- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-15
- Bylos Nr.
- e2S-1958-577/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30486-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis pakeista.
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- M. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB Legal Balance, "Asketa", UAB, Akcinė bendrovė Lietuvos radijo ir televizijos centras
- Pareiškėjas
- J. K.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija, UAB Gelvora
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens M. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora, uždaroji akcinė bendrovė „Asketa“, akcinė bendrovė Lietuvos radijo ir televizijos centras, M. S..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. pareiškėjas J. K. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti jam bankroto bylą. Pareiškime nurodė, kad jo pradelsti įsiskolinimai kreditoriams siekia apie 137 680 Eur. Pagrindinės nemokumą sukėlusios priežastys susijusios su nepasisekusiu verslu. Pareiškėjas teigia, kad 2007 m. įkūrė UAB (duomenys neskelbtini), kuriai 2016 metais buvo iškelta bankroto byla, o 2018 metais bankrutuojančios įmonės skolų išieškojimas buvo nukreiptas į pareiškėją. Pasak pareiškėjo, jis visuomet dirbo, nevengė mokėti antstoliams skolų, neįgijo naujų finansinių įsipareigojimų. Tvirtina, jog nėra pajėgus vykdyti skolinių įsipareigojimų, todėl prašo pripažinti nemokiu. Pareiškėjas nurodo, jog jis verčiasi individualia veikla, planuoja gauti apie 1 000 Eur dydžio pajamas, iš kurių kas mėnesį galėtų skirti kreditoriams po 130 Eur. Pareiškėjas teigia, jog turi vieną 1999 metų gamybos, 1500 Eur vertės transporto priemonę „Lexus“ RX 300, kuri reikalinga jo individualios veiklos vykdymui. Kitos dvi transporto priemonės yra parduotos, bet neįregistruotos sistemoje. Pareiškėjas turi nekilnojamojo turto. Išlaikytinių neturi, o būtiniesiems poreikiams jam reikalinga 870 Eur piniginių lėšų. Bankroto administratoriumi prašė skirti UAB „Stiprus žmogus“.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir - VMI) sprendimą prašė priimti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė, jog pareiškėjo skola valstybės ir savivaldybės biudžetams bei fondams sudaro 2 761,14 Eur, iš kurių 2739,14 Eur skolos yra pradelstos. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjo nurodoma 160 Eur suma nėra pakankama derinant pareiškėjo ir kreditorių interesus. Pareiškėjui būtiniesiems poreikiams tenkinti neturėtų būti nustatoma didesnė, nei minimali alga, t. y. 607 Eur.
3. Suinteresuotas asmuo UAB „Gelvora“ nesutiko su pareiškėjo prašoma būtinųjų poreikių tenkinimui skirta 840 Eur suma. Atsižvelgiant kad pareiškėjas neturi išlaikytinių, mano, jog pareiškėjo nurodoma suma būtiniesiems poreikiams yra per didelė.
4. Suinteresuotas asmuo M. S. su pareiškimu iškelti bankroto bylą nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad J. K. nėra sąžiningas Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau ir – FABĮ) prasme; jo vadovaujamos UAB (duomenys neskelbtini) bankrotas buvo pripažintas tyčiniu; didžioji skolų dalis kilo būtent dėl jo veiklos vadovaujant minėtai bendrovei. Pažymėjo, kad M. S. (didžiausias pareiškėjo kreditorius) buvo pateikęs skolininkui siūlymą sudaryti taikos sutartį, sumažinus kreditorinį reikalavimą daugiau kaip devynis kartus, tačiau į pasiūlymą pareiškėjas neatsakė. Nuo to laiko, kai suinteresuotas asmuo perėmė kreditorinį reikalavimą (2018 m. sausio 23 d.), iš skolininko buvo išieškota apie 250 Eur, nors jis nurodo, jog visą laiką dirbo. Mano, kad pareiškėjas nedeklaravo visų gaunamų pajamų ir nebuvo sąžiningas kreditorių atžvilgiu. Suinteresuoto asmens įsitikinimu, pareiškėjo nesąžiningumą rodo ir tai, jog jis automobilių neišregistravo net praėjus penkeriems metams po jų pardavimo, todėl šiuo metu jie turėtų būti laikomi pareiškėjo nuosavybe, kol neįrodyta priešingai. Atsiliepime pažymi, jog internetinėje svetainėje pareiškėjas yra nurodytas kaip (duomenys neskelbtini) vadovas. Taip pat mano, jog pareiškėjo nurodytos planuojamos gauti pajamos neatitinka tikrovės. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jis nurodytas pajamas sąžiningai uždirba po (duomenys neskelbtini) bankroto paskelbimo.
5. Suinteresuotas asmuo UAB „Asketa“ palaikė pareiškėjo prašymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 14 d. nutartimi iškėlė pareiškėjui J. K. bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Stiprus žmogus“; nustatė 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos; patvirtino 213 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; patvirtino 870 Eur piniginių lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį J. K. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; nustatė keturių mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.
7. Teismas nustatė, jog pareiškėjo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, sudaro apytiksliai 137 676 Eur. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis apie pareiškėjo turtinę padėtį bei gaunamas pinigines lėšas iš darbo teisinių santykių, jų dydį, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo finansinė padėtis yra kritinė ir jis šiuo metu negali įvykdyti prisiimtų skolinių įsipareigojimų, kurių suma ženkliai viršija įstatymo nustatytą 25 MMA. Teismo nuomone, pareiškėjo pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytos nemokumo priežastys yra objektyvios, susijusios su verslo rizika, o atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą neatitiktų nei skolininkų, nei kreditorių interesų. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo finansinė būklė atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytą fizinio asmens nemokumo apibrėžimą. Nustatęs pareiškėjo nemokumą bei neturėdamas duomenų dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų buvimo, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo prašymas iškelti jam bankroto bylą pagrįstas, todėl jį tenkino.
8. Bankroto administratoriumi teismas skyrė UAB „Stiprus žmogus“. Teismas laikė, kad 213 Eur suma, reikalinga bankroto procedūroms atlikti, yra protinga ir pagrįsta, todėl tvirtintina.
9. Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo patvirtinti 870 Eur dydžio piniginę sumą, reikalingą būtinosioms jo išlaidoms padengti, teismas atkreipė dėmesį, kad jas sudaro išlaidos maistui, transportui, drabužiams, avalynei, higienos reikmenims, buities prekėms, sveikatos priežiūrai, būstui bei ryšiams. Teismas nustatė, kad nemažą išlaidų dalį (350 Eur) sudaro nuomos mokestis už gyvenamąjį būstą, kurį pareiškėjas nuomoja nuo 2016 metų pabaigos ir kuriuo naudojasi iki šiol. Šias išlaidas teismas laikė pagrįstomis. Teismo vertinimu, kitos pareiškėjo nurodytos išlaidos iš esmės atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus, nesudaro pagrindo laikyti jas perteklinėmis. Įvertinęs pareiškėjo šiuo metu gaunamas stabilias darbo pajamas, teismas sprendė, jog dalis jo uždirbamų lėšų liks kreditoriniams reikalavimams padengti. Teismas patvirtino pareiškėjui kiekvieną mėnesį reikalinga piniginių lėšų sumą – 870 Eur.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
10. Suinteresuotas asmuo M. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, faktines bylos aplinkybes, pareiškėjo veiksmus iki bankroto bylos inicijavimo, visiškai neatsižvelgė į kreditorių išsakytus argumentus ir priėmė neteisingą sprendimą.
10.2. Teismas formaliai įvertino pareiškėjo nemokumą. Pasak apelianto, teismas neįvertino pareiškėjo nuosavybės teise valdomo turto tikrosios vertės šiuo momentu. Pažymi, jog pareiškėjo pateiktos jo valdomų nekilnojamųjų objektų turto vertės neatitinka tikrovės (objektų vertės nustatytos 2007, 2010 bei 2012 metais); pareiškėjo pateiktos keturios transporto priemonių pirkimo pardavimo sutartys neįregistruotos viešame registre, jos negali būti panaudotos prieš trečiuosius asmenis. VĮ Regitra duomenimis, pareiškėjui šiuo metu priklauso trys transporto priemonės ir jų vertė nėra aiški. Teismas nevertino M. S. pateikto pasiūlymo pareiškėjui sudaryti taikos sutartį (reikalavimą sumažinant daugiau nei devynis kartus). Apelianto teigimu, nenustačius tikrosios pareiškėjo nuosavybės teise valdomo turto vertės, nėra galimybės nustatyti jo nemokumo ir įvertinti tikrųjų galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus per protingą laikotarpį.
10.3. Teismas neįvertino pateiktų įrodymų, neįžvelgė tikrųjų pareiškėjo nemokumo priežasčių. Pasak apelianto, pareiškėjas, vadovaudamas UAB (duomenys neskelbtini) buvo akivaizdžiai nesąžiningas, tyčia pažeidinėjo bendrovės ir jos kreditorių interesus, padarydamas jiems žalą; UAB (duomenys neskelbtini) bankrotas pripažintas tyčiniu, kas vėliau nulėmė J. K. didelius įsipareigojimus kreditoriams. Apelianto teigimu, J. K. įsiskolinimai kilo dėl jo tyčinių nesąžiningų veiksmų, o ne dėl objektyvių su verslo rizika susijusių priežasčių.
10.4. Teismas nevertino, kad pareiškėjas 2020 m. kovo 25 d. sudarė du sandorius, pažeidžiančius kreditorių interesus - pardavė bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) akcijas.
10.5. Teismas neįvertino, kad J. K., dirbdamas vadovaujamą darbą ir versdamasis individualia veikla, per daugiau nei ketverius metus po bankroto bylos UAB (duomenys neskelbtini) inicijavimo, beveik neatsiskaitinėjo su savo kreditoriais. Pareiškėjas neatitinka sąžiningumo reikalavimo, keliamo asmeniui, siekiančiam fizinio asmens bankroto.
10.6. Teismas neatsižvelgė į kreditorių argumentus dėl piniginių lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nuosavybės teise valdo pusę gyvenamojo namo su pagalbiniais ūkio statiniais ir gali juo naudotis; taip pat turi kito nekilnojamojo turto. Teismo nustatyta suma (870 Eur) nepagrįsta ir skolininko interesus iškelia aukščiau kreditorių interesų. Mano, kad pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti skiriama suma neturėtų viršyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos MMA.
10.7. Bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui prieštarautų FABĮ tikslui – atkurti asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.
Atsiliepimas
11. Suinteresuotas asmuo VMI prie FM atsiliepime prašo apelianto M. S. skundą tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. VMI prie FM pritaria apeliantui, kad J. K. nemokumas kilo išimtinai dėl jo nesąžiningų veiksmų vadovaujant UAB (duomenys neskelbtini), kurios bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. J. K. pareiškime klaidino teismą teigdamas, kad jo nemokumas kilo siekiant išsaugoti UAB (duomenys neskelbtini).
11.2. Teismas neįvertino, ar pareiškėjas nevengė atsiskaitymo su kreditoriais, nors byloje esantys duomenys leidžia tą įtarti. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesinaudoja banko sąskaita ir visas pajamas siekia gauti grynaisiais pinigais, rodo pareiškėjo siekį išvengti priverstinio išieškojimo. Pareiškėjo pateiktais duomenimis laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 16 d. iki 2021 m. sausio 31 d. pareiškėjas gaudavo tik nedarbo išmoką, kurios suma mažesnė, nei jo mokamas nuomos mokestis; 2017-2018 metais uždirbdavo vidutiniškai po 450 Eur, taigi sumokėjus nuomą likdavo tik po 100 Eur. Tai, VMI nuomone, leidžia įtarti, kad pareiškėjas gavo kitų pajamų arba buto nenuomoja ir nuomos mokesčio nemoka.
11.3. VMI pritaria apeliantui, kad teismas nepagrįstai nustatė 870 Eur sumą, skiriamą pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti. Bankroto proceso metu pareiškėjas neturi didinti išlaidų savo asmeniniams poreikiams tenkinti kreditorių sąskaita.
11.4. Teismas neišnagrinėjo visų bylai reikšmingų aplinkybių, nepagrįstai nustatė 870 Eur sumą, skirtą pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti, dėl ko egzistuoja pagrindas patenkinti apelianto prašymą – panaikinti skundžiamą nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo.
12. Pareiškėjas J. K. atsiliepime prašo, vadovaujantis suinteresuoto asmens prašymu, išdėstytu atskirajame skunde, sumažinti M. S. kreditorinį reikalavimą iki 13 000 Eur; kitą Vilniaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutarties dalį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
12.1. Pareiškėjas paaiškino, jog UAB (duomenys neskelbtini) su verslo partneriu UAB „Asketa“ vykdė miškininkystės veiklą. Įvykdžius miško kirtimus, miško žemės sklypų vertė tampa mažesnė. UAB „Asketa“ pageidavo įsigyti likusias kirtavietes ir juose atsodinti mišką ilgalaikei investicijai. Areštavus pareiškėjo turtą, negalėjo būtį užbaigtas vienas sutartas kirtavietės pardavimo sandoris, už kurį UAB „Asketa“ buvo sumokėjusi avansinį mokestį. Atkreipia dėmesį, kad UAB (duomenys neskelbtini) bankroto metu įsipareigojimai kreditoriams siekė 8 310,88 Eur, o bankroto administratorius UAB „Kirkiliavas“ prisiteisė 122 904,01 Eur skolą, kurią už 2 000 Eur sumą pardavė suinteresuotam asmeniui M. S.. Mano, kad jo kreditorinių reikalavimų dydis neproporcingas sandorio vertei, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, todėl kelia pagrįstų abejonių, dėl jo kaip suinteresuoto asmens sąžiningumo, o kartu ir dėl keliamų reikalavimų, bei išsakomų abejonių pagrįstumo.
12.2. Pažymi, kad prieš fizinio asmens bankroto proceso pradžią M. S. buvo siūloma sudaryti taikos sutartį ir vietoje skolos perimti visą pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą, tačiau suinteresuotas asmuo, jį apžiūrėjęs ir įvertinęs, su pasiūlymu nesutiko, pateikė alternatyvų pasiūlymą - sumažinti savo reikalavimus ir sudaryti taikos sutartį, jeigu iki proceso pradžios bus sumokėta 13 000 Eur. Pasak pareiškėjo, atskirajame skunde keliamos abejonės dėl turto vertės, atsižvelgiant į paties suinteresuoto asmens vertinimą, ir į tai, kad antstoliai dėl menkos vertės nenukreipė į jį išieškojimo, akivaizdžiai nepagrįstos. Teigia, kad sudaryti taikos sutartį M. S. siūlomomis sąlygomis nebuvo galimybės, vykusių derybų metu pareiškėjas nedirbo, buvo registruotas užimtumo tarnyboje, o valdomos piniginės lėšos nesiekė net 1 MMA.
12.3. 2015 metais sudaryti menkaverčių kelių transporto priemonių pirkimo pardavimo sandoriai įtakos nemokumui, sąžiningumui ar procesui neturi. Transporto priemonės parduotos utilizacijai, o pagal tuomet galiojusias Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 str. 5 d. nuostatas, nenaudojamos transporto priemonės, kurioms nesuteikta teisė dalyvauti viešajame eisme per 180 d. buvo išregistruojamos, o jų numerio ženklai pripažįstami negaliojančiais.
12.4. 16 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių bendra vertė 464 Eur, buvo suteiktos kaip motyvacinė priemonė, dalyvaujant dukterinės projekto valdymo įmonės veikloje. Palikdamas pareigas pagrindinėje darbovietėje, pareiškėjas atsisakė pareigų ir dukterinėje bendrovėje; prisidėti prie projekto vystymo toliau neketino. Buvusiems įmonės bendraturčiams pasinaudojant įstatymo numatyta pirmumo teise, pareiškėjas perleido turėtas akcijas, disponavimas kuriomis nebuvo apribotas. Pirmenybė atsiskaitant su kreditoriais nebuvo pažeista, o sandoris mokumui įtakos neturėjo.
12.5. Atkreipė dėmesį, kad M. S. atskirajame skunde nurodo, jog teismas neatsižvelgė į jo pasiūlymą, kuriuo jis geranoriškai prašo savo kreditorinį reikalavimą sumažinti daugiau kaip devynis kartus (iki 13 000 Eur), kad būtų sudaryta galimybė realizavus pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą, fizinio asmens bankroto procesą baigti FABĮ 30 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta tvarka.
12.6. Šiuo metu pareiškėjas eina (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovo pareigas, o bruto darbo užmokestis sudaro daugiau kaip 2200 Eur, taipogi vykdo ir dėl karantino apribojimų pristabdytą individualią veiklą, generuojančią papildomas pajamas, todėl nustačius mažesnę kaip 870 Eur sumą, skirtą būtinųjų poreikių tenkinimui, būtų pažeista pusiausvyra, o kreditoriams tenkanti dalis viršytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 736 straipsnio nuostatomis apibrėžtus dydžius.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
14. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė papildomą įrodymą, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. B2-2429-562/2017, kuria BUAB (duomenys neskelbtini) bankrotas pripažintas tyčiniu.
15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo įrodymu apeliantas grindžia atskirajame skunde išdėstytus argumentus, dokumento turinys šalims žinomas (išsiųstas su atskiruoju skundu), t. y. naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, šiuos įrodymus priima.
Dėl atskirojo skundo esmės
17. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjui iškelta fizinio asmens bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis - sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, (toliau – fizinis asmuo) mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį, teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti įvertinamos dvi grupės aplinkybių: pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas; antra, nustačius fizinio asmens nemokumą turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti.
19. Pirmosios instancijos teismas nustatė pareiškėjo nemokumą, taip pat pažymėjo, jog nėra duomenų dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų buvimo, todėl sprendė, jog pareiškėjo prašymas iškelti jam bankroto bylą pagrįstas. Apeliantas nesutinka su tokiomis teismo išvadomis, ir teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, faktines bylos aplinkybes, pareiškėjo veiksmus iki bankroto bylos inicijavimo, neatsižvelgė į kreditorių išsakytus argumentus.
Dėl pareiškėjo nemokumo
20. Fizinio asmens nemokumas – tai yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (MMA) (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios nuostatos aiškinimo ir taikymo, nurodė, kad, sprendžiant klausimą dėl fizinio asmens nemokumo, turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015). Taigi teismas turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą.
21. Apeliantas neginčija teismo nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, sudaro apytiksliai 137 676 Eur. Akivaizdu, kad ši suma ženkliai viršija įstatyme nustatytą 25 MMA sumą. Tačiau, apelianto teigimu, teismas neįvertino pareiškėjo nuosavybės teise valdomo turto tikrosios vertės šiuo momentu, todėl nėra galimybės nustatyti jo nemokumo ir įvertinti tikrųjų galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus per protingą laikotarpį.
22. Apeliacinės instancijos teismas, sutinka su apelianto pastebėjimu, kad teismas detaliai nevertino duomenų apie pareiškėjo turimo turto vertę aktualiu laikotarpiu, tačiau, atsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus bei atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad apelianto argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.
23. Pažymėtina, kad FABĮ nenumato reikalavimo pareiškėjui pateikti įrodymus apie turimo turto vertę – pakanka pridėti turto sąrašą bei ir nurodyti jo vertę (FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Bylos duomenimis, pareiškėjo vardu nuosavybės teise registruoti 5 nekilnojamojo turto objektai: ½ dalis 0,92 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė 2007 metų duomenimis – 895 Eur; ½ dalys: pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė 2007 metų duomenimis – 307 Eur, pirties (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios vidutinė rinkos vertė 2007 metų duomenimis – 100 Eur, ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė 2007 metų duomenimis – 226 Eur, daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios vidutinė rinkos vertė 2007 metų duomenimis – 342 Eur, ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė 2007 metų duomenimis – 458 Eur, esančių (duomenys neskelbtini), taip pat ½ dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (viso sklypo vidutinė rinkos vertė 2010 m. sausio 26 d. – 3 215 Eur), esančio (duomenys neskelbtini), 1600/7900 dalys 0,79 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). (viso sklypo vidutinė rinkos vertė 2007 m. lapkričio 5 d. – 16 265 Eur); 1,33 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini). (vidutinė rinkos vertė 2012 m. spalio 11 d. – 5 038 Eur).
24. Pagal pareiškėjo paskaičiavimą – jam tenkančios dalies turto vertė iš viso – apie 10 931 Eur. Objektyvių duomenų, remiantis kuriais būtų galima spręsti apie ženklų, pareiškėjo nemokumo vertinimui įtakos turintį, turto vertės pokytį, ypač atsižvelgiant į pareiškėjo skolinių įsipareigojimų dydį (137 676 Eur)), byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad žemės sklypai (išskyrus vieną), yra žemės ūkio paskirties; gyvenamasis namas – 1950 metų statybos (rekonstruotas 1960 metais), fiziškai pažeistas, beveik visas turtas pareiškėjui priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise; be to, yra areštuotas antstolių nuo 2016 metų (apelianto naudai išieškojimą vykdančios antstolės – nuo 2018 m. spalio 29 d.). Apeliantas, teigdamas, kad pareiškėjo pateiktos nekilnojamųjų objektų turto vertės neatitinka tikrovės, duomenų apie kitokią turto vertę taip pat neatskleidė (kaip minėta, išieškojimas M. S. naudai vykdomas nuo 2017 m. liepos 19 d., turtas yra areštuotas, todėl, tikėtina, kad vykdymo procese jis buvo vertinamas).
25. Apeliantas taip pat nurodo, kad VĮ Regitra duomenimis, pareiškėjui šiuo metu priklauso trys transporto priemonės, kurių vertė nėra aiški, o pareiškėjo pateiktos transporto priemonių pirkimo pardavimo sutartys neįregistruotos viešame registre, jos negali būti panaudotos prieš trečiuosius asmenis.
26. Pažymėtina, kad transporto priemonės nuosavybės teisė atsiranda konkretaus sandorio pagrindu, o teisinė sandorio registracija atlieka tik atitinkamų teisių išviešinimo, bet ne jų sukūrimo funkciją. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką daikto įregistravimas atitinkame registre savaime nereiškia, jog tik jį įregistravęs asmuo yra to daikto savininkas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.393 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios, kad prieš trečiuosius asmenis pirkimo-pardavimo sutartis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre, taikytinos nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartims.
27. Pareiškėjas pateikė transporto priemonių Mitsubishi Carisma, valt. Nr. (duomenys neskelbtini) 2014 m. lapkričio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat Audi A6 Avant, valst Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. lapkričio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartį, ir teigia, kad eksploatuoja tik automobilį Lexus, valst Nr. (duomenys neskelbtini) Bylos duomenimis, šis automobilis 1999 metų gamybos; pareiškėjas jį įvertino 1 500 Eur suma. Duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie transporto priemonių vertės įtaką pareiškėjo mokumui, atsižvelgiant į įsiskolinimo kreditoriams sumą, taip pat nenustatyta.
28. Apeliantas akcentuoja, jog teismas nevertino jo pateikto pasiūlymo pareiškėjui sudaryti taikos sutartį (reikalavimą sumažinant daugiau nei devynis kartus), tačiau pareiškėjo mokumo vertinimui galėtų būti reikšmingas faktinis apelianto atsisakymas nuo dalies skolos išieškojimo (t.y. faktiškai sumažėjusi įsiskolinimo suma), o ne nerealizuoto pasiūlymo turinys. Kita vertus, iš pridėto pasiūlymo matyti, kad M. S. siekė perimti pareiškėjo nekilnojamąjį turtą, likusių reikalavimų sumą sumažinti iki 13 000 Eur bei reikalavo pinigus pervesti iki taikos sutarties pasirašymo. Pareiškėjo teigimu, kad jis tokios sumos neturėjo. Be to, pareiškėjas turi ir kitų kreditorių, o turtas yra areštuotas.
29. Taigi, atskirojo skundo argumentai dėl turto vertės, atsižvelgiant į pareiškėjo skolinių įsipareigojimų dydį (137 676 Eur) bei gaunamas pajamas, nepaneigia teismo išvados, kad pareiškėjo finansinė padėtis yra kritinė ir jis šiuo metu negali įvykdyti prisiimtų skolinių įsipareigojimų, kurių suma ženkliai viršija įstatymo nustatytą 25 MMA.
Dėl pareiškėjo sąžiningumo
30. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių jis neprivalėjo sudaryti, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų, pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
31. Sprendžiant dėl asmens sąžiningumo, vertinami du aspektai: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus, elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-516/2014). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų, tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos, atsižvelgiant į Fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą. Nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-915/2017).
32. Pasak apelianto, pareiškėjas neatitinka sąžiningumo reikalavimo, keliamo asmeniui, siekiančiam fizinio asmens bankroto, nes vadovaudamas UAB (duomenys neskelbtini) tyčia pažeidinėjo bendrovės ir jos kreditorių interesus, padarydamas jiems žalą; UAB (duomenys neskelbtini) bankrotas pripažintas tyčiniu, kas vėliau nulėmė J. K. didelius įsipareigojimus kreditoriams.
33. Pažymėtina, kad pareiškėjas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi 2020 m. spalio 26 d., taigi, pagal kasacinio teismo išaiškinimus jo nesąžiningumo vertinimui reikšmingas laikotarpis yra nuo 2017 m. spalio 26 d. Iš apelianto pateiktos Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2429-562/2017, kuria bankrutavusios UAB (duomenys neskelbtini) bankrotas pripažintas tyčiniu, turinio matyti, kad joje nurodyti pareiškėjo veiksmai (nuostolingo sandorio sudarymas, veikimas prieš jo vadovaujamos įmonės ir jos kreditorių interesus) atlikti 2014 metais, teismo sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. 2-3522-852/2017, kuriuo iš pareiškėjo jo vadovaujamai bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) priteista 122 904,01 Eur žalos atlyginimo, priimtas 2017 m. gegužės 15 d. (t. y. ir veiksmai dėl šios žalos kilimo atlikti iki šios datos). Dėl šios priežasties paminėtos aplinkybės negali būti pagrindas atsisakyti pareiškėjui iškelti bankroto bylą.
34. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, susijusius su 2020 m. kovo 25 d. bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pardavimu. Iš bylos medžiagos matyti, kad minimos akcijos parduotos už bendrą 464 Eur sumą. Apeliantas teiginių, kad šie sandoriai pažeidė kreditorių interesus, nepagrindė objektyviais duomenimis.
35. Apelianto teigimu, teismas neįvertino, kad pareiškėjas, dirbdamas vadovaujamą darbą ir versdamasis individualia veikla, per daugiau nei ketverius metus po bankroto bylos UAB (duomenys neskelbtini) inicijavimo, beveik neatsiskaitinėjo su savo kreditoriais.
36. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šių argumentų, visų pirma pažymi, jog išieškojimus vykdė antstoliai, o objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjas turėjo realią galimybę atsiskaityti su kreditoriais didesnėmis sumomis, nei faktiškai buvo išieškota/sumokėta, nenustatyta. Iš pareiškėjo pateiktų duomenų (informacijos apie nedarbo socialinio draudimo išmokos apskaičiavimo) matyti, jog laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. pareiškėjo vidutinės mėnesio draudžiamosios pajamos siekė 609,53 Eur; nuo 2020 m. gegužės 19 d. iki 2021 m. vasario 15 d. jam buvo paskirta ir mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka (2020 m. gegužės 19 d. Sprendimo dėl teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką išrašas), nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. pareiškėjas pradėjo vykdyti individualią veiklą (Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma, 2020 m. spalio 1 d. Sutartis Nr. VAL2020/20 dėl konsultacinių paslaugų suteikimo), o po pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo, t. y. nuo 2020 m. lapkričio 19 d. pareiškėjas priimtas į (duomenys neskelbtini) vyriausiojo specialisto pareigas. 2021 m. vasario 26 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. P-51 J. K. buvo pavesta laikinai eiti skyriaus vadovo pareigas; 2021 m. sausio 1 d. – 2021 m. kovo 31 d. laikotarpiu, pareiškėjo draudžiamosios pajamos sudarė 5 343,55 Eur (iš viso). Aplinkybės, kad pareiškėjas įsidarbino ir šiuo metu gauna didesnes pajamas rodo pareiškėjo pastangas pagerinti turtinę padėtį. Apelianto argumentai nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjas sąmoningai nedėjo pastangų atsiskaityti su kreditoriais, ir juolab, kad būtent dėl šios priežasties jis tapo nemokus.
37. Nurodęs, kad sandorių dėl transporto priemonių pardavimo neįregistravimas ir neišviešinimas taip pat yra nesąžiningas pareiškėjo veiksmas kreditorių atžvilgiu, nes jis klaidina kreditorius bei įgalina juos priimti klaidingus sprendimus, apeliantas šių teiginių nesusiejo su faktinėmis aplinkybėmis, t. y. neatskleidė, kokius konkrečiai kreditorių sprendimus lėmė paminėtos aplinkybės, kokią įtaką turėjo pareiškėjo įsiskolinimų apimčiai ar nemokumui. Taigi, šie apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
38. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad iškėlus bankroto bylą, bankroto administratoriui kils pareiga patikrinti pareiškėjo sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais (FABĮ 12 straipsnio 3 dalis). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog paaiškėjus, kad asmuo, kuriam jau iškelta bankroto byla, neatitinka reikalavimų, įstatyme keliamų siekiančiam bankrutuoti asmeniui, arba bankrutuojančiam asmeniui nevykdant įstatyme jam nustatytų pareigų ar mokumo atkūrimo plane prisiimtų įsipareigojimų, bankroto byla gali būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019).
39. Apibendrinus išdėstytą, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas atitinka FABĮ įtvirtintas sąlygas fizinio asmens bankroto bylai iškelti ir bylą iškėlė.
Dėl piniginių lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti
40. Apelianto įsitikinimu, teismas neatsižvelgė į kreditorių argumentus dėl piniginių lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti; nustatyta 870 Eur suma nepagrįsta. Mano, kad pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti skiriama suma neturėtų viršyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos MMA.
41. Pagal FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 4 punktą nutartyje, kuria iškeliama fiziniam asmeniui bankroto byla, turi būti nurodoma lėšų suma, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti, fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.
42. Kaip ir nurodyta skundžiamoje nutartyje, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius. Išlaidų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydis gali viršyti nurodytą minimaliosios mėnesinės algos dydį, tačiau tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai, konstatuoti konkrečioje byloje. Remiantis FABĮ 7 straipsnio 3 dalimi ir CPK 736 straipsniu, mažiausia galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti 1/2 MMA. Tačiau kiekvienoje konkrečioje byloje yra būtina atsižvelgti ir įvertinti, ar nustatyta suma iš tikrųjų patenkina būtiniausius asmens poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).
43. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1114 yra patvirtinusi 2021 metais taikomą 642 Eur minimaliąją mėnesinę algą. Taigi, teismo nustatyta piniginių lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti 870 Eur suma viršija 1 MMA.
44. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nurodė, jog išlaidos maistui siekia 350 Eur, transportui – 40 Eur, drabužiams, avalynei, higienos reikmenims, buities prekėms – 30 Eur, sveikatos priežiūrai – 20 Eur, būstui bei ryšiams – 430 Eur. Pareiškėjas pateikė 2016 m. gruodžio 29 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurioje numatytas 350 Eur nuomos mokestis.
45. Apelianto teigimu, teismas neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjas nuosavybės teise valdo pusę gyvenamojo namo su pagalbiniais ūkio statiniais ir gali juo naudotis, taip pat turi kito nekilnojamojo turto. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys nepatvirtina pareiškėjo galimybės gyventi jam priklausančioje gyvenamojo namo dalyje, ir dėl to išvengti papildomų išlaidų būstui. Kaip jau minėta šioje nutartyje, nekilnojamojo turto registro duomenimis, gyvenamasis namas yra fiziškai pažeistas, be to, jis yra (duomenys neskelbtini) rajone, dėl ko galimai padidėtų transporto išlaidos.
46. Tačiau teismas, iš dalies sutikdamas su suinteresuoto asmens VMI atsiliepime į atskirąjį skundą esančiu pastebėjimu apie paties pareiškėjo pateiktus įrodymus apie 2017-2020 metais gautas pajamas, kurios atitinkamu laikotarpiu buvo mažesnės, nei prašoma lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti suma (pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą pats nurodo, jog teikiant kreditoriams siūlymus, jo valdomos piniginės lėšos nesiekė net 1 MMA), atsižvelgdamas į tai, kad nors nuomos sutartis sudaryta 2016 metais, pareiškėjas dokumentuose dažnai nurodydavo kitą, nei nuomojamo buto adresą (pvz. įspėjimai kreditoriams dėl pasirengimo bankroto procedūrai, 2020 m. kovo 25 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis), į tai, kad pareiškėjas neturi išlaikytinių, gyvena vienas (priešingų duomenų byloje nėra), dėl ko laikytinas neįrodytu dviejų kambarių buto nuomos ir šio buto išlaikymo išlaidų būtinumas, į Vyriausybės nustatytą MMA, daro išvadą, kad bankrutuojančio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą ir fizinio asmens bankroto tikslą atitiktų 642 Eur piniginių lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti, suma.
47. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad lėšų suma, reikalinga kiekvieną mėnesį pareiškėjo poreikiams tenkinti, yra nustatyta tik preliminariai, pradiniam bankroto proceso etapui, iki nutarties patvirtinti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos (FABĮ 7 ir 8 straipsniai). Asmens būtiniesiems poreikiams reikalinga suma iš esmės bus nustatoma ir galės būti ginčijama vėlesniame bylos etape.
48. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
49. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, pakeisti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria patvirtinta 870 Eur piniginių lėšų suma, reikalinga kiekvieną mėnesį J. K. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, šią sumą sumažinant iki 642 Eur; kitą nutarties dalį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CPK 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutarties dalį, kuria patvirtinta 870 Eur piniginių lėšų suma, reikalinga kiekvieną mėnesį J. K. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, ir šią sumą sumažinti iki 642 Eur.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.