- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-07
- Bylos Nr.
- eA2-1783-603/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00371-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“
- Atsakovas
- Vilniaus Gedimino technikos universitetui
- Kategorijos
- 3.3.4.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.4.2.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1911-432/2022 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ ieškinį atsakovui Vilniaus Gedimino technikos universitetui dėl rangos sutarties pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Prašymo esmė
1. Pareiškėja akcinė bendrovė (toliau - AB) „Panevėžio statybos trestas“ pateikė teismui prašymą atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-1911-432/2022 procesą pagal ieškovės AB „Panevėžio statybos trestas“ ieškinį atsakovui Vilniaus Gedimino technikos universitetui dėl rangos sutarties pakeitimo, ir atnaujinus procesą: 1) panaikinti 2023 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-916/2023 dalį, kuria buvo panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo dalis, kuria panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimo dalis dėl 2022 m. kovo 21 d. ieškinio atmetimo ir priimtas naujas sprendimas – palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas 2022 m. kovo 21 d. ieškinys; 2) panaikinti 2022 m. gruodžio 29 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1911-432/2022 dalį, kuria buvo atmestas 2022 m. kovo 21 d. ieškinys; 3) priimti naują sprendimą - 2022 m. kovo 21 d. ieškinį tenkinti pilna apimtimi - pakeisti Susitarimo Nr. 1 prie 2020 m. rugpjūčio 20 d. statybos rangos sutarties (Vilnius Tech reg. Nr. 10.13-174) 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. „Remiantis Lietuvos statistikos departamento skelbiama informacija, kad kategorijos „Negyvenamieji pastatai“ statybos sąnaudų elementų kainos pokytis nuo pasiūlymo pateikimo dienos yra didesnis nei 5 procentai, pagal sutarties 13.8 punkte nurodytą sutarties kainos neatliktiems darbams dėl statybos kainų pokyčio perskaičiavimo formulę, perskaičiuoti sutarties kainą neatliktiems darbams:
17 131 732,67 = 7 410 126,84 + (15 883 591,35 – 7 410 126,84) * (1 + 14,73/100)
SN – 17 131 732,67 Eur (Perskaičiuota Sutarties kaina),
SS – 15 883 591,35 Eur (Sutarties kaina iki perskaičiavimo),
A – 7 410 126,84 Eur (Atliktų darbų kaina iki perskaičiavimo),
SKI – 14,73 (Statybų kainų indeksas – kainų pokytis nuo paskutinio indeksavimo
arba nuo sutarties sudarymo datos procentais)“; 4) priteisti ieškovės naudai iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Prašyme nurodoma, jog Vilniaus apygardos teismas sujungtoje byloje Nr. e2-1911-432/2022 pagal du ieškovės ieškinius atsakovui 2022 m. gruodžio 29 d. priėmė sprendimą ieškinius atmesti. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gegužės 16 d. iš dalies pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą – panaikino 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimo dalį dėl 2022 m. kovo 21 d. ieškinio ir šioje dalyje priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino, ir paliko nepakeistą sprendimą dalyje dėl 2022 m. rugsėjo 6 d. ieškinio. 2023 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą panaikino ir 2022 m. kovo 21 d. ieškinį atmetė, o kitą bylos dalį grąžino iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjos teigimu, yra pagrindas atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, paaiškėjus naujų esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu, arba CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatą, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis dalyje dėl 2022 m. kovo 21 d. ieškinio yra klaidinga, akivaizdžiai neteisėta ir nepagrįsta, nes joje nustatytos aplinkybės, prieštaraujančios bylos medžiagai. Ieškovei nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ignoruos bylos medžiagą ir padarys prieštaringas išvadas. Šios aplinkybės pareiškėjai paaiškėjo tik po 2023 m. gruodžio 19 d. nutarties priėmimo. Pareiškėja pažymi, jog tarp šalių kilo ginčas dėl taikytino indekso rangos sutartyje, kadangi ieškovė laikėsi pozicijos, kad ginčo rangos sutarties kaina turi būti indeksuojama pagal indeksą „Negyvenamieji pastatai“, o atsakovas palaikė indeksą „Visi statiniai“. Atitinkamai pagal „Negyvenamųjų pastatų“ indeksą kaina didėja 14,73 proc., o pagal „Visų statinių“ – 10,49 proc., tad šių indeksų skirtumas sudaro 4,24 proc., t. y. 359 274,89 Eur. Tuo pagrindu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pareiškėjos vertinimu, padarė itin grubią ir akivaizdžią klaidą spręsdamas, kad ginčo šalys buvo susitarusios Rangos sutarties kainos peržiūrai taikyti statybos sąnaudų elementų kainų pokytį, nurodytą kategorijoje „Visi statiniai“, ir ieškovė kilus ginčui dėl sutarties vykdymo nesikreipė į teismą dėl Rangos sutarties pakeitimo bei sutiko vykdyti Rangos sutartį, pasirašydama Susitarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutarties 52 ir 53 punktai). Be to, pareiškėja nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas visiškai ignoravo ir nepasisakė absoliučiai nei dėl vieno teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingo šalių raštų, kuriuose buvo aptartos 2022 m. kovo 15 d. Susitarimo sudarymo aplinkybės ir niekada nepripažintas indeksas „Visi statiniai“.
4. Be kita ko, pareiškėjos vertinimu, procesas gali būti atnaujintas ir remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostata, kadangi akivaizdžiai klaidinga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartis savaime pažeidžia viešąjį interesą, konstitucinius teisingumo ir teisės viršenybės principus. Taip pat nagrinėjama byla yra viešųjų pirkimų byla, kurioje per se egzistuoja viešasis interesas.
II. Atsiliepimo esmė
5. Atsakovas Vilniaus Gedimino technikos universitetas atsiliepimu prašo teismo pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
6. Atsakovas nurodo, jog nepaisant šalių raštų, 2022 m. kovo 15 d. šalys pasirašė Susitarimą dėl Sutarties kainos padidinimo 10,49 proc. pagal indeksą „Visi statiniai“. Papildomai nurodo, jog prašyme ir vykusio proceso metu pateikta ieškovės pozicija jau buvo nagrinėjama tiek pirmosios, tiek apeliacinės, tiek kasacinės instancijos teismuose ir šios aplinkybės ieškovė neginčija. Be to, skirtingai nei nurodo ieškovė, kasacinis teismas ieškovės poziciją įvertino ir tą patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutarties 27.1 punktas. Atsakovo vertinimu, ieškovės pozicija dėl nesutikimo su Susitarimu ir jame nurodyta kategorija „Visi statiniai“ nėra jokia naujai paaiškėjusi aplinkybė, kadangi raštas ir juo pagrįsta pozicija visą laiką buvo byloje ir visų instancijų teismai ją išnagrinėjo bei įvertino. Tad tiek raštai, tiek kiti su ieškovės pozicija susiję byloje esantys įrodymai buvo nuo pat ieškinio pateikimo momento ir negali būti laikomi naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
7. Atsiliepime taip pat pažymima, jog ieškovė netinkamai remiasi kasacinio teismo suformuotais precedentais, siekdama pagrįsti savo poziciją, kadangi pagal nuoseklią kasacinio teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. kurių faktinės aplinkybės yra tapačios. Tačiau šiuo atveju bylos aplinkybės ir ieškovės nurodomos kasacinio teismo praktikos faktinės aplinkybės nesutampa, tad atsakovės vertinimu cituojama kasacinio teismo praktika negali būti taikoma kaip analogija nagrinėjamu atveju. Galiausiai atsakovas nurodo, jog teikdama prašymą dėl proceso atnaujinimo ieškovė tik siekia dar kartą pasibylinėti su atsakovu.
8. Pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą atsakovas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas įvertino ieškovės argumentus, o be to kasacinis teismas nėra įpareigotas aptarti kiekvieno byloje esančio ginčo šalių argumento. Tai nereiškia, kad kasacinis teismas padarė esminę teisės taikymo klaidą, kuri sudaro pagrindą atnaujinti procesą. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė priešingai negu teismai supranta ar interpretuoja teisės normas bei jų taikymą, negali būti laikoma pagrįstu pagrindu peržiūrėti ieškovei nepalankų teismo sprendimą. Priešingai, kasacinis teismas pagrįstai įvertino byloje esančius įrodymus ir konstatavo, jog Susitarimu šalys iš tiesų aiškiai ir tiksliai susitarė dėl konkretaus taikomo indekso. Be kita ko, atsakovo vertinimu, kasacinis teismas, priešingai negu teigia ieškovė, nepažeidė viešojo intereso, o jį įgyvendino, užtikrindamas šalių sudarytos Sutarties tinkamą vykdymą ir Susitarimo teisėtumą bei pagrįstumą.
III. Teismo nustatytos aplinkybės, motyvai, išaiškinimai ir išvados
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas sujungtoje byloje Nr. e2-1911-432/2022 pagal du ieškovės ieškinius atsakovui 2022 m. gruodžio 29 d. priėmė sprendimą ieškinius atmesti. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gegužės 16 d. iš dalies pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą – panaikino 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimo dalį dėl 2022 m. kovo 21 d. ieškinio ir šioje dalyje priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino, ir paliko nepakeistą sprendimą dalyje dėl 2022 m. rugsėjo 6 d. ieškinio. 2023 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą panaikino ir 2022 m. kovo 21 d. ieškinį atmetė, o kitą bylos dalį grąžino iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.
10. Teismo nuomone, pareiškėja, nepraleisdama termino, pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-1911-432/2022 (CPK 368 straipsnio 1 dalis). Prašymo padavimo termino praleidimo neginčijo ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys.
11. Iš pateikto pareiškėjos prašymo nustatyta, kad pareiškėja prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu - paaiškėjus naujų esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu, arba CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu – dėl padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą.
12. Pažymėtina, tai, kad išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai. Tik atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 3, 4 dalys). Dėl to teismas šiuo metu nagrinėja tik proceso atnaujinimo pagrindus.
13. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju vertintinas prašymo dėl proceso atnaujinimo užbaigtoje civilinėje byloje pagrįstumas, tačiau nėra iš naujo nagrinėjamos aplinkybės, įvertintos užbaigtoje byloje, nes priešingu atveju, tokių aplinkybių vertinimas reikštų pakartotinį bylos iš esmės nagrinėjimą, tačiau tai nėra galima neatnaujinus proceso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009). Proceso atnaujinimo institutas padeda užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisėti ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2004).
14. Teismas, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo byloje, tik patikrina, ar yra procesinės prielaidos procesui atnaujinti, tačiau nėra įstatymo įpareigotas išsamiai išanalizuoti pateiktus įrodymus.
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu
15. Nustatytina, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas.
16. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Tačiau ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje. Prašyme dėl proceso atnaujinimo būtina nurodyti dvi tarpusavyje susijusias ir viena nuo kitos priklausančias aplinkybes: 1) kokios naujos aplinkybės paaiškėjo ir 2) kada apie jas sužinojo. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis negali būti laikomos tokios naujos aplinkybės, kurių nagrinėjant bylą nebuvo, o jos atsirado jau priėmus sprendimą. Šiuo atveju naujos aplinkybės yra pagrindas naujam ieškiniui pareikšti, bet ne kreiptis su prašymu dėl proceso atnaujinimo jau išnagrinėtoje civilinėje byloje.
17. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymai yra faktiniai duomenys, pateikti įstatymų nustatytose įrodinėjimo priemonėse (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui, todėl remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo bylos nagrinėjimo metu. Vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, teismui būtina išsiaiškinti, ar nauji įrodymai, kurių pagrindu pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, negalėjo būti pateikti anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės. Be to, siekiant nustatyti, ar šios aplinkybės galėjo būti žinomos, būtina išsiaiškinti ir tai, ar, esant tokioms sąlygoms, kokios buvo nagrinėjant bylą, asmuo ėmėsi reikiamų priemonių joms sužinoti. Taip pat būtina nustatyti, ar pareiškėjo pateikti įrodymai kitų byloje esančių įrodymų kontekste galėtų sukelti pagrįstų abejonių jų patikimumu ir šių įrodymu pagrindu priimto teismo sprendimo pagrįstumu, ar aplinkybės, turėjusios įtakos naujo įrodymo atsiradimui, egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą, tačiau apie jas buvo sužinota jau įsiteisėjus sprendimui, ar šios aplinkybės buvo bylos įrodinėjimo dalykas.
Žemesnės instancijos teismas
18. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme negali būti laikoma: įstatymų nuostatos, teisinių normų aiškinimai; įrodymai, kurie pagal savo įrodomąją galią negali paneigti byloje esančių ir ištirtų prima facie įrodymų (CPK 197 straipsnio 2 dalis); pateiktas įrodymas dėl aplinkybių, kurios ginčo nagrinėjimo metu nebuvo įrodinėjamos; prašymas atnaujinti procesą grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu ir kurių pagrindu teismas priėmė sprendimą arba šalys žinodamos šias aplinkybes sudarė dėl jų taikos sutartį; prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno naujai paaiškėjusios aplinkybės požymio; prašymas grindžiamas po bylos išnagrinėjimo atsiradusiomis aplinkybėmis dėl ekonominių pokyčių (turto vertės, valiutos kurso pokyčiai ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 22 d. Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai Nr. 1-2007. Teismų praktika. 2007, 26).
19. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo atnaujinti procesą tuo pagrindu, jog egzistuoja naujai paaiškėjusios aplinkybės, t. y. pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi ignoruos bylos medžiagą ir padarys išvadas, akivaizdžiai prieštaraujančias bylos medžiagai. Tokios aplinkybės (pateiktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vertinimas ir byloje esančių įrodymų ignoravimas) pareiškėjai paaiškėjo tik po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutarties priėmimo. Vadovaudamasi kasacinio teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartimi pareiškėja teigia, jog akivaizdžios ir grubios kasacinio teismo padarytos klaidos ginčo šalių byloje sudaro teisinį pagrindą atnaujinti procesą pagal 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-154-378/2018). Pabrėžia, jog 2023 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-916/2023 52-54 punktuose padarytos esminės kasacinio teismo išvados, nulėmusios bylos baigtį, absoliučiai neatitinka tikrovės ir bylos medžiagos. Tuo atveju, jeigu kasacinis teismas būtų tinkamai įvertinęs byloje pateiktus šalių raštus, 2022 m. kovo 21 d. ieškinys būtų patenkintas – Rangos sutarčiai būtų pritaikytas indeksas „Negyvenamieji pastatai“.
20. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog iš tiesų ieškovė nuosekliai viso proceso metu laikėsi pozicijos dėl būtino taikyti „Negyvenamųjų pastatų“ indekso ir tokia ieškovės pozicija buvo vertinama tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, ir šios aplinkybės ieškovė prašyme neginčija. Teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ginčijamos nutarties 27.1 bei 51-54 punktai patvirtina, kad kasacinis teismas pasisakė ir įvertino abiejų šalių argumentus, o taip pat ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismo motyvus. Be kita ko, kasacinis teismas įvertino ir pareiškėjos nurodomus raštus, kurie byloje egzistavo viso proceso metu ir šalims buvo žinomi. Primintina, jog CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu prašymas atnaujinti procesą negali būti grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu ir kurių pagrindu teismas priėmė sprendimą.
21. Teismas, pasisakydamas dėl kasacinio teismo nutarties Nr. e3K-7-154-378/2018, kuria remiasi pareiškėja, pažymi, jog paminėtoje byloje procesas atnaujintas dėl akivaizdžios klaidos, t. y. kasacinis teismas rėmėsi aplinkybėmis, kurios nebuvo nustatytos Lietuvos apeliacinio teismo. Remdamasi šia nutartimi pareiškėja teigia, jog kasacinės instancijos teismas ginčo šalių byloje Nr. e3K-3-325-916/2023 neva nevertino ieškovės ir atsakovo raštų, nors iš tiesų šie raštai į bylą buvo pateikti nuo pat 2022 m. kovo 21 d. ieškinio pateikimo dienos, ir juos atitinkamai vertino ir dėl jų pasisakė visų instancijų teismai. Tad šiuo atveju teismas vertina, jog visi byloje esantys įrodymai šalims buvo žinomi, o kasacinis teismas, kaip galutinė procesinė instancija, šiuos duomenis tinkamai įvertino ir pagrįstai priėmė atitinkamą sprendimą. Taigi, sutiktina su atsakovo pateikta pozicija, kad procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu negali būti atnaujintas, neegzistuojant naujai paaiškėjusioms byloje aplinkybėms.
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu
22. CPK 366 straipsnio 1 dalyje 9 dalyje numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jei yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011).
23. Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse bylose santykio su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, akcentuoja teisinio apibrėžtumo principą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (EŽTT 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99).
24. Pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu nurodo, jog ši nuostata teismų praktikoje aiškinama plečiamai, pripažįstant galimybę atnaujinti procesą šiuo pagrindu, net jei byla buvo peržiūrėta apeliacine / kasacine tvarka, jeigu byloje egzistuoja viešasis interesas. Pareiškėja šią poziciją papildo nurodydama, jog klaidinga kasacinio teismo nutartis pažeidžia viešąjį interesą, konstitucinius teisingumo ir teisės viršenybės principus, be to nagrinėjama byla yra viešųjų pirkimų, kurioje egzistuoja viešasis interesas.
25. Teismas pritaria pareiškėjai, jog nagrinėjama byla yra viešųjų pirkimų byla, kurioje per se egzistuoja viešasis interesas, tačiau tuo pat metu akcentuoja, jog ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo atnaujinti procesą byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Kaip būtina minėto pagrindo taikymo sąlyga yra nurodoma ne tik teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, bet ir esminė. Visgi, nagrinėjamu atveju teismas negali pripažinti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas būtų padaręs esminę teisės taikymo klaidą, kuri lėmė neteisingą bylos išnagrinėjimą. Akcentuotina, jog nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 21 d. ieškinį atmetė, o Lietuvos apeliacinis teismas ieškinį tenkino. Kasacinis teismas pagal CPK 359 straipsnio nuostatas bylą išnagrinėjęs kasacine tvarka turi teisę sprendimą palikti nepakeistą, jį pakeisti, panaikinti dalį sprendimo bei palikti dalį sprendimo galioti, arba panaikinti dalį sprendimo ir kitą dalį perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Šiuo atveju kasacinis teismas būtent ir priėmė pastarąjį sprendimą – esant skirtingiems Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo sprendimams, paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimą 2022 m. kovo 21 d. ieškinį atmesti, o dalį dėl 2022 m. rugsėjo 6 d. ieškinio, kurį Lietuvos apeliacinis teismas tenkino, grąžino atgal apeliacinei instancijai. Be kita ko, ginčijamos kasacinio teismo nutarties, kaip minėta aukščiau, medžiaga patvirtina, kad kasacinis teismas laikėsi visų pagal CPK numatytų reikalavimų bylą nagrinėjant kasacine tvarka, ir išsamiai išnagrinėjo abiejų šalių kasacinius skundus bei visus byloje esančius įrodymus. Dėl šios priežasties teismas tinkamai sprendė teisės taikymo klausimą, ir nors byla yra viešųjų pirkimų byla, kurioje egzistuoja viešasis interesas, vien pareiškėjos nepritarimas ir skirtingas teisės taikymo aiškinimas negu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo savaime nesuponuoja kasacinės instancijos teismo pareigos tenkinti pareiškėjos ieškinį byloje.
26. Nekonstatavus teismo klaidos pasibaigusiame procese, nėra pagrindo jį atnaujinti remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Teismo nuomone, pareiškėja, nesutikdama su įsiteisėjusiu jai nepalankiu teismo sprendimu, jį interpretuodama kaip pažeidžiantį viešąjį interesą daro išvadą, kad kasacinio teismo argumentuose yra teisės taikymo klaida, sudaranti pagrindą atnaujinti byloje procesą ir peržiūrėti nepalankų teismo sprendimą. Proceso atnaujinimas dėl to, kad pareiškėja analizuotą teisinį reglamentavimą ir teisės normų taikymą supranta kitaip nei bylą nagrinėję teismai, reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, tačiau toks pakartotinis nagrinėjimas nebūtų suderinamas su CPK ir teismų praktikoje pripažįstama proceso atnaujinimo paskirtimi ir tikslais, nes byloje nenustatyta prielaidų pagrįstai abejoti įsiteisėjusio teismo sprendimo užbaigtoje civilinėje byloje teisėtumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2013).
27. Apibendrinant pasakytina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai pabrėžiama, kad proceso atnaujinimo institutas yra išskirtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-1120/2023, 20 punktas). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008).
28. Byloje surinktų duomenų visetas rodo, jog pareiškėjos argumentai ir pozicijos buvo nagrinėta tiek pirmosios, tiek apeliacinės, tiek kasacinės instancijos teismuose. Be kita ko, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad kasacinės instancijos teismo priimta nutartimi yra padaryta esminė teisės taikymo klaida, kadangi kaip matyti iš ginčijamos nutarties turinio, teismas vertino abiejų šalių argumentus, tą patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutarties 27.1, 51-54 punktai, kuriuose teismas, tinkamai įvertinęs abiejų ginčo šalių argumentus, nusprendė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą ir konstatavo, jog nėra pagrindo Rangos sutartyje pakeisti taikytiną indeksavimą iš „Visi statiniai“ į „Negyvenamieji pastatai“. Teismas papildomai pažymi, jog nagrinėjamu atveju atnaujinus procesą, byla būtų nagrinėjama pakartotinai, o tai tiesiogiai prieštarauja civilinio proceso tikslams, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje tiesiogiai įtvirtintai pareigai vykdyti teisingumą bei sukurtų galimybę ginčo šalims piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.
29. Dėl visų aukščiau nurodytų argumentų spręstina, kad pareiškėja proceso atnaujinimo institutu byloje siekia pasinaudoti ne pagal šio instituto paskirtį, t. y. nesant esminių ir įtikinamų aplinkybių ir neegzistuojant esminei teisės normos taikymo klaidai. Tokiu būdu teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes daro išvadą, jog pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą ir atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1911-432/2022 nėra.
30. Kadangi pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkinamas, iš jos atsakovo Vilniaus Gedimino technikos universiteto naudai priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su atstovo pagalba – 6050 Eur.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjos akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.
Priteisti iš pareiškėjos akcinės bendrovės ,,Panevėžio statybos trestas“ atsakovo Vilniaus Gedimino technikos universiteto naudai 6050 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovo pagalba.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.