Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo G. R. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas nuteistojo prašymas dėl įstatymo, švelninančio bausmę ar kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinės padėties, taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu G. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – ir BK) 183 straipsnio 2 dalį ‑ 3 metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ‑ 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ‑ 2 metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ‑ 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos taikant apėmimo būdą (pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį), po to dalinio bausmių sudėjimo būdą, ir paskirta galutinė 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Baudžiamoji byla G. R. dėl kaltinimo pagal BK 203 straipsnio 2 dalį nutraukta suėjus BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunktyje (2010 m. birželio 15 d. įstatymo Nr. XI-901 redakcija) numatytam aštuonerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (t. 13, b. l. 1‑70).

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5.1. Nuteistasis nurodo, kad skundžiama nutartis yra iš dalies pagrįsta ir teisėta. Tačiau nutarties dalis, kuria atmestas prašymas dėl švelnesnių bausmių paskyrimo, yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina.

5.6. Antra, senoje BK 182 straipsnio 2 dalies ir 183 straipsnio 3 dalies redakcijoje buvo numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, todėl teismas kitų bausmių rūšių nesvarstė (nuosprendžio 66 psl.). Tačiau teismas pažymėjo, kad G. R. nėra tiek pavojingas visuomenei, jog būtų būtina jam skirti realiai atliekamą laisvės atėmimo bausmę, padaryti nusikaltimai yra priskiriami prie nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams kategorijos ir yra mažiau pavojingi, nei smurtiniai nusikaltimai žmogaus gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ir pan.; pagal susiklosčiusią teismų praktiką, įvertinus konkrečias bylos aplinkybes, už nusikaltimus, kylančius iš civilinių teisinių santykių, ne visada tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36/2014); bausmės paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį perauklėti (nuosprendžio 67 psl.).

5.7. Nuosprendį priėmęs teismas nebuvo linkęs skirti laisvės atėmimo bausmių pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 183 straipsnio 3 dalį, manė, kad už turtinio pobūdžio, net ir sunkų nusikaltimą, galėjo būti skirta kitokia, švelnesnė bausmės rūšis, tačiau to nepadarė, nes įstatymas numatė tik laisvės atėmimo bausmę, kurią bent jau atidėjo. Skundžiamojoje nutartyje apygardos teismas visiškai nemotyvavo, kodėl kita bausmės rūšis – bauda šiuo atveju už turtinio pobūdžio nusikaltimą, ir netgi ne sunkų, o apysunkį (BK 182 straipsnio 2 dalis), jau nėra tinkama bausmė. Nuosprendį ir nutartį priėmęs teismas yra tas pats (tos pačios sudėties), todėl tokia teismo pozicija, manytina, yra nenuosekli ir dėl to savaime nepagrįsta ir neteisėta.

5.8. Trečia, įstatymų leidėjas už BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 183 straipsnio 3 dalyje nustatytų veikų padarymą numatydamas tokią bausmės rūšį kaip bauda, įtvirtino visoje Vakarų teisinėje tradicijoje priimtą ir taikomą maksimą, kad už turtinius nusikaltimus, visų pirma, turi būti baudžiama turtinio pobūdžio bausmėmis. Šios pozicijos teismų praktikoje jau buvo laikomasi iki naujos BK redakcijos. Antai, toje pačioje byloje, kuria motyvuodamas bausmių skyrimą pasirėmė teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36/2014), kuri savo fabula ir taikytais BK straipsniais yra iš esmės analogiška šiai byla (todėl gali būti laikoma precedentu), teismas, pritaikęs BK 54 straipsnio 3 dalį, paskyrė 200 MGL subendriną bausmę. Tokios praktikos laikytasi ir kitose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-383-699/2016, Nr. 2K-455/2012 ir kt.). Taigi, teismai, netgi nesant sankcijoje nustatytos baudos bausmės, taikydami išimtį pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, stengdavosi taikyti, visų pirma, turtinio pobūdžio bausmę – baudą. Tad juo labiau įsigaliojus naujam BK teismai turėtų pirmiausiai svarstyti dėl turtinio pobūdžio bausmės skyrimo ir tik esant svarbiam pagrindu (recidyvas, nusikaltimų darymas po nuosprendžio ir pan.) skirti kitą, griežtesnę bausmę negu bauda.

5.10. Penkta, G. R. nusikaltimu padarytą žalą atlygino (2022 m. birželio 14 d. nutarties 73 p.). Nuosprendžiu nėra nustatyti ar juo labiau neįvykdyti kokie nors turtiniai įpareigojimai. Nėra jokio pagrindo manyti, kad G. R. paskirtos bausmės – baudos neturės galimybių įvykdyti. Nuteistojo manymu, šiuo atveju baudos bausmė už BK 182 straipsnio 2 dalies ir BK 183 straipsnio 3 dalies nusikaltimus yra tinkamiausia ir ne per švelni bausmės rūšis. Nuteistasis pažymi, kad prašyme nurodytas prašomas bausmės dydis nesaisto teismo. Teismas nuosprendžiu skirdamas bausmes vadovavosi medianos taisykle ir skyrė ženkliai mažesnes negu vidurkis laisvės atėmimo bausmes. Tačiau pagal seną BK 182 straipsnio 2 dalies redakciją bausmės vidurkis buvo 4 metai 1 mėnuo 15 dienų (BK 61 straipsnio 3 dalis). Pagal nuosprendį už BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą G. R. buvo paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taigi G. R. nuosprendžiu paskirta bausmė buvo ženkliai mažesnė negu bausmės vidurkis. Pagal naują BK 182 straipsnio 2 dalies redakciją nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų. Taigi po nutarties priėmimo, perkvalifikavus veiką, G. R. bausmė akivaizdžiai tapo griežtesnė – artima griežčiausios bausmės rūšies vidurkiui.

5.11. Pagal seną BK 183 straipsnio 2 dalies redakciją bausmės vidurkis buvo 5 metai 1 mėnuo 15 dienų. Pagal nuosprendį už BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą G. R. buvo skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Taigi G. R. nuosprendžiu paskirta bausmė buvo ženkliai mažesnė negu bausmės vidurkis. Pagal naują BK 183 straipsnio 2 dalies redakciją nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis 4 metai 1 mėnuo 15 dienų. Taigi po nutarties priėmimo, perkvalifikavus veiką, G. R. bausmė akivaizdžiai tapo griežtesnė – artima griežčiausios bausmės rūšies vidurkiui. Todėl net ir skiriant (paliekant) laisvės atėmimo bausmę, manytina, ji negalėjo būti palikta tokia pati.

5.12. Dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo nuteistasis pažymi, kad nors šiame straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė ženkliai nešvelnėjo – liko ta pati apysunkio nusikaltimo kategorija ir prisidėjo viena alternatyvi bausmė ‑ laisvės apribojimas. Tačiau šiuo atveju BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytas ir G. R. inkriminuotas nusikaltimas vertintinas ne atskirai, o kartu su kitais inkriminuotais nusikaltimais – BK 182 straipsnio 2 dalimi, 183 straipsnio 3 dalimi, 300 straipsnio 1 dalimi, nes pagal nuosprendį apgaulingas buhalterijos tvarkymas buvo mechanizmo, kuriuo klastojant dokumentus (BK 300 straipsnio 1 dalis) buvo panaikintos turtinės prievolės (BK 182 straipsnio 2 straipsnis) ir pasisavinti pinigai (183 straipsnio 3 dalis), dalis – suklastoti dokumentai įtraukti į buhalteriją, kurios pagrindu pateikti mokestiniai dokumentai VMI, ir išgryninti pinigai. Todėl būtų nenuoseklu, neproporcinga ir neteisinga, jeigu už turtinio pobūdžio nusikaltimus G. R. būtų baudžiamas turtinio pobūdžio bausme – bauda, o už dalies mechanizmo nusikaltimo, kuris iš esmės yra turtinių nusikaltimų įforminimas, būtų baudžiama griežčiau – laisvės atėmimu. Todėl, nuteistojo manymu, ir dėl BK 222 straipsnio 1 dalies nusikaltimo, remiantis tais pačiais aukščiau nurodytais teisiniais argumentais, turėtų būti skirta bauda.

6. Atsiliepimų į nuteistojo skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo G. R. skundas atmetamas.

7. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta bylos medžiaga, skundžiamu procesiniu sprendimu, įvertinęs nuteistojo G. R. skundo argumentus bei pasikeitusį teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad žemesnysis teismas, perkvalifikuodamas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą G. R. buvo nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 14 d. nutartimi, ir nekeisdamas jam paskirtų bausmių, priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą ir baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.

8. Nors skunde nėra ginčijamas nusikalstamų veikų perkvalifikavimas, tačiau iš skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies matyti, kad perkvalifikuojant G. R. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), į BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) buvo padaryta klaida. Iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad apygardos teismas sprendė, kad G. R. padaryta nusikalstama veika atitinka naujos redakcijos BK 182 straipsnio 2 dalį, t. y. rezoliucinėje dalyje blogai nurodyta straipsnio dalis (3 dalis). Tai vertinama kaip rašymo apsirikimas, kuris taisytinas, nurodant, kad G. R. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikuojama į BK 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (BPK 308¹ straipsnio 1 dalis).

9. Nuteistasis G. R. nesutinka su žemesniojo teismo skundžiama nutartimi paskirtomis bausmėmis, prašo paskirti švelnesnes bausmes – baudas.

10. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apygardos teismas, perkvalifikavęs G. R. nusikalstamas veikas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirdamas naujas (tokias pačias kaip anksčiau) bausmes už šių nusikalstamų veikų padarymą, atsižvelgė į visas bausmės rūšies parinkimui bei jos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes.

11. BK 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) sankcijoje buvo numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą skiriamas laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Šiuo metu galiojančioje BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą skiriama bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

12. BK 183 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) sankcijoje buvo numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą skiriamas laisvės atėmimas iki dešimties metų. Šiuo metu galiojančioje BK 183 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą skiriama bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

14. Taigi, matyti, kad šiuo metu galiojančiose BK 182 straipsnio 2 dalies, 183 straipsnio 3 dalies, 222 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta galimybė paskirti ne tik laisvės atėmimo bausmę, bet ir alternatyvias bausmes – baudą, laisvės apribojimą, areštą.

15. Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundžiamoje nutartyje nurodytus motyvus, skundo argumentus ir bylos medžiagą, sutinka su apygardos teismo išvada, kad nėra pagrindo nuteistajam už šias nusikalstamas veikas skirti švelnesnę bausmės rūšį – baudą, laisvės apribojimą, areštą ar sumažinti paskirtų laisvės atėmimo bausmių trukmę. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga matyti, kad teismas, skirdamas G. R. bausmes, atsižvelgė į visas bausmės rūšies parinkimui ir jos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes – spręsdamas bausmių rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo klausimą, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kurios apibrėžia bausmės paskirtį, taip pat atsižvelgė į bausmėms skirti reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis ir kt.).

16. Nuteistasis G. R. nuteistas dėl dviejų apysunkių (BK 182 straipsnio 2 dalis, 222 straipsnio 1 dalis) ir vieno sunkaus nusikaltimo padarymo (BK 183 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamos veikos yra baigtos, padarytos tiesiogine tyčia, nuteistojo veiksmai padarė didelės žalos bendrovėms ir valstybei. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje, padaryta veikiant bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Skiriant bausmes įvertinti ir duomenys, charakterizuojantys nuteistojo G. R. asmenybę – 2007 metų teistumas išnykęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, vedęs, augina ir išlaiko keturis nepilnamečius vaikus, yra aukštojo išsilavinimo, dirba, po nusikalstamų veikų praėjo ilgas laiko tarpas, naujų nusikaltimų nepadarė, psichiatrijos įstaigose negydytas, į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas. Pirmosios instancijos teismas į visas šias aplinkybes atsižvelgė parinkdamas bausmių rūšį ir jų dydį.

17. Pažymėtina, kad nuteistajam G. R. paskirtos bausmės teisingumą įvertino ir Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 14 d. nutartimi, konstatuodamas, kad atsižvelgus į nuteistojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kitas reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuteistajam parinktos bausmės rūšies paskirti dydžiai nėra aiškiai per griežti, todėl juos mažinti (švelninti) nėra teisinio pagrindo. Nuteistajam paskirtos bausmės yra teisingos, atitinkančios BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus, tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Bausmių bendrinimo taisyklių pažeidimų taip pat nenustatyta.

18. Šį skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas, įvertinęs šias nustatytas nuteistąjį G. R. charakterizuojančias ir nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes, skirti švelnesnes bausmes nei paskirta ginčijama nutartimi neturi pagrindo. Nuteistajam G. R. už kiekvieną nusikalstamą veiką buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės savo trukme mažesnės nei straipsnių sankcijose numatytas bausmių vidurkis. Todėl sprendimas nuteistajam G. R. paskirti atitinkamą bausmės rūšį ir dydį buvo pagrįstas, įvertinta byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visuma, baudžiamajame įstatyme nustatytų bausmių skyrimo taisyklių pažeidimų nenustatyta. Visos šios bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės, kurios aptartos Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 30 d. nuosprendyje ir iš dalies šį nuosprendį pakeitusioje Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 14 d. nutartyje, nesudaro pagrindo nuteistajam G. R. už jo padarytas nusikalstamas veikas parinkti švelnesnės rūšies bausmę – baudą, laisvės apribojimą, areštą ar nustatyti trumpesnį paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės dydį. Priešingai, tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam už visas minėtas veikas paskyrus griežčiausias sankcijoje numatytas bausmes – laisvės atėmimą, todėl apygardos teismas, taikydamas nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus ir perkvalifikavęs nusikaltimus, pagrįstai už šias nusikalstamas veikas paliko tas pačias bausmes. Nuteistajam G. R. paskirtos bausmės buvo subendrintos taikant nuteistajam palankesnį – dalinį bausmių sudėjimo būdą. Nuteistajam G. R. už visas padarytas nusikalstamas veikas buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, nuteistajam G. R. paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 metams, įpareigojant jį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Todėl paskirta bausmė ir jos realizavimo forma negali būti vertinama kaip aiškiai per griežta, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo jos švelninti.

19. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 30 d. nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. birželio 14 d. (t. 13, b. l. 249‑296), nuteistasis G. R. į aprobuojamųjų asmenų duomenų registrą įtrauktas 2022 m. birželio 21 d. (t. 14, b. l. 178), todėl nuteistajam G. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas 2 metams jau greitai (po 6 mėnesių) pasibaigs. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į dvigubo baudimo draudimo principą ir įvertinus susidariusią situaciją, kai iki laisvės atėmimo vykdymo atidėjimo termino pabaigos, kada bus laikoma, jog jis atliko bausmę, likę tik 6 mėnesiai, nebūtų teisinga paskirti kitą (nors ir švelnesnę) bausmę.

20. Pažymėtina ir tai, kad naujos baudžiamojo įstatymo redakcijos įsigaliojimas savaime dar nesudaro pagrindo privalomai švelninti ar kitaip keisti nuteistajam paskirtas bausmes. Nuteistajam G. R. paskirtos bausmės, priešingai nei teigiama skunde, yra adekvačios, atitinka nuteistojo asmens ir padarytų veikų pavojingumą, todėl apygardos teismas šioje dalyje baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė, bausmės paskirtos tinkamai taikant BK bendrosios dalies normas.

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją ar keisti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 308¹ straipsnio 1 dalimi, 362¹ straipsniu, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo G. R. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartį.

Ištaisyti rašymo apsirikimą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartyje, nustatant, kad nuteistojo G. R. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikuojama į BK 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.