Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. M. ieškinio atsakovei G. B., tretieji asmenys UAB „Žemės matas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl pripažinimo teisės pateikti kadastrinių matavimų bylą sprendimui patvirtinti ir pakeistus duomenis įregistruoti viešajame registre be bendraturtės sutikimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Žemės matas“ atstovė nurodė, kad matininkų veiklą kontroliuoja Nacionalinė žemės tarnyba. Ji viską patikrino, ir jokių pažeidimų nenustatė. Yra nuostatai ką matininkas privalo nustatyti. Pirmasis brėžinys buvo koordinacinis, ir jis privalo apžiūrėti esamą situaciją, jis neprivalo fotografuoti gretimų sklypų. Matininkas fiksuoja duomenis registruotus Nekilnojamojo turto registre. Įvažiavimą pasirinko pagal reglamentą. Sklypo ribos negali būti kitokios, ribų keisti negalima. Jeigu bus nustatytas servitutas, sklypo ribos nesikeistų. Taip pat šalių minima byla dėl valstybei priklausančio 274 m² kelio, įtakos kadastriniams matavimams neturėtų. Dėl neteisėtos tvoros, jei ji turėtų būti pašalinta, taip pat šioje byloje prašomiems įregistruoti brėžiniams bei sklypo koordinatėms, įtakos neturėtų, jos nesikeistų. Buvo matomi tik linijų ilgiai, tokie buvo reikalavimai atstatinėjant nuosavybę. Matininkas nustato vietoje. Atsakovės teisių šis planas nepažeidžia, koordinatės yra aiškios, ribos suderintos. Kadastriniuose matavimuose neturi nurodyti aplinkinių ribų. Rodo tik keliukus sklype.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas

Byloje nustatyta, kad ieškovas 2017 m. kovo 10 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, paveldėjo 1/4 dalį žemės sklypo, susidedančio iš 2.2500 ha. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Kitas 3/4 dalis to paties žemės sklypo pagal 2017 m. balandžio 26 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu - paveldėjo atsakovė G. B.. Nuosavybės teisės dalys yra įregistruotos viešajame registre.

Ieškovas kreipėsi į UAB „Žemės matas“, kad atliktų kadastrinius matavimus, kad galėtų patikslintas žemės sklypo ribas įregistruoti viešajame registre. UAB „Žemės matas“ darbuotojai, dalyvaujant kitai žemės sklypo bendrasavininkei G. B., apžiūrėjo žemės sklypą vietoje, atliko matavimus. Tačiau žemės sklypo bendrasavininkė G. B. nepasirašė žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo akto.

2019 m. balandžio 24 d. UAB „Žemės matas“ gavo atsakovės G. B. interesus atstovaujančio advokato pretenziją, kurioje buvo nurodyta, kad atsakovė su kadastriniais matavimais sutiktų, jeigu privažiavimas prie žemės sklypo bus nustatytas per ankstesnį servitutinį kelią, einantį per žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei jame įrengtą nuovažą.

2019 m. gegužės 2 d. UAB „Žemės matas“ priėmė sprendimą dėl G. B. atstovaujančios advokatų profesinės bendrijos „Constitus“ raštu pateiktų pastabų, atliekant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Šiame sprendime yra nurodyta, kad pretenzijų ir pastabų dėl žemės sklypo ribų nėra pateikta. Žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, iš kurios yra faktiškai naudojamas įvažiavimas į šį žemės sklypą. Vadovaujantis žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais, šiuose žemės sklypuose nėra registruota jokių servitutų, nei tarnaujančių, nei viešpataujančių. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto tipinė forma yra patvirtinta Žemės ūkio ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr.522, todėl jame pateikiama tiek informacijos, kiek yra nustatyta (užpildomos atitinkamos grafos), o žemės sklypo fragmente pateikta tiek informacijos, kiek nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 32.1.1p. punkte. Teisės aktai nenumato galimybių atliekant kadastrinius matavimus, projektuoti kelius ar kitus objektus.

Žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai buvo pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriui dėl jų patikrinimo ir pakeitimų įregistravimo viešajame registre. Atlikus kadastrinius matavimus, faktiškai esantis žemės sklypas sudaro 2,3150 ha, todėl esanti 0,0650 ha paklaida atitinka leidžiamus nukrypimus. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus 2019 m. gegužės 15 d. „Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte“ Nr. 33KAM- 43515 yra nurodyta, kad atliekant kadastrinius matavimus, jokių pažeidimų nenustatyta. Tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr.522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 40.1 p. kadastriniai matavimai turi būti suderinti su užsakovu, o šiuo atveju su žemės sklypo bendrasavininke G. B.. Dėl tos priežasties Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyrius 2019 m. gegužės 17 d. raštu Nr. 33SD-1609- (14.33.104.) atsisakė pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis ir leisti juos įregistruoti viešajame registre, siūlydamas kreiptis į teismą dėl leidimo gavimo pakeisti duomenis viešajame registre be bendrasavininkės sutikimo.

Į bylą pateiktas UAB „Žemės matas“ 2019 m. kovo 27 d. raštas G. B. su priedais dėl kadastrinių matavimų pasirašymo. G. B. pateikė UAB „Žemės matas“ 2019 m. balandžio 24 d. raštą. UAB „Žemės matas“ pateikė atsakovei atsakymą su 2019 m. gegužės 2 d. sprendimu.

Į bylą pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. vasario 15 d. raštas Nr. lSS-411-(7.5.) dėl atsakovės I. B. 2016 m. birželio 14 d., 2016 m. spalio 11 d., 2017 m. sausio 24 d. pareiškimų nagrinėjimo.

Į bylą pateikta 1995 m. rugpjūčio 16 d. sutartis, žemės sklypo planai, Tauragės apskrities viršininko administracijos 1998 m. sausio 23 d. įsakymas Nr. 105, 1999 m. spalio 26 d. įsakymas Nr. 1521, 1998 m. vasario 9 d. Valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis Nr. 421, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, 2019 m. gegužės 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, fotonuotraukos, Šilalės rajono mero 2016 m. gruodžio 23 d. raštas.

Iš byloje esančių įrodymų, šalių atstovų, trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas nusprendė atlikti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, kreipėsi į matininkus, matavimus atliko UAB „Žemės matas“, sklypą paženklino vietovėje, parengė žemės sklypo planą bei žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Su patikslintais kadastro duomenimis (po kadastrinių matavimų) tiek ieškovas, tiek atsakovė sutiko, tačiau atsakovė nesutiko pasirašyti, kadangi matavimuose nėra pažymėtas įvažiavimas į ginčo sklypą per ieškovui priklausantį žemės sklypą. Pažymėtina, kad ginčo žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte užfiksuotų matavimų, t. y. nustatyto žemės sklypo ploto dydžio atsakovė neginčija.

Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „YIT Technika“ v. AB „Kraft Foods Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-110/2013; 2014 m. liepos 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Manfula“ v. UAB „Ekoresursai“, bylos Nr. 3K-3-372/2014). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Pažymėtina tai, kad bendrosios nuosavybės teisės atveju kiekvienas iš turto savininkų turi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamą nuosavybės teisę, reiškiančią savininko teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju ginčo šalys yra žemės sklypo bendraturčiai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato pagrindinį reikalavimą bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimui – bendrą daiktą (žemės sklypą, pastatą ar kita) bendraturčiai valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių susitarimu. Bendraturčiai susitarimą pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus. Reikalavimas susitarti yra esminis stabiliam ir ekonomiškam bendro daikto valdymui, naudojimui, disponavimui. Siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. ir kt. v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-96/2012; kt.). Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą, ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau Įstatymas) 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą, kai šio Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais formuojami nekilnojamieji daiktai ar šio Įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys. Įstatymo 9 straipsnio 3 dalis numato, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų pakeitimo tvarką ir reikalavimus bei leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų nustato Kadastro nuostatai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų „Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų“ (toliau - Nuostatai) 15.6 punkte numatyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami žemės sklypo savininkui ar valstybinės žemės naudotojui pageidaujant. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 3.5 punktas taip pat numato, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje, atliekami žemės sklypo savininkui pageidaujant patikslinti žemės sklypo plotą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, jeigu ribos posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje.

Byloje nustatyta, kad ginčo 2,2500 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: 1/4 ieškovui I. M., 3/4 atsakovei G. B..

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 punkte įtvirtinta nuostata, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti paduoda nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo, išskyrus šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus, kai nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys keičiami valstybinės valdžios ar valdymo institucijų teikimu Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka.

Kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo Taisyklių 40.1 punkte įtvirtinta nuostata, kad kadastriniai matavimai turi būti suderinti su užsakovu, t. y. žemės sklypo savininku ar naudotoju.

Trečiasis asmuo UAB „Žemės matas“ atliko žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, kurie buvo pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriui patikrai. Šilalės skyrius atliko patikrą ir 2019 m. gegužės 15 d. surašytas Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. 33KAM-43515, kuriame nurodyta, kad žemės sklypo kadastro duomenys nustatyti teisingai, tačiau atsisakyta suderinti žemės sklypo planą, kadangi jis nesuderintas su žemės sklypo bendraturte, atsakove G. B.. Šilalės skyrius 2019 m. gegužės 17 d. raštu Nr. 33SD- 1609-(14.33.104.) „Dėl prašymo“ informavo ieškovą I. M., kad jo 2019 m. gegužės 15 d. prašymas pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis netenkinamas kol elektroninė žemės sklypo kadastro duomenų byla nebus suderinta su žemės sklypo bendraturčiu G. B. arba nebus pateiktas teismo sprendimas dėl bylos derinimo be bendraturčio.

Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad ieškovo, kaip vieno iš žemės sklypo savininko, pageidavimas atlikti kadastrinius matavimus (patvirtinti jau atliktus) ir patikslinti žemės sklypo ribas ir plotą valstybinėje koordinačių sistemoje yra pakankamas ir visiškai teisėtas pagrindas. Kita vertus, nurodytas teisinis reglamentavimas visiškai pagrindžia ieškovo teisę reikalauti atlikti jam ir atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, nes žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas tik pagal preliminarius matavimus ir jo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje nėra nustatytos. Tai reiškia, kad pagal preliminarius matavimus suformuoto sklypo tikslus plotas ir tikslios ribos nėra žinomos, o šie duomenys kaip tik ir nustatomi kadastrinių matavimų metu ir patikslinami įrašant pasikeitimus į Nekilnojamojo turto kadastrą. Vadinasi ieškovo, kuris yra šio žemės sklypo dalies savininkas, pageidavimas atlikti kadastrinius matavimus ir patikslinti žemės sklypo ribas ir plotą valstybinėje koordinačių sistemoje yra pakankamas ir visiškai teisėtas pagrindas juos atlikti (Civilinio proceso kodekso 178,185 straipsniai).

Šalys turi teisę savo interesų siekti skirtingais būdais, tačiau net ir nesutikdamos su kitos šalies pasirinktu teisėtu savo teisių įgyvendinimo būdu negali trukdyti kitai šaliai, jeigu šios pasirinktas būdas niekaip nepažeidžia kitos šalies teisų ir interesų. Kartu pažymėtina, jog bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Toks ribojimas išreikštas teisės normose nustatytu įpareigojimu informuoti kitus asmenis, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su atliekamais kadastriniais matavimais, gauti jų sutikimą. Šie suinteresuoti asmenys turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti teisinę registraciją, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš kadastrinių matavimų darbų nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Esant ginčui dėl atsisakymo duoti sutikimą, teismas nagrinėja konkretaus atsisakymo priežastis.

Šiuo atveju atsakovės nesutikimo argumentai yra tokie, kad ji siekia, kad į ginčo sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) būtų patenkama per ieškovui ir Lietuvos Respublikai priklausantį žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kokius teisės aktus pažeidžia UAB „Žemės matas atlikti matavimai, nenurodė.

Kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą tvarką nustato Kadastro nuostatai (Įstatymo 6 straipsnio 5 dalis). Nuostatų 65 punktas numato, kad tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal šių Nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui, o nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla tikrinama vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos vadovo patvirtintomis taisyklėmis. Nuostatų 67 punktas numato, kad tais atvejais kai žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas jį suderina. Nuostatų 84 punktas numato, kad kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti kadastro tvarkytojui turi būti pateikiami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Šio Įstatymo 12 straipsnio 2 dalis numato, kad kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo, Kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą.

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad Nuostatai reglamentuoja kadastrinius matavimus atliekančio matininko veiklą nustatant kadastro duomenis ir juos fiksuojant, taip pat viešojo administravimo subjekto – Nacionalinė žemės tarnyba, veiklą tikrinant matininko nustatytus kadastro duomenis ir juos derinant, ir kito viešojo administravimo subjekto - Kadastro tvarkytojo, veiklą tikrinant ir registruojant kadastro duomenis. Pagal Nuostatus, nekilnojamojo daikto savininkas turi teisę prašyti atlikti jam priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus bei pateikti Kadastro tvarkytojui įregistruoti nustatytus kadastro duomenis, kuriuos patikrina minėti viešojo administravimo subjektai. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovas, tiek atsakovė yra žemės sklypo, kuriam yra atlikti kadastriniai matavimai, savininkai, todėl abi šalys turi vienodas teises pageidauti atlikti jų žemės sklypo kadastrinius matavimus ir gali rinktis skirtingus pagrindus jiems atlikti ir skirtingą laiką kada jie pageidauja tokius matavimus atlikti. Bet ginčyti šalys gali ne nurodytą viena kitos teisę reikalauti atlikti kadastrinius matavimus, o tik tuos viena kitos veiksmus, kurie pažeidžia jų teises siekiant nustatyti tikslius jų bendro žemės sklypo kadastro duomenis ir juos įregistruoti. Todėl siekiant išspręsti šalių ginčą reikalinga nustatyti kuri šalis elgiasi sąžiningai, protingai ir teisingai, o kuri trukdo kitai šaliai pasinaudoti savo teise, nors jos teisės ir interesai nėra pažeidžiami.

Byloje nustatyta, kad ieškovas 1995 m. rugpjūčio 16 d. iš aštuonių fizinių asmenų nusipirko pastatą-kiaulidę 643,79 kv. m. ploto. Tuo metu po pastatu žemė priklausė valstybei. Ieškovo iniciatyva A. Ž. individuali įmonė 1997 m. gruodžio 22 d. parengė bendros namų valdos, susidedančios iš 13 607 kv. m., planą. Iš šio plano matyti, kad riba su kaimyninio sklypo savininko M. Š. žemės sklypu yra pažymėta skaičiais 7-8-9-1, t. y. riba atitinka šiuo metu ieškovo užtvertos tvoros ribą. Šių matavimų pagrindu 1998 m. sausio 23 d. Tauragės apskrities viršininko administracija priėmė įsakymą Nr. 105. kuriuo nustatė, kad prie I. M. privatizuotų pastatų (kiaulidės) žemės sklypas yra 7725 kv. m. (ribos 4-5-6-7-8-9-1-2-13-12). Tuo pačiu įsakymu buvo nuspręsta ieškovui parduoti žemės sklypą už 3893,40 Lt ne aukciono tvarka ir nustatė specialiąsias žemės sklypo sąlygas, tačiau specialiosiose sąlygose su keliais ar įvažiavimais susijusių draudimų nėra numatyta, kelio servitutas nebuvo nustatytas. 1998 m. vasario 9 d. su ieškovu buvo sudaryta Valstybinės žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartis Nr. 421 ir iš valstybės nusipirko 7725 kv.m. (duomenys neskelbtini). Valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta 1998 m.sausio 23 d. įsakymo Nr. 105 pagrindu. Sutartimi servitutų nustatyta nebuvo, specialiosiose sąlygose 3.5 punkte yra įpareigojimas laikytis pažymėtų sklypo ribų, tačiau apie kelius, naudotinus kitų asmenų, nieko nenurodoma. Iš pažymėjimo apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį matyti, kad ieškovas, vykdydamas 1998 m. vasario 9 d. sutarties 7 p. žemės sklypą įregistravo viešajame registre. Šiame pažymėjime nurodyta, kad ieškovui priklausančiame žemės sklype nėra įregistruotas kelio servitutas ar specialiosios sąlygos, susijusios su keliais. Vykdydamas savo verslą, ieškovas pageidavo kai kuriuos pastatus įkeisti bankui, gaunant verslui paskolą bei 7725 kv. m. žemės sklypą pageidavo atidalinti į tris atskirus žemės sklypus. Atidalijimui planus rengė P. K. individuali įmonė. Tauragės apskrities viršininko administracija 1999 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 1521 padalijo ieškovui priklausantį žemės sklypą 7725 kv. m. į tris žemės sklypus, susidedančius iš 2565 kv. m., 1194 kv. m.. 3966 kv. m. Tačiau šiuo įsakymu kelio servitutas nebuvo nustatytas, taip pat nėra nustatyta specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, susijusiu su keliais. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 1999 m. spalio 26 d. ieškovo vardu yra įregistruota nuosavybės teisė į žemės sklypą, susidedantį iš 0.1468 ha ir nuo 1999 m. spalio 26 d. buvo iš viso 0,1468 ha žemės sklypo savininku. Iš to paties išrašo matyti, kad šiame žemės sklype nėra nustatyti kelio servitutai ar specialiosios žemės naudojimo sąlygos, susijusios su keliais. Remdamasis 1998 m. sausio 23 d. Tauragės apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 105 ir 1998 m. vasario 9 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 421, kuriais buvo nustatytos ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos tarp taškų 4-5-6-7-8-9-1-2-13- 12, I. M. užsitvėrė tvorą, kuri yra ir šiuo metu užtverta ir skiria žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Viso 0.1468 ha žemės sklypo savininku viešajame registre buvo įregistruotas nuo 1999 m. spalio 26 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d., t. y. aštuoniolika metų.

Iš UAB „Žemės matas“ atliktų kadastrinių matavimų matyti, kad atlikus šalims priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo nustatytas 0,0650 ha didesnis sklypo plotas, tačiau tai atitinka leistiną ploto paklaidą. Iš Nacionalinės žemės tarnybos surašyto žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto matyti, kad Nacionalinė žemės tarnyba, patikrinusi kadastro duomenų bylą, nustatė, kad: žemės sklypo ribų atitiktis teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektams nustatyta teisingai; žemės sklypo plotas nustatytas teisingai; žemės sklypo planas sudarytas teisingai; kiti dokumentai užpildyti teisingai; žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta ir sukomplektuota teisingai. Iš šalių žemės sklypo plano matyti, kad Nacionalinė žemės tarnyba suderino šį žemės sklypo planą. Matininkas ieškovo pageidavimu atliko kadastrinius žemės sklypo matavimus ir pateikė Nacionalinei žemės tarnybai kadastro duomenų bylą tikrinimui ir derinimui. Tai reiškia, kad siekiant nustatyti žemės sklypo kadastro duomenis tiek ieškovas, tiek matininkas padarė viską, ką numato Nuostatai, o atsakovė šių veiksmų teisėtumą ginčija, nenurodydama kokius teisės aktus konkrečiai pažeidė matininkas tik teigia, kad turi būti nubraižytas įvažiavimas į ginčo sklypą per ieškovo žemės sklypą.

Teismas konstatuoja, kad įvažiavimai į ginčo sklypą nėra šios bylos dalykas bei matininkui teisės aktai nenumato galimybių atliekant kadastrinius matavimus, projektuoti kelius ar kitus objektus (Civilinio proceso kodekso 178, 185 straipsniai).

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla tarp šalių dėl įvažiavimo per ieškovo sklypą, kur, jo nuomone, turėtų būti įvažiavimas bei tai, jog ieškovas yra neteisėtai pasistatęs tvorą ir dėl to kadastriniai matavimai yra padaryti neteisingai. Iš LITEKO duomenų nustatyta, jog Tauragės apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-69-999/2019 pagal ieškovo I. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir teismas 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino. Atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės 0,1468 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikai priklausančios 274/1468 dalys šio žemės sklypo priteista ieškovui I. M. nuosavybės teise, o iš ieškovo priteista Lietuvos Respublikai piniginė kompensacija už šį žemės sklypą rinkos vertę – 954 Eur. Teismo sprendimas neįsiteisėjęs tačiau konstatuotina, kad ginčai dėl įvažiavimų nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas plačiau nepasisako. UAB „Žemės matas“ atstovė teismo posėdžio metu pateikė žemės sklypų išdėstymo schemą bei išrašą iš Nekilnojamojo turto registro, kuriose matosi centre ginčo sklypas, ir aplink jį esantys du sklypai, iš kurių – R. M.. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, iš R. M. sklypo nustatytas kelio servitutas su ginčo sklypu, bet jis taip pat nenurodytas prašomuose įregistruoti kadastriniuose dokumentuose.

Tiek teisės aktuose, tiek UAB „Žemės matas“ sprendime, Nacionalinės žemės tarnybos sprendime, teismo posėdyje UAB „Žemės matas“ atstovės paaiškinimuose nustatyta, jog Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto tipinė forma yra patvirtinta Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr.522, todėl jame pateikiama tiek informacijos, kiek yra nustatyta (užpildomos atitinkamos grafos), o žemės sklypo fragmente pateikta tiek informacijos, kiek nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 32.1.1p. punkte. Todėl konstatuotina, kad kadastriniuose matavimuose neturi būti nurodomi įvažiavimai į sklypą bei nustačius įvažiavimus, servitutus ir pan., kadastriniai matavimai dėl to nepasikeistų. Taip pat ir tvoros teisėtumas/neteisėtumas neturi įtakos kadastriniams matavimams, kadangi, kaip minėta, kadastriniais matavimais nustatoma žemės ribų posūkio taškai ir riboženklių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, o jų atsakovė neginčija. Dėl ginčo sklypo paženklinimo atsakovė buvo tinkamai informuota ir dalyvavo ženklinant sklypą (CPK 178, 185 straipsniai).

Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas pripažįsta, kad ieškovas, turėdami nustatytus jų žemės sklypo kadastro duomenis, kuriuos patikrino ir jų teisingumą konstatavo įgaliota tą daryti valstybės institucija, įgijo teisę pateikti šiuos kadastro duomenis įregistravimui viešame registre. Tačiau Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje numatytą prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą turi pateikti visi nekilnojamojo daikto savininkai (Įstatymo 13 straipsnio 2 dalis). Todėl atsakovės nesutikimas pateikti tokį prašymą, pasireiškiantis jos nepasirašymu žemės sklypo plane, užkerta kelią ieškovui įgyvendinti savo teisę įregistruoti nustatytus tikslius kadastro duomenis. Taip atsakovė sukuria ieškovui tokią situaciją, kurioje jokios tolesnės procedūros dėl jo pageidavimu atliktų kadastrinių matavimų realizavimo vykti negali ir ieškovas yra priverstas reikšti šioje byloje nagrinėjamą ieškinį. Todėl pripažintina, kad atsakovė nepagrįstai ginčija iš esmės pačią ieškovo kaip bendraturčio teisę, susijusią su bendru daiktu, o ne šios teisės įgyvendinimo būdą ar sąlygas, dėl ko toks atsakovės elgesys neatitinka CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų ieškoti bendraturčiams priimtiniausio jiems sprendimo būdo ir nesiekti savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita, nes vien tik dėl savo subjektyvaus įsitikinimo, kad šalių ginčą reikia spręsti kitu būdu ji trukdo ieškovui įgyvendinti savo teisę valdyti ir naudotis nuosavybės teise turimu žemės sklypu savo nuožiūra. Atsakovės argumentai dėl to kur turėtų būti įvažiavimai į ginčo sklypą, ar užtverta tvora nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi bei nėra šios bylos dalykas.

CK 1.137 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Tik įrodžius realius bendraturčių teisių pažeidimus, sutikimo įregistruoti naujai atliktus žemės sklypo kadastrinius matavimus nedavimas būtų laikomas pagrįstu. Taigi šiuo atveju atsakovės pareiga buvo pagrįsti bei įrodyti, kuo yra netinkamas ieškovo teisių įgyvendinimo būdas - atlikti patikslintus šalims bendrąja daline nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro matavimus ir juos registruoti. Teismo vertinimu atsakovė nepateikė motyvuoto atsisakymo pasirašyti pateiktus dokumentus ir neįrodė, kad naujų kadastrinių matavimų įregistravimas kaip nors pažeistų jo teises ar teisėtus interesus (Civilinio proceso kodekso 178, 185 straipsniai). Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės ir faktai leidžia daryti išvadą, kad atsakovės atsisakymas trukdo savo kaip bendraturčio teises įgyvendinti būtent ieškovui, paneigia teisėtų lūkesčių apsaugos principą. Kaip minėta, atsakovė atliktų matavimų neginčija. Taip pat pažymėtina, kad ieškovo pageidavimu atliktų kadastrinių matavimų įregistravimas ne tik nepažeis atsakovės teisių ir interesų, bet bus naudinga ir jai pačiai. Šiuo atveju faktiškai nustatytas žemės sklypo plotas yra net šiek tiek didesnis nei šiuo metu įregistruota viešame registre, o sklypo ribos bus aiškios valstybinėje koordinačių sistemoje, kas leis sklandžiai atlikti visas kitas procedūras su šiuo sklypu ateityje.

Esant nurodytoms aplinkybėms bei teisiniam reglamentavimui, ieškovo ieškinys tenkintinas ir ieškovui I. M. pripažintina reikalavimo teisė be atsakovės G. B. sutikimo pateikti 2,2500 ha (po kadastrinių matavimų atlikimo – 2,3150 ha) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą sprendimui patvirtinti ir pakeistus duomenis įregistruoti viešajame registre pagal UAB Žemės matas“ parengtą žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą (Civilinio proceso kodekso 178, 185 straipsniai).

Pažymėtina, kad atsakovė bet kuriuo metu turi teisę tikslinti Registro duomenis, jeigu su jais nesutinka, ar dėl kitų priežasčių jie turėtų būti patikslinti. Nagrinėjamoje byloje reikalavimas yra susijęs su žemės sklypo atliktais matavimais ir atsakovė nepateikė jokių argumentų kaip tie matavimai pažeidžia jos teises ir interesus.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo ieškinys tenkinamas visiškai, todėl ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis ir 1000 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, priteistinos iš atsakovės, iš viso – 1075 Eur bylinėjimosi išlaidų (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Pripažinti I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę pateikti 2,2500 ha (po kadastrinių matavimų atlikimo – 2,3150 ha) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą sprendimui patvirtinti ir pakeistus duomenis įregistruoti viešajame registre be bendraturtės G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo pagal UAB „Žemės matas“ parengtą žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą.

Priteisti iš atsakovės G. B. 1075 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui I. M..

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.