Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė vienasmeniškai teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui R. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo priteisti 783,09 Eur skolos, 43,95 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad ieškovas tiekia centralizuotą šilumą ir karštą vandenį buitinėms reikmėms butui, esančiam R. g., Vilniuje, buto naudojami šildymo ir karšto vandens prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų bei pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų. Ieškovas centralizuotą šilumą ir karštą vandenį butui tiekia pagal kompetentingos valstybės institucijos patvirtintas standartines šilumos pirkimo-pardavimo sutarties su buitiniais šilumos vartotojais sąlygas. Pažymėjo, jog butas, esantis adresu R. g., Vilniuje, nuosavybės teise priklauso atsakovui. Atsakovas laikotarpiu nuo 2013-06-01 iki 2015-09-30 už ieškovo jam suteiktas paslaugas liko skolingas 783,09 Eur. Kadangi atsakovas, buto, esančio R. g., Vilniuje, savininkas, yra fizinis asmuo, buto šildymo ir karšto vandens įrenginiai yra prijungti prie ieškovo šilumos ir karšto vandens tiekimo įrenginių, ieškovas pastatui, kuriame yra atsakovo butas, tiekia šilumą ir karštą vandenį, tarp šalių nesudaryta šilumos ir karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis pagal individualiai aptartas sąlygas, laikytina, jog tarp ieškovo ir atsakovo nuo pastato, kuriame yra butas, šildymo ir karšto vandens įrenginių prijungimo prie ieškovo šilumos ir karšto vandens tiekimo įrenginių datos yra sudaryta šilumos ir karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis pagal standartines sąlygas. A. R. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškinyje nėra jokių įrodymų, kad už atsakovui priklausančio buto šildymą bei karštą vandenį nėra sumokėta. Pažymėjo, jog atsakovas mokėjo pagal karšto vandens skaitiklių rodmenis ir viešai skelbiamą karšto vandens tarifo kainą. Ieškovas rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, jog nepaisant rašytinių ieškovo kreipimųsi, atsakovas nesudarė galimybės ieškovui patekti į atsakovui priklausantį butą bei patikrinti skaitiklius, todėl atsakovui karšto vandens suvartojimo kiekis pradėtas skaičiuoti pagal normatyvą. Pažymėjo, jog atsakovui kiekvieną mėnesį siųstos sąskaitos faktūros už ataskaitinį mėnesį.Atsakovas priešieškiniu prašė mokėjimą už suteiktas paslaugas paskaičiuoti teisingai ir atmesti mokėjimus, atsiradusius dėl paties ieškovo kaltės ir sukčiavimų, visas ieškovo ir jo atstovo pretenzijas dėl bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti atmesti kaip nepagrįstas ir atsiradusias dėl ieškovo ir paties advokato kaltės. Nurodė, jog 2015-12-31 apmokėjo 286,22 Eur įsiskolinimą, už karštą vandenį moka pagal bute įrengtų vandens skaitiklių rodmenis. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-01-29 nutartimi atsisakė priimti atsakovo R. K. priešieškinį ieškovui UAB „Vilniaus energija“ dėl teisingo mokėjimo už suteiktas paslaugas paskaičiavimo ir mokėjimų, atsiradusių dėl paties ieškovo kaltės ir sukčiavimų, atmetimo.

II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovo UAB „Vilniaus energija“ naudai iš atsakovo R. K. 496,87 Eur skolos, 43,95 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (540,82 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-10-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 135,39 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas tiekia centralizuotą šilumos energiją butui, esančiam R. g., Vilniuje, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui. Minėtų patalpų šilumos tiekimo – vartojimo įrenginiai prijungti prie šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl teismas vertino, kad UAB „Vilniaus energija“ su atsakovu žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė neterminuotą šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartį pagal standartines sąlygas. Ieškovas teikė atsakovui sąskaitas, tačiau atsakovas pagal jas su ieškovu pilnai neatsiskaitė, laikotarpiu nuo 2013-06-01 iki 2015-09-30 už atsakovo butui tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį susidarė 783,09 Eur įsiskolinimas. Teismas nustatė, kad 2006-04-19, 2012-04-10 bei 2013-03-18 ieškovas teikė atsakovui pranešimus dėl karšto vandens skaitiklių apžiūros bei rodmenų patikrinimo. 2013-02-28 Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių pažeidimų faktų nustatymo aktu, nustatyta, jog ieškovo atstovai, iš anksto pranešę apie atvykimą, negalėjo patekti į atsakovo butą ir apžiūrėti buto karšto vandens sistemą ir bute įrengtą karšto vandens skaitiklį. Kadangi atsakovas nesudarė ieškovui galimybių atlikti jo bute esančių skaitiklių patikrą, ieškovas ginčo laikotarpiu laikydamasis teisės aktų reikalavimų, suvartotą karšto vandens kiekį pradėtjo skaičiuoti pagal normatyvą, nustatytą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės kainų ir energetikos komisijos nutarimu Nr. o3-26 patvirtintą metodiką „Dėl šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų atstovus“. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. Teismas nustatė, kad atsakovas atliko dalinius mokėjimus pagal jam pateikiamas sąskaitas, ieškovas šiuos mokėjimus apskaitė, jų dalyje reikalavimų nereiškia. Po šios civilinės bylos iškėlimo teisme, atsakovas atliko 286,22 Eur mokėjimą už šildymą. Teismas konstatavo, jog atsakovas dalį ieškovo reikalavimų įvykdė. Todėl ieškovui iš atsakovo priteisė 496,87 Eur skolos. Kadangi atsakovas per nustatytą terminą mokesčių už suvartotą šilumos energiją ir karštą vandenį nesumokėjo, teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 43,95 Eur palūkanų yra pagrįstas ir tenkintinas, iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 43,95 Eur palūkanų.

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas R. K. prašo atmesti ieškovo reikalavimus dėl 496,87 Eur sumos, 43,95 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų bei 135,39 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo kaip nepagrįstus; dėl galimai teisėjos D. K. ir teismo pirmininkės Loretos Braždienės padarytų BK 229 straipsnio pažeidimų bylą perduoti Lietuvos Respublikos Generaliniam prokurorui organizuoti ikiteisminį tyrimą. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, jog teisėja D. K. galimai pažeidė BK 229 straipsnį neišsiuntė visų procesinių dokumentų atsakovui, nušalinama nenusišalino bei atmetė atsakovo priešieškinį. Nurodė, kad teismo sprendime neteisingai teigiama, kad tarp ieškovo ir atsakovo yra sudaryta šilumos ir karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis pagal standartines sąlygas. Sprendime neteisingai teigiama, kad ginčijamu laikotarpiu nuo 2013-06-01 iki 2015-09-30 už ieškovo jam suteiktas paslaugas atsakovas liko skolingas 783,09 Eur. Atsakovo deklaruotus karšto vandens skaitiklių rodmenis ieškovas turi – visuose mokėjimuose jie deklaruoti nustatyta tvarka ir pagal juos mokėta už suvartotą karštą vandenį. Atsakovo teigimu ieškovas siekia, kad atsakovas, buto, esančio R. g., Vilniaus m., savininkas apmokėtų už didelį kiekį vandens, kurio negavo ir nesuvartojo.Teismas neteisingai priteisė 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą 540,82 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-10-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, turėtų būti 496,87 Eur suma, bet ne 540,82 Eur (783,09 Eur -286,22Eur = 496,87 Eur). Neteisingi teismo teiginiai, kad 2006-04-19, 2012-04-10 ir 2013-03-18 ieškovas teikė atsakovui pranešimus dėl karšto vandens skaitiklių apžiūros ir rodmenų patikrinimo. Byloje nėra pateikti įrodymai, jog šie pranešimai atsakovui buvo įteikti. 2013-02-28 Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių pažeidimų faktų nustatymo aktas yra niekinis, nes karšto vandens sistemos prižiūrėtojas niekada nesikreipė dėl karšto vandens sistemos patikrinimo, be to šis aktas nebuvo įteiktas atsakovui. 2016-01-27 karšto vandens skaitiklių patikrinimo akte nustatyta, kad atsakovo bute esantys skaitikliai yra tvarkingi, plombų būklė nepažeista. Atsakovas UAB „Vilniaus energija“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-29 sprendimą nepakeistą; atmesti atsakovo apeliacinį skundą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikia įrodymus bei reiškia argumentus, kurie nebuvo pateikti ir/ar įrodinėjami bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, įskaitant apeliaciniame skunde nurodomus argumentus dėl sutarties sudarymo, ieškovo buvimo karšto vandens tiekėju, ieškovo pranešimų tariamo negavimo ir kt. Pažymėjo, jog šie įrodymai bei argumentai galėjo ir privalėjo būti pateikti bei reiškiami bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Ieškovo teigimu šie įrodymai negali būti teismo priimti, o reiškiami argumentai nevertintini apeliacinės instancijos teisme. Pažymėjo, kad atsakovui pagrįstai nuo 2013-03-01 pradėti skaičiuoti karšto vandens suvartojimo kiekiai pagal normatyvą. 2006 m. kovo 13, 20, 28 d., 2012 balandžio mėn., 2013 m. vasario 14 d. atsakovui priklausančio buto adresu buvo atvykę ieškovo atstovai tikslu apžiūrėti bei patikrinti atsakovo bute esančius apskaitos prietaisus. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo sudarytos galimybės ieškovui patekti į butą, buto adresu buvo išsiųsti rašytiniai pranešimai, prašant suderinti apskaitos prietaisų patikrinimo laiką bei sudaryti sąlygas patikrinti bute esančius apskaitos prietaisus. Nepaisant nurodytų aplinkybių nebuvo sudarytos galimybės patikrinti atsakovo bute esančių apskaitos prietaisų, teisės aktų nustatyta tvarka 2013-02-28 buvo užfiksuotas atlikto pažeidimo faktas, parengtas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių pažeidimų faktų nustatymo aktas, kurį pasirašė bei atliktą pažeidimo faktą patvirtino tiek ieškovo,tiek daugiabučio namo prižiūrėtojo, tiek ir daugiabučio namo valdytojo atstovai. 2013-03-18 ieškovas išsiuntė atsakovui raštą, kuriuo informavo apie ufiksuotą atlikto pažeidimo faktą bei pakartotinai prašė sudaryti galimybes patekti į atsakovui priklausantį butą bei patikrinti bute esančius apskaitos prietaisus. Kadangi atsakovas pažeidė prievolę sudaryti galimybes ieškovo atstovams patekti į atsakovo butą bei patikrinti bute esančius apskaitos prietaisus karšto vandens (vandens pašildymo) priskaitymai pagrįstai atsakovui pradėti skaičiuoti pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimą Nr.03-26, taikant nustatytus normatyvus. Pažymėjo, jog daugiabučio gyventojų pasirinktas ir/ar taikytinas aprūpinimo karštu vandeniu būdas jokios reikšmės nagrinėjimo ginčo išsprendimui neturi, o atsakovo reiškiami argumentai atmestini.

Motyvuojamoji dalis

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir ieškovo argumentais.Kartu su apeliaciniu skundu apeliantas pateikė naujus įrodymus, kurių nebuvo pateikęs į bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliantas iš esmės nenurodo argumentų, kodėl jie negalėjo pateikti aukščiau nurodyto įrodymo pirmosios instancijos teismui ir/ar kodėl šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto pateiktais įrodymais, pažymi, jog pastarieji galėjo būti pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, apelianto pateiktus naujus įrodymus atsisako priimti. Apeliacinio skundo argumentai dėl teisėjos šališkumo ir galimo teisėjos bei teisėjos nušalinimo klausimą sprendusios teismo pirmininkės BK 229 straipsnio pažeidimo atmestini. Pareiškimas dėl teisėjos nušalinimas išspręstas CPK 69 straipsnio nustatyta tvarka ir nenustačius pagrindų įvardijamų CPK 65, 66 straipsniuose, pagrįstai atmestas. Ieškovas yra šilumos tiekėjas - pagal LR Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 41 p., asmuo, turintis šilumos tiekimo licenciją ir tiekiantis šilumą vartotojams pagal pirkimo-pardavimo sutartis. Byloje šalys nepateikė individualios šilumos pirkimo-pardavimo ir karšto vandens tiekimo sutarties su ieškovu, todėl teismas remdamasis CK 6.384 straipsnio 1 dalyje, suformuluota taisykle, pagal kurią tais atvejais, kai abonentas yra fizinis asmuo, vartotojas, naudojantis energiją savo buities reikmėms, sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie pastato bendrų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų. Atsakovas neginčija fakto dėl šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo į butą, esantį R. g., Vilniaus m. Atsakovui priklausančio buto įrenginiai yra prijungti prie pastato bendrų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų. Todėl pirmosios instancijos teismas, pagrįstai šalių ginčui spręsti taikė CK 1.71 straipsnio 2 dalį. LR Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas. Šalis sieja sutartiniai santykiai. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo (CK 6.200 str.).Apelianto teigimu, atsiskaitymo prietaisai bute yra tvarkingi ir mokesčiai privalo būti skaičiuojami pagal jų rodmenis t.y. pagal skaitiklio parodymus, pagal kurių rodmenis jis mokėjo už suteiktas paslaugas. Todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčijamu laikotarpiu nuo 2013-06-01 iki 2015-09-30 už ieškovo jam suteiktas paslaugas liko skolingas. Atsakovo teigimu, ieškovas nepagrįstai siekia iš atsakovo prisiteisti už pastarojo negautą ir nesuvartotą karšto vandens kiekį. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto teiginiais nesutinka.Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ŠŪĮ) 26 straipsnyje 1 dalyje įtvirtinta, kad šilumos tiekėjo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo arba karšto vandens tiekėjo įgalioti atstovai turi teisę, ne vėliau kaip prieš 24 valandas pateikę raštišką prašymą buto ir (ar) kitų patalpų savininkui, patekti į savininkui priklausančias patalpas, kad galėtų apžiūrėti ar remontuoti šildymo ir karšto vandens sistemą ar apskaitos prietaisus, taip pat sustabdyti karšto vandens tiekimą įsiskolinusiam savininkui. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir (ar) kitų patalpų savininkai atsisako įleisti šilumos tiekėjo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo arba karšto vandens tiekėjo įgaliotus atstovus pagal jų pateiktą raštišką prašymą į savininkams priklausančias patalpas, šilumos tiekėjas, namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas arba karšto vandens tiekėjas, pagal energetikos ministro patvirtintas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles įforminę savininkų atsisakymą, turi teisę šių patalpų savininkų suvartotą šilumos ir karšto vandens kiekį nustatyti pagal tokiems atvejams Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą metodiką. Vadovaujantis minėtais teisės aktais ieškovas turėjo teisę iš anksto, ne vėliau kaip prieš 24 valandas raštu įspėjus arba suderinusiems atvykimo laiką, patekti į apelianto butą su tikslu apžiūrėti bei patikrinti atsakovo bute esančius apskaitos prietaisus, o apeliantas – pareigą sudaryti galimybę ieškovo atstovams patekti į apelianto butą. Pagal bylos duomenis, ieškovas pateikė 2006-04-19, 2012-04-10 bei 2013-03-18 atsakovui pranešimus dėl karšto vandens skaitiklių apžiūros bei rodmenų patikrinimo. 2013-02-28 Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių pažeidimų faktų nustatymo aktu, nustatyta, jog ieškovo atstovai, iš anksto pranešę apie atvykimą, negalėjo patekti į atsakovo butą ir apžiūrėti buto karšto vandens sistemą ir bute įrengtą karšto vandens skaitiklį. Nors apelianto teigimu jis už šilumos paslaugas mokėjo pagal skaitiklio rodmenis, ir teigia, jog pagal skaitiklio rodmenis buvo suvartota karšto vandens mažiau, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas suvartotos šilumos kiekį paskaičiavo ne pagal skaitiklio parodymus, bet pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. kovo 10 d. nutarimu patvirtintą Šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų atstovus, metodikoje Nr.03-26 nustatytus karšto vandens suvartojimo normatyvus.Apelianto teigimu, jis nebuvo tinkamai informuotas dėl karšto vandens skaitiklių apžiūros ir rodmenų patikrinimą, ieškovo nurodomi pranešimai atsakovui nebuvo įteikti. 2013-02-28 Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių pažeidimų faktų nustatymo aktas yra niekinis, nes nebuvo kreiptasi į buto savininką dėl karšto vandens sistemos patikrinimo, be to šis aktas nebuvo įteiktas atsakovui. Šie apelianto teiginiai taip pat atmestini. Ieškovas pateikė 2006-04-19, 2012-04-10 bei 2013-03-18 atsakovui pranešimus dėl karšto vandens skaitiklių apžiūros bei rodmenų patikrinimo. Ieškovas iš esmės tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, iš anksto (t.y. laiku ir tinkamai) raštiškais prašymais kreipėsi į atsakovą dėl galimybės netrukdomai apžiūrėti jam priklausančių karšto vandens įrenginių, būklę. Minėti pranešimai išsiųsti atsakovo gyvenamosios vietos adresu R. g., Vilniaus m. Todėl atsižvelgiant į bylos duomenų visumą labiau tikėtina, kad apeliantas žinojo apie savo pareigą ir turėjo galimybę sudaryti sąlygas ieškovo darbuotojams patekti į butą arba susisiekti su ieškovo darbuotojais pranešimuose nurodytu būdu. Minėtu atveju vertintina, jog atsakovas nevykdė bendradarbiavimo su ieškovu pareigos (Civilinio kodekso 6.38 str. 3 d.). 2013-02-28 buvo užfiksuotas pažeidimo faktas, parengtas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių pažeidimų faktų nustatymo aktas, akte užfiksuota, jog ieškovo atstovai, iš anksto pranešę apie atvykimą, negalėjo patekti į atsakovo butą ir apžiūrėti buto karšto vandens sistemą ir bute įrengtą karšto vandens skaitiklį. Aktas pasirašytas ieškovo, daugiabučio namo prižiūrėtojo ir daugiabučio namo valdytojo atstovo. Pažeidimų aktas sudarytas laikantis Taisyklių nuostatų. Todėl pagrindo išvadai, jog minėtas aktas yra niekinis, nėra. Nors pagal 2016-01-27 karšto vandens skaitiklių patikrinimo aktą atsakovo bute esantys skaitikliai yra tvarkingi, plombų būklė nepažeista, tačiau minėta aplinkybė nepaneigia fakto, kad atsakovas nevykdė pareigos leisti ieškovui patekti į atsakovo butą bei patikrinti bute esančius apskaitos prietaisus, pažeidimo faktas užfiksuota 2013-02-28 pažeidimų nustatymo akte bei ką patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Sutiktina su ieškovo argumentais, jog daugiabučio namo gyventojų pasirinktas ir/ar taikytinas aprūpinimo karštu vandeniu būdas teisinės reikšmės ginčo išsprendimui neturi. Atsakovas nesutiko su 5 procentų metinių palūkanų priteisimu nuo 540,82 Eur sumos, jo teigimu 5 procentų metinės palūkanos priteistinos nuo 496,87 Eur (783,09 Eur -286,22Eur = 496,87 Eur). Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas sprendimu priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 496,87 Eur skolos ir 43,95 Eur palūkanų (bendra suma sudaro 540,82 Eur), todėl 5 procentų dydžio metinės palūkanos pagrįstai priteistos nuo visos 540,82 Eur sumos. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas jį tinkamai motyvavus, o pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis). LR CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas atmestas, todėl ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti atlygintos. Tačiau atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir atliktų veiksmų apimtis, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijumi, ieškovui iš atsakovo priteistina 70 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. K. ieškovo UAB „Vilniaus energija“ naudai 70 Eur (septyniasdešimt eurų) apeliacinėje instancijoje išlaidų.