Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant V. D., Indrei Žilinskienei, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. V., dalyvaujant jo atstovui advokato padėjėjui A. K., institucijos atstovei D. J., išnagrinėjo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. liepos 13 d., Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto poste Bendrijos/bendrajai tranzito procedūrai buvo įformintas tranzito Lydintysis dokumentas T1 Nr. 14LTLU9000140BF958 pagal tarptautinį transporto važtaraštį CMR Nr. 6T0025201 (2014-07-11). Tranzito procedūros vykdytojas – uždaroji akcinė bendrovė „Maersk Line Lithuania“, įmonės kodas 302651596, S. Daukanto g. 3, Klaipėda; vežėjas - uždaroji akcinė bendrovė „Transkela“ įmonės kodas 301630738, Šilutės pl. 83B, Klaipėda. Prekė - sėdimieji baldai (7705 kg bruto svorio). Transporto priemonė (Volvo/(duomenys neskelbtini)UP439) gabenusi konteinerį Nr. MSKU0052782 plombuotą muitinės plomba I247379. Nustatytas tranzito procedūros užbaigimo terminas – 2014 m. liepos 15 d. Paskirties įstaiga - Kauno teritorinės muitinės Krovinių postas „Centras“ (LTKR1000). Vežėjas (nurodytas CMR Nr. 6T0025201 (2014-07-11) 16 langelyje) – uždarosios akcinės bendrovės „T.“ vairuotojas A. V. muitinės plomba I247379 plombuotą jūrinį konteinerį Nr. MSKU0052782 transporto priemone Volvo/(duomenys neskelbtini) gabeno muitinės prižiūrimas prekes, kurioms buvo įforminta Bendrijos/bendroji tranzito procedūra su Lydinčiuoju dokumentu T1 Nr. 14LTLU9000140BF958. Kad tranzito procedūra būtų užbaigta, prekių vežėjas privalėjo transporto priemonę ir joje esančias prekes su dokumentais pateikti muitinės kontrolei. Tačiau to padaryta nebuvo. 2014 m. liepos 14 d. prekių vežėjas, pagal 1992 m. spalio 12 d. Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 96 str. 2 dalies nuostatas būdamas atsakingas už prievolių, susijusių su Bendrijos tranzito procedūra, įvykdymą, nuėmęs plombą I247379, prekes (sėdimieji baldai 7705 kg bruto svorio) iškrovė (davė leidimą iškrauti prekes) iš jas gabenusios transporto priemonės Volvo/(duomenys neskelbtini) uždarąją akcinę bendrovę „Klaipėdos baldų prekyba“ aptarnaujančiame uždarosios akcinės bendrovės „Itella Logistics“ sandėlyje, adresu Terminalo g. 10, Biruliškių kaimas., Kauno rajonas, be raštiško muitinės pareigūno leidimo. Šiais veiksmais A. V. padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209 str. 1 d. 4 p.

A. V., dalyvavęs pirmuosiuose teismo posėdžiuose, pažeidimo nepripažino. Paaiškino, kad liepos 13 dieną gavo nurodymą priimti prekes iš Klaipėdos terminalo. Dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje ,,T.“, vairuotoju. Pasiima dokumentus ir važiuoja. Turi įgaliojimus pasiimti krovinį. Atvažiavo į Klaipėdą, Perkėlos 8, į terminalą. Pirma prisistatė į muitinę, atsivežė visus dokumentus. Jie suformino popierius, važiuoja į terminalą, užsikelia prekes. Tą dieną buvo pakrauti baldai. Konteineris buvo užplombuotas, plombas tikrina, nebuvo pažeista. Atvyko į Terminalo 10, Biruliškių kaimą. Atvažiavo naktį, įleido į vidų ir ryte 8 valandą, 14 dieną, nunešė dokumentus į antrą aukštą. Tranzitinę deklaraciją gauna, kai praeina muitinę. Buvo užplombuota, buvo deklaracija. Pasakė, kad eitų į mašiną ir lauktų. Laukė iki pietų. Paskui atėjo sandėlininkas K. Pasakė prie kurios rampos pristumti. Paklausė, ar galima plombas nuimti. Buvo įsitikinęs, kad visos procedūros atliktos. Visas procedūras žinojo, virš 10 metų dirbo. Žinojo, kad reikia atlikti procedūras, kad nuimti plombas. Sandėlininkas nėra muitinės tarpininkas. Sandėlininkas atėjo rankose turėdamas iškrovimo dokumentus, buvo įsitikinęs, kad visos procedūros atliktos. Paklausė, ar galima nukirpti plombą, pasakė galima ir nukirpo. CMR gal nėra leidimas iškrauti prekes, bet šimtai vairuotojų padarys tą patį, ką jis padarė. Kai iškrovė krovinį, pasirašė, atžymėjo CMR ir davė leidimą išvažiuoti. Ant pateiktų dokumentų nematė atžymos, kad procedūros baigtos.

Liudytojas V. K. paaiškino, kad dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje ,,I. L.“. Atvykus kroviniui, jeigu liepia iškrauti mašiną sandėlio vadovas, iškrauna. Plombų niekada nežiūri. Gal žiūri kas išmuitina konteinerius. Vairuotojai patys plombą nusikerpa. Dauguma vairuotojų paklausia, ar mums ta plomba reikalinga. Visi eina į administraciją, ten muitinės tarpininkai. Ten tvarko visus popierius. Atneša popierius į apačią ir padalina darbus. Vyresnysis pasako, kad viskas tvarkoje ir galima krauti konteinerį. Ant popierių būna parašytas mašinos valstybinis numeris. Susirandi tą mašiną, pasakai kur liepė vyresnysis pastatyti mašiną. Kai kurie vairuotojai paklausia, ar gali nuimti plombą. Kai kurie vairuotojai patys nuima plombą. Neįsivaizduoja, kas galėjo pasakyti, kad muitinės procedūra baigta.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir Bendrijos muitinės kodekso 46 straipsnio 1 dalį, A. V., įvežęs prekes į Bendrijos muitų teritoriją ir norėdamas, kad iš jo vairuojamo automobilio gabenamos muitinės prižiūrimos prekės būtų iškrautos, turėjo kreiptis į muitinę dėl atitinkamo leidimo gavimo, tačiau imperatyvių teisės normų nustatytos tvarkos nesilaikė ir savavališkai nuėmęs muitinės plombą leido uždarosios akcinės bendrovės ,,Itella Logistics“ darbuotojams iškrauti prekes iš jas gabenusios transporto priemonės Volvo/(duomenys neskelbtini), be raštiško muitinės pareigūno leidimo. Pažymėtina, kad į Bendrijos muitų teritoriją įvežtos prekės nuo jų įvežimo momento yra muitinės prižiūrimos tol, kol pakeičiamas jų muitinis statusas (Bendrijos muitinės kodekso 37 str. 2 d). Nagrinėjamu atveju prekių statusas nebuvo pakeistas, muitinio tranzito procedūra nebuvo užbaigta, prekės nebuvo deklaruotos jokiai kitai pasirinktai muitinės procedūrai, todėl jos vis dar buvo muitinės prižiūrimos.

A. V. paties pažeidimo fakto neginčija ir sutinka, kad atvežtos prekės buvo iškrautos be muitinės pareigūnų leidimo, tačiau ginčija, kad jis pats prekių neiškrovė, jam buvo leista nuimti plombas.

1992-10-12 Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, reglamentuojančio muitinės procedūrų atlikimą, 40 straipsnyje nurodyta, kad į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes muitinei turi pateikti asmuo, kuris jas įveža į minėtą teritoriją, o 46 straipsnyje pasakyta, kad prekės turi būti iškraunamos iš jas gabenančių transporto priemonių tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose arba pavirtintose vietose. Iš bylos duomenų matyti, tai patvirtino ir A. V., kad jam su krovinio dokumentais nebuvo pateiktas muitinės raštiškas leidimas bei dokumentas, patvirtinantis, kad vieta, kurioje buvo nuimta plomba ir iškautos prekės, šiai procedūrai atlikti buvo muitinės nustatyta arba patvirtinta. Atkreiptinas dėmesys, kad A. V., turintis ilgametę tarptautinių krovinių gabenimų patirtį, turėjo žinoti, kad muitinės procedūros bendra tvarka atliekamos muitinės poste ir kad nuimti muitinės plombą ir iškauti krovinį reikalingas muitinės leidimas. Taigi, nors, pasak A. V., krovinio gavėjo atstovai ir tvarkė krovinį lydinčius dokumentus, tačiau jis, prieš nuimdamas nuo krovinio muitinės plombą ir paruošdamas transporto priemonę iškrovimui būtent toje vietoje, kurią jie nurodė, turėjo įsitikinti, kad yra visi tai daryti leidžiantys dokumentai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė, padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209 str. 1 d. 4 p. numatytą pažeidimą, įrodyta surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: tarnybiniu pranešimu (b. l. 1), administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 2), A. V. bei liudytojo paaiškinimais, kita bylos medžiaga, todėl asmuo baustinas.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

A. V., remiantis informacinės teismų sistemos „LITEKO“ duomenimis, administracine tvarka nebaustas. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 31 str., 32 str.).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (LVAT administracinės bylos N62-690/2011, N62-982/2011, Nr. N3-396/2007).

A. V. atstovas prašo A. V. skirti mažesnę baudą, negu numatytą straipsnio sankcijoje, nes A. V. pajamos nėra didelės.

Teismas atsižvelgia į teismų formuojamą praktiką. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 14 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.6.-6-1411/2012, kurį Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. ATP-200-200/2013 paliko galioti, nurodė, kad: “Skiriant nuobaudą už LR ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, atsižvelgiama į tai, kad automobilio VW Golf vertė nedidelė, nukentėjusysis jį įvertino 2000 Lt. Padaryti sugadinimai nežymūs, iš esmės neturėjo įtakos transporto priemonės prekinei išvaizdai, o jų remontas palyginti nebrangus- nukentėjusysis nurodė, kad durelių perdažymo kaina apie 300- 400 Lt, tačiau jos surūdijusios. Šoninis veidrodėlis savo funkcionalumo po įvykio neprarado ir naudojamas iki šiol. Byloje nėra duomenų, kad S. B. pasišalino iš įvykio vietos siekdamas išvengti atsakomybės už vairavimą transporto priemonės esant neblaiviam ar siekdamas išvengti atsakomybės už kitą sunkų teisės pažeidimą. Įvertinus šias aplinkybes visumoje, teismo nuomone įstatyme numatytas teisės atėmimo minimalus terminas 3 metai, akivaizdžiai neatitinka protingumo kriterijų ir trumpintinas.”

Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, ja siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.) ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra pernelyg griežta (Kauno apygardos teismo 2013-12-30 nutartis Nr. ATP-1370-508/2013).

Teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, kad pažeidimas nesukėlė sunkių pasekmių, pažeidimas formalus, į A. V. asmenį, kad galiojančių administracinių nuobaudų neturi, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas asmens nurodytas aplinkybes, mano, kad vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, taikytinas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. 1 d.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 288 str.,

nutaria:

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padariusį pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209 str. 1 d. 4 p., ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., nubausti jį 3453 (trijų tūkstančių keturių šimtų penkiasdešimt trijų) litų, t. y. 1000 (tūkstančio) eurų bauda.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno teritorinei muitinei.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.