- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-13
- Bylos Nr.
- I3-6777-631/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00094-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Gitana Butrimaitė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Šiaulių rajono savivaldybės administracijai
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovei Šiaulių rajono savivaldybės administracijai, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2024 m. vasario 7 d. kreipėsi į administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. sausio 18 d. raštą Nr. KR-1(4.17E) „Dėl atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų“; 2) įpareigoti Šiaulių rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. sausio 5 d. prašymą Nr. DP-2(3.53) „Dėl valstybės tarnautojo tarnybos laiko pratęsimo“.
Paaiškina, jog pareiškėjui 2024 m. vasario 25 d. sueis 65 metai, kai jis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – Įstatymas, VTĮ) 35 straipsnio 1 dalies 7 punktu bus atleistas iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų, kai sukanka 65 metai. Tačiau minėto Įstatymo 34 straipsnio 4 dalis numato ir galimybę (teisę) valstybės tarnautojui, kuriam sukako 65 metai, pratęsti valstybės tarnybos laiką, jeigu yra išpildomos šios sąlygos: 1) valstybės tarnautojo tarnybinė veikla per paskutinius 3 metus buvo įvertinta kaip atitinkanti lūkesčius ir (ar) viršijanti lūkesčius (iki 2023 m. gruodžio 31 d. įvertinta gerai ir (ar) labai gerai); 2) jis neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų; 3) yra valstybės tarnautojo sutikimas.?
Šalies argumentai
Pareiškėjas, siekdamas pasinaudoti Įstatymo suteikta galimybe (teise prašyti) pratęsti savo tarnybos laiką, 2024 m. sausio 5 d. per DVS „Avilys“ atsakovui pateikė prašymą Nr. DP-2(3.53) „Dėl valstybės tarnautojo tarnybos laiko pratęsimo“ pratęsti tarnybos laiką vieneriems metams. Pareiškėjas prašymą nurodo motyvavęs tuo, jog yra visos Įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos pratęsti jo tarnybos laiką.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad prašymo pateikimo metu dar nebuvo baigtas jo tarnybinės veiklos vertinimas už 2023 metus, tačiau už ankstesnius metus jo tarnybinė veikla buvo įvertinta „labai gerai“, o nuobaudų jis neturėjo.
Atsakovas 2024 m. sausio 18 d. raštu Nr. KR-1(4.17E) „Dėl atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų“ (toliau – skundžiamas Raštas, Sprendimas, Atsakymas) į pareiškėjo 2024 m. sausio 5 d. prašymą atsakė, jog valstybės tarnautojo tarnybos termino nepratęs, bet 2024 m. vasario 25 d. pareiškėją atleis iš valstybės tarnautojo pareigų.
Šalies argumentai
Pareiškėjo vertinimu, atsakovas skundžiamame rašte nevertino pareiškėjo prašyme nurodytų argumentų, bei argumentuotai nemotyvavo savo atsakymo, kodėl nesutinkama pratęsti pareiškėjo valstybės tarnybos laiko, o planuojamą jį atleisti.
Pareiškėjas teigia, kad Atsakymas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, neišsamus. Pareiškėjas nurodo turėjęs teisėtą lūkestį, kad atsakovas jo prašymą išnagrinės iš esmės, o kartu su atsakymu pateiks aiškius ir savo sprendimą pagrindžiančius argumentus. Be to, savo veikloje atsakovas privalėjo vykdyti pagrindinių vietos savivaldos principų reikalavimus, o gavęs pareiškėjo prašymą, turėjo jį išnagrinėti pagal jo turinį, patikrinti nurodytas aplinkybes bei laikydamasis išsamumo principo reikalavimų, t. y. į prašymą, turėjo atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas jo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas pareiškėjo pateikto prašymo turinį ir pagrįstumą.
Pareiškėjo nuomone, atsakovas vietoj to, kad pateiktų aiškų ir motyvuotą atsakymą ir argumentus, kodėl nesutinka taikyti Įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje numatytos galimybės pratęsti pareiškėjo valstybės tarnybos laiką, tiesiog nurodė, kad jį atleis pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 7 punktą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia turėjęs viltis, kad Institucija jo pateiktą prašymą išnagrinės iš esmės, įvertins jo turinį ir argumentus, o kartu pateiks aiškius ir konkrečius ir savo sprendimą pagrindžiančius argumentus, tačiau tai nebuvo padaryta. be kita ko, atsakovo pateiktame Rašte yra ir gramatinių klaidų, prie Institucijos rekvizitų nurodomas ir ne toks elektroninio pašto adresas (nesutampa su Institucijos tinklalapyje nurodytu elektroniniu paštu), kas taip pat verčia abejoti pareiškėjui pateikto atsakymo pagrįstumu, atsakovo skundžiamo rašto atitikimu Institucijų raštams keliamiems reikalavimams.
Pareiškėjo manymu, atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme numatytus išsamumo ir gerojo administravimo principus, o kartu iš esmės neišnagrinėjo ir nepasisakė dėl pareiškėjo 2024 m. sausio 5 d. prašyme Nr. DP-2(3.53) „Dėl valstybės tarnautojo tarnybos laiko pratęsimo“ nurodytų argumentų, Rašte visiškai nevertino ir nepateikė motyvuoto vertinimo dėl Įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų, jų galimumo taikyti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas mano, jog atsakovo Raštas yra nemotyvuotas, nepagrįstas, pažeidžiantis teisės aktuose nustatytus raštams keliamus reikalavimus, todėl turėtų būti panaikintas.
Pareiškėjas taip pat skunde kelia klausimą dėl jo diskriminacijos, priklausant kitai, ne valdančiajai, politinei partijai. Nurodo, kad jis nuo 1995 metų iki 2021 m. gruodžio mėn. buvo ilgametis politinės partijos „Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos“ narys, tačiau iš jos išėjo ir prisidėjo prie naujos politinės partijos Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ steigimo ir tapo vienu iš jos narių. Pareiškėjas nuo 2022 m. sausio mėn. yra politinės partijos Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys. Šiaulių rajono savivaldybės taryboje nuo seniausių laikų valdančiąją daugumą sudaro politinė partija „Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga“, kurios rajono skyriaus pirmininku yra dabartinis Šiaulių rajono savivaldybės meras Č. G.. Nuo 2023 m. balandžio 1 d. įsigaliojus naujai Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo redakcijai, kuri išplėtė Savivaldybės mero galias, minėto įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad „Savivaldybės meras yra savivaldybės vykdomoji institucija (savivaldybės vadovas), turinti savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus, atsakinga už įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir savivaldybės tarybos sprendimų tiesioginį įgyvendinimą“ (kas anksčiau buvo priskirta Savivaldybės administracijos direktoriui). Nors pagal atsakovo institucijos struktūrą nurodyta, kad už padalinių veiklą tiesiogiai atsako Savivaldybės administracijos direktorius, tačiau sprendimus, liečiančius Savivaldybę ir jos veikimą realiai priima Savivaldybės meras.
Pareiškėjas pažymi, kad jam perėjus į kitą politinę partiją, pastebėjo, kad požiūris į jį labai pasikeitė. Pareiškėjas nurodo ir dabar aktyviai dalyvaujantis politinėje veikloje. Per daugiau nei 23 metų laikotarpį, dirbdamas (duomenys neskelbtini) seniūnu, buvęs apdovanotas daugiau nei 60 padėkos raštų ir diplomų. Du kartus Savivaldybės administracijos darbuotojų pareiškėjas buvo renkamas ir Darbo tarybos nariu.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad kitam Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Raudėnų seniūnijos seniūnui A. V. (priklausančiam „Lietuvos Socialdemokratų“ politinei partijai) šiais metais bus pratęsiamas valstybės tarnybos laikas dar vieneriems metams (jau 2023 metais Raudėnų seniūnui A. V. buvo pratęstas valstybės tarnybos laikas vieneriems metams).
Pareiškėjas pažymi, jog Raudėnų seniūnas pagal amžių už pareiškėją yra vyresnis vieneriais metais. Tuo tarpu pareiškėjui atsisakoma pratęsti valstybės tarnybos laiką, tinkamai nemotyvuojant. Pareiškėjo manymu, atsakovas taiko „dvejopus standartus“, jeigu asmuo priklauso „Lietuvos Socialdemokratų“ politinei partijai – jos atstovui nėra kliūčių pratęsti valstybės tarnybos laiką, kad ir dvejiems metams, o jeigu pareiškėjas priklauso Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ politinei partijai ir prašo jo valstybės tarnybos laiką pratęsti bent vieneriems metams – to padaryti jokiais būdais atsakovas nemato galimybės.
Šalies argumentai
Pareiškėjas mano, kad tokiu atveju yra pažeidžiamas lygiateisiškumo (lygybės) principas, jis yra diskriminuojamas dėl priklausymo kitai politinei partijai bei, kad jam nėra pratęsiamas valstybės tarnybos laikas, nes yra keršijama už jo „perėjimą“ į kitą politinę partiją, tačiau atsakovas skundžiamame rašte vengia nurodyti šį, pareiškėjo vertinimu, esminį ir tiesiogiai lėmusį neigiamą sprendimą, pagrindą. Be to, pareiškėjas mano, kad prieš jį yra vykdomas politinis susidorojimas, kaip su nepageidaujamu (politiškai nepalankiu) darbuotoju, stengiantis į pareiškėjo vietą priimti kitą, nuolankų valdančiajai daugumai asmenį.
Pareiškėjas pasiako ir dėl atsakovo Rašte nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-2492-575/2023 ir jame nurodyto išaiškinimo naudojimo kaip teismo precedento atsakymui į pareiškėjo prašymą pagrįsti, pažymėdamas, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Nagrinėjamu atveju vertina, kad minimoje nutartyje nurodytos faktinės aplinkybės yra netapačios šioje administracinėje byloje nagrinėjamoms aplinkybėms, be to, teikdamas nuorodą į nutartį, atsakovas tą atliko itin formaliai, nedetalizuodamas, į ką konkrečiai atkreipia dėmesį ir kuriais nutarties punktais remiasi. Mano, kad atsakovo Atsakymas yra skubotas, nemotyvuotas ir kartu nepagrįstas, todėl ir naikintinas (b. l. 1-10).
Atsiliepimas
Atsakovas Šiaulių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog pareiškėjui buvo atsakyta į jo prašymą pagal Įstatymą. Administracija, pateikdama skundžiamą atsakymą pareiškėjui ir nurodydama, kad tarnybos laikas pratęsiamas nebus, pripažino, kad teisę spręsti dėl valstybės tarnybos laiko pratęsimo turi, tačiau nurodė, jog šios teisės nerealizuos. Pareiškėjas skunde nenurodė jokių teisės aktų, kuriais remiantis Administracija, kaip viešojo administravimo subjektas, ar Administracijos direktorius, kaip į pareigas priimantis asmuo, turi pareigą pagrįsti kodėl nesinaudoja jam suteikta teise. Diskrecijos teisė pati savaime suprantama, kaip veiksmų laisvė, veikimas savo nuožiūra. Todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais skundo motyvai, kad atsakant į tariamai teisę realizuojančius prašymus būtina išsamiai įvertinti prašymo aplinkybes, atsakyme pateikiant aiškius ir konkrečius sprendimą pagrindžiančius argumentus, yra nepagrįsti, nes tam, nagrinėjamu atveju, nėra teisinio pagrindo. Priešingu atveju būtų pažeidžiamas viešojo administravimo subjekto veiklos efektyvumo principas, kuris teigia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas ir įgyvendindamas sprendimus, jam skirtus išteklius naudoja kuo mažesnėmis sąnaudomis ir siekia geriausio rezultato.
Atsakovo nuomone, pareiškėjas neteisingai interpretuoja VT Įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje nustatytos teisės įgyvendinimo procedūrą. Pareiškėjas, pateikdamas prašymą Administracijos direktoriui, kaip valstybės tarnautoją į pareigas priėmusį asmenį, siekė įgyvendinti tariamą teisę. Pareiškėjas negali reikalauti įstaigos vadovo pasinaudoti VTĮ numatyta teise.
Administracijos manymu, pats valstybės tarnautojas neturi teisės prašyti pratęsti tarnybos laiką, bei remiasi Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo praktika, kad vien tik valstybės tarnautojo sutikimo dėl valstybės tarnybos pratęsimo nepakanka ir jis neturi teisės reikalauti, kad jo tarnyba būtų pratęsta nepaisant valstybės institucijos valios, o būtina abiejų šalių valia. taigi, atsakovas pažymi, kad skundžiamame Atsakyme nedviprasmiškai ir aiškiai buvo nurodyta pareiškėją į pareigas priėmusio asmens valia tarnybos teisinių santykių nepratęsti.
Administracija atkreipia dėmesį į skundžiamame atsakyme pateiktą teismo precedentą - Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A- 2492-575/2023, kur nurodo taip pat pripažįstant, kad institucija turi diskrecijos teisę.
Atsakovas vertina, kad pareiškėjo skunde dėstomi motyvai yra emociški ir paviršutiniški. Pareiškėjas neteisingai savo Skunde interpretuoja Administracijoje taikomą personalo politiką. Administracija nesutinka su teiginiais, jog Administracijoje diskriminuojami skirtingų politinių pažiūrų valstybės tarnautojai. Mano, kad šiuo atveju lygiateisiškumo ir (ar) nediskriminavimo principai nebuvo pažeisti. Pažymi, kad paprastai Administracijoje dirbantys valstybės tarnautojai, sulaukę 65 metų, yra atleidžiami, vadovaujantis VT Įstatymo 35 straipsnio nuostatomis. Per 5 metų laikotarpį (nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2024 m. atsiliepimo pateikimo dienos) Administracijoje 14-a valstybės tarnautojų sulaukė 65 metų amžiaus: 11 valstybės tarnautojų buvo atleisti, vadovaujantis imperatyviomis VT Įstatymo nuostatomis; dviem valstybės tarnautojams buvo pratęstas tarnybos laikas ir vienas valstybės tarnautojas buvo atleistas šalių susitarimu
Atsiliepimas
Administracija atsiliepime paaiškina A. V. tarnybos pratęsimo aplinkybes, jog tai susiję su individualiomis aplinkybėmis, reglamentavimo pasikeitimu bei šalių sutarimu. Vertina, kad Raudėnų seniūnijos seniūno ir pareiškėjo atvejai nėra tapatūs - Raudėnų seniūnijos seniūno atveju pasikeitus teisiniam reglamentavimui ir atsiradus teisinei kolizijai nebėra teisinio pagrindo atleisti karjeros valstybės tarnautoją. O pareiškėjo atveju galima taikyti imperatyvią VT Įstatymo nuostatą - 35 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Šį teisinį pagrindą Administracija teigia nurodžiusi ir skundžiamame atsakyme.
Atsakovas skundžiamą atsakymą laiko teisėtu ir pagrįstu, o kažkokios gramatinės klaidos ar tai, kad pareiškėjas tikėjosi (vylėsi), jog į pareigas priimantis asmuo pasinaudos teise pratęsti pareiškėjui tarnybos laiką, tačiau taip nenutikus, nedaro skundžiamo atsakymo neteisėtu ar nepagrįstu.
Pažymi, kad VTĮ nereglamentuoja atvejo, kai pats valstybės tarnautojas prašo pratęsti jam tarnybos laiką, todėl pagrindinės procedūros, ar taisyklės negalėjo ir nebuvo pažeistos. Skundžiamame atsakyme teiktos nuorodos į šiuo metu galiojančias teisines normas, jos nepanaikintos ir nepripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, todėl taikytinos, o skundžiamas atsakymas dėl to nėra prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams (b. l. 45-51).
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti skunde išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, jog pareiškėjas taip pat neginčija atsakovo diskrecijos teisės, tačiau atsakovo atsiliepimo nėra jokių motyvų nei tuo klausimu, nei dėl kitų nesutikimo su skundu argumentų. Pareiškėjui lieka neaišku, kodėl tik savivaldybė gali teikti pasiūlymą dėl tarnybos laiko pratęsimo.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Be kita ko, pažymėjo, kad pareiškėjui duotas atsakymas nebuvo administracinės procedūros dalis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2024 m. sausio 18 d. rašto Nr. KR-1(4.17E) teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo atsakovą atlikti veiksmus.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog pareiškėjas nuo 2000 m. balandžio 25 d. dirbo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos(duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnu (karjeros valstybės tarnautoju).
Administracijoje 2023 m. sausio 5 d. buvo gautas pareiškėjo 2023 m. sausio 5 d. prašymas „Dėl valstybės tarnautojo tarnybos laiko pratęsimo“, kuriuo pareiškėjas prašė pratęsti valstybės tarnybos laiką vieneriems metams, kartu suformuluotas pareiškėjos sutikimas dar vienerius metus dirbti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno (padalinio vadovo) pareigose.
Administracija 2023 m. sausio 18 d. pateikė atsakymą, kuriuo pareiškėją informavo, kad jį atleis 2024 m. vasario 25 dieną iš valstybės tarnautojo pareigų vadovaujantis 35 straipsnio 1 dalies 7 punktu (valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai valstybės tarnautojui sukanka 65 metai), 35 straipsnio 6 dalimi (valstybės tarnautojas negali būti atleistas iš pareigų laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir atostogų metu, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 3- 9, 13-16, 18-20 punktuose nurodytus atvejus) ir išmokės 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoką, kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ar jų dalį, bei atleidimo dienai apskaičiuotą darbo užmokestį, o valstybės tarnybos laiko nepratęs.
Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu Administracijos Raštu, su skundu kreipėsi į teismą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir VTĮ, redakcija, galiojanti nuo 2024 01 01 iki 2025 01 01).
Valstybės tarnautojų atleidimas iš pareigų reglamentuotas VTĮ 35 straipsnyje. VTĮ 35 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai valstybės tarnautojui sukanka 65 metai arba pasibaigia valstybės tarnybos pratęsimo terminas.
VTĮ 34 straipsnio 4 dalyje numatyta: „Valstybės tarnautojo, kuriam sukako 65 metai, valstybės tarnybos laikas gali būti pratęstas, jeigu jo tarnybinė veikla per paskutinius 3 metus buvo įvertinta kaip atitinkanti lūkesčius ir (ar) viršijanti lūkesčius (iki 2023 m. gruodžio 31 d. įvertinta gerai ir (ar) labai gerai) ir jis neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų. Valstybės tarnautojo tarnybos laiką su jo sutikimu gali pratęsti jį į pareigas priėmęs asmuo. Valstybės tarnautojo tarnybos laikas gali būti pratęsiamas ne daugiau kaip vieniems metams, bendras pratęstos tarnybos laikas negali viršyti 5 metų. Laikinojo valstybės tarnautojo tarnybos laikas gali būti pratęstas tik iki jo priėmimo į pareigas termino pabaigos.
Kaip matyti iš nurodyto teisinio reglamentavimo, iniciatyva dėl tarnybos santykių po 65 metų sukakties pratęsimo turi eiti iš tarnautoją į pareigas priėmusio asmens (institucijos). Taigi, siūlymo teisė yra įstaigos vadovo diskrecijos teisė, ir kaip nustatyta, skundžiamu Sprendimu nesiūloma pareiškėjui pratęsti valstybės tarnybą vieneriems) metams, o aiškiai nurodoma, kada pareiškėjas bus atleistas ir kokios garantijos jam bus taikomos.
Kaip nustatyta iš pareiškėjo paaiškinimų, ką patvirtina ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenys, pareiškėjas iš tarnybos buvo atleistas 2024 m. vasario 6 d. atsakovės direktoriaus įsakymu Nr. AK-89 (4.1E) nuo 2024 m. vasario 25 d. Šį įsakymą pareiškėjas yra apskundęs teismui, administracinė byla Nr. I3-7169-402/2024 (teisminis proceso Nr. 3-64-3-00128-2024-5) neišnagrinėta, Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose teismo posėdis paskirtas 2024 m. rugsėjo 2 d.
Galimybė pratęsti valstybės tarnybos laiką sukakus 65 metams, dar vieneriems metams, VTĮ siejama su valstybės tarnautojo veiklos labai geru įvertinimu (atitinkanti ar (ir) viršijant i lūkesčius) ir tarnybinių nuobaudų neturėjimu, kartu, pažymėtina, kad tai yra darbdavio diskrecijos teisės įgyvendinimo sąlygos, o ne jo pareiga ar būtinybė pratęsti tarnybos laiką, esant tarnautojo veiklos geram įvertinimui. Įstatymo nuostatų formuluotė „gali būti pratęstas“ ir „Valstybės tarnautojo tarnybos laiką su jo sutikimu gali pratęsti“ suponuoja išvadą, kad tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo turi diskrecijos teisę vertinti ir spręsti dėl valstybės tarnybos laiko pratęsimo konkrečiu atveju ir konkrečiam tarnautojui.
Atsakovė, teikdama ginčijamą Atsakymą pareiškėjui, kad nepratęs tarnybos laiko, davė nuorodą į Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2492-575/2023. Nurodytoje byloje išnagrinėta analogiška pareiškėjo atvejui situacija. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje byloje aptarė taip pat teismų praktiką sprendžiant 65 metų sukakusio valstybės tarnautojo tarnybos pratęsimo klausimą ir konstatavo, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad „institucija turi diskrecijos teisę (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143–3363/2011, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-3604-535/2018 kartu su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3083-556/2019, kuria paliktas galioti minėtas sprendimas)“.
LVAT konstatavo, kad „įstatymų leidėjas šiose normose panaudodamas konstrukcijas „gali būti pratęsta“, „gali pratęsti“ pabrėžė, kad vien tik valstybės tarnautojo sutikimo dėl valstybės tarnybos pratęsimo nepakanka ir jis neturi teisės reikalauti, kad jo tarnyba būtų pratęsta nepaisant valstybės institucijos valios. Teisėjų kolegija, aiškindama šias teisės normas pažymi, kad tam, kad karjeros valstybės tarnautojo, kuriam suėjo 65 metai, valstybės tarnyba būtų pratęsta, būtina abiejų šalių valia. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į bendruosius valstybės tarnybos principus, tokius kaip skaidrumas, viešumas, profesionalumas, sąžiningumas ir nešališkumas, valstybės institucija absoliučios diskrecijos neturi ir 65 metų sukakusio valstybės tarnautojo tarnybos pratęsimo klausimą privalo spręsti, atsižvelgiant į objektyvias institucijos veiklos sąlygas, poreikius ir įvertinus konkretaus tarnautojo tarnybinę veiklą. Sprendimo dėl valstybės tarnautojo tarnybos pratęsimo motyvai turi būti atskleisti ir pratęsimo klausimas negali būti sprendžiamas asmenis diskriminuojant ar pažeidžiant jų konstitucines teises“.
Pareiškėjas teigia, kad jis buvo diskriminuojamas, pažeistas lygiateisiškumo principas dėl priklausymo ne valdančiajai politinei partijai, kad jo prašymas dėl tarnybos laiko pratęsimo nebuvo tenkintas, o kitam Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Raudėnų seniūnijos seniūnui A. V. (priklausančiam „Lietuvos Socialdemokratų“ politinei partijai ir esant jos nariu) bus pratęsiamas valstybės tarnybos laikas dar vieneriems metams (jau 2023 metais Raudėnų seniūnui A. V. buvo pratęstas valstybės tarnybos laikas vieneriems metams). Todėl pareiškėjas mano, kad atsakovė taiko dvejopus standartus, jeigu asmuo priklauso „Lietuvos Socialdemokratų“ politinei partijai, jos atstovui nėra kliūčių pratęsti valstybės tarnybos laiką, kad ir dvejiems metams, o kai pareiškėjas priklauso Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ politinei partijai (išstojus iš „Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos“ politinės partijos) ir prašo valstybės tarnybos laiką pratęsti bent vieneriems metams, to padaryti jau nurodo negalinti.
Teismas pareiškėjo argumentus dėl diskriminacijos atmeta kaip nepagrįstus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Administracija klausimą dėl pareiškėjo kaip valstybės tarnautojo tarnybos pratęsimo sprendė objektyviai, pareiškėjui atskleidė, dėl ko priimtas toks sprendimas. Tiek atsiliepime išdėstyti argumentai, tiek teismo posėdžio metu atsakovės atstovės teikti paaiškinimai apie pareiškėjo ir Raudėnų seniūno situacijų netapatumą yra pagrįsti įstatyminiu reglamentavimu.
Taigi, pažymėtina, kad pagal iki 2023 m. kovo 31 d. galiojusias Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, seniūnams buvo taikomos kadencijos, ir VTĮ tuometinės redakcijos 49 straipsnio 8 dalis dėl valstybės tarnybos pratęsimo karjeros valstybės tarnautojui, kuriam sukako 65 metai, seniūnams nebuvo taikoma, kadangi buvo taikoma speciali VTĮ 51 straipsnio 8 dalies norma, leidusi karjeros valstybės tarnautojui kadencijos laikotarpiu suėjus 65 metų amžiui eiti pareigas iki kadencijos, kuriai jis buvo priimtas, pabaigos, jeigu šios kadencijos metu jo tarnybinė veikla buvo vertinta tik gerai arba labai gerai ir jis neturėjo galiojančių tarnybinių nuobaudų.
Pareiškėjui kreipusis dėl tarnybos laiko pratęsimo, jau galiojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, todėl jam ir buvo paaiškinta, kokiu aktualios redakcijos VTĮ straipsniu bus vadovaujamasi atleidžiant iš tarnybos sulaukus 65 metų (VTĮ 35 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
Pagal byloje esančią medžiagą ir šalių paaiškinimus, teismas neturi pagrindo vertinti, kad pareiškėjas galėjo būti kokiu nors būdu diskriminuojamas dėl jo priklausymo vienai ar kitai politinei partijai ar judėjimui. Tokių aplinkybių nenustatyta. Todėl pareiškėjo argumentai dėl jo diskriminavimo priklausant politinei partijai Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“, o ne „Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai“ atmestini kaip nepagrįsti.
VAĮ 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi numatytais principais. Vienas iš minėtų principų yra išsamumo (VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.
Pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovas Raštu pateikė pareiškėjui visą informaciją klausimu, dėl kurio pareiškėjas kreipėsi. Taigi, įvertinus nustatytas aplinkybes apie prašyme suformuluotą kreipimąsi ir informaciją bei atsakovo atsakymo (Rašto) turinį, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui buvo pateikta jo prašoma informacija ir atsakyta į jo prašymą pagal atsakovo kompetenciją. Informacija išdėstyta aiškiai, argumentuotai ir išsamiai, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas būtų pažeidęs anksčiau nurodytas VAĮ normas.
LVAT praktikoje konstatuota, jog skundžiamo atsakymo, kuriuo pateikiama informacija, teisėtumas ir pagrįstumas turi būti vertinamas suteiktos informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo aspektais (LVAT 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-538/2012). Spręsdamas dėl informacijos išsamumo principo, LVAT yra konstatavęs, kad išsamumą apsprendžia pateikto prašymo turinys, t. y. teikiama informacija turi atitikti prašymo turinį (LVAT 2012 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-97/2012).
Taigi, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, teismas vertina, jog, kaip buvo minėta prieš tai, pagal savo turinį 2024 m. sausio 18 d. Raštas Nr. KR-1(4.17E) yra informacinio pobūdžio, kuriame atsakoma į pareiškėjo 2024 m. sausio 5 d. prašymą. Šiame rašte pareiškėjo klausimas išsamiai aptartas, patikrinta pareiškėjo pateikta informacija, nurodyta, kokiais teisės aktais ir teismine praktika atsakovas vadovaujasi, teikdamas atsakymą dėl pareiškėjo prašymo ir atsakyta, kokiu pagrindu ir kada pareiškėjas bus atleistas iš tarnybos, nepratęsus jo valstybės tarnybos laiko.
Skundžiamas Raštas atitinka pareiškėjo pateikto prašymo turinį, o pateikiama informacija yra detali, išsami ir laikytina pakankama informacinio pobūdžio prasme. Pareiškėjo nesutikimas su Raštu yra subjektyvaus pobūdžio aplinkybė, kuri savaime neapsprendžia skundžiamo rašto teisėtumo ir pagrįstumo. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjui pasekmes dėl jo kaip valstybės taranuotojo statuso pasibaigimo sukeliantis sprendimas buvo 2024 m. vasario 6 d. atsakovės direktoriaus įsakymas Nr. AK-89 (4.1E) dėl pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos, kuris yra apskųstas teismui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ginčijamame Rašte motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, jame atsakyta į esminius atsakovo kompetencijai priskirtus pareiškėjo prašymo klausimus. Nenustatyta, kad nagrinėjant prašymą buvo padaryti kokie nors procedūriniai pažeidimai, kurie būtų pagrindas pripažinti neteisėtu ginčijamą atsakovo Raštą.
Taigi, teismo vertinimu, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2024 m. sausio 18 d. Raštas Nr. KR-1(4.17E) yra motyvuotas, pagrįstas faktiniais duomenimis ir išsamus, todėl nėra pagrindo jo naikinti pareiškėjo nurodytais ar kitais argumentais.
Skundžiamą Raštą pripažinus teisėtu, nėra pagrindo tenkinti išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame Sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas plačiau nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 –87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.