Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjos D. S. ir suinteresuoto asmens G. V. atstovei advokatei Ingai Balynienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per Zoom programą išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. S. pareiškimą dėl valdymo fakto patvirtinimo, suinteresuotieji asmenys – Valstybės įmonė Turto bankas, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, G. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. 2023-09-19 teismo posėdyje pareiškėjos bei suinteresuoto asmens G. V. atstovė palaikė pareiškimą, atsiliepimo į pareiškimą poziciją ir juose išdėstytas faktines aplinkybes.

6. 2023-09-19 teismo posėdyje suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė paaiškino, kad neturi duomenų dėl minėto turto įtraukimo į bešeimininkio turto sąrašą, nepradėta pripažinimo bešeimininkiu procedūra. Skolų (duomenys neskelbtini) savivaldybei neturi. Prašo bylą spręsti teismo nuožiūra

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. Civilinė byla išnagrinėta nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankas atstovui. Atsiliepime į pareiškimą nurodyta bylą nagrinėti nedalyvaujant.

8. Viena iš bylų dėl daiktinių teisių, kurių nagrinėjimą reglamentuoja CPK XXXIV skyriaus normos, kategorijų yra bylos dėl valdymo fakto patvirtinimo (CPK 524 straipsnis). Jų nagrinėjimui reglamentuoti tiesiogiai skirtos CPK XXXIV skyriaus antrojo skirsnio „Bylos dėl valdymo fakto patvirtinimo“ normos. Nurodytų teisės normų nustatyta tvarka gali būti patvirtintas valdymo, kaip savarankiškos daiktinės teisės, faktas. Daikto valdymo teisė pagal CK gali būti ne tik nuosavybės teisės sudedamoji dalis, bet ir savarankiška daiktinė teisė. Daikto valdymu kaip savarankiška daiktine teise pripažįstamas faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą. Be to, valdymas, kaip daiktinė teisė, yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti (CK 4.22 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.27 straipsnio 2 dalį nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento. Teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis). Valdymas, minėta, gali būti ir viena iš nuosavybės teisės turinį sudarančių dalių (CK 4.22 straipsnio 1 dalis, 4.37 straipsnio 1 dalis), tačiau valdymas, kaip savarankiška daiktinė teisė (CK ketvirtosios knygos IV skyrius), visų pirma suprantamas kaip faktinis teisėtas daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą, kai nuosavybės teisė į daiktą valdytojui nepriklauso. Bylos dėl valdymo fakto patvirtinimo paprastai siejasi su nuosavybės teisės įgijimu, jų esmė – pareiškėjo valdymo teisės konstatavimas ir oficialus patvirtinimas. Valdymo, kaip savarankiškos daiktinės teisės, atveju nuosavybės teisė pareiškėjui dar apskritai nebuvo atsiradusi, valdymo fakto patvirtinimas yra tik prielaida pareiškėjui ją (nuosavybės teisę) įgyti įgyjamosios senaties būdu. Bylose dėl valdymo fakto patvirtinimo teisminio nagrinėjimo dalykas yra faktinio valdymo, t. y. kad asmuo faktiškai turi daiktą ir jį valdo kaip savą, konstatavimas. Valdymo fakto į tam tikrą daiktą patvirtinimas taip pat gali būti siejamas, pavyzdžiui, su eliminavimu galimybės tą daiktą pripažinti bešeimininkiu (CK 4.57 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 326 straipsnio 3 dalį pareiškimas teismui dėl valdymo fakto patvirtinimo gali būti paduotas tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tą faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Fakto, kad asmuo daiktą valdo kaip savą, išviešinimas kitiems asmenims yra to daikto valdymo savo vardu įregistravimas viešame registre. Dėl nekilnojamojo daikto tai gali būti atlikta nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimu, priimtu pagal asmens, valdančio tą daiktą kaip savą, prašymą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui atsisakius tenkinti prašymą ir įregistruoti valdymą dėl to, kad nėra pakankamai tokį faktą patvirtinančių įrodymų, asmuo, valdantis atitinkamą daiktą kaip savą, tačiau nesantis to daikto savininku, gali prašyti, kad daikto valdymo faktas būtų patvirtintas teismine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010).

9. Tam, kad toks faktas ypatingosios teisenos tvarka būtų teismo patvirtintas, yra būtina nustatyti šių sąlygų visumą: 1) asmuo faktiškai turi daiktą, į kurį jam nuosavybės teisė nepriklauso, turėdamas tikslą valdyti jį kaip savo; 2) asmuo šį daiktą valdo teisėtai; 3) asmuo neturi valdymo faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų arba negalima atkurti prarastų dokumentų; 4) valdomas daiktas neturi kito teisėto jo savininko (CK 4.22-4.27 straipsniai, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-15-464/2009).

10. Teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis). Valdymas, kaip savarankiška daiktinė teisė (CK ketvirtosios knygos IV skyrius), visų pirma, suprantamas kaip faktinis teisėtas daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą, kai nuosavybės teisė į daiktą valdytojui nepriklauso (CK 4.22 straipsnio 1 dalis, 4.37 straipsnio 1 dalis).

11. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja D. S. laikotarpiu nuo 2006-07-31 iki 2021-12-28 buvo (duomenys neskelbtini) direktorė (pareiškimo priedas Nr. 1). Ji įmonės direktore paskirta po tėvo A. V. (duomenys neskelbtini) mirties, kuris buvo įmonės akcininkas ir direktorius (Kauno miesto apylinkės teismo 2006-07-13 nutartis – DOK 106417, Juridinių asmenų registro išrašas). (duomenys neskelbtini) priklausė negyvenamoji patalpa - komercinė patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini) (pareiškimo priedas Nr. 2). 2020-12-21 registro tvarkytojas priėmė sprendimą inicijuoti (duomenys neskelbtini) likvidavimo procesą (pareiškimo priedas Nr. 3). 2021-12-27 buvo priimtas sprendimas likviduoti minėtą juridinį asmenį ir išregistruoti jį iš Juridinių asmenų registro, o 2022-12-28 (duomenys neskelbtini) buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro (pareiškimo priedas Nr. 4). 2022-07-01 pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinio asmens likvidavimo procedūros atnaujinimo ir likvidatoriaus paskyrimo, tikslu atsiskaityti su kreditoriais bei paskirstyti likusį turtą akcininkams. 2023-07-15 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai priėmė nutartį kuria atsisakė priimti ieškinį (pareiškimo priedas Nr. 5). Nors (duomenys neskelbtini) priklausęs nekilnojamasis turtas likvidavimo procedūros metu nebuvo paskirstytas akcininkams, tačiau juo iki šiol naudojasi ir jį valdo D. S., kuri asmeniškai prižiūri patalpas, apmoka priskaičiuotus komunalinius mokesčius už suvartotą elektros energiją, šildymą, šaltą bei karštą vandenį, patarnavimus bendro naudojimo patalpoms , ką patvirtina rašytiniai įrodymai (pareiškimo priedai Nr. 6, 7, 8, 9, 10) bei dėl ko neprieštarauja buvusi įmonės akcininkė G. V., pateikdama atsiliepime į pareiškimą savo poziciją (DOK – 106417).

12. Pareiškėja negali kitokia tvarka gauti šį valdymo faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, kadangi (duomenys neskelbtini) jau yra išregistruota, neturi jokių dokumentų, patvirtinančių valdymo faktą, ką patvirtino VĮ Registrų centras 2023-04-18 sprendimu atsisakydamas įregistruoti valdymo faktą, todėl pareiškėjos nurodytas valdymo faktas nustatytinas teismine tvarka.

13. Įvertinus susiklosčiusią situaciją, į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, 2022-12-28 likviduotos ir išregistruotos įmonės (duomenys neskelbtini), kuriai priklausė patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise, buvusios akcininkės G. V. sutikimą, kad iki šiol pareiškėja valdo minėtas patalpas atvirai ir nepertraukiamai, jas prižiūrėdama ir mokėdama mokesčius, teismas sprendžia, kad visi aukščiau nurodyti ir aptarti įrodymai patvirtina faktą, kad pareiškėja D. S. nuo 2021-12-29 (kai buvo priimtas sprendimas likviduoti įmonę (duomenys neskelbtini)) nepertraukiamai ir atvirai kaip savo valdo negyvenamąsias patalpas - komercines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini). Byloje esančių įrodymų visuma, šalių paaiškinimai patvirtina visas teisėtą valdymo faktą įrodančias aplinkybes (CK 4.22-4.27 straipsniai).

14. Remiantis išdėstytu, pareiškėjos pareiškimas dėl valdymo fakto patvirtinimo tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279, 526-529 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Patvirtinti valdymo faktą, jog pareiškėja D. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) nuo 2021 m. gruodžio 29 dienos valdo negyvenamąją patalpą - komercines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.