Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis sugyventinę, turintis du vaikus (iš kurių vienas yra nepilnametis; tėvystės teisės apribotos), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. G. apgaule įgijo savo naudai svetimą turtą, o būtent: 2023 m. spalio 17 d., apie 17.00 val., naudojant neregistruotą telefono Nr. (duomenys neskelbtini), per programą „Viber“, žinučių pagalba susisiekus su J. A., telefono Nr. +370 *****693, kuri interneto svetainėje www.skelbiu.lt buvo patalpinusi skelbimą apie parduodamą komodą, ir nurodžius melagingas aplinkybes, kad neva norima šį baldą įsigyti, nors iš tiesų to daryti nebuvo planuojama, per programą „Viber“ žinutės pagalba atsiuntus J. A. melagingą nuorodą, kurios pagalba J. A. neva turėtų patvirtinti sandorį, kad daiktas perduotas tarpininkaujant kurjerių tarnybai, o iš tiesų ši nuoroda turėjo aktyvuoti specialią nenustatytą programą, kurios pagalba galima slapta pervesti pinigus tarp bankų sąskaitų, po ko J. A., būdama suklaidinta, savo telefone du kartus iš eilės paspaudė minėtą nuorodą, kuri nuotoliniu būdu internetu aktyvavo minėtą nenustatytą programą, kuri paprašė J. A. įvesti savo programos „Smart ID“ kodus, ką J. A., būdama suklaidinta, du kartus iš eilės ir padarė, dėl ko iš J. A. sąskaitos AB „SEB bankas“, Nr. LT82 7044 **** **** 3830 be J. A. sutikimo ir žinios 2023 m. spalio 17 d., 17.24 val. į M. G. sąskaitą UAB „Paysera LT“ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo be pagrindo pervesti 334 Eur, o 2023 m. spalio 17 d., 17.46 val. į M. G. sąskaitą UAB „Paysera LT“ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo be pagrindo pervesti 490 Eur. Tokiu būdu M. G. apgaule savo naudai įgijo svetimą – J. A. priklausantį turtą, kurio bendra vertė 824 Eur.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. G. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad sakė ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai, kad jis su nagrinėjamu įvykiu nesusijęs, tyrėja jam nieko apie skelbiu.lt nesakė, buvo paklausęs tyrėjos laikotarpio ir jis sutapo su tuo laiku, kai jo Google paskyra buvo nulaužta – ten buvo visi jo duomenys ir slaptažodžiai. Neprisimena tikslios datos, kada buvo nulaužta jo Google paskyra, sakė tyrėjai, kad berods link rudens, apie rugsėjo mėnesį. Google paskyros nulaužimas sutapo su pinigų į jo sąskaitą pervedimu. Jo jaunesnysis vaikas žaisdavo visokius žaidimus ir prisijungdavo su jo paskyra. Anksčiau naudojosi elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), jo visos paskyros buvo sukurtos su šiuo elektroninio pašto adresu. Vėliau pradėjo naudotis (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto adresu. Apie pinigų pervedimą sužinojo tik tada, kai jam apie tai pasakė tyrėja. Jis turėjo daug paskyrų prisidaręs, tik jomis nesinaudojo ir ištrindavo jas. Laikotarpiu 2023 m. spalio 17-18 d. (toliau – ir minėtas laikotarpis) gyveno tuo pačiu adresu, gyveno su sugyventine ir vaikais, kurie ateidavo. Tuo laikotarpiu turėjo ir naudojosi tik telefonu Huawei P 20, nes turėtą kompiuterį vaikas apliejo limonadu. Šiuo metu to telefono nebeturi, nes jis sugedo ir jį išmetė; tiksliai neprisimena, ar jį išmetė, pas jį namuose daug senų telefonų. Telefone naudojosi daugiausiai mobiliuoju ryšiu ir Wi-Fi, pajungta su televizija, kurį jam tiekia „Penki TV“, buvęs „Skynet“. Jis buvo sudaręs sutartį dėl interneto tiekimo, ši sutartis minėtu laikotarpiu galiojo. Tuo laikotarpiu namų internetu galėjo naudotis jo vaikai, kurie kompiuterinius žaidimus žaidė, jo sugyventinė nemoka naudotis internetu, ji tik televiziją žiūrėdavo. Tuo laikotarpiu turėjo banko sąskaitą Swedbank banke, anksčiau yra turėjęs ir SEB banke; turėjo sąskaitą ir Paysera banke, buvo ją atsidaręs per internetą, jam buvo reikalinga banko kortelė. Tuo metu banko kortelių neturėjo, jo visos banko sąskaitos buvo areštuotos, tarp jų ir Swedbank. Paysera banko sąskaitą atsidarė dėl to, kad Swedbank prašė mokesčio už kortelę, dėl to pradėjo ieškoti kur gauti nemokamai, atsidarinėjo ne vieną sąskaitą, jam buvo reikalinga pati banko kortelę, kad galėtų eiti į parduotuvę ir pan., norėjo, kad nereikėtų eiti į banko skyrių. Savo Paysera banko sąskaitomis nesinaudojo, tik Swedbank naudojosi. Prisijungdavo prie Paysera sąskaitos, kaip ir prie kitų sąskaitų. Norint gauti Paysera kortelę, reikėjo susikurti Paysera banke sąskaitą; tam kad susikurti sąskaitą-paskyrą, prašydavo patvirtinti savo tapatybę – reikėjo vaizdo įrašą padaryti arba atvažiuoti į skyrių; jie atidarė sąskaitą ir laukė, kol jis patvirtins savo tapatybę; jis pasakė, kad niekur nevažiuos ir jo paskyra nebuvo patvirtinta, nežino kaip ten iš viso galėjo pinigai ateiti. Jam patvirtinti tapatybės nepavyko. Neprisimena tiksliai, ar siuntė nuotrauką, bet vaizdo įrašo tikrai nesiuntė. Teisiamojo posėdžio metu parodžius nuotrauką (1 t., b. l. 81) nurodė, kad be marškinėlių nuotraukos tikrai nedarė, čia tikrai ne jo; gal tai yra iš jo paskyros nuotrauka; mato, kad nuotraukoje yra jis, bet negali pasakyti kas siuntė šitą nuotrauką. Neprisimena, kad būtų siuntęs tokią nuotrauką, gal ir siuntė, bet jam labai keista, kad neapsirengus būtų tokią nuotrauką padaręs. Gal ir siuntė dokumento kopijas, bet ne vaizdo įrašą, negali tiksliai pasakyti, nes praėję daug laiko ir ne vieną paskyrą buvo susikūręs kituose bankuose. Jis iš galvos buvo išmetęs tą Paysera sąskaitą, nes jam nepatvirtino ir viskas. Kartais gal jungdavosi prie Paysera sąskaitos, tačiau dabar tiksliai to pasakyti negali, bet ne kiekvieną dieną jungdavosi. Jungdavosi per internetą, kaip ir prie daugelio kitų banko paskyrų. Jungiantis prie Paysera banko jam Google išmesdavo automatiškai jo prisijungimo duomenis ir taip jis prisijungdavo. Jo prisijungimo duomenis žinojo tik tai jis pats, jų niekam nėra davęs. Prisijungimo duomenų prie Paysera banko sąskaitos nėra keitęs ir nieko daręs, slaptažodžio nekeitė. Nurodė, kad jis jungdavosi prie visų iš eilės sąskaitų ir peržiūrėdavo ką jose turėjo; turėjo viso gal 10 paskyrų, jas ir tikrindavo; paskutinį kartą į Payserą buvo nuvažiavęs 2024 m., nes antstolis pervedė pinigus į Payserą, o ne Swedbank sąskaitą pinigus, teko aiškintis su antstoliu, kad grąžintų pinigus į Swedbank; tuo metu Paysera sąskaita dar nebuvo uždaryta. Tuo metu kai antstoliai pervedė į Payserą sąskaitą pinigų, joje buvo pinigų, bet jų jis irgi nematė, pareikalavo antstolius pinigus pervesti į Swedbank sąskaitą. Apie pervedimą į Payserą sąskaitą sužinojo susiskambinęs su antstoliu, kuris pasakė, kad prieš porą dienų buvo pervesti pinigai; tai vyko 2024 m. sausį. Be šio minėto karto nėra matęs savo Paysera sąskaitoje pinigų, pas jį niekur jų nebuvo. Nurodė nesuprantantis kodėl turi kažką aiškiai matyti, jeigu jis pinigų nepervedinėjo, koks jam tikslas pervesti pinigus į kažkokias areštuotas sąskaitas, gal nukentėjusioji pati daro kokias machinacijas ir gal pati yra iš Ukrainos. Nurodė, kad antstoliai turi visas prieigas prie visų banko sąskaitų jo vardu, jei areštuoja – areštuoja visas sąskaitas, jie automatiškai visur nurašo pinigus nuo tų sąskaitų, prie kurių turi prieigą. Negalėjo atsakyti kaip nukentėjusiajai pervedus pinigus 17 d., jie buvo „nurašyti“ 18 d. Mano, kad jo Paysera banko sąskaita yra uždaryta, nes jis nepatvirtino savo tapatybės, t. y. bankas ją uždarė, jis pats jos neuždarinėjo. Nurodė neprašęs uždaryti banko sąskaitos. Nežino kaip galėtų pakomentuoti tai, kad minėtu laikotarpiu prie jo Paysera sąskaitos daug kartų buvo jungtasi. Jam niekas neturėjo pervesti tuo laikotarpiu pinigų. Jo Paysera sąskaitos numerio negalėjo niekas žinoti, jis pats jo nežinojo. Taip išeina, kad per programą „Viber“ buvo jungtasi iš jo IP adreso, bet negalėjo pasakyti, kodėl buvo pervesti pinigai; prisimena, kad jis jungėsi, be jo niekas kitas iš jo namų negalėjo to padaryti. Jis savo namų IP adreso nežino. Teisiamojo posėdžio metu parodžius Paysera prisijungimų pateiktus duomenis (1 t., b. l. 116-124) nurodė juos matantis, nežino ką dėl jų gali pakomentuoti. 2023 m. spalio mėnesį nebuvo išvykęs iš Lietuvos. Tai, kad buvo jungtasi ir iš skirtingų IP adresų tik parodžius pastebėjo, jam tai iri yra keista. Nežino ką gali pakomentuoti dėl Ukrainos IP adresų. Draugų Ukrainoje neturi. Neįsivaizduoja kaip taip nutiko, nebent jo duomenis pavogė. Niekas neprašė jo pateikti savo sąskaitos duomenų, jų ir prašant nepateiktų. Buvo kreipęsis į Google dėl paskyros nulaužimo, jam atrašė, bet taip ir neatstatė paskyros. Nežino, ar turi to kreipimosi laišką, įprastai per 30 dienų laiškai el. pašto dėžutėje išsitrina. Ne iš jo pašto buvo pakeistas slaptažodis, jis pats jo nekeitė. Data ir laikas, kuomet buvo pakeistas slaptažodis jam nieko nesako, gal atsistatinėjo slaptažodį ir kaip nors prisijungė; jam pačiam tai yra įdomu. VPN paslaugomis nesinaudoja, tokias programėles tik iš reklamų matęs; kiek žino, tai yra funkcija pakeisti vietą kur randiesi, gali prisijungti taip iš kitos šalies. 2023 m. spalio mėnesį naudojosi tik Messenger programėle bendravimui. J. A. jam nėra žinomas asmuo. Internetu yra pirkęs sūnui telefoną, pirko per savo (duomenys neskelbtini) paskyrą, pirko iš skelbiu.lt, šiuo puslapiu yra naudojęsis 1-2 kartus, tik susitikus gyvai sumokėdavo, daugiau šiuo puslapiu nėra naudojęsis. Savo IT įgūdžius įvardino kaip puikius, jį darbe girdavo, jokių mokslų nebaigęs, bet viską savaime išmoko. Naudojasi paprastomis programomis, dėl to pagalbos neprašo. Naują telefoną įsigijus viską pats susitvarkė (3 t., b. l. 11-18).

Teisiamojo posėdžio metu, apklausiant specialistą, papildomai kaltinamasis M. G. nurodė, kad sakydamas, kad buvo „nulaužta“ jo Google paskyra turėjo omenyje tai, kad dingo jo prisijungimai ir jis nebegalėjo prisijungti prie savo paskyros su savo prisijungimo duomenimis. Jis juos bandė atstatyti, bet jam rašė, kad tokie išvis neegzistuoja. Nurodė dažnai keitęs slaptažodžius, bet pamiršus slaptažodį į elektroninio paštą ateidavo automatiškai kodas, o šiuo atveju absoliučiai niekas neveikė. Prašė įvesti kodą, o kaip jis jį galėjo įvesti, jei neturėjo prisijungimo. Prie Paysera banko jį automatiškai prijunkdavo jungiantis su Google paskyra. Google puslapis viską išsaugodavo slaptažodį, atmintyje išlikdavo visi prisijungimo duomenys. Kiek prisimena, paspausdavo Paysera ir ten jam viską automatiškai išmesdavo. Naudojosi Google Chrome naršykle. Negali tiksliai pasakyti, bet mano, jog turėjo programėlę; iš pradžių per internetą jungėsi, po to per programėlę. Visuomet kur būdavo galima atsisiųsdavo programėlę, nes taip patogiau, tuomet galima programėlę su piršto antspaudu atidaryti. Teisiamojo posėdžio metu, apklausiant liudytoją M. P., kaltinamasis nurodė, kad neatsimena, ar antstolio padėjėjui skambindavo ar rašydavo, tokio nurodyto susirašinėjimo neprisimena, nes daugybę kartų susirašinėdavo. El. pašto adresu (duomenys neskelbtini) naudojasi, tai yra jo dabartinis paštas, tada juo nesinaudojo. Neprisimena datos, kada buvo nulaužta jo Google, tyrėja jam sakė, kada įvyko įvykis ir tas įvykis sutapo su jo Google paskyros nulaužimu. Teisiamojo posėdžio metu paklaustas apie antstolio padėjėjo pagarsintą laišką nurodė, kad nežinojo apie kokius čia pinigus eina kalba, jis jiems skambino ir rašė, sakė nežinantis apie kokius pinigus eina kalba. Jeigu tai yra jo elektroninis paštas, tai reiškia jis ir rašė šį laišką. Banko išrašas, jeigu buvo pridėtas, reiškia jis jį pridėjo, dabar to neatsimena (3 t., b. l. 33-39).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji J. A. nurodė, kad sugalvojo parduoti komodą, kadangi vykdė remonto darbus namuose. Įdėjo skelbimą į „Skelbiu.lt“, prie jo pridėjo keletą nuotraukų ir parašė, jog parduoda komodą su dideliu veidrodžiu. Prie skelbimo buvo nurodytas jos telefono numeris +370 *****693. Skelbimą įkėlė apie pietus ir jį iki 14 val. jau buvo sureaguota. Galėjo tai būti spalio mėnesį, 17 d. Asmuo su ja susisiekė per „Viber“, asmens telefono numerio galas buvo 063. Jos paprašė keleto nuotraukų, ji tą komodą nufotografavo ir nusiuntė tas nuotraukas tam asmeniui. Neprisimena tas asmuo buvo prisistatęs kaip vyras ar moteris, tačiau asmeniui viskas tiko. Prie „Viber“ kontakto duomenų buvo įkelta šeimos nuotrauka; teisiamojo posėdžio metu parodžius nuotrauką (1 t., b. l. 20), nurodė, kad ši nuotrauka, kurioje matoma moteris su vaiku, buvo įkelta pas asmenį, kuris su ja susisiekė dėl komodos. Ji tik banke sužinojo, jog ją apgavo vyras, o ne moteris. Ji realiai telefonu nesikalbėjo su tuo asmeniu, bendravo tik žinutėmis, su vaizdo kamera susiskambinusi nebuvo. Asmuo jai atsiuntė nuorodą ir paaiškino, jog per tą nuorodą reikės prisijungti prie savo banko, tačiau mokėjimą įvykdys ne ji, o tas asmuo. Nuoroda buvo dėl siuntos pristatymo, supakavimo ir išvežimo. Ji klausė asmens kokiu būdu planuoja pasiimti tą komodą ir jai nurodė, kad pirkinį pasiimt kurjeris, atsiuntė įmonės nuotraukas su pakuojamomis siuntomis. Ji pasiskaitė apie tai ir jai jokių įtarimų dėl to nekilo; teisiamojo posėdžio metu parodžius baudžiamojoje byloje esantį tekstą (1 t., b. l. 17) nurodė, kad tai buvo šis tekstas. Jos duomenys buvo reikalingi tam, jog trumpam būtų užšaldyta tam tikra pinigų suma, asmuo paaiškino, kad ta pinigų suma niekur nedings. Suma buvo reikalinga kurjerio įmonei, kad pamatytų, jog viskas vyksta legaliai. Jai dėl to įtarimų jokių nekilo. Kai paspaudė ant nuorodos ir bandė patvirtinti, jai užstrigo telefonas. Ji išjungė telefoną ir dar kartą jį įjungus bandė padaryti tą patį, bet jis vėl užstrigo. Trečią kartą nebebandė, nes galvojo, jog yra problemos su jos telefonu. Pasirodo, jog trečioji suma buvos sustabdyta. Trečią kartą asmuo taip pat bandė sau persivesti pinigus. Žinutėje buvo parašyta, kad už siuntą sumokės asmuo, tačiau ji turi patvirtinti savo tapatybę. Už komodą jai turėjo sumokėti pavedimu. Ji turėjo patvirtinti tą mokėjimą ir ta įmonė jai būtų sumokėjusi. Pirmą kartą ji suvedinėjo savo banko duomenis. Jos telefonas užstrigo tada kai ji suvedė antrąjį patvirtinimo kodą. Antrą kartą ji vėl suvedė savo banko duomenis. Telefonas užstrigo tada, kai ji suvedė kodą. Prieš antrą kartą suvedant duomenis ji netikrino savo banko sąskaitos; patikrino tik po antrojo karto. Trečią kartą vėl bandė jungtis. Banko sąskaitoje buvo rezervuota pinigų suma. Rezervuotą pinigų sumą matė, bet tada galvojo, jog viskas vyksta per įmonę. Savo banko sąskaitoje matė dvi rezervuotas sumas – vieną virš 300 Eur (galėjo būti suma 334 Eur), kitą apie 500 Eur. Abidvi sumos buvo rezervuotos M. G.; ji manė, kad pastarasis yra tos įmonės atstovas. Trečią kartą kai bandė jungtis ji išsigando, kad nebegrįš jai pinigai, toliau nesijungė. Komodos pirkėjas jos klausė apie duomenų suvedimą – vieną kartą jos paklausė ar jai viskas pavyko, į ką ji atrašė, jog ne, jai viskas užstrigo. Dar kartą jam parašė, kad jai nepavyksta nieko suvesti. Jei neklysta, jai tas asmuo nieko ir nebeatrašė. Kai pamatė, jog jos sąskaitoje nėra pinigų, tai tam asmeniui parašė, kad už sukčiavimą gresia baudžiamoji atsakomybė; tą žinutę jis tikrai perskaitė, jo užblokuota nebuvo. Tuomet sulaukė skambučio iš banko, bankas jai nurodė, kad ji pakliuvo į sukčių pinkles, jie užblokavo juos duomenis. Trečią kartą buvo sustabdyta 145 Eur ar 147 Eur suma. Pati ji sumų nesuvesdavo, ji turėjo suvesti tik banko kodą. Tuo metu jos banko sąskaitoje buvo apie 1000 Eur, o gal apie 1200 Eur. Tuo metu naudojosi „Smart ID“. Kai tikrino savo banko sąskaitą, jungėsi per elektroninę bankininkystę. Kai įvykdo kokią nors bankinę operaciją, ji žinučių į savo telefoną negauna. Kai gauna įplaukas, tai tada gauna pranešimus. Nurodė, kad ją suklaidino noras kuo greičiau atsikratyti komoda. Patvirtinus nuorodą, tie pinigai turėjo įkristi per 24 valandas, įkritus pinigams turėjo atvykti kurjeris. Tuo metu galvojo, jog jai nepavyko patvirtinti, dėl to parašė tam asmeniui. Pati bandė po šio įvykio surasti minėtą asmenį – jam bandė skambinti, buvo signalas, tačiau nekėlė telefono. Neteko 825 Eur, šie pinigai jai gražinti nebuvo, bankas jai nieko nepasiūlė. Neatsimena kaip atrodė pati nuoroda, ją paspaudusi atsidūrė DHL langelyje. Tame puslapyje buvo atitinkamos eilutės, kur reikėjo suvesti tuos duomenis. Puslapyje buvo specialios eilutės, kur reikėjo tuos duomenis suvesti. Buvo patvirtinimo langelis, suma buvo parašyta langelio viršuje. Ji to asmens neklausė kokia suma bus įšaldyta, galvojo, jog tai bus 10-20 Eur. Komodą pardavinėjo už 150 Eur. Vėliau komodą pardavė. Patikslino 2024 m. spalio 24 d. pareikštą civilinį ieškinį, nurodydama, kad civilinio ieškinio suma yra 824 Eur – tokia pinigų suma buvo iš jos paimta (2 t., b. l. 73-76).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas – antstolio padėjėjas M. P. nurodė, kad kai yra areštuojamos banko sąskaitos, areštas automatiškai galioja visoms naujoms atidarytoms sąskaitoms. Antstolio niekas apie naują sąskaitą neinformuoja, bet patikrinus sąskaitas, automatiškai užsideda areštas, o antstolis mato pažymėtą sąskaitą kaip naują. Dėl šių taisyklių taikymo priklauso tai, ar bankas yra prisijungęs prie „Plays“ sistemos. Paysera bankas yra prisijungęs prie šios sistemos, dėl to sąskaitoms šiame banke areštas galioja automatiškai. Tokiose sąskaitose esančios piniginės lėšos yra rezervuojamos ir lieka skolininko sąskaitoje, jis jų ,,judinti“ negali. Nežino ar būna kokių nors techninių kliūčių, tačiau šiaip neturėtų leisti pinigų pervesti. Nurodė, kad kaltinamojo sąskaitoje patekusių pinigų kilmės jie nemato, kai pinigai yra gaunami. Skolininkas turi teisę per keturiolika dienų kreiptis į antstolį, nurodant, kad lėšos negalėjo būti nuskaitytos, t. y. kurių antstolis pagal kilmę negalėjo nuskaityti ir nukreipti išieškojimui. Šiuo atveju tokių duomenų skolininkas jiems neatsiuntė. Peržiūrėjo vykdomąsias bylas, pats nurašymas įvyko 2023 m. spalio 18 d. 9:31 val. ir jų kontoroje iš M. G. elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) buvo gautas elektroninis laiškas, kuriame nurodyta ,,Laba diena, pervedėme pinigėlius“. Taip pat laiške buvo nurodytas asmens kodas ir vardas pavardė M. G. Nurodė, kad mato jog yra iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į elektroninį paštą a.puodziukiene@antstoliai.lt 2023 m. lapkričio 25 d. 21:57 val. atsiųstas el. laiškas, kuriame nurodytas tekstas ,,Kodėl skola nemažėja“, nurodytas asmens kodas ir prikabintas priedas, kaip supranta – lėšų nuskaitymas 805,64 Eur. Su M. G. buvo daug susirašinėjama el. paštu, jie pastoviai bendraudavo telefonu dėl vykdomųjų bylų, jie realizavo turtą, t. y. butą. M. G. bendravo su jais dvejais el. pašto adresais, t. y. šis, esantis persiųstuose laiškuose ir kitas – iš (duomenys neskelbtini), paskutinis laiškas gautas 2023 m. rugpjūčio 23 d., iš (duomenys neskelbtini) pirmas gautas laiškas 2023 m. spalio 18 d. M. G. buvo žinoma apie banko sąskaitų areštą, nes nuolat su juo buvo bendraujama ir asmuo tikrai matė, kad yra uždėtas areštas. Asmuo pastoviai užklausdavo, kodėl sumos yra padidėjusios. 2023 m. spalio 18 d. lėšų nurašymas buvo automatinis ir tą dieną buvo gautas el. laiškas „Jums pervesta pinigėlių“. Laiškas iš M. G. „kodėl skola nemažėja“ buvo gautas lapkričio 25 d. Iki šio nurašymo iš M. G. sąskaitos yra buvusių nurašymų, pirmas nurašymas įvyko 2022 m. balandžio 25 d. Swedbank. Be šio nagrinėjamo atvejo, kiek mato iš finansinių duomenų, daugiau lėšų nebuvo nurašyta. Iš Payseros banko tik 2023 m. spalio 18 d. buvo pervesta 805,64 Eur (3 t., b. l. 33-39).

Teisiamojo posėdžio metu specialistas Arūnas Urbanavičius nurodė, kad kiekvienas įrenginys turi IP adresą ir jie tarpusavyje komunikuoja tokiu būdu, kad jie žinotų kur siųsti informaciją iš vieno įrenginio į kitą. IP adresą turi kiekvienas įrenginys, t. y. telefonas, kompiuteris. IP adresas nesiskiria priklausomai nuo to, jungiamasi per telefoną ar kompiuterį. IP adreso sudarymo principas ir pats IP adresas skiriais priklausomai nuo šalies ir vietovės. Iš IP adreso galima nustatyti iš kokios šalies yra jungiamasi, yra internete viešai prieinami puslapiai kur galima tai pasitikrinti, t. y. viešai prieinama informacija. IP adresas jungiantis iš to pačio įrenginio gali keistis. Šiaip dinaminiai IP adresai keičiasi interneto operatoriaus tiekėjas, priskiria tuo metu besijungiant. Jeigu jungiamasi iš to paties interneto ryšio tiekėjo bei to paties įrenginio, gali keistis IP adresas. Parastai jeigu žmogus jungiasi su tuo pačiu įrenginiu jam interneto tiekėjas priskiria IP adresą. Norint nustatyti tiksliai kas tuo metu naudojosi IP adresu, reiktų žinoti ir tikslų laiką, kad interneto tiekėjas pasakytų kas tiksliai naudojosi IP adresu. Vienas iš būdų keisti pačiam vartotojui savo įrenginio IP adresą yra per VPN. VPN yra trumpinys iš anglų kalbos virtual private network, t. y. virtualus privatus tinklas, per kurį prisijungus, vėliau jungiamasi kitu IP adresu. Atsisiunčiant programėlę per kurią prisijungiama prie kažkokio virtualaus tinklo ir iš jo turimas IP keičiamas į kitą. Vartotojas gali pasirinkti šalį per VPN, pagal tai jam duodamas IP. VPN yra prieinama viešai, yra mokama ir nemokama versijos. Tuo pačiu laikotarpiu jungiantis iš to paties įrenginio galima kelis kartus naudojantis VPN pakeisti IP adresus. Nurodė, kad bendrai Google paskyros nulaužimas tai yra duomenų pasisavinimas iš Google paskyros – tai tas pats, kaip būtų paimta banko kortelė, bet turi turėti slaptažodį ir ID elektroninio pašto adresą, su kurio yra prisijungiama. Nurodė, kad galima kelti versiją, jog duomenys buvo pavogti, tačiau taip pat galima kelti versiją, jog buvo pamirštas slaptažodis, neteisingai įvestas – vien tai, kad negalima prisijungti prie paskyros, neleidžia teigti, kad paskyra buvo nulaužta. Nežino kokiais būdais reikia jungtis prie Paysera banko, tačiau kiek pačiam teko jungtis prie kitų bankų, niekada neteko naudoti Google paskyros. Interneto naršyklė turi savyje galimybę jungiantis prie tam tikrų tinklapių, suvedus vartotojo vardą ir slaptažodį, dažniausiai yra galimybė išsisaugoti duomenis. Google nėra interneto naršyklė, tai įmonės pavadinimas ar paieškos variklis, tačiau pasiekti Paysera ar kažkokį interneto puslapį reikia atidaryti kažkokią naršyklę. Google yra produktas, o naršyklė Google chrome. Pasisavinus Google duomenis pasisavinami ir Google chrome duomenys, tačiau jis nėra to testavęs ir to daręs. Jam neteko girdėti, kad prie vieno vartotojo veiktų du slaptažodžiai, tik vienas slaptažodis būna pagal vartotojo vardą. Jungiantis per programėlę, nežino kur yra saugomi programėlės duomenys, gal pačioje programėlėje, tai individualu (3 t., b. l. 33-39).

2023 m. spalio 18 d. nukentėjusiosios J. A. pareiškime apie įvykį nurodyta, kad per internetinį puslapį www.skelbiu.lt pateikė skelbimą, jog parduoda komodą. Per programą „Viber“ sulaukė žinutės, kad domina. Pirkėjas apsimetėlis pasiūlė atsiųsti „DHL“ kurjerius, tik jai reiks patvirtinti per savo banką. Atsiuntė nuotraukas, o po to nuorodą. Atrodė patikima. Paspaudus nuorodą, reikėjo suvesti banko identifikavimo kodą ir PIN kodus. Ir taip pervedė 2 kartus jiems pinigų. Šiandien sulaukė skambučio iš savo banko „SEB“. Jie patvirtino jos nuogąstavimą, kad ją apvogė. Įvykio data arba laikotarpis – 2023 m. spalio 17 d., 18.00 val. Įvykio vieta – elektroninėje erdvėje, programa „Viber“. Žala 834 Eur. Prie pareiškimo pridėtos susirašinėjimo per programą „Viber“ ekrano nuotraukos (1 t., b. l. 7-20).

2024 m. liepos 4 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo atlikta nukentėjusiosios J. A. pateiktų ekrano nuotraukų apžiūra. Apžiūrėta nuotrauka, pavadinimu „Screenshot_20231018_125917_Viber“. Nuotraukos viršuje matosi telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Tuomet matomas susirašinėjimas: Sveiki, jūsų skelbimas aktyvus? https://m.skelbiu.lt/skelbimai /kosmetikos-staliukas-su-dideliu-veidrodziu-ir-kede-71239688.html; Sveiki, taip; Ar yra kokių nors trūkumų, kurių nepaminėjote savo skelbime? Ji kamputyje stovi nelabai naudojama atsiusiu foto daugiau is visu pusiu. Jeigu norite?; Gerai, lauksiu foto. Ačiū“. Apžiūrima nuotrauka, pavadinimu „Screenshot_20231018_125953_Viber“. Nuotraukos viršuje matosi telefono Nr. +(duomenys neskelbtini). Tuomet matomas susirašinėjimas: Gerai tinka, jei užsakysiu ir sumokėsiu už kurjerį Dhl, ar galėsite išsiųsti siuntinį per kurjerį?Ar anksčiau naudojotės dhl kurjerių paslaugomis? Siuntinys bus apdraustas. Aš esu iš (duomenys neskelbtini); Neesu susidurusi su kurjeriu paslaugomis; Dabar galiu paaiškinti, kaip siųsti siuntinį per Dhl kurjerį. Apžiūrima nuotrauka, pavadinimu „Screenshot_20231018_125957_Viber“. Nuotraukos viršuje matosi telefono Nr. +(duomenys neskelbtini). Tuomet matomas susirašinėjimas: Tai paprasta Aš moku už pristatymą ir prekes. Pervesiu pinigus per Dhl ir jums bus pateikta nuoroda į mano užsakymą, naudodamiesi šia nuoroda gausite pinigus į savo banko sąskaitą. Kai pinigai bus pervesti į jūsų banko kortelę, kurjeris paskambins. Apžiūrima nuotrauka, pavadinimu „Screenshot_20231018_130006_Viber“. Nuotraukos viršuje matosi telefono Nr. +(duomenys neskelbtini). Tuomet matomas susirašinėjimas: Tai paprasta Aš moku už pristatymą ir prekes. Pervesiu pinigus per Dhl ir jums bus pateikta nuoroda į mano užsakymą, naudodamiesi šia nuoroda gausite pinigus į savo banko sąskaitą. Kai pinigai bus pervesti į jūsų banko kortelę, kurjeris paskambins jums ir suteiks išsamią informaciją, kurjeris paims siuntą jūsų nurodytu adresu. Kad siuntinys nebūtų pažeistas, kurjeris komodą apvynios specialia plėvele; Kaip suprantu mums reiktu isardyti bent i 2 dalis (jeigu dalinsis) ir jus uzsakot kurjerius, kad atvyktu, isnestu ir Jums pristatytu?; Taip, jei galite išardyti komodą į dvi dalis. Du kurjeriai patys pakraus komodą. Apžiūrima nuotrauka, pavadinimu „Screenshot_20231018_130018_Viber“. Nuotraukos viršuje matosi telefono Nr. +(duomenys neskelbtini). Tuomet matomas susirašinėjimas: Grisiu namo- su vyru isisiaiskinsiu ar issiardo i 2 dalis parasysiu jums uz poros valandeliu; Ok; Vyras sako kad galima isardyti i 2 dalis: veidrodis atskirai ir kita dalis su stalciukais atskirai. + kedute; Ar mums reiks kazkaip supakuoti? Kurjeris komodą apsaugos specialia plėvele; Tai tuomet viskas tinka; Jei sutinkate, atsiųskite man savo adres...; Taip, tuoj parasysiu; Ok. Apžiūrima nuotrauka, pavadinimu „Screenshot_20231018_130029_Viber“. Nuotraukos viršuje matosi telefono Nr. +(duomenys neskelbtini). Tuomet matomas susirašinėjimas: Ok; (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), +370 *****693, (duomenys neskelbtini)@gmail.com; Gerai, 5 min, as sumokėsiu už prekę, ir užpildysiu ta ka reikia kurjeriui. Apžiūrima nuotrauka, pavadinimu „Screenshot_20231018_130051_Viber“. Nuotraukos viršuje matosi telefono Nr. +(duomenys neskelbtini). Tuomet matomas susirašinėjimas: Ar pavyko gauti pinigų?; Ne, 2k jungiausi – nieko; Labas rytas, kodel as negavau jokio patvirtinancio laisko? Už žmonių apgaudinėjimus yra baudžiamasis kodeksas (1 t., b. l. 158-161).

2024 m. vasario 1 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad atlikta AB „SEB bankas“ pateiktos medžiagos, susijusios su J. A. banko sąskaita, apžiūra. Jos metu nustatyta, kad:

2023 m. spalio 17 d. atliktas 334 Eur pavedimas (europinis mokėjimas) į M. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Mokėjimo paskirtis – Perdavimas draugui. Operacijos Nr. RD192896214.

2023 m. spalio 17 d. atliktas 490 Eur pavedimas (europinis mokėjimas) į M. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Mokėjimo paskirtis – Perdavimas draugui. Operacijos Nr. RD192898332 (1 t., b. l. 62-64).

2024 m. sausio 30 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo atlikta UAB „Paysera LT“ pateiktos medžiagos apie M. G. banko sąskaitą apžiūra. Jos metu nustatyta, kad:

2023 m. spalio 17 d., 17:24:03 val. į sąskaitą gautas 334 Eur pavedimas iš mokėtojo A. J. (Nr. LT82 7044 **** **** 3830). Mokėjimo paskirtis – „Perdavimas draugui“. Operacijos ID kodas – 657952547.

2023 m. spalio 17 d., 17:46:39 val. į sąskaitą gautas 490 Eur sumos pavedimas iš mokėtojo A. J. (Nr. LT82 7044 **** **** 3830). Mokėjimo paskirtis – „Perdavimas draugui“. Operacijos ID kodas – 657957169.

2023 m. spalio 18 d., 09:31:15 val. iš sąskaitos atliktas 805,64 Eur pervedimas gavėjai Antstolei Aurelijai Puodžiukienei ((duomenys neskelbtini)). Mokėjimo paskirtis – „0173/22/00108“. Operacijos ID kodas – 658037289.

Prie sąskaitos buvo jungiamasi iš IP adreso (duomenys neskelbtini): 2023 m. spalio 16 d., 17:41:33; 2023 m. spalio 16 d., 17:43:00; 2023 m. spalio 16 d., 17:46:04; 2023 m. spalio 16 d., 17:48:32; 2023 m. spalio 17 d., 16:54:54; 2023 m. spalio 17 d., 16:54:59; 2023 m. spalio 17 d., 17:38:03; 2023 m. spalio 17 d. 17:38:06; 2023 m. spalio 17 d., 17:41:55; 2023 m. spalio 17 d., 17:46:24; 2023 m. spalio 17 d., 17:48:01; 2023 m. spalio 17 d., 17:53:21; 2023 m. spalio 17 d., 17:56:22; 2023 m. spalio 17 d., 18:52:55; 2023 m. spalio 18 d., 09:30:30; 2023 m. spalio 18 d., 09:55:04; 2023 m. spalio 18 d., 14:27:06 (1 t., b. l. 98-100).

2024 m. balandžio 20 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad atlikta UAB „Paysera LT“ pateiktos papildomos medžiagos apie M. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra. Jos metu nustatyta, kad sąskaita atidaryta ir uždaryta jungiantis iš IP adreso (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 132-135).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2024 m. liepos 11 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad telefono Nr. +(duomenys neskelbtini) priklauso išankstinio apmokėjimo sistemai (UAB „Bitė Lietuva“; „Labas“) (1 t., b. l. 164).

2024 m. balandžio 25 d. UAB „Penkių kontinentų komunikacijų centras“ pateiktoje informacijoje nurodyta, kad IP adreso (duomenys neskelbtini) naudotojas – M. G., adresas – (duomenys neskelbtini), telefono Nr. +(duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 152-153).

2024 m. liepos 17 d. antstolės Aurelijos Puodžiukienės rašte Nr.S-24-173-123 dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad jame nurodytos vykdomosios bylos, kurių pagrindu iš M. G. buvo vykdomas piniginių lėšų išieškojimas. 2023 m. lapkričio 29 d. įvyko varžytinės, kuriose parduotas M. G. butas, esantis (duomenys neskelbtini). Po varžytinių vykdomosios bylos laikomos visiškai įvykdytomis (1 t., b. l. 170-175).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjos 2025 m. sausio 28 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą ir jo metu bendraujant su M. G. nekilo abejonių dėl jo psichinės būklės, kadangi į klausimus atsakinėjo rišliai, nors iš išvaizdos matėsi, kad galimai jis nuolat vartoja alkoholį. Kadangi su M. G. buvo kalbėta ir gyvai, ir telefonu, dėl jo klausos abejonių taip pat nekilo (2 t., b. l. 146).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Byloje esantys kaltinamojo, nukentėjusiosios, specialisto bei liudytojo paaiškinimai teisme, taip pat ekrano nuotraukos iš nukentėjusiosios telefono, susirašinėjimo per „Viber“ programėlę duomenys, išrašai iš AB „SEB bankas“ ir UAB „Paysera LT“ banko sąskaitų, prisijungimo prie bankų sąskaitų duomenys, jų apžiūros protokoluose, antstolės Aurelijos Puodžiukienės, UAB „Penkių kontinentų komunikacijų centras“ pateiktuose duomenyse ir kituose rašytiniuose dokumentuose užfiksuoti duomenys pripažintini įrodymais bei vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma. Tuo tarpu kaltinamojo bei nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018, 2K-5-719/2022, 2K-21-697/2024).

BK 182 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalimi, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, kurio vertė viršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumos. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina dvi veikos – apgaulės panaudojimas ir svetimo turto įgijimas. Esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis jį neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant įgyti (užvaldyti) svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-488/2014, 2K-43-387/2022). Aptariama nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia.

Nagrinėjamu atveju byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad nukentėjusiosios J. A. atžvilgiu, jai inicijuojant piniginių lėšų pervedimą į kaltinamojo sąskaitą, buvo panaudota apgaulė. Bylos duomenimis, per programą „Viber“ žinutėmis susisiekus su nukentėjusiąja ir melagingai nurodžius, kad neva planuojama įsigyti komodą, apie kurios pardavimą nukentėjusioji buvo patalpinusi skelbimą interneto tinklalapyje www.skelbiu.lt, ir po to žinute atsiuntus J. A. melagingą nuorodą (pagal kurią nukentėjusioji neva turėjo patvirtinti, kad parduodamas daiktas (komoda) bus perduotas tariamam pirkėjui per kurjerių tarnybai, nors iš tikrųjų ši nuoroda aktyvavo specialią nenustatytą programą, kurios pagalba galima slapta pervesti pinigus tarp bankų sąskaitų), nukentėjusioji J. A., būdama suklaidinta, be jos žinios ir sutikimo, aktyvavus nuorodą ir du kartus įvedus savo „Smart ID“ programos kodus, iš savo sąskaitos Nr. LT82 7044 **** **** 3830, esančios AB „SEB bankas“, 2023 m. spalio 17 d., 17.24 val. pervedė į kaltinamojo M. G. sąskaitą UAB „Paysera LT“ Nr. (duomenys neskelbtini) 334 Eur, o 2023 m. spalio 17 d., 17.46 val. – 490 Eur; iš viso 824 Eur, nukentėjusiajai net nesuprantant, kad ji realiai atlieka piniginių lėšų pervedimo operacijas.

Šias teismo nustatytas aplinkybes, visų pirma, patvirtina nukentėjusiosios J. A. paaiškinimai teisme, kurie sutampa su jos parodymais ikiteisminio tyrimo metu bei pareiškime nurodytais duomenimis, taip pat kitais byloje esančiais įrodymais, iš kurių nustatyta, jog nukentėjusioji pati neinicijavo ir neatliko mokėjimo pavedimų į kaltinamojo M. G. sąskaitą, esančią UAB „Paysera LT“ banke; ji manė ir suprato, kad suvesdama Smart ID programos kodus, tokiu būdu patvirtina parduodamos komodos pristatymą pirkėjui per kurjerių tarnybą „DHL“; tai, jog buvo apgauta, suprato, sulauksi skambučio iš banko. Minėtas susirašinėjimas su tariamu komodos pirkėju bei detali apgaulės schema (būdas) yra užfiksuoti nukentėjusiosios pateiktose susirašinėjimo per „Viber“ programėlę telefono ekrano nuotraukose. Tai, jog nukentėjusiosios 824 Eur piniginės lėšos šiais dviem mokėjimų pavedimais buvo pervestos iš nukentėjusiosios banko sąskaitos Nr. LT82 7044 **** **** 3830, esančios AB „SEB bankas“ į kaltinamojo UAB „Paysera LT“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina pateikti minėtų bankų sąskaitų išrašai. Taigi byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog iš nukentėjusioji apgaulės būdu buvo įgytos jos piniginės lėšos – 824 Eur.

Kaltinamasis M. G. savo kaltės nepripažino, nurodė, jog jis nėra susijęs su nagrinėjamu įvykiu ir iki buvo pakviestas į apklausą pas tyrėją, nežinojo apie į jo UAB „Paysera LT“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiosios pervestas pinigines lėšas. Minėtus kaltinamojo paaiškinimus paneigia byloje surinktų įrodymų visuma. Visų pirma, UAB „Paysera LT“ pateikti duomenys apie prisijungimą prie sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bei šių duomenų apžiūros protokolas. Iš minėtų duomenų matyti, kad 2023 m. spalio 17 d., laikotarpiu nuo 16.54 iki 17.56 (t. y. laikotarpiu, kuomet nukentėjusioji 17.24 val. ir 17.46 val. atliko du mokėjimo pavedimus) buvo nuolat jungiamasi prie minėtos sąskaitos iš kaltinamojo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), UAB „Penkių kontinentų komunikacijų centras“ priskirto IP adreso (duomenys neskelbtini), iš kurio jungiantis pagal UAB „Paysera LT“ pateiktus duomenis buvo atidaryta ir uždaryta kaltinamojo sąskaita. Pats kaltinamasis teisme nurodė, kad jis niekam nebuvo davęs savo prisijungimo prie UAB „Paysera LT“ sąskaitos duomenų. Be to, atidarant šią sąskaitą, pagal UAB „Paysera LT“ pateiktus duomenis, buvo atsiųsta kaltinamojo paso kopija bei foto nuotrauka tapatybei nustatyti, kurie sutampa su kaltinamojo duomenimis. Nors kaltinamasis neigė siuntęs šiuos duomenis, jo paaiškinimus paneigia UAB „Paysera LT“ pateikti duomenys. Svarbu ir tai, kad kaltinamasis iš esmės neneigia, jog būtent jis pats internetu atidarė ir uždarė minėtą sąskaitą. Įvertinęs šių įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad niekas kitas negalėjo bylai aktualiu laikotarpiu jungtis prie kaltinamojo sąskaitos, tik pats kaltinamasis.

Be to, tai, jog kaltinamasis žinojo, kad į jo UAB „Paysera LT“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusioji pervedė pinigines lėšas, patvirtina antstolės Aurelijos Puodžiukienės bei liudytojo – antstolio padėjėjo M. P. paaiškinimai teisme bei atsiųsti papildomi duomenys. Iš minėtų įrodymų nustatyta, kad kaltinamasis kitą dieną po to, kai nukentėjusioji į jo UAB „Paysera LT“ sąskaitą pervedė pinigines lėšas, iš savo asmeninio elektroninio pašto, kurį patvirtino naudojęs, 2023 m. spalio 18 d., 14.33 val. siuntė laišką antstolei Aurelijai Puodžiukienei, nurodydamas savo asmens kodą ir tai, kad antstolei yra pervesta pinigų, o 2023 m. lapkričio 25 d. iš to paties elektroninio pašto siųstame laiške, nurodydamas savo asmens kodą, teiravosi, kodėl nemažėja skola, persiųsdamas antstolei 2023 m. spalio 18 d. siųstą elektroninį laišką. Prie šio elektroninio laiško buvo pridėtas priedas dėl 805,64 Eur lėšų nuskaitymo vykdomojoje byloje Nr. 0173/22/00108. Liudytojo M. P. teigimu, vykdant skolos išieškojimą, antstolei iš kaltinamojo UAB „Paysera LT“ banko sąskaitos 2023 m. spalio 18 d. buvo pervesti 805,64 Eur; su kaltinamuoju buvo nuolat bendraujama dvejais elektroninio pašto adresais ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), kuriuos abu kaltinamasis teisme nurodė kaip savo elektroninio pašto adresus. Taigi kaltinamasis žinojo, kad 2023 m. spalio 17 d. į jo UAB „Paysera LT“ banko sąskaitą nukentėjusioji pervedė pinigines lėšas ir siekė jas kuo greičiau panaudoti vykdomojoje byloje.

Minėtos teismo nustatytos aplinkybės, patvirtintos byloje esančių įrodymų, kurie sutampa tarpusavyje ir papildo vienas kitą, visuma paneigia kaltinamojo nurodytas aplinkybes, kad jis apie nukentėjusiosios pinginių lėšų pervedimą į jo sąskaitą nieko nežinojo ir šia sąskaita nesinaudojo. Dėl to kaltinamojo argumentai, kad prieš pat nagrinėjamą įvykį buvo „nulaužta“, t. y. pasisavinta, jo Google paskyra (prisijungimo duomenys) ir kitas asmuo galėjo pasinaudoti jo duomenimis, yra nepagrįsti. Tai, kad pagal UAB „Paysera LT“ pateiktus duomenis, prie kaltinamojo sąskaitos (paskyros) bylai aktualiu laikotarpiu buvo jungiamasi ne tik iš kaltinamojo gyvenamosios vietos ir jo naudoto IP adreso, bet ir iš kito IP adreso, taip pat nepaneigia aukščiau nurodytų teismo išvadų, kadangi iš UAB „Paysera LT“ pateiktų duomenų matyti, jog šiuo laikotarpiu intensyviai jungiantis iš skirtingų IP adresų, buvo keičiamas prisijungimo slaptažodis, tačiau tai nesutrukdė kaltinamajam pakartotinai prisijungti prie šios sąskaitos paskyros bei galiausiai uždaryti šią sąskaitą. Minėti duomenys sudaro pagrindo išvadai, kad kaltinamasis žinojo apie slaptažodžio pakeitimą bei naujus prisijungimo duomenis. Atkreiptinas dėmesys, jog bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas specialistas Arūnas Urbanavičius paaiškino, kad IP adresą turi kiekvienas įrenginys. Vadinasi, jungiantis iš skirtingų įrenginių, nustatomi skirtingi IP adresai ir tuo atveju, jeigu įrenginiai yra toje pačioje vietoje. Specialistas taip pat nurodė, kad netgi jungiantis iš to paties interneto ryšio tiekėjo ir to pačio įrenginio gali keistis IP adresas. Be to, iš specialisto paaiškinimų nustatyta, jog ir pats vartotojas gali pakeisti įrenginio IP adresą, jeigu jungiasi, pavyzdžiui, per VPN (virtualų privatų tinklą). Tuo tarpu kaltinamasis apklausos teisme metu nurodė, kad savo informacinių technologijų įgūdžius jis įvardina kaip puikius, jį darbe dėl to girdavo, viską yra išmokęs pats savaime, moka sutvarkyti (pasijungti, konfigūruoti) naują telefoną, parsisiųsti ir naudotis programomis, pagalbos šioje srityje jam nereikia.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog šioje byloje įrodyta, kad kaltinamasis M. G., veikdamas tiesiogine tyčia, apgaule savo naudai įgijo svetimą – J. A. priklausantį turtą, kurio bendra vertė 824 Eur. Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad M. G. veiksmuose nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, jo kaltė byloje įrodyta visiškai. Nors kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad su nukentėjusiąja, naudojant programą „Viber“, buvo susisiekta 2013 m. (o ne 2023 m.) spalio 17 d., iš visų byloje esančių įrodymų nustatyta, jog minėti veiksmai buvo atlikti 2023 m. spalio 17 d. Dėl to pripažintina (tai patvirtino ir prokuroras), kad kaltinime buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida, kuri iš esmės nekeičia kaltinimo esmės bei turinio.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. G., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą – padarytas vienas, baigtas, tyčinis, nesunkus nusikaltimas, panaudojant apgaulę, pasitelkus informacines technologijas, buvo įgytas 824 Eur vertės nukentėjusiosios turtas, nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia; nukentėjusiajai padaryta žala nėra atlyginta. Atsižvelgtina ir į tai, jog kaltinamasis M. G. yra brandaus, darbingo amžiaus, šiuo metu oficialiai nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, turintis pastovią gyvenamąją vietą, nevedęs, bet turintis ilgametę sugyventinę, su kuria turi du vaikus, iš kurių vienas yra nepilnametis (tėvystės teisės apribotos). Taip pat, įvertintina tai, jog M. G. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis M. G. neteistas (teistumas išnykęs), praeityje yra baustas administracine tvarka (1 metų laikotarpiu nebaustas administracine tvarka).

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo keliamas klausimas dėl tikslingumo skirti kaltinamajam M. G. ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę, kadangi gautais VšĮ „Šeškinės poliklinika“ duomenimis buvo nustatyta, kad kaltinamajam nustatytas vidutinis sunkus (dešinės ausies) ir sunkus (kairės ausies) klausos netekimo laipsnis (dėl ko geras žodinis bendravimas su kaltinamuoju galimas tik su klausos aparatais) bei nurodyta susijusi diagnozė: (duomenys neskelbtini). Vėliau pateiktojo pažymoje (išvadoje) M. G. nurodyta diagnozė – pacientui diagnozuotas suvokiamojo tipo AD – yra klausos, o ne psichikos sveikatos sutrikimas. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 7 d. nutartimi nutarta neskirti ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės. Be to, VšĮ „Respublikinio priklausomybės ligų centro“, VšĮ „Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės“, VšĮ „Šeškinės poliklinikos“, VšĮ „Antakalnio poliklinikos“ bei VšĮ „Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro“ kaltinamasis M. G. dėl psichikos sveikatos sutrikimų ar priklausomybės ligų šiose gydymo įstaigose negydytas.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam M. G. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, taip pat aukščiau išdėstytas jį charakterizuojančias aplinkybes bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (tarp jų – kaltinamasis nepripažino savo kaltės, nusikalstama veika padaryta žala nėra atlyginta, kaltinamasis nuo 2021 m. kovo 24 d. oficialiai nedirba, neturi pastovaus, legalaus pragyvenimo šaltinio, yra nustatytas klausos netekimo laipsnis), skirtina laisvės apribojimo bausmė. Paskirtos bausmės dydis nustatytinas artimas vidurkiui – paskirtina vienerių metų dviejų mėnesių laisvės apribojimo bausmė, netaikant intensyvios priežiūros, nes nuolatinė kaltinamojo buvimo vietos kontrolė nėra tikslinga. Vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam paskirtini šie įpareigojimai: 1) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) per 4 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajai J. A. padarytą turtinę žalą; 4) be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų (BK 48 straipsnio 1-3 dalys, 4 dalies 2-4 punktai, 6 dalis).

Dėl kitų klausimų

Šioje baudžiamojoje byloje yra pareikštas nukentėjusiosios J. A. civilinis ieškinys dėl kaltinamojo M. G. nusikalstamais veiksmais padarytos 824 Eur turtinės žalos atlyginimo, kurį nukentėjusioji palaikė apklausos teisme metu. Teismas sprendžia, jog nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. A. pareikštas civilinis ieškinys yra tinkamas, pagrįstas ir įrodytas baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis bei aplinkybėmis, nustatytomis baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Dėl to iš kaltinamojo M. G. priteistina nukentėjusiosios J. A. naudai 824 Eur turtinės žalos atlyginimo (BPK 109 straipsnis; CK 6.249, 6.263 straipsniai).

Šioje baudžiamojoje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo nebuvo gauta.

Kaltinamajam M. G. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo paskirta, laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisių apribojimas nebuvo taikytas.

Kompaktinis diskas su išklotinių išrašais, prisegtas voke prie antro bylos tomo galinio viršelio, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, netaikant intensyvios priežiūros.

Vietoj intensyvios priežiūros M. G. paskirti šiuos įpareigojimus: 1) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajai J. A. padarytą turtinę žalą; 4) be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo dienos bausmę vykdančioje institucijoje.

Patenkinti nukentėjusiosios J. A. civilinį ieškinį ir priteisti iš M. G. nukentėjusiosios J. A. naudai 824 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt keturis eurus) turtinės žalos atlyginimo.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – prie galinio antro bylos tomo viršelio prisegtą kompaktinį diską su išklotinių išrašais, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti M. G., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.