- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-28
- Bylos Nr.
- I-1874-283/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00377-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Pranckienė, Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- E. G.
- Atsakovas
- Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Advokatai
- Sigitas Žostautas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės, Dalios Pranckienės ir Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. G. skundą dėl administracinio sprendimo panaikinimo atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas E. G. (toliau – ir pareiškėjas, ir E. G.) skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Panevėžio AVPK) Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus specialisto 2018 m. lapkričio 2 d. sprendimą Nr. 18-IL-50-00727-e „Dėl E. G. ginklų paėmimo“ (toliau – ir Sprendimas). E. G. skunde teigė, kad Panevėžio AVPK priimtas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą. E. G. nurodė, jog Sprendimas buvo priimtas, kai Panevėžio AVPK nustatė, jog Kupiškio rajono policijos komisariate (toliau – Kupiškio rajono PK) yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį, įtarus, jog pareiškėjas teisme davė melagingus parodymus. Pareiškėjas akcentavo, kad jam inkriminuojama nusikalstama veika nėra smurtinė, todėl ginklų paėmimas yra per griežta priemonė (b. l. 2-3).
Teismo posėdyje E. G. ir jo atstovas advokatas Sigitas Žostautas, iš esmės remdamiesi skunde išdėstytais argumentais bei motyvais, prašė tenkinti skundą, naujų papildomų paaiškinimų nepateikė.
Atsiliepimas
Panevėžio AVPK apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Panevėžio AVPK atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime nurodė, kad atsakovo atstovas bylos nagrinėjime nedalyvaus.
Panevėžio AVPK, motyvuodamas, kad Sprendimas pagrįstas ir teisėtas, atsiliepimu prašė E. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas teigė, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Ginklų kontrolės įstatymas) 41 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, jog policija ginklus, ginklų priedėlius ir jų dalis paima, kai asmuo nustatyta tvarka įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką ar jam paskirta kardomoji priemonė - suėmimas. Panevėžio AVPK nurodė, kad turimais duomenimis, Kupiškio rajono PK 2018 m. rugpjūčio 3 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 06-2-00167-18, kurioje 2018 m. spalio 30 d. E. G. buvo pareikštas įtarimas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį. Nustačius, kad pareiškėjas įtariamas tyčinės nusikalstamos veikos padarymu, Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus specialistas 2018 m. lapkričio 2 d. pagrįstai nutarė paimti iš E. G. ginklus (b. l. 10-11).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Remiantis administracinės bylos ir E. G. leidimų bylos Nr. L1-0004445, duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas nustatyta tvarka yra įsigijęs lygiavamzdį šautuvą IZH 58, Nr. (duomenys neskelbtini), kal. 16x70/16x70, ir graižtvinį šautuvą REMINGTON 770, Nr. (duomenys neskelbtini), kal. (duomenys neskelbtini).
Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus specialistas 2018 m. lapkričio 2 d. priėmė sprendimą Nr. 18-IL-50-00727-e paimti iš E. G. jo turimus du šaunamuosius ginklus ir jiems skirtus šaudmenis (b. l. 4).
Byloje nagrinėjamas ginklų ir šaudmenų apyvartos teisinių santykių srityje kilęs ginčas dėl policijos įstaigos sprendimo paimti iš asmens jo teisėtai laikomus (nešiojamus) ginklus.
Teisminėje praktikoje, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, suformuotas aiškinimas, kad įstatymų leidėjas, atsižvelgęs į tai, kad ginklai bei šaudmenys kelia pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, siekdamas užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves bei laikydamasis proporcingumo principo, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d., 2013 m. sausio 25 d. nutarimai).
Ginklų, jų priedėlių ir šaudmenų apyvartą, jos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas nustato Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija). Be to, ginčo teisinius santykius reguliuoja ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 1V-693 patvirtintas Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo, tinkamumo naudoti nustatymo, tolesnio jų panaudojimo bei perduotų realizuoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų vertės apskaičiavimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas).
Įstatymų leidėjas Ginklų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtino nuostatą, nustatančią, kad policija ar kitos įstatymų įgaliotos valstybės institucijos ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis paima, kai asmuo įstatymų nustatyta tvarka įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką ar jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Iš esmės analogiško turinio nuostatos, reglamentuojančios ginklų ir šaudmenų paėmimą, kai asmuo nustatyta tvarka įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką ar jam paskirta kardomoji priemonė, įtvirtintos Tvarkos aprašo 35-38 punktuose. Pagal Ginklų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 5 dalį, ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalų paėmimas šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais atvejais yra laikina priemonė – ji taikoma iki ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo arba kardomosios priemonės – suėmimo – asmeniui panaikinimo įstatymų nustatyta tvarka. Tvarkos aprašo 37 punktas nustato, kad nutraukus ikiteisminį tyrimą, panaikinus asmeniui įtarimus, kaltinimus, jeigu nėra priežasčių, dėl kurių leidimas laikyti ar nešiotis ginklą, neterminuotas leidimas gali būti panaikintas, ginklai, šaudmenys grąžinami asmeniui, iš kurio jie paimti. Tačiau tuo atveju, kai yra pagrindas panaikinti asmeniui leidimą laikyti ginklą, leidimą nešiotis ginklą, neterminuotą leidimą, teritorinė policijos įstaiga, panaikinusi leidimą, pasibaigus sprendimo dėl leidimo galiojimo panaikinimo apskundimo terminui ir leidimo neatnaujinus, vadovaudamasi Tvarkos aprašu, ginklus, šaudmenis perduoda realizuoti Ginklų fondui ar Europos fiziniams, juridiniams asmenims, turintiems teisę prekiauti tokios rūšies ginklais, šaudmenimis (Tvarkos aprašo 38 punktas).
Atsižvelgus į Ginklų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 5 dalies nuostatas, sprendžiama, jog policijos įstaigos sprendimas paimti iš asmens ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis ar/ir jų dalis turi būti motyvuotas, taip užtikrinant jo atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam reikalavimui, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės - motyvuotos.
Teismas, remdamasis aukščiau nurodytomis teisės normomis, sprendžia, kad policijos įstaiga, gavusi duomenų, jog asmuo, kuriam yra išduotas leidimas laikyti (nešioti) ginklą bei turintis savo žinioje ginklą ir šaudmenų, yra įstatymų nustatyta tvarka įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką ar jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, privalo nedelsdama iki ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo arba kardomosios priemonės – suėmimo – asmeniui panaikinimo įstatymų nustatyta tvarka paimti ginklą, ginklo priedėlius, šaudmenis ir leidimą. Toks policijos įstaigos administracinis sprendimas privalo būti grindžiamas surinktais objektyviais duomenimis apie asmeniui įstatymų nustatyta tvarka praneštus įtarimus ar kaltinimus padarius tyčinę nusikalstamą veiką ar jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą bei teisės normomis - Ginklų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 41 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 5 dalimi. Teismo vertinimu, policijos įstaigai, sprendžiančiai dėl Ginklų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytos priemonės taikymo, nėra suteikta teisė vertinti asmeniui pareikštų įtarimų, kaltinimų ar taikytos kardomosios priemonės – suėmimo pagrįstumo ir teisėtumo. Policijos įstaiga turi pareigą tik nustatyti, ar egzistuoja aukščiau nurodytoje teisės normoje numatytos sąlygos, kurioms esant, taikomas asmens ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų ar/ir jų dalių paėmimas.
Panevėžio AVPK priimtą Sprendimą grindė faktine aplinkybe, jog E. G., kuriam nustatyta tvarka suteikta teisė laikyti (nešiotis) du šaunamuosius ginklus, Kupiškio rajono PK 2018 m. spalio 30 d. buvo pareikštas įtarimas padarius tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, ir teisės normomis - Ginklų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 5 punktu.
Panevėžio AVPK pateikė duomenis, kurie patvirtina, jog Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus specialistas 2018 m. lapkričio 2 d. nustatyta tvarka patikrino Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis ir nustatė, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 06-2-00167-16, kurioje E. G. 2018 m. spalio 30 d. buvo pareikštas įtarimas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį (b. l. 20). Šiuos duomenis patvirtina paties pareiškėjo pateikti dokumentai – 2018 m. spalio 30 d. Pranešimas apie įtarimą, Nutarimas skirti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b. l. 5-6), atsakovo 2018 m. gruodžio 17 d. parengtas išrašas iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro (b. l. 12) bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys apie Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmuose išnagrinėtą administracinio nusižengimo bylą Nr. II-99-649/2018 (teisminio proceso Nr. 4-26-3-00053-2018-4).
Pagal BK 235 straipsnio 1 dalies dispoziciją, melagingų parodymų apklausiant liudytoju davimas yra tyčinė nusikalstama veika. Teisės teorijoje ir teisminėje praktikoje pateikiamas aiškinimas, kad, BK 235 straipsnio prasme, melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ji iškraipoma arba neigiami realūs egzistuojantys faktai ir nurodomi išgalvoti. BK 235 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų objektyvieji požymiai pasireiškia liudytojo ar nukentėjusiojo melagingų parodymų davimu ikiteisminio tyrimo metu arba teisme. BK 235 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas, darydamas šią nusikalstamą veiką, supranta savo procesinę padėtį, teisinę pareigą duoti tikrovę atitinkančius parodymus, supranta, kad yra įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, ką jis yra patvirtinęs savo parašu apklausos protokole, duoda tikrovės neatitinkančius parodymus ir to nori. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 235 straipsnio 1 dalį nekyla tuo atveju, jei liudytojas ar nukentėjusysis objektyviosios tikrovės neatitinkančius parodymus duoda dėl to, kad pamiršo įvykio aplinkybes, neteisingai jas suprato ir dėl to klydo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutartį byloje Nr. 2K-455/2010, 2017 m. lapkričio 21 d. nutartį byloje Nr. 2K-288-696/2017).
Byloje pateikti dokumentai patvirtina išvadą, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka E. G. 2018 m. spalio 30 d. buvo pranešta apie įtarimą padarius BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytą tyčinę nusikalstamą veiką, t. y. kad jis Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. gegužės 18 d. teismo posėdyje, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už melagingų įrodymų davimą, liudydamas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-99-649/2018, davė melagingus parodymus, siekdamas padėti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išvengti administracinės atsakomybės.
Atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus nustatytų faktinių duomenų visuma leido policijos įstaigai padaryti išvadą, jog yra visos Ginklų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytos sąlygos, sudarančios pagrindą Ginklų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka paimti iš E. G. jo turimus ginklus ir šaudmenis. Vertinama, kad Panevėžio AVPK 2018 m. lapkričio 2 d. priimtas Sprendimas savo turiniu aukštesnės galios teisės aktams neprieštarauja, yra pagrįstas tinkamomis teisės normomis ir objektyviai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl yra teisėtas ir jį naikinti pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo E. G. skundą dėl policijos įstaigos sprendimo paimti ginklus panaikinimo atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regiono apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.