Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėja N. A. (toliau – ir pareiškėja) pateikė teismui skundą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2023 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. 1SD-1208- (2.40 E.) „Dėl valstybės tarnybos pratęsimo“ (toliau – Sprendimas) ir NŽT 2023 m. birželio 7 d. įsakymą Nr. 1PS1-313-(2.1 E.) „Dėl N. A. atleidimo“ (toliau – Įsakymas); 2) priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką; 3) įpareigoti NŽT direktorių pratęsti valstybės tarnybą ir grąžinti pareiškėją į NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus vyriausiosios specialistės pareigas. Pareiškėja taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skunde ir papildomuose paaiškinimuose nurodė šiuos argumentus:

2.1. Pareiškėja NŽT dirbo iki 2023 m. birželio (duomenys neskelbtini) d. – iki kol suėjo 65 metai. 2023 m. gegužės 4 d. Tarnybos direktoriui pateikė prašymą „Dėl valstybės tarnybos pratęsimo“ ir kartu prie prašymo pridėjo sutikimą „Dėl valstybės tarnybos pratęsimo“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 49 straipsnio 8 dalimi. NŽT direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, į pareiškėjos 2023 m. gegužės 4 d. prašymą pateikė 2023 m. birželio 1 d. atsakymą Nr. 1SD-1208-(2.40 E.), kuriuo atsisakė pareiškėjai pratęsti valstybės tarnybą. Atsisakymo tenkinti prašymą teisinis pagrindas – VTĮ 49 straipsnio 8 dalis bei tai, kad NŽT nuo 2024 m. sausio 1 d. bus reorganizuojama ir bus mažinamas maksimalus leistinas pareigybių skaičius. NŽT direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, 2023 m. birželio 7 d. priėmė Įsakymą.

2.2. Pareiškėja objektyviai atitiko VTĮ 49 straipsnio 8 dalyje nustatytus reikalavimus, t. y. per visą darbo valstybės tarnyboje laikotarpį neturėjo tarnybinių nuobaudų, per paskutinius trejus metus buvo vertinama gerai ir labai gerai.

2.3. Pareiškėjos teigimu, jai yra žinomi atvejai, kai valstybės tarnyba, taip pat sulaukusiems 65 m. amžiaus, ne vienam karjeros valstybės tarnautojui, dirbusiam NŽT, buvo pratęsta ir kai pavaldumas NŽT buvo perduotas jau Aplinkos ministerijai. Tarp pareiškėjos kaip valstybės tarnautojos, kuriai sukanka 65 metai ir 65 metų amžiaus sulaukusių valstybės tarnautojų, kuriems pratęsiama valstybės tarnyba, nėra jokių objektyvių skirtumų, kurie pateisintų skirtingą valstybės tarnautojų traktavimą.

2.4. Pareiškėja nurodė Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo praktiką ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą.

2.5. Iš viešojo valstybės tarnybos portalo, be kita ko, galima matyti, kad NŽT ir po 2023 m. gegužės 4 d. yra paskelbusi konkursus naujai priimamiems karjeros valstybės tarnautojams, nors NŽT savo 2023 m. birželio 1 d. atsakyme ir yra nurodžiusi, kad bus mažinamas maksimalus leistinas pareigybių skaičius.

2.6. NŽT direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, sprendimą nepratęsti pareiškėjai valstybės tarnybos motyvavo nepagrįstais argumentais, nepaisė Konstitucijoje įtvirtintų reikalavimų visus traktuoti kaip lygius, nesilaikė pagrindinio įstatymo nuostatų, įstatymų viršenybės, teisėtų lūkesčių apsaugos ir proporcingumo.

2.7. Papildomuose paaiškinimuose pareiškėja nurodė, kad VTĮ nustatyta, jog gali būti pratęsiama valstybės tarnyba, bet nėra nurodyta, jog tik einamų pareigų. Atsižvelgiant į tai, valstybės tarnautoją, kurio tarnyba buvo pratęsta, galima perkelti ir į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje įstaigoje iki jo tarnybos laiko pratęsimo termino pabaigos. Pareiškėjos nuomone, jei valstybės tarnautojas atitinka keliamus reikalavimus, kriterijus, jam privalo (turi pareigą) siūlyti toliau užimti einamas ar atitinkamas pareigas, jei su tuo sutinka valstybės tarnautojas. Pareiškėja, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, paaiškino, kad šios darbdavio (valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens) pareigos nevykdymas, t. y. siūlymo užimti laisvas (esamas ar numatomas) karjeros valstybės tarnautojo pareigas, kurias jis yra tinkamas užimti, nepateikimas ir (ar), esant šio tarnautojo sutikimui, jo nepaskyrimas į šias pareigas, paprastai yra savarankiškas pagrindas tokio tarnautojo atleidimą pripažinti neteisėtu. Pareiškėja apie jos atleidimą nebuvo įspėta raštu, kaip numato Lietuvos Respublikos darbo kodekso 64 straipsnio 1 dalis. Atsakovas priėmė 2023 m. birželio 7 d. Įsakymą dėl pareiškėjos atleidimo iš užimamų pareigų, nurodydamas atleidimo dieną, tačiau su juo pareiškėja supažindinta buvo tik atleidimo dieną. Pareiškėjos vertinimu, šis pažeidimas suponuoja neteisėtą atleidimą iš užimamų pareigų. Pareiškėja, būdama itin palankiai vertinama ir iš anksto neįspėta apie valstybės tarnybos neabejotiną pabaigą, taip pat patyrė ir neturtinę žalą, buvo pažeistas taipogi ir teisėtų lūkesčių principas.