavo, jog nėra pagrindo ieškovui panaikinti tėvo valdžios laikiną apribojimą, tačiau panaikinus ieškovui draudimą bendrauti su vaiku, nesprendė ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimo, dėl ko ieškovas įgijo teisė bendrauti su vaiku be jokių apribojimų, nepaisant to, jog pats teismas skundžiamojoje nutartyje konstatavo, jog ieškovo bendravimas vaiko gyvenamojoje vietoje, nedarant vaikui žalos, nėra galimas.
22. Ieškovo atžvilgiu yra priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr.1-135-827/2019, kurio vykdymas atidėtas 2 metams ir 6 mėnesiams. Tai, kad ieškovas pateisino teismo jam parodytą pasitikėjimą, išklausė elgesio pataisos programą ,,Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“ , leido teismui daryti išvadą, kad ieškovo elgesys pasikeitė ir visiškas draudimas tėvui bendrauti su sūnumi neatitiks vaiko interesų. Tai, kad ieškovas 2018 m. spalio 9 d. sudarė santuoką su I. K. ir dabar augina (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą E. K., dirba (duomenys neskelbtini), moka išlaikymą sūnui, tai patvirtina ir atsakovė, leidžia vertinti jo elgesį pasikeitusiu į teigiamą pusę. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas būtų pažeidęs jam paskirtus draudimus. Tai, kad ieškovo teisė matytis su sūnumi gali būti įgyvendinama išvengiant ieškovo ir atsakovės tiesioginio kontakto ir šalių tarpusavio bendravimo, tačiau tuo pat metu užtikrinant nepilnamečio vaiko interesus, pvz., įtraukiant trečiuosius asmenis (Tarnybos atstovus, specialistus, psichologus ar kitus artimus giminaičius, kuriais šalių nepilnametis sūnus pasitiki), reiškia, kad šiuo būdu nustatytas bendravimas užtikrins vaiko interesą į saugumą, jo teisių apsaugą.
23. Ieškovas prašo priteisti 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, šis prašymas dalinai tenkintinas, atsižvelgus į tai, kad atsiliepimo parengimui tokios kategorijos byloje nebuvo reikalingos didelės darbo ir laiko sąnaudos, todėl priteisiama 400 Eur suma. CPK 98 straipsnio 2 dalies pagrindu daroma išvada, kad byla nėra sudėtinga, todėl mažinamas prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydis.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui A. K. ( a/k (duomenys neskelbtini) iš ieškovės A. K. ( a/k (duomenys neskelbtini) 400 Eur ( keturis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų atlyginimą.