- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-18
- Bylos Nr.
- e2S-284-921/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15215-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Pareiškėjas
- J. L., A. Š.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo J. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. Š. ir J. L. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-23766-717/2020 patvirtino pareiškėjų A. Š. ir J. L. 2020 m. rugsėjo 24 d. sudarytą taikos sutartį.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas J. L. kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti jam vykdomąjį raštą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-23766-717/2020 patvirtintos taikos sutarties 10 punkto sąlygų nevykdymo.
3. Nurodė, kad A. Š. pakeitė vaikų gyvenamąją vietą ir neatskleidžia jų gyvenamosios vietos.
Atsiliepimas
4. Pareiškėja A. Š. atsiliepime prašė pareiškėjo prašymo netenkinti. Nurodė, kad ji išvyko su vaikais gyventi iš Kauno į Klaipėdą, nes pareiškėjas organizuodavo itin vaikus traumuojančius vaikų perdavimus bei dėl jų (pareiškėjų) tarpusavio konfliktinių santykių. Po persikraustymo į Klaipėdą vaikų emocinė būklė žymiai pagerėjo. Teismas 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatė laikinąją pareiškėjo bendravimo su vaikais tvarką po to, kai pareiškėja išvyko su vaikais gyventi į Klaipėdą. Nors taikos sutartyje numatyta, kad keičiant gyvenamąją vietą su pareiškėju reikia suderinti naują bendravimo su vaikais tvarką, tačiau dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir dėl bendravimo su vaikais tvarkos tarp šalių vyksta ginčas. Todėl nėra pagrindo tikėtis, kad vykstant ginčui, pareiškėjas staiga ims ir sutiks su jos siūloma nauja bendravimo tvarka pakeitus jos ir vaikų gyvenamąją vietą.
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimi atsisakė išduoti pareiškėjui vykdomąjį raštą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-23766-717/2020 patvirtintos taikos sutarties 10 punkto sąlygų nevykdymo.
6. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. patvirtino tarp pareiškėjų 2020 m. rugsėjo 24 d. ne teismo procese sudarytą taikos sutartį. Taikos sutarties 10 punktu pareiškėjai susitarė, kad iki vaikams sukaks 16 metų A. Š. turi teisę keisti vaikų gyvenamąją vietą, išvykstant iš Kauno apskrities nuolatiniam gyvenimui į kitą Lietuvos miestą, tik iš anksto raštu suderinus su J. L. naują tėvo bendravimo su vaikais tvarką.
7. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-9409-1192/2024 pagal J. L. ieškinį A. Š. dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-23766-717/2020 patvirtintos taikos sutarties sąlygų, susijusių su šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąja vieta, bendravimo tvarka su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) ir išlaikymo jiems teikimu, pakeitimo. Minėtoje byloje teismas 2024 m. rugsėjo 2 d. priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-9409-1192/2024 priėmimo nustatė laikiną J. L. bendravimo su nepilnamečiais pareiškėjų vaikais tvarką. 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartis yra įsiteisėjusi (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2541-1187/2024 atmestas J. L. atskirasis skundas, Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartis palikta nepakeista).
8. Teismas konstatavo, kad tiek šioje byloje, tiek civilinėje byloje Nr. e2-9409-1192/2024 esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjų santykiai yra labai įtempti, šalys nėra linkusios bendradarbiauti, kooperuotis, spręsti kilusias problemas savitarpio nuolaidų būdu, pareiškėja su pareiškėjų nepilnamečiais vaikais pakeitė gyvenamąją vietą ir šiuo metu gyvena Klaipėdoje. Teismas vertino, kad pareiškėjo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo nevykdant 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-23766-717/2020 patvirtintos taikos sutarties 10 punkto sąlygų yra formalus ir deklaratyvus, nesiekiant objektyviai, pozityviai ir geranoriškai atsižvelgti į susidariusią situaciją.
9. Atsižvelgęs į pasikeitusią pareiškėjų vaikų gyvenamąją vietą, esant patvirtintai naujai ir šiuo metu galiojančiai laikinai J. L. bendravimo su pareiškėjų nepilnamečiais vaikais tvarkai, kuri nustatyta įvertinus nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimą, bei į tai, kad A. Š. nėra draudžiama pakeisti vaikų gyvenamosios vietos, teismas darė išvadą, kad šiai dienai nėra pagrindo išduoti vykdomąjį raštą dėl teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 10 punkto sąlygų nevykdymo. Todėl pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo teismas atmetė. Teismas pažymėjo, kad vien tai, jog pareiškėjas siekia, kad A. Š. atskleistų savo gyvenamąją vietą, nesudaro pagrindo vykdomojo rašto išdavimui.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartį ir išduoti vykdomąjį raštą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-23766-717/2020 patvirtintos taikos sutarties 10 punkto sąlygų nevykdymo, priteisti pareiškėjui visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1. Nepagrįstai teismas vertino, kad pareiškėjo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo yra formalus ir deklaratyvus, nesiekiant objektyviai, pozityviai ir geranoriškai atsižvelgti į susidariusią situaciją. Toks teismo argumentas prieštarauja įsiteisėjusiai teismo nutarčiai. Pareiškėjas siekė ir siekia, jog jo nepilnamečiams vaikams būtų užtikrinta stabili socialinė aplinka, t. y. jie turėtų pastovią gyvenamąją vietą, ugdymo įstaigą ir pan. Tuo tarpu A. Š. vaikus perkelia iš vienos įstaigos į kitą, nuolat ir be jokio pagrindo keičia gyvenamąsias vietas. Siekiant užtikrinti vaikų gyvenamosios vietos stabilumą bent jai miesto ribose taikos sutartyje ir buvo numatyta tokia sąlyga, kuri iki šiol neginčijama ir yra galiojanti. Vaikai šiuo metu išgyvena ypač jautrų laikotarpį, todėl jiems yra itin svarbi emociškai stabili aplinka, ko A. Š. jiems nesugeba užtikrinti.
Žemesnės instancijos teismas
10.2. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas išduoti vykdomąjį raštą, nurodė, jog pareiškėjų santykiai yra labai įtempti, jie nėra linkę bendradarbiauti, kooperuotis ir spręsti kilusias problemas, tačiau tai nėra pagrindas atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą. Toks teismo motyvas yra neteisėtas, nes jis nesuteikia teisės nevykdyti teismo įsiteisėjusia nutartimi nustatytų sąlygų. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja nė viena iš sąlygų, kai negali būti išduodamas vykdomasis raštas.
10.3. Skundžiama nutartis pažeidžia vieną iš bendrųjų civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principą. Pažymi, kad ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog A. Š. iš esmės pažeidė tarp šalių pasirašytos taikos sutarties 10 punktą nėra. Aplinkybė, jog 2024 m. rugsėjo 2 d. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-9409-1192/2024 lakinai nustatė naują J. L. bendravimo su pareiškėjų nepilnamečiais vaikais tvarką, nesudaro pagrindo atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą dėl galiojančios nutarties, kuria patvirtintas susitarimas ribojantis vaikų gyvenamosios vietos keitimą be tėvo sutikimo.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja prašo atskirojo skundo netenkini, palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
11.1. Teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo prašymas dėl vykdomojo rašto yra formalus ir deklaratyvus, nesiekiant objektyviai, pozityviai ir geranoriškai atsižvelgti į susidariusią situaciją. Pažymi, kad apelianto iniciatyva procesų prieš A. Š. apimtis tik auga. Apeliantas nepateikė nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų, jog kurioje nors šiuo metu susiklosčiusioje situacijoje jis pasielgė pozityviai ir geranoriškai.
Šalies argumentai
12.1. Apeliantas prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo grindžia siekiu užtikrinti nepilnamečiams vaikams stabilią socialinę aplinką, t. y. kad jie turėtų pastovią gyvenamąją vietą, ugdymo įstaigą ir pan. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-2541-1187/2024 pažymėjo, jog Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2024 m. rugsėjo 24 d. išvados duomenimis, skyriaus specialistams apsilankius atsakovės gyvenamojoje vietoje nustatyta, jog atsakovė sudariusi vaikams tinkamas sąlygas ugdymuisi, poilsiui ir laisvalaikiui.
12.2. Pareiškėja pažymi, kad ji neprivalo įrodinėti priežasčių, dėl kurių ji pakeitė gyvenamąją vietą, pagrįstumo.
12.3. Apelianto prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo pateiktas vykstant ginčams tarp šalių ir teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, kuriose yra nustatoma vaikų gyvenamoji vieta bei apelianto bendravimo su vaikais tvarka.
12.4. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, jog pareiškėja nesugeba užtikrinti emociškai stabilios aplinkos vaikams.
12.5. Apeliantas klaidingai teigia, kad taikos sutartimi patvirtintas susitarimas, ribojantis vaikų gyvenamosios vietos keitimą be tėvo sutikimo. 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje nėra tokios sąlygos, kuria savo poziciją grindžia apeliantas. A. Š. nėra draudžiama be J. L. sutikimo keisti savo (ir tuo pačiu vaikų) gyvenamąją vietą. Tai, kad taikos sutartyje nurodyta, jog A. Š., keisdama gyvenamąją vietą, turi suderinti naują J. L. bendravimo su vaikais tvarką, negali būti prilyginta draudimui keisti gyvenamąją vietą. Esant situacijai kai bendravimo su vaikais tvarkos klausimas jau sprendžiamas teisme, taip pat ir pagal A. Š. priešieškinį, nebuvo ir nėra įmanoma realizuoti J. L. bandomos apibūdinti situacijos, jog šalys, vadovaudamosi taikos sutarties 10 punkte įtvirtinta sąlyga, geranoriškai suderina naują jo bendravimo su vaikais tvarką ir tik po to A. Š. išvyksta gyventi į Klaipėdą. Iš atskirojo skundo turinio yra aišku, kad skundo pagrindas yra ne pats faktas, jog su juo nebuvo suderinta nauja bendravimo su vaikais tvarka, kaip nurodyta taikos sutarties 10 punkte, o tai, kad A. Š. išvyko gyventi iš Kauno į Klaipėdą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja pateikė teismui įrodymus – pranešimą ikiteisminiame tyrime ir šalių susirašinėjimą dėl bendravimo su vaikais vaizdo skambučių pagalba.
14. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
15. Sprendžiant pateiktų įrodymų priėmimo klausimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad jie pateikti kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą, apeliantas neturėjo galimybės dėl jų pateikti savo nuomonės. Be to, teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų pakanka vykdomojo rašto išdavimo klausimui tinkamai išspręsti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos pateiktus naujus įrodymus atsisakoma priimti.
Dėl bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-23766-717/2020 patvirtino pareiškėjų A. Š. ir J. L. 2020 m. rugsėjo 24 d. sudarytą taikos sutartį.
17. Pareiškėjas J. L. kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti jam vykdomąjį raštą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-23766-717/2020 patvirtintos taikos sutarties 10 punkto sąlygų nevykdymo. Prašymą grindė tuo, kad A. Š. pakeitė vaikų gyvenamąją vietą ir neatskleidžia jų gyvenamosios vietos.
18. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad šalių patvirtinta taikos sutartimi pareiškėjai A. Š. nėra draudžiama pakeisti vaikų gyvenamosios vietos, bei tai, kad pasikeitus pareiškėjų vaikų gyvenamajai vietai, teismo nutartimi buvo patvirtinta nauja laikina pareiškėjo J. L. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, netenkino pareiškėjo prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo.
19. Pareiškėjas nesutinka su skundžiama nutartimi, teigia, kad nutartis pažeidžia vieną iš bendrųjų civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principą (CPK 18 straipsnis). Pažymi, kad ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog pareiškėja A. Š. iš esmės pažeidė tarp šalių pasirašytos taikos sutarties 10 punktą nėra. Aplinkybė, jog 2024 m. rugsėjo 2 d. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-9409-1192/2024 lakinai nustatė naują pareiškėjo J. L. bendravimo su pareiškėjų nepilnamečiais vaikais tvarką, nesudaro pagrindo atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą dėl galiojančios nutarties, kuria patvirtintas susitarimas ribojantis vaikų gyvenamosios vietos keitimą be tėvo sutikimo.
20. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjui atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą dėl teismo patvirtintos šalių sudarytos taikos sutarties 10 punkto, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
21. Vadovaujantis CPK 646 straipsnio 3 dalimi, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, teismas suinteresuoto asmens prašymu dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-913-241/2020, nutarties 14 punktas). Dėl šios priežasties teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – ne, t. y. teismas įsitikina, ar taikos sutartis (ne)vykdoma vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami šalių pateikti įrodymai; teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019, nutarties 32–33 punktai).
22. Nagrinėjamu atveju bylos ir civilinės bylos Nr. e2SP-23766-717/2020 duomenimis nustatyta, kad šalių sudarytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties 10 punktu pareiškėjai susitarė, kad iki vaikams sukaks 16 metų A. Š. turi teisę keisti vaikų gyvenamąją vietą, išvykstant iš Kauno apskrities nuolatiniam gyvenimui į kitą Lietuvos miestą, tik iš anksto raštu suderinus su J. L. naują tėvo bendravimo su vaikais tvarką.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatant taikos sutarties (ne)vykdymo faktą svarbi aplinkybė, kad priešingai nei teigia apeliantas, taikos sutarties 10 punkte patvirtintas šalių susitarimas neriboja vaikų gyvenamosios vietos keitimo ir tam nereikia tėvo sutikimo. Tačiau pagal taikos sutarties 10 punkto sąlygą, tai gali būti daroma iš anksto su vaikų tėvu suderinus naują tėvo bendravimo su vaikais tvarką.
24. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjai persikėlus su vaikais gyventi į Klaipėdą, su vaikų tėvu iš anksto nebuvo suderinta jo bendravimo su vaikais tvarka. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybe, jog šioje ir civilinėje byloje Nr. e2-9409-1192/2024 esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjų santykiai yra labai įtempti, šalys nėra linkusios bendradarbiauti, kooperuotis, spręsti kilusias problemas savitarpio nuolaidų būdu. Todėl abejotina, kad pareiškėjai nusprendus su vaikais pakeisti gyvenamąją vietą, šalims būtų pavykę taikiai suderinti naują tėvo su vaikais bendravimo tvarką.
25. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybe, jog sprendžiant dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė, jog šiuo metu Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-9409-1192/2024 pagal J. L. ieškinį A. Š. dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-23766-717/2020 patvirtintos taikos sutarties sąlygų, susijusių su šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąja vieta, bendravimo tvarka su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) ir išlaikymo jiems teikimu, pakeitimo. Minėtoje byloje teismas 2024 m. rugsėjo 2 d. priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-9409-1192/2024 priėmimo – nustatė laikiną J. L. bendravimo su nepilnamečiais pareiškėjų vaikais tvarką. 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartis yra įsiteisėjusi. Pažymėtina, kad minėta nutartimi vaikų su tėvu laikina bendravimo tvarka nustatyta, įvertinus nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimą.
26. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo yra formalus ir deklaratyvus. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad vien tai, jog pareiškėjas siekia, kad A. Š. atskleistų savo gyvenamąją vietą, nesudaro pagrindo vykdomojo rašto išdavimui. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiai dienai nėra pagrindo išduoti vykdomąjį raštą dėl teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 10 punkto sąlygų nevykdymo.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
27. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma.
Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
28. Apibendrindamas tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai atsižvelgė ir įvertino procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimą, faktines bylos aplinkybes bei bendruosius civilinio proceso principus, dėl ko skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
30. Atmetus pareiškėjo atskirąjį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.