Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pažymėtina ir tai, kad Pareiškėja nėra pirmoji valstybės tarnautoja, kuriai taikomas VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytas atleidimo pagrindas. Pareiškėjos atžvilgiu negalima įžvelgti diskriminacijos, Ministerija vadovaujasi ir įgyvendina VTĮ nuostatas. Kaip pažymi LVAT administracinėje byloje A-143-3363-11, „Dėl pareiškėjo atžvilgiu atsakovo pritaikyto VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyto atleidimo iš tarnybos pagrindo, kolegija pažymi, jog taikyti šią teisės normą pakanka fakto, kad valstybės tarnautojui sueina 65 metai. Šios teisės normos (joje numatytas atleidimas iš pareigų) taikymas yra darbdavio (šiuo atveju atsakovo) diskrecija. Tai reiškia, kad atsakovas turėjo teisę taikyti pareiškėjui tokį atleidimo iš tarnybos pagrindą neatsižvelgdamas į pastarojo valią. “ Pareiškėja nurodo, kad 2018 m. birželio 7 d. ministro įsakymu Nr. V-669 keičiama Ministerijos struktūra, Pareiškėja, kitaip nei jos kolegos, negavo įspėjimo lapelio dėl pareigybių naikinimo bei priimant sprendimą atleisti pareiškėją nebuvo vertinama jos kvalifikacija, nebuvo priimami sprendimai pagrįsti teisės aktais, jai nebuvo sudaryta galimybė, kaip kitiems kolegoms pasinaudoti teise gauti išeitinę išmoką. Pareiškėja iš pareigų atleidžiama 2018 m. rugpjūčio 20 d., vadovaujantis VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 6punktu. Aplinkybė, kad Pareiškėjos 2018 m. gegužės 28 d. ir 2018 m. birželio 1 d. prašymai, Ministerijos darbuotojų buvo vizuoti su pastaba „Nepritarti“ ar „Atsižvelgiant į SAM struktūrinius pertvarkymus nepritarti“, nesuponuoja išvados, kad pareiškėja turi būti atleidžiama kitu, nei pareiškėjos atleidimo įsakyme nurodytu pagrindu. Pareiškėjos skunde dėstomos aplinkybės, t.y., kad pareiškėja negavo įspėjimo lapelio, nebuvo vertinama jos kvalifikacija bei jai nesudaryta galimybė pasinaudoti teisę gauti išeitinę kompensaciją, Ministerijos manymu, VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme, taip pat yra visiškai nepagrįsti, kadangi valstybės tarnautojo atleidimą dėl pareigybės naikinimo reglamentuoja kitos VTĮ normos, t.y., valstybės tarnautojai dėl pareigybės panaikinimo iš pareigų atleidžiami vadovaujantis VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9punktu. Atleidžiant šiuo pagrindu, valstybės tarnautojams taikomos kitos garantijos, nepriklausančios VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu atleidžiamiems valstybės tarnautojams. Pareiškėja atleidžiama nuo 2018 m. rugpjūčio 20 dienos, o nauja Ministerijos struktūra įsigalios tik 2018 m. spalio 15 dieną, t.y. beveik po 2 mėnesių. Naujos struktūros įsigaliojimo dieną pareiškėja jau nebedirbs Ministerijoje, todėl pranešti apie tai, kas bus jau po to, kai ji nebedirbs Ministerijoje, nėra jokio pagrindo. Vertinti pareiškėjos kvalifikaciją, lyginant ją su kitais Ministerijos valstybės tarnautojais, gavusiais įspėjimo lapelius dėl pareigybių naikinimo, taip pat nėra pagrindo, kadangi iš esmės skiriasi šių valstybės tarnautojų galimo atleidimo iš tarnybos pagrindai. Pareiškėja siekia pasinaudoti galimybe gauti išeitinę kompensaciją, tačiau tokiu atveju, ministras turėtų pratęsti jos tarnybos laiką ir ją atleisti visai kitu, nei nurodyta VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime konstatavo, jog valstybės tarnyboje turi dominuoti viešasis, o ne privatus interesas; valstybės tarnyboje turi būti išvengta viešųjų ir privačių interesų konfliktų, neturi būti sudaroma prielaidų tokiems konfliktams kilti; valstybės tarnybos teikiamomis galimybėmis negali būti pasinaudojama asmeniniam pasipelnymui. Manytina, kad visos šios išdėstytos aplinkybės tik dar kartą patvirtina tai, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. birželio 15 d. įsakymas Nr. K- 486 „Dėl P. O. atleidimo iš pareigų“ buvo teisėtas ir priimtas vadovaujantis teisėtais pagrindais. Kitoks ministro sprendimas, t.y., toks, kokio pageidauja pareiškėja, manytina, iškeltų jos privatų interesą prieš viešąjį, taip pat galimai galėtų sukurti situaciją, jog jai būtų sudaromos palankesnės sąlygos, lyginant ją su kitais valstybės tarnautojais, sulaukusiais 65 metų amžiaus. Kitos pareiškėjos dėstomos aplinkybės nėra susijusios su tuo, kad 2018 m. rugpjūčio 20 dieną, ji, sulaukusi VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto amžiaus, bus atleidžiama, todėl šiuo aspektu, Ministerija plačiau nepasisako. Pareiškėja prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią vertina 10 000 eurų. Ministerija pažymi, kad, vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis, civilinės deliktinės atsakomybės atsiradimą sąlygoja neteisėti veiksmai (neteisėtas neveikimas/neteisėtas veikimas), priežastinis ryšys tarp šių veikų ir neigiamų pasekmių, bei kaltė. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalyje, reglamentuojančiame atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nurodoma, kad Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Ministerija, priimdama sprendimą atleisti pareiškėją, vadovavosi VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 6 punktu, t.y., savarankišku valstybės tarnautojo atleidimo pagrindu. Sprendimą atleisti pareiškėją priėmė kompetentingas asmuo, t.y., valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo - ministras, kuriam, vadovaujantis ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 926 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų patvirtinimo“ 17.13. papunkčiu, yra suteikti įgaliojimai įstatymų nustatyta tvarka priimti į pareigas ir iš jų atleisti iš jų ministerijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, todėl negalima teigti, kad pareiškėjos būsimas atleidimas yra neteisėtas. Pareiškėja taip pat neįrodo fakto, kad patyrė realią neturtinę žalą. Kaip yra nurodoma teismų praktikoje „įrodyti neturtinės žalos faktą, kaip ir kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas neturtinės žalos atlyginimui, kaip civilinių teisių gynimo būdui, taikyti yra ieškovės pareiga (CPK 178 str.).“ Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos faktą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, formuojama teismų praktika, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.“ Pareiškėja tiesiog abstrakčiai nurodo, kad Ministerija jai suteikė didelius išgyvenimus, pažemino ją, kaip žmogų, pablogėjo sveikata. Šiuo atžvilgiu pažymėtina tai, kad pati pareiškėja paneigia savo išsakytą teiginį dėl sveikatos pablogėjimo - ji prideda dokumentus, nurodančius, kad jos sveikatos problemos prasidėjo dar iki 2018 m. birželio 15 d. įsakymo Nr. K-486 „Dėl P. O. atleidimo iš pareigų“ pasirašymo, t.y., nuo 2016 m. gruodžio 23 d. pareiškėjai nustatyta ligos diagnozė. Ministerijos manymu, aplinkybė, kad valstybės tarnautojui, sulaukusiam įstatymo nustatyto amžiaus, valstybės tarnyba neprivalo būti pratęsta ir jis gali būti atleidžiamas, objektyviai vertinant, taip pat neturėtų būti laikoma nei žeminančia, nei galimai sukeliančia didelius išgyvenimus. Pareiškėja neįrodė, kad Ministerijos veiksmai buvo neteisėti ir, kad jie galėjo sukelti jai realią neturtinę žalą. Pareiškėja prašo priteisti 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją. Pareiškėja bus atleista pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 6 punktą (valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai pasibaigia pakaitinio valstybės tarnautojo priėmimo laikas arba valstybės tarnautojui sueina 65 metai), atleidžiant šiuo pagrindu išeitinė kompensacija nepriklauso, VTĮ 41 straipsnyje nėra nustatyta darbdavio pareiga išmokėti išeitinę išmoką aukščiau nurodytu pagrindu atleidžiamam valstybės tarnautojui, todėl jos reikalavimas priteisti jai 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją, yra nepagrįstas. Vadovaujantis susiformavusia teismų praktika, VTĮ 44 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytais pagrindais atleidžiamam (tame tarpe ir 65 metų amžiaus sulaukusiam valstybės tarnautojui), <...> valstybės tarnautojui jo atleidimo (perkėlimo) iš pareigų dieną išmokamos visos jam priklausančios pinigų sumos, išskyrus VTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodytą išeitinę išmoką, mokamą politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams, ir VTĮ 41 straipsnio 2 dalyje nurodytą išeitinę išmoką. Toks reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad VTĮ 44 straipsnyje nustatytas išeitinių išmokų valstybės tarnautojams mokėjimo atvejų sąrašas yra baigtinis ir išeitinės kompensacijos mokėjimas asmenims, konkrečiai nenurodytiems VTĮ 41 straipsnyje, nėra privalomas (LVAT 2017 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-553-552/2017).

Byloje nustatyta, kad pareiškėja dirbo SAM Sveikatos išteklių priežiūros ir inovacijų valdymo departamento Sveikatos paslaugų stebėsenos, inovacijų ir informacinių sistemų valdymo skyriaus vyriausiąja specialiste. 2018-05-28 ji pateikė prašymą SAM ministrui (b.l.3), prašydama pratęsti jai valstybės tarnybą nuo 2018-08-20 iki 2019-08-19. Pareiškėjai 2018-08-20 sukako 65m. Šiam prašymui SAM ministras nepritarė (2018-05-31 rezoliucija). Ši rezoliucija priimta, atsižvelgiant į SAM struktūrinius pokyčius. Pareiškėja apie tai buvo informuota 2018-05-31 (b.l.4). 2018-06-01 pareiškėja pateikė SAM ministrui prašymą dėl darbo pagal darbo sutartį, kuriuo prašė sudaryti jai galimybę dirbti darbuotoja , dirbančia pagal darbo sutartį nuo šių metų rugpjūčio 20d. (b.l.5). Šiam prašymui SAM ministras nepritarė 2018-06-07 rezoliucija, ši rezoliucija priimta, atsižvelgiant į SAM struktūrinius pertvarkymus. Apie tai pareiškėja buvo informuota 2018-06-07 (b.l.6). 2018-06-07 SAM ministro įsakymu Nr.V-669 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos administracinės struktūros tvirtinimo“ (b.l.8,9) buvo patvirtinta ministerijos administracijos struktūra (pakeista). 2018-06-15 SAM ministro įsakymu „Dėl P. O. atleidimo iš pareigų“ Nr.K-486 (b.l.7) pareiškėja atleidžiama iš Sveikatos išteklių priežiūros ir inovacijų valdymo departamento Sveikatos paslaugų stebėsenos, inovacijų ir informacinių sistemų valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigų 2018-08-20 (valstybės tarnautojui suėjus 65 metams). Pareiškėja ginčija nurodytas SAM ministro rezoliucijas bei Įsakymą, nurodydama, jog nebuvo vertinama jos kvalifikacija, jai nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti teisėmis, kurios suteikiamos, kai pareigybė naikinama įspėjimo laikotarpiu ar išeitinėmis išmokomis. Pareiškėja nurodo, kad šiais Sprendimais atsakovas pažeidė jos teises ir teisėtus interesus , diskriminavo ją dėl amžiaus, dėl ko ji patyrė didelius išgyvenimus ir prašo atlyginti neturtinę žalą.