Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė, sekretoriaujant Julianai Voitiulevič ir Kristinai Pečiukaitienei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Jurgitai Jurkšaitytei, atsakovo atstovui V. Š. , viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Augustai“ ieškinį atsakovui valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės „Valstybės turto fondas“, tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl pradinio įnašo ir registracijos mokesčio grąžinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Atsakovas valstybės įmonė „Valstybės turto fondas“ 2011 m. gruodžio mėn. – 2012 m. vasario mėn. vykdė privatizavimo objekto – 2854/10000 dalių administracinio pastato su prekybos patalpomis, sudarančios 230,72 kv. m ploto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane indeksu 1B2p, privatizavimą viešo aukciono būdu. Minėto objekto privatizavimo programai pritarta Privatizavimo komisijos 2011-12-21 sprendimu. Viešas aukcionas įvyko 2012 m. vasario 21 d., aukciono laimėtoju paskelbtas ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Augustai“. Minėtas aplinkybes patvirtina informacinis privatizavimo biuletenis Nr. 12 (399) (b.l. 30; 31) bei privatizavimo objekto viešo aukciono protokolas (b.l. 32).

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8¹ str. 4 p. numato, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimas pagal įstatymus yra vienas iš valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn būdų – (LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 1 str. nustatyta, kad privatizavimas yra valstybės ir savivaldybių turto (akcijų ar kito turto) perdavimas potencialių pirkėjų nuosavybėn pagal šio įstatymo nustatyta tvarka sudarytus privatizavimo sandorius. Pagal nurodyto straipsnio 4 dalį privatizavimo sandoriu laikoma remiantis šiuo įstatymu sudaryta sutartis, pagal kurią valstybės ar savivaldybės privatizavimo objekto valdytojas įsipareigoja perduoti privatizavimo objektą potencialaus pirkėjo nuosavybėn, o potencialus pirkėjas – sumokėti sutartyje nustatytą pinigų sumą ir (ar) įvykdyti kitus sutartyje nustatytus įsipareigojimus. Privatizavimo sandoriai sudaromi Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų nustatyta specialia tvarka.

Valstybės turto pardavimas viešame aukcione yra vienas iš valstybės turto privatizavimo būdų (Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 13 str. 1 d. 2 p.). Pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 15 str. 1 d. viešas aukcionas – tai privatizavimo objekto pardavimo būdas, kai neribojamas potencialių pirkėjų, dalyvaujančių aukcione, skaičius, o privatizavimo sandoris sudaromas su didžiausią kainą pasiūliusiu potencialiu pirkėju. Viešame aukcione parduodami privatizavimo objektai, kurie privatizuojami norint gauti didžiausias įplaukas, tačiau papildomai turi būti įvykdytos objekto privatizavimo programoje nustatytos sąlygos (Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 15 str. 2 d.).

Pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalį, privatizavimo objektas – tai akcijos ir kitas turtas, kuris viešosios nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei ir kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybė įtraukia į privatizavimo objektų sąrašą. Privatizavimo objekto pirkimo – pardavimo sutarties su viešo aukciono laimėtoju sudarymo tvarką ir terminus reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1503 patvirtintų Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatų 34 p. – 47 p. Pagal minėtų nuostatų 44 p. privatizavimo objekto pirkimo – pardavimo sutartis turi būti pasirašyta ne vėliau kaip per 15 darbo dienų po to, kai Privatizavimo komisija pritarė sutarties projektui. Nagrinėjamu atveju Privatizavimo komisija sutarties projektui pritarė 2012 m. kovo 23 d. protokolu Nr. 2V-6(629), taigi pagal privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus terminas privatizavimo objekto pirkimo – pardavimo sutarčiai pasirašyti baigėsi 2012 m. balandžio 13 d. Atsakovas pripažįsta, jog per įstatymo nustatytą sutarties pasirašymo terminą pasirašyti ir įstatymo reikalaujama notarine forma patvirtinti privatizavimo objekto pirkimo – pardavimo sutartį nebuvo galimybių, nes Nekilnojamojo turto registre nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti atitinkami nekilnojamojo turto, esančio privatizavimo objektu, kadastro duomenų pakeitimai. Kliūtys pasirašyti minėtą sutartį išnyko tik praėjus šešiems mėnesiams po termino pasibaigimo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1503 patvirtintų Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatų 58 punktas numato atvejus, kuomet privatizavimo objektas laikomas neparduotu. Vienas tokių atvejų – kai potencialus pirkėjas, pripažintas viešo aukciono laimėtoju, per šiuose nuostatuose nurodytą laiką nesuderina pirkimo – pardavimo sutarties projekto ar nepasirašo privatizavimo objekto pirkimo – pardavimo sutarties. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad per minėtų nuostatų nustatytą terminą ieškovas, kaip viešo aukciono laimėtojas, nepasirašė privatizavimo objekto pirkimo – pardavimo sutarties, todėl pagal minėtą teisės normą, pasibaigus nustatytam terminui, privatizavimo objektas turėjo būti laikomas neparduotu ir taikomos Nuostatų 59 punkte numatytos pasekmės. Tačiau atsakovas, pažeisdamas Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo reikalavimus, netaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1503 patvirtintų Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatų numatytų pasekmių ir, pasibaigus teisės aktų nustatytam sutarties pasirašymo terminui, nepagrįstai tęsė privatizavimo objekto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo procedūrą. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo neatvykimas pasirašyti privatizavimo objekto pirkimo – pardavimo sutarties po Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1503 patvirtintuose Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatuose numatyto sutarties pasirašymo termino pasibaigimo negali būti laikomas neteisėtu ir nesuponuoja minėtų nuostatų 44 p. numatyto pagrindo taikyti jam pinigines sankcijas, negrąžinant įmokėto pradinio įnašo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-12-31 nutarimu Nr. 1503 patvirtinti Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatai nenumato pradinio įnašo ir registracijos mokesčio grąžinimo, nesudarius privatizavimo objekto pirkimo – pardavimo sutarties per nustatytą terminą ne dėl pirkėjo kaltės, taip pat nereglamentuoja tokio atvejo teisinių pasekmių aukciono laimėtojui. Minėtų nuostatų 43 str. numato pradinio įnašo grąžinimą aukciono laimėtojui tuo atveju, jeigu privatizavimo komisija ar Lietuvos Respublikos Vyriausybė nepritaria pirkimo – pardavimo sutarties projektui; 31 punktas numato pradinio įnašo ir registracijos mokesčio negrąžinimo atvejus, kuomet potencialus pirkėjas, laimėjęs viešą aukcioną, per nustatytą terminą neatvyksta pasirašyti privatizavimo objekto viešo aukciono protokolo, taip atsisakydamas pirkti privatizavimo objektą; 44 punktas numato, kad registracijos mokestis ir pradinis įnašas negrąžinami, jeigu viešo aukciono laimėtojas per šiame punkte nustatytą terminą neatvyksta pasirašyti sutarties. Vertinant pradinio įnašo ir registracijos mokesčio negrąžinimo aukciono laimėtojui atvejus viso minėto teisės akto kontekste darytina išvada, jog pradinio įnašo negrąžinimas aukciono laimėtojui traktuotinas kaip sankcija jam už nepagrįstą atsisakymą sudaryti privatizavimo sutartį per nustatytą terminą. Tokia sankcija gali būti taikoma tik esant viešo aukciono laimėtojo kaltei dėl sutarties nesudarymo. Priešingu atveju, t. y. kai sutartis per nustatytą terminą nesudaroma ne dėl aukciono laimėtojo kaltės, o dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, tokios piniginės sankcijos taikymas aukciono laimėtojo atžvilgiu pažeistų civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1503 patvirtinti Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatų 44 p. numato Turto fondo pareigą per tris darbo dienas nuo Privatizavimo komisijos pritarimo privatizavimo objekto pirkimo – pardavimo sutarties projektui informuoti potencialų pirkėją, laimėjusį viešą aukcioną, kad jis turi atvykti pasirašyti privatizavimo objekto pirkimo – pardavimo sutarties. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas minėtą prievolę įvykdė. Bylos medžiaga liudija priešingai, t. y. jog atsakovas informavo viešą aukcioną laimėjusį potencialų pirkėją, jog jis neturi atvykti pasirašyti privatizavimo objekto pirkimo – pardavimo sutarties, nes yra kliūtys tokios sutarties sudarymui (b.l. 7). Atsakovo kvietimas ieškovą pasirašyti privatizavimo objekto pirkimo – pardavimo sutartį pateiktas jau po teisės aktais nustatyto sutarties pasirašymo termino pasibaigimo, todėl jis ieškovui nėra privalomas ir nesudaro Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1503 patvirtintuose Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatuose numatytų pagrindų taikyti ieškovui piniginę sankciją, negrąžinant jo įmokėto pradinio įnašo. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog po nustatyto sutarties pasirašymo termino pasibaigimo tokios sutarties pasirašymas buvo galimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismo sprendimo priėmimo dieną privatizavimo objektas jau yra parduotas kitam pirkėjui.

Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog privatizavimo objekto pirkimo – pardavimo sutartis tarp šalių nebuvo pasirašyta per įstatymo nustatytą terminą ne dėl ieškovo kaip aukciono laimėtojo kaltės, o dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo ieškovo valios, taip pat apie kurias ieškovas nebuvo informuotas viešame aukcione. Paruošti privatizavimo objektą privatizavimui, taip pat pirkimo – pardavimo dokumentus bei perduoti privatizavimo objektą aukciono laimėtojo nuosavybėn yra atsakovo pareiga, reglamentuota Lietuvos Respublikos privatizavimo įstatymo bei poįstatyminių aktų. Dėl tokios pareigos nevykdymo ar netinkamo vykdymo atsiradę neigiamos turtinės pasekmės tenka atsakovui, kaip už privatizavimo vykdymo atitikimą įstatymo reikalavimams atsakingam asmeniui; tokių neigiamų pasekmių perkėlimas ieškovui kaip aukciono laimėtojui būtų nepagrįstas ir pažeistų jo teises. Kadangi nagrinėjamu atveju galiojantys teisės aktai tiesiogiai nereglamentuoja privatizavimo objekto pirkimo – pardavimo sutarties nepasirašymo per nustatytą terminą pasekmių, kai nėra aukciono laimėtojo kaltės, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1503 patvirtintų Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatų 43 punktas numato, jog tuo atveju, jeigu privatizavimo komisija ar Vyriausybė nepritaria pirkimo – pardavimo sutarties projektui, aukciono laimėtojui grąžinamas pradinis įnašas, o registracijos mokestis negrąžinamas. Nagrinėjamu atveju pirkimo – pardavimo sutarties nepasirašymo priežastis yra panaši – sutartis per nustatytą terminą nebuvo pasirašyta ne dėl aukciono laimėtojo kaltės, todėl taikytinos analogiškos teisinės pasekmės – aukciono laimėtoju grąžinamas sumokėtas pradinis įnašas. Pradinis įnašas grąžinamas taip pat atsižvelgiant į jo paskirtį, t. y. kad pradinis įnašas mokamas kaip avansas atsiskaityti už privatizavimo objektą. Nesant teisės aktų nustatytų pagrindų pradinį įnašą įskaityti kaip sankciją, taikytiną aukciono laimėtojui už teisės aktais nustatytų prievolių nevykdymą, pradinis įnašas visais atvejais turi būti grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui. Valstybė, kaip privatizavimą vykdantis subjektas, nagrinėjamu atveju minėtą pradinį įnašą yra įgijusi be teisėto pagrindo. Atsakovo argumentas, jog pradinis įnašas jau yra pervestas Finansų ministerijai, neįtakoja atsakovo prievolės be pagrindo įgytą pradinį įnašą grąžinti jį įmokėjusiam asmeniui, nes būtent atsakovas yra įgaliotas atstovauti valstybę vykdant valstybės turto privatizavimą, įskaitant ir pareigą teisės aktų nustatyta tvarka naudoti bei disponuoti viešo aukciono dalyvių įmokėtu pradiniu įnašu bei kitomis piniginėmis sumomis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1503 patvirtintų Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatų 47 punktas numato atvejus bei terminus, kuriais viešo aukciono dalyvių įmokėtas pradinis įnašas turi būti pervedamas į Finansų ministerijos atidarytą Privatizavimo fondo sąskaitą. Vienas tokių atvejų numatytas 47.4 punkte: viešo aukciono laimėtojo sumokėtą pradinį įnašą Turto fondas perveda į Finansų ministerijai atidarytą Privatizavimo fondo sąskaitą per 3 darbo dienas, pasibaigus 44 punkte nustatytam terminui, jeigu viešo aukciono laimėtojas neatvyksta pasirašyti pirkimo – pardavimo sutarties. Kadangi nagrinėjamu atveju pirkimo – pardavimo sutartis per 44 punkte nustatytą terminą nebuvo pasirašyta ne dėl ieškovo kaltės, atsakovas neturėjo pagrindo naudoti ieškovo įmokėtą pradinį įnašą 47.4 punkte nustatytu būdu. Pagal minėtų nuostatų reikalavimus, pasibaigus 44 punkte nustatytam sutarties pasirašymo terminui privatizavimo objektas turėjo būti laikomas neparduotu, o pradinis įnašas grąžinamas aukciono laimėtojui.

Registracijos mokestį grąžinti ieškovui nesuponuoja pagrindo nei teisės aktuose nustatyta tokio mokesčio paskirtis, nei aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą grąžinti registracijos mokestį, todėl ieškinio reikalavimas dėl registracijos mokesčio priteisimo ametamas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1503 patvirtinti Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatai numato registracijos mokesčio sumokėjimą už subjekto teisę dalyvauti viešame aukcione, taip pat nenumato registracijos mokesčio grąžinimo aukciono laimėtojui net ir tuo atveju, jeigu privatizavimo objekto pirkimo – pardavimo sutartis nepasirašoma ne dėl aukciono laimėtojo kaltės. Registracijos mokesčio paskirtis lemia tai, kad šis mokestis grąžinamas tik tuo atveju, jeigu jį sumokėjęs subjektas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais atšaukė savo dalyvavimą viešame aukcione ir neįgyvendino savo kaip viešo aukciono dalyvio teisių. Nagrinėjamu atveju ieškovas savo kaip viešo aukciono dalyvio teises realizavo, todėl registracijos mokestis buvo panaudotas pagal paskirtį ir grąžinti jį nėra pagrindo.

Dėl atsakovo argumentų, susijusių su privatizavimo objekto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo momentu pasakytina, jog atsakovas netinkamai traktuoja teismų praktiką bei teisės aktus, reglamentuojančius pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo bei privatizavimo objekto perdavimo aukciono laimėtojo nuosavybėn momentą. Teismas sutinka su atsakovo argumentu, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.419 str. 3 d. valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių daiktų pirkimui – pardavimui aukciono būdu CK XXIII skyriaus 12 skirsnio nuostatos taikomos tiek, kiek kitų įstatymų nenustatyta ko kita. Tačiau nagrinėjamu atveju valstybės ir savivaldybių turto privatizavimą reglamentuojantys specialūs teisės aktai privatizavimo objekto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo momentą reglamentuoja kitaip, nei 6.421 str. 1 d., numatanti, jog pirkimo – pardavimo aukciono būdu sutartis laikoma sudaryta, kai aukciono vedėjas tai paskelbia plaktuko dūžiu arba kitokiu įprastu veiksmu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1503 patvirtintų Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatų 34 punktas numato, kad privatizavimo objektą turto fondas įsipareigoja perduoti potencialaus pirkėjo – viešo aukciono laimėtojo nuosavybėn, o šis įsipareigoja sumokėti sutartyje nurodytą pinigų sumą bei įvykdyti kitus įsipareigojamus privatizavimo objekto pirkimo – pardavimo sutartimi. Kiti minėtų nuostatų punktai numato tokios sutarties nepasirašymo per įstatymo nustatytą terminą pasekmes – privatizavimo objektas laikomas neparduotu ( 39 p., 44 p., ir kt.). Taigi pagal minėtuose specialiuose teisės aktuose nustatytą reglamentavimą, privatizavimo objektas laikomas parduotu tik abiem šalims pasirašius pirkimo – pardavimo sutartį ir perdavus privatizavimo objektą aukciono laimėtojo nuosavybėn (Nuostatų 53 p., 54 p.). Nagrinėjamu atveju privatizavimo objektas minėtuose nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais nebuvo parduotas bei perduotas ieškovo nuosavybėn. Pažymėtina, jog atsakovo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2011 bei kitose atsiliepime į ieškinį nurodytose nutartyse nepateiktas kitoks minėtų teisės normų aiškinimas, o jose aptariama faktinė situacija nėra identiška šios civilinės bylos faktinėms aplinkybėms. Minėtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse aptariamas privatizavimo objektui priskirto žemės sklypo pirkimo – pardavimo momentas, esant abiejų šalių pasirašytai privatizavimo objekto pirkimo – pardavimo sutarčiai bei privatizavimo objektui esant perduotam aukciono laimėtojo nuosavybėn teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Nagrinėjamu atveju privatizavimo objektas nebuvo parduotas.

Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis, priteisiamos iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai; kadangi atsakovas yra valstybė, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybės naudai iš atsakovo neišieškomos; iš ieškovo proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesiekia dešimties litų, todėl jos nepriteisiamos (LR CPK 92 str., 93 str. 2 d., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str., 284 str. 1 d. teismas

nusprendė:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės „Valstybės turto fondas“, ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Augustai“ naudai 15200,00 Lt (penkiolika tūkstančių du šimtus litų) pradinio įnašo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės „Valstybės turto fondas“, ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Augustai“ naudai 456,00 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt šešis litus) žyminio mokesčio.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.