- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-19
- Bylos Nr.
- 2-19152-800/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14365-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Živilė Janavičienė
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- S. S.
- Advokatai
- Ina Kurauskienė
dalyvaujant ieškovei J. G.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui S. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo 2014 m. sausio 26 d. Mispurkhe, Pakistane, įregistruotą 2014 m. liepos 4 d. Kauno rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 212, dėl atsakovo S. S. kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę „Griniūtė“.
Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu S. S. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), Pakistane. Santuoka Kauno rajono CM skyriuje įregistruota (duomenys neskelbtini) (Įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Su atsakovu susipažino 2013 m. pabaigoje Pakistane. Pažinties pradžioje, ir gyvenant santuokoje sutarė gerai. Po santuokos sudarymo praėjus 3 mėnesiams ieškovė grįžo į Lietuvą, sutvarkyti dokumentus atsakovui dėl jo atvykimo į Lietuvą. Tiek jis, tiek ir ieškovės tėvai norėjo susipažinti. Atvykus į Lietuvą, ir pradėjus tvarkyti dokumentus įvairiais būdais bandė susiekti su atsakovu. Rašė jam SMS žinutes, taip pat žinutes per „Skype“, „Facebook“, skambino, tačiau atsakovas neatrašydavo ir neatsiliepdavo į skambučius. Bet kokį ieškovės bandymą susisiekti su juo atsakovas ignoravo. Nuo to laiko, kai ieškovė yra grįžusi į Lietuvą atsakovas su ja visiškai nebendrauja, nei karto nebandė susiekti pats. Atsakovo gyvenamosios vietos nežino, adreso kur kurį laiką buvo taip pat nežino. Dėl aukščiau išvardintų aplinkybių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas. Santuoka faktiškai yra nutrūkusi. Vaikų neturi. Gyvendami santuokoje jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo. Kreditorinių įsipareigojimų ji neturi. Atsakovas Lietuvoje jų taip pat neturi. Išlaikymo iš atsakovo sau nereikalauja. Po santuokos nutraukimo pageidauja pasilikti pavardę „G.“, o atsakovui palikti jo pavardę „S. S.“.
Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes, prašė tenkinti ieškinį visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovo kuratorė pateikė atsiliepimą byloje, kuriame nurodė, jog kuratorei nėra žinoma tiksli atsakovo gyvenamoji vieta, darbovietė, nėra aiški jo sveikatos būklė, jis neturi galimybės išreikšti savo valios ir pateikti konkretesnės informacijos apie galimus šeimyninius santykius, todėl pateikia tik atsikirtimus į pateiktą ieškinį. Kuratorei yra nežinoma, ar atsakovas su pareikštu ieškiniu sutinka ar nesutinka. Mano, kad ieškinys turėtu būti tenkintinas iš dalies. Sutinka, kad santuoka tarp atsakovo ir ieškovės yra nutrūkusi visiškai, kadangi šalys negyvena kartu, neveda bendro ūkio, ieškovei nėra žinoma kur gyvena atsakovas - jie nepalaiko jokio ryšio. Santuoka turi būti nutraukta. Tačiau negali sutikti su ieškovės reikalavimu santuoką nutraukti esant vieno sutuoktinio kaltei, t. y. atsakovo S. S. kaltei. Mano, kad yra tikslinga pripažinti, kad šalių santuoka nutrūko esant abiejų sutuoktinių kaltei. Pati ieškovė savo ieškinyje nurodė, kad paliko atsakovą Pakistane ir grįžo į Lietuvą. Nurodyti dėl kokių priežasčių ieškovė išvyko į Lietuvą ir paliko savo sutuoktinį negali. Tačiau akivaizdu, kad ji nebandė santuokos išsaugoti, negrįžo pas sutuoktinį į Pakistaną. Negali žinoti ir atsakovo pozicijos bei argumentų dėl kokios priežasties ieškovė paliko savo sutuoktinį Pakistane ir grįžo į Lietuvą. Nėra jokių įrodymų pateikta byloje, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas būtent atsakovas, todėl teismo prašo santuoką nutraukti esant abiejų sutuoktinių kaltei. Sutinka su ieškovės teiginiais, jog kreditorinių įsipareigojimų šalys neturi. Neprieštarauja su ieškovės pageidavimu po santuokos nutraukimo pasilikti „G.“ pavardę.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai – santuokos liudijimas – patvirtina jog ieškovės ir atsakovo santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), įregistruota (duomenys neskelbtini) Kauno rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo raštas (b. l. 10), Valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialo raštai (b. l. 8, 9) patvirtina jog ieškovės ir atsakovo vardu Lietuvoje nėra registruoto nekilnojamojo turto, ar transporto priemonių.
Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos išrimo sąlygas. Pagal Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Civilinio kodekso 3.26–3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos pareigos. Įstatyme nustatytais atvejais sutuoktinio kaltė preziumuojama.
Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas Civilinio kodekso normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Pagrindinės sutuoktinio pareigos yra nustatytos Civilinio kodekso 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad santuoka iširo išimtinai dėl atsakovo kaltės, jam nustojus bendrauti su ieškove, tačiau ieškinyje nurodytoms aplinkybėms pagrįsti jokių įrodymų nepateikė. Susipažinus su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, išklausius ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu, nustatyta, jog ir pati ieškovė nedėjo visų pastangų grįžti gyventi pas sutuoktinį į Pakistaną, liko Lietuvoje, tuo pažeisdama sutuoktinės lojalumo, tarpusavio pagalbos ir kt. pareigas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad santuoka iširo išimtinai tik dėl vieno sutuoktinio – atsakovo kaltės. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad abu sutuoktiniai pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas Civilinio kodekso 3.27 straipsnyje, gyvena atskirus gyvenimus, vienas kitu nesidomi, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Civilinio kodekso 3.27, 3.61, 3.62 straipsniai, Civilinio proceso kodekso 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai).
Santuoką nutraukus, ieškovei jos pageidavimu, ir nesant dėl to ginčo, paliktina pavardė „G.“, atsakovui – „S.“ (Civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalis).
Esant pateiktiems įrodymams, jog šalys nepilnamečių vaikų neturi, santuokoje įgyto ir jos nutraukimo metu dalintino turto nėra, teismas, nutraukdamas šalių santuoką, šių, su santuokos nutraukimu susijusių klausimų nesprendžia. Nesant jokių duomenų apie santuokos metu šalių prisiimtus ir iki šiol neįvykdytus kreditorinius įsipareigojimus, santuokos nutraukimo metu teismas nesprendžia šalių įsipareigojimų kreditoriams vykdymo tvarkos po santuokos nutraukimo.
Ieškovei nurodžius, jog ji yra darbinga ir nereikalauja išlaikymo iš atsakovo, atsakovui nepateikus jokių duomenų apie išlaikymo jam reikalingumą, teismas sutuoktinių tarpusavio išlaikymo po santuokos nutraukimo klausimo nesprendžia.
Ieškovė nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų jai priteisimo, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 98 str. 1 d.).
Valstybė šioje byloje patyrė 4,64 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu šalims. Ieškovei esant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu atleistai nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, iš jos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Kadangi iš atsakovo priteistinų valstybės patirtos išlaidų dalis (2,32 Eur), yra mažesnė už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 3,00 €, teismas šios sumos iš atsakovo nepriteisia (CPK 88 str. 3 p., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., 385 str.,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. S., gim. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei J. G. palikti pavardę „G.“, atsakovui S. S. palikti pavardę „S.“.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo kopiją ir santuokos liudijimo originalą teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai įregistruoti santuokos nutraukimo faktą, vedybų sutarčių registrui išsiųsti sprendimo kopiją.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.