Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. R. (G. R.) prašymą dėl įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę ar kitokiu būdu lengvinančio jo teisinę padėtį, taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – ir BK) 183 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė; taip pat pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; taip pat pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė; taip pat pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmes subendrintos taikant apėmimo būdą (pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį), po to dalinio bausmių sudėjimo būdą, ir paskirta galutinė 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Baudžiamoji byla G. R. dėl kaltinimo pagal BK 203 straipsnio 2 dalį nutraukta suėjus BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunktyje (2010 m. birželio 15 d. įstatymo Nr. XI-901 redakcija) numatytam aštuonerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 30 d. nuosprendis pakeistas: iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytų įrodytomis pripažintų M. Z. ir G. R. nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, faktinių aplinkybių pašalinta aplinkybė apie tai, kad „M. Z. G. R. pateikė UAB „E.“ rekvizitus“, o „G. R. iš M. Z. gavo UAB „E.“ rekvizitus“.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 9 d. nutartimi nuteistojo G. R. gynėjo ir nuteistojo M. Z. gynėjo kasaciniai skundai atmesti.

4. Nuteistasis G. R. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu peržiūrėti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 30 d. nuosprendį ir įsigaliojus BK pakeitimams perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš senos redakcijos BK 182 straipsnio 2 dalies į naujos redakcijos BK 182 straipsnio 2 dalį, ir paskirti jam 50 MGL dydžio baudą; perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš senos redakcijos BK 183 straipsnio 2 dalies į naujos redakcijos BK 183 straipsnio 3 dalį, ir paskirti jam 50 MGL dydžio baudą; perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš senos redakcijos BK 222 straipsnio 1 dalies į naujos redakcijos BK 222 straipsnio 1 dalį, ir paskirti jam 25 MGL dydžio baudą; perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš senos redakcijos BK 300 straipsnio 3 dalies į naujos redakcijos BK 300 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje bylą nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui; subendrinti naujai paskirtas bausmes pagal naujos redakcijos BK 63 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas, taikant dalinį bausmių sudėjimą, nustatyti galutinę subendrintą bausmę – 80 MGL dydžio baudą.

5. Atsiliepimu į nuteistojo G. R. prašymą prokurorė siūlo perkvalifikuoti G. R. padarytą nusikalstamą veiką iš nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios redakcijos BK 182 straipsnio 2 dalies į šiuo metu galiojančios redakcijos BK 182 straipsnio 2 dalį; perkvalifikuoti G. R. padarytą nusikalstamą veiką iš nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios redakcijos BK 183 straipsnio 2 dalies į šiuo metu galiojančios redakcijos BK 183 straipsnio 3 dalį. Prokurorė atsiliepime nurodo, kad tikslinga perkvalifikuoti G. R. nusikalstamą veiką iš anksčiau galiojusios redakcijos BK 222 straipsnio 1 dalies į šiuo metu galiojančios redakcijos BK 222 straipsnio 1 dalį, kadangi įsigaliojus naujai BK redakcijai, už šios nusikalstamos veikos padarymą papildomai numatyta alternatyvi bausmės rūšis – laisvės apribojimas, tad šie BK pakeitimai lengvina G. R. teisinę padėtį. Atsiliepime prokurorė nurodo, kad nėra teisinio pagrindo pakeisti G. R. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtą bausmę, nes jam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra švelnesnė už šiuo metu galiojančios redakcijos BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, o už šios veikos padarymą numatyta nauja alternatyvi bausmės rūšis – laisvės apribojimas neturi esminės reikšmės nuteistajam paskirtai bausmei. Taip pat prokurorė atsiliepime pažymi, jog G. R. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį už tai, kad panaikino didelės vertės turtinę prievolę – 24 309,84 Eur PVM – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą. Tokiu būdu, G. R. neteisėti veiksmai, vertinant juos sistemiškai tiek su veikos padarymo metu galiojusiomis BK 182 straipsnio 2 dalies, BK 190 straipsnio, BK 300 straipsnio 3 dalies nuostatomis, sukėlė didelę žalą. Prokurorės teigimu, nėra pagrindo perkvalifikuoti G. R. nusikalstamą veiką į BK 300 straipsnio 1 dalį, nes pagal šiuo metu galiojančios redakcijos BK 300 straipsnio 3 dalį yra numatytas kvalifikuojantis veiką požymis – didelės žalos padarymas, o BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėtis šio požymio neturi. Atsiliepime akcentuojama, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas nurodė, kad nustačius, jog dėl dokumentų klastojimo atsirado ir didelė žala, tokia veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-124-976/2023). Atsiliepime taip pat nurodoma, kad nėra teisinio pagrindo nutraukti bylą dėl senaties pagal BPK 303 straipsnio 4 dalį, nes nuosprendis atitinka visus BK 95 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Prašymas tenkinamas iš dalies.

6. Pagal BPK 362¹ straipsnio 1 dalį įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo prašymą taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Paduodant prašymą ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi BK 3 straipsnio nuostatomis (BPK 362¹ straipsnio 2 dalis). BK 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

7. 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925 (TAR, 2023-05-04, Nr. 2023-08475).

8. Kaip minėta, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-6-312/2021 G. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje. Teismas žemiau aptars atskirai kiekvieną nusikalstamą veiką ir įvertins, ar nuteistojo atžvilgiu taikomos BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikavimo

9. G. R. buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis apgaule UAB „E.“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę - 83 937 Lt (24 309, 84 Eur) PVM sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą,.

9.1. Nagrinėjamu atveju aktuali BK 182 straipsnio (sukčiavimas) ir BK 190 straipsnio (sąvokų išaiškinimas) pakeitimo analizė.

9.2. G. R. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios redakcijos BK 182 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Sankcijoje buvo numatyta laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmė.

9.3. Įsigaliojus 2023 m. birželio 1 d. BK pakeitimams, pasikeitė BK 182 straipsnis, jį išdėstant taip: 1. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė labai didelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 4. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 5. Už šio straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 6. Už šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

9.4. Taip pat pažymėtina, jog įsigaliojus naujiems BK pakeitimams, buvo pakeistas BK 190 straipsnis, kuriame įtvirtinta didelės vertės turto sąvoka. Pakeitus baudžiamąjį įstatymą, turtas yra pripažįstamas didelės vertės, kai jis viršija 400 MGL (20 000 Eur), bet neviršija 900 MGL (45 000 Eur), kai turtas viršija 900 MGL (45 000 Eur), turtas laikomas labai didelės vertės turtu. Turtas laikomas nedidelės vertės turtu, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Kaip minėta, G. R. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis apgaule UAB „E.“ naudai panaikino turtinę prievolę - 83 937 Lt (24 309, 84 Eur) PVM sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, ši vertė ir pagal naujai įsigaliojusį baudžiamąjį įstatymą atitinka didelės vertės turto požymį, tačiau naujos redakcijos BK 182 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta baudžiamoji atsakomybė už didelės vertės svetimo turto įgijimą panaudojant apgaulę, numatytos naujos, švelnesnės už laisvės atėmimą bausmių rūšys: bauda, laisvės apribojimas ir areštas, taip pat buvo sumažintos maksimalios laisvės atėmimo bausmės ribos ir numatyta maksimali 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Tokiu būdu naujoji BK 182 straipsnio 3 dalies redakcija nuteistojo atžvilgiu laikytina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančia, dėl to, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi ir BPK 362¹ straipsniu, G. R. teisinė padėtis švelnėja, kas sudaro pagrindą peržiūrėti baudžiamąją bylą ir nuteistajam paskirtą bausmę.

9.5. Kaip minėta, 182 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintos kelios bausmės rūšys, todėl analizuojant bausmės švelninimo nuteistajam galimybę būtina atkreipti dėmesį į Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 30 d. nuosprendyje išdėstytus motyvus dėl bausmės paskyrimo. Sprendžiant dėl G. R. paskirtos bausmės, nustatyta, kad jis buvo nuteistas už sunkių ir apysunkių nusikaltimų padarymą. Bylos duomenimis nustatyta, kad jis praeityje neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, vedęs, augina ir išlaiko keturis nepilnamečius vaikus, yra aukštojo išsilavinimo, dirba, po nusikalstamų veikų praėjo ilgas laiko tarpas, naujų nusikaltimų nepadarė, psichiatrijos įstaigose negydytas, į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas. Byloje nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Šių nustatytų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad G. R. už jo padarytą veiką turi būti skiriama laisvės atėmimo bausmė, numatyta įstatymo sankcijoje, kuri savo trukme yra mažesnė nei baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Paskirtoji bausmė subendrinta su už BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos padarymą paskirta bausme, taikant bausmių apėmimo būdą (BK 63 straipsnio 5 dalis). Nustačius pagrindus ir sąlygas bausmės vykdymo atidėjimui, G. R. buvo taikomos BK 75 straipsnio nuostatos. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nuteistajam paskirdamas 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, įvertino bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą. Nuteistasis prašo paskirti jam švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį - baudą, nustatant minimalų jos dydį – 50 MGL, tačiau, teismo vertinimu, tokia bausmė laikytina per švelnia ir ja nebūtų galima pasiekti bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje. Įvertinus visas pirmiau aptartas aplinkybes spręstina, jog nuteistajam paskirtos bausmės rūšis atitinka jo padarytų nusikaltimų pavojingumą, nėra per griežta, ją švelninti nėra pagrindo.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikavimo

10. G. R. buvo nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis pasisavino jo žinioje buvusį UAB „R.“ priklausantį, didelės vertės turtą - iš viso 391 500 Lt (113 386,24 Eur).

10.1. G. R. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios redakcijos BK 183 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Sankcijoje buvo numatyta laisvės atėmimo iki dešimties metų bausmė.

10.2. Įsigaliojus 2023 m. birželio 1 d. BK pakeitimams, pasikeitė BK 183 straipsnis, jį išdėstant taip: 1. Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 4. Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 5. Už šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 6. Už šio straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.

10.3. Naujoji nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusi BK 183 straipsnio redakcija numato baudžiamąją atsakomybę už labai didelės vertės svetimo turto sukčiavimą, kurio vertė viršija 900 MGL. Už šio nusikaltimo padarymą yra numatyta bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Kaip matyti, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu G. R. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl didelės vertės turto – iš viso 391 500 Lt (113 386, 24 Eur) pasisavinimo. Nurodytoji pinigų suma viršija 900 MGL (45 000 Eur), tad ši veika atitinka dabar galiojančią BK 183 straipsnio 3 dalies redakciją. Naujai įsigaliojusi BK 183 straipsnio 3 dalies redakcija nustato švelnesnę atsakomybę, lyginant su nusikaltimo padarymo metu galiojusia BK 183 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) redakcija, nes numato alternatyvią bausmės rūšį - baudą, kurios anksčiau už šį nusikaltimą nebuvo, taip pat numatytos švelnesnės maksimalios laisvės atėmimo bausmės ribos - numatyta maksimali 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Įstatymas, švelninantis nuteistojo padėtį, turi grįžtamąją galią, todėl G. R. nusikalstama veika, numatyta BK 183 straipsnio 2 dalyje (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi redakcija) (dėl 391 500 Lt (113 386,24 Eur) UAB „R.“ priklausančio didelės vertės turto pasisavinimo) perkvalifikuojama į BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Dėl šios priežasties, t. y. perkvalifikavus nusikalstamą veiką, toliau bus sprendžiamas nuteistajai paskirtos bausmės švelninimo klausimas.

10.4. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu G. R. už nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymą buvo paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Tokia bausmė yra mažesnė už ankstesnės redakcijos BK 183 straipsnio 2 dalyje ir dabartinės redakcijos BK 183 straipsnio 3 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Įvertinus šios nutarties 9.5 punkte aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmės rūšis nelaikytina per griežta. Nuteistasis prašo paskirti jam švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį - baudą, nustatant minimalų jos dydį – 50 MGL, tačiau, teismo vertinimu, tokia bausmė laikytina per švelnia ir ja nebūtų galima pasiekti bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje. Taigi, teismas, perkvalifikavęs nusikalstamą veiką, nenustato naujo laisvės atėmimo bausmės dydžio ir nebendrina iš naujo šios bausmės su kitomis bausmėmis.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikavimo

11. G. R. taip pat buvo nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis apgaulingai tvarkė UAB „R.“ buhalterinę apskaitą. Nustatyta, kad nuteistasis, nuo 2010 m. gruodžio 1 d. eidamas UAB „R.“ direktoriaus pareigas, vadovaudamas įmonės veiklai, turėdamas teisę kontroliuoti juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, pažeisdamas įstatyme numatytus reikalavimus, laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 30 d. iki 2011 m. spalio 19 d. davė nurodymą UAB „R.“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei O. Š., nieko nežinojusiai apie nusikalstamą sumanymą, išrašyti dvi UAB „R.“ PVM sąskaitas faktūras: 2011 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. RC Nr. 001 ir 2011 m. spalio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija RC Nr. 002, kuriose nurodyta žinomai melaginga informacija apie neva tai UAB „E.“ atliktas konsultavimo paslaugas, O. Š. pagal G. R. pateiktus duomenis atspausdino dvi UAB „R.“ PVM sąskaitas faktūras: 2011 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. RC Nr. 001 (be parašų) ir 2011 m. spalio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija RC Nr. 002 (kuriomis buvo įformintas UAB „E.“ paslaugų pirkimas už 399 700,00 Lt ir 83 937,00 Lt PVM, iš viso už 483 637,00 Lt), kuriose G. R. pasirašė kaip UAB „R.“ direktorius, po to O. Š., nieko nežinojusi, kad pateiktuose dokumentuose nurodytas ūkinių operacijų turinys neatitinka tikrovės, apskaitė 2011 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. RC Nr. 001 ir 2011 m. spalio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija RC Nr. 002 UAB „R.“ apskaitoje už 2011 m. birželio ir spalio mėnesius, dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011 m. birželio ir spalio mėnesius.

11.1. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios redakcijos BK 222 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija). Už šio nusikaltimo padarymą sankcijoje buvo numatytos alternatyvios baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmės.

11.2. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusios redakcijos BK 222 straipsnis išdėstytas taip: „1. Tas, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, arba netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarydamas labai didelę turtinę žalą valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“

11.3. G. R. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios redakcijos BK 222 straipsnio 1 dalį, ir pagal naujai įsigaliojusį baudžiamąjį įstatymą atitinka BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, tačiau dabartinėje BK 222 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą ir (arba) organizavimą, papildomai numatyta dar viena švelnesnė už laisvės atėmimą bausmių rūšis – laisvės apribojimas, tokiu būdu nuteistojo teisinė padėtis švelnėja, todėl jo veika perkvalifikuotina iš ankstesnės BK 222 straipsnio 1 dalies į dabartinę BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Įvertinus šios nutarties 9.5 punkte aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistajam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė atitinka nuteistojo nusikalstamos veikos pavojingumą, todėl bausmė nekeistina. Pažymėtina ir tai, kad naujos baudžiamojo įstatymo redakcijos įsigaliojimas savaime nesudaro pagrindo švelninti ar kitaip keisti G. R. paskirtos bausmės. Nagrinėjamu atveju, nuteistojo prašymą dėl bausmės švelninimo nagrinėjantis teismas nenustatė pagrindo spręsti, kad nuteistajam pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė dėl baudžiamojo įstatymo pakeitimo turi būti švelninama. Kaip jau buvo minėta, iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusioje BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje taip pat buvo numatytos alternatyvios – baudos, arešto ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės, tačiau baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas G. R. nusprendė skirti būtent griežtesnę sankcijoje numatytą bausmę, o jos dydį nustatė sankcijos ribose, o naujoje BK 222 straipsnio 1 dalies redakcijos sankcijoje numatytas maksimalus laisvės atėmimo bausmės laikotarpis (iki ketverių metų) išliko nepakitęs. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad keisti nuteistajam paskirtą bausmę nėra pagrindo.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 3 dalyje, perkvalifikavimo ir baudžiamosios bylos nutraukimo suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui

12. G. R. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su M. Z., pagamindamas netikrus dokumentus ir juos panaudodamas, tokiu būdu padarant didelės žalos, apgaule UAB „E.“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę - 83 937 Lt (24 309,84 Eur) PVM sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą. Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje nustatyta, jog nuteistojo veikos sudaro logišką grandinę - surašant fiktyvius dokumentus, pasisavinus didelės vertės turtą (pinigus), buvo išvengta turtinių prievolių ir apgaulingai tvarkyta buhalterija.

12.1. Nors 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus baudžiamojo įstatymo pakeitimais BK 300 straipsnis pakeistas nebuvo, nuteistasis G. R. apygardos teismui pateiktame prašyme prašo perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš senos redakcijos BK 300 straipsnio 3 dalies į naujos redakcijos BK 300 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje bylą nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

12.2. Kaip matyti, Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu pripažino G. R. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje, dėl to, kad jis pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudodamas padarė didelės žalos, t. y. pagal minėto straipsnio 3 dalį jis buvo nuteistas nustačius veiką kvalifikuojantį požymį – didelės žalos padarymą. Pažymėtina, jog didelės žalos požymis yra vertinamasis, šis požymis nustatinėjamas kiekvienu konkrečiu atveju atitinkamai įvertinant atsiradusią turtinę ar neturtinę žalą, dokumentų skaičių, jų teisinę reikšmę ir kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-746/2015).

12.3. Nuteistasis G. R. prašo perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš BK 300 straipsnio 3 dalies į BK 300 straipsnio 1 dalį, motyvuodamas tuo, kad BK turi būti aiškinamas ir taikomas sistemiškai. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu, G. R. nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, kvalifikuotos kaip sutaptis. Akivaizdu, kad, G. R. pagaminus netikrus dokumentus ir juos panaudojus, apgaulės būdu UAB „E.“ naudai panaikinta didelės vertės turtinė prievolė sumokėti 83 937 Lt (24 309, 84 Eur) PVM į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju, šios nutarties 9 pastraipoje aprašyta nusikalstama veika – sukčiavimas, buvo perkvalifikuota į BK 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Šios dalies sankcijoje, kaip minėta, numatytos kelios bausmės rūšys – bauda, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki šešerių metų. Tuo tarpu BK 300 straipsnio 3 dalis numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki šešerių metų. Šiuo atveju, remiantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, nors abu nusikaltimai priskirtini apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), maksimalus laisvės atėmimo bausmės dydis už šiuos nusikaltimus taip pat vienodas (šešeri metai), BK 182 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) įtvirtinus kelias alternatyvias bausmės rūšis, ne tik laisvės atėmimą, ši veika pagal įstatymų leidėjo poziciją laikytina mažiau pavojinga nei kvalifikuotas dokumentų klastojimas, numatytas BK 300 straipsnio 3 dalyje, numatantis vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Nagrinėjamu atveju, kvalifikuojant nuteistojo veiksmus pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, kaip padarytus veikiant idealiąja sutaptimi, susidarytų situacija, kuomet dokumentų klastojimas, kuris nagrinėjamu atveju buvo tik priemonė neteisėtam turto įgijimui apgaulės būdu, pagal įstatymo sankcijoje nustatytas bausmės rūšis būtų laikomas pavojingesne veika nei pats sukčiavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 24 d. nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-203-579/2023). Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 24 d. nuosprendyje nurodyta, jog BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytas didelės žalos požymis, įvertinus naują BK redakciją, paprastai turėtų viršyti 900 MGL dydžio sumą. Vilniaus apygardos teismas, nenukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos, sprendžia, jog šiuo atveju nuteistojo G. R. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, turi būti perkvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, kadangi nebuvo nustatyta, jog nuteistojo neteisėtais veiksmais - netikrų dokumentų sukūrimu ir jų panaudojimu būtų buvusi padaryta žala, viršijanti 900 MGL dydį.

12.4. Pažymėtina, jog nuo nuteistojo G. R. padarytos veikos, kvalifikuotos pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir šia nutartimi perkvalifikuotinos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, padarymo yra praėję daugiau nei aštuoneri metai (BK 95 straipsnio 1 dalies b punktas). Suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, baudžiamasis procesas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį G. R. atžvilgiu nutrauktinas.

12.5. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu G. R. paskirtos bausmės pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį subendrintos taikant bausmių apėmimo būdą, po to subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams. Atsižvelgiant į tai, kad G. R. paskirta bausmė pagal BK 300 straipsnio 3 dalį buvo apimta bausmės pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, taip pat atsižvelgiant į tai, nuteistajam paskirtų bausmių dydžiai nekeistini, galutinė bausmė lieka nepakeista. Teikimą nagrinėjantis teismas pažymi, kad G. R. taikytos BK 75 straipsnio nuostatos ir sąlygos perkvalifikavus nusikalstamas veikas nesikeičia.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio 5, 6 dalimis, 364 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo G. R. prašymą dėl nusikalstamų veikų perkvalifikavimo tenkinti iš dalies.

G. R. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikuoti į BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), paskirtos bausmės nekeisti.

G. R. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikuoti į BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), paskirtos bausmės nekeisti.

G. R. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), perkvalifikuoti į BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), paskirtos bausmės nekeisti.

G. R. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija), perkvalifikuoti į BK 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija) ir baudžiamąją bylą G. R. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nutraukti, suėjus BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunktyje numatytam aštuonerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

G. R. paskirtos galutinės subendrintos bausmės nekeisti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.