Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė) ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2022 m. liepos 14 d. paduotu atsakovo A. B. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 14 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas A. B. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 14 d. nutarties peržiūrėjimo kasacine tvarka civilinėje byloje pagal trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais UAB „Lankstinys“ ir bankrutavusios UAB „Judringė“ (netiesioginį) ieškinį atsakovams N. M. ir A. B. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – bankrutavusi UAB „Rekosta“.

Kasacinis skundas grindžiamas pagrindais, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punktu – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat remiantis CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktu – skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) yra nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 4 dalies nuostatas, iškreipė žalos sąvoką ir neteisingai nustatė žalos ir neteisėto veiksmo priežastinį teisinį ryšį. Atsakovas pažymi, kad skundžiama nutartimi atlygintinai žalai buvo priskirtos šios sumos: 30 840,53 Eur procesinės palūkanos; 61,41 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos reikalavimas; 443,12 Eur UAB „Palanki situacija“ patvirtintas kreditorinis reikalavimas; 1 448,10 Eur UAB „Eurosrovė“ patvirtintas kreditorinis reikalavimas; 42 813, 95 Eur paties A. B. turimas kreditorinis reikalavimas. Teismas šias sumas skundžiamoje nutartyje įvardijo kaip reikalavimus, kurie yra laikytini susiję priežastiniu ryšiu su įmonės patirta žala dėl savalaikio nesikreipimo dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau jokio detalesnio šį vertinimą patvirtinančio paaiškinimo nepateikė. Atsakovo manymu, byloje nėra ir nebuvo atlikta jokia analizė, kaip ir kada konkrečiai atsirado į atlygintinos žalos dydį įtraukti kreditorių reikalavimai. Be to, atsakovas pažymi, kad paties atsakovo A. B. turimas finansinis reikalavimas negali būti laikomas esantis susijęs priežastiniu teisiniu ryšiu su įmonės kreditorių patiriama žala.

Kasaciniame skunde taip pat pažymima, kad Lietuvos apeliacinis teismas netyrė faktinių bylos aplinkybių ir nevertino atsakovo A. B. išsamiai išdėstytos pozicijos – tokiu būdu padarė esminius CPK 176 straipsnio, 178 straipsnio, 182 straipsnio 2 dalies pažeidimus. Atsakovas paaiškina, kad nebuvo įvertinti atsakovo argumentai, jog nuo tapimo UAB „Judringė“ vadovu momento iki bankroto bylos iškėlimo momento nei bendrovei, nei bendrovės kreditoriams nebuvo padaryta žalos, kadangi atsakovo A. B. vadovavimo UAB „Judringė“ laikotarpiu bendrovės atžvilgiu neatsirado naujų kreditorių.

Atsakovas nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas privalėjo nustatyti kada UAB „Judringė“ vadovu tapęs atsakovas A. B. sužinojo (turėjo sužinoti) apie bendrovės nemokumo faktą, o tokį momentą nustačius, spręsti, kokia buvo bendra išaugusi UAB „Judringė“ skolų suma. Skundžiamoje nutartyje šios esminės aplinkybės nustatinėjamos nebuvo.

Atsakovas taip pat pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė nevertinti baudžiamojoje byloje konstatuotų reikšmingų faktinių aplinkybių. Įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (nuosprendžiu) baudžiamojoje byloje buvo konstatuotas nagrinėjamai bylai reikšmingas faktas, kad net ir pripažįstant A. B. pareigą (šiam tapus bendrovės vadovu) kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, pats savaime tokios pareigos nevykdymas niekaip esmingai neprisidėjo prie UAB „Judringė“ finansinės padėties pokyčių ir jai jokios įtakos nedarė.

Galiausiai, pažymima, kad priimdamas skundžiamą nutartį apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, dėl ko buvo netinkamai įvertintas žalos faktas ir dydis.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde nepakanka nurodyti tik byloje keliamą teisės klausimą, tačiau yra reikalinga pagrįsti ypatingą jo svarbą vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.