- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-12
- Bylos Nr.
- 2A-2889-611/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-05372-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrutė Kalinauskienė, Loreta Lipnickienė, Andžej Maciejevski
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės „Valstybės turto fondas“
- Ieškovas
- UAB „Augustai“
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos finansų ministerija
- Kategorijos
- 30.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės „Valstybės turto fondas“, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Augustai“ ieškinį atsakovui valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės „Valstybės turto fondas“ dėl pradinio įnašo ir registracijos mokesčio grąžinimo, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos finansų ministerija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės „Valstybės turto fondas“, 15 700 Lt sumokėto pradinio įnašo ir registracijos mokesčio. Nurodė, kad ieškovas 2012-02-21 laimėjo aukcioną dėl 3854/10000 dalių administracinio pastato su prekybos patalpomis, unikalus Nr.5693-5004-2010, paskirtis administracinė, bendras plotas 592,18 kv. m, esančio Kretingos r. sav., Kretingos m., Trumpoji g. 2/Vytauto g. 9. Pagal pastato patalpų padalinimo projektą privatizavimo objektą sudaro patalpos, pažymėtos indeksais 1-32 (29,71 kv. m), 1-33 (96,86 kv. m), 1-34 (5,70 kv. m), 1-35 (2,49 kv. m), 1-36 (2,23 kv. m), 1-37 (1,64 kv. m), 2-10 (12,07 kv. m), 2-11 (9,86 kv. m), 2-12 (14,47 kv. m), 2-13 (27,74 kv. m), 2-14 (18,06 kv. m), 2-15 (9,89 kv. m), bendras parduodamų patalpų plotas 230,72 kv. m, taip pat šiam objektui priskiriama žemės sklypo dalis, kuri išnuomojama. Ieškovas pasirašė privatizavimo objekto viešo aukciono protokolą, suderino su atsakovu pirkimo-pardavimo sutarties projektą. Ieškovas 2012-04-18 buvo informuotas, kad privatizavimo komisija 2012-03-23 posėdyje pritarė pirkimo-pardavimo sutarties projektui ir pagal galiojančius teisės aktus ši sutartis turi būti pasirašyta iki 2012-04-20. Atsakovas taip pat informavo ieškovą, kad valstybės įmonė Registrų centras atmetė užsakymą registro duomenų patikslinimui dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių. Todėl ieškovas laiko, kad privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta ne dėl ieškovo kaltės. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-12-31 nutarimu Nr.1503 patvirtintų Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatų 44 punktą privatizavimo sutartis turi būti pasirašyta ne vėliau kaip per 15 darbo dienų po to, kai privatizavimo komisija pritarė sutarties projektui, ir jokie teisės aktai nenumato galimybių šį terminą atnaujinti ar pratęsti. Tokios pačios nuomonės buvo ir notaras, į kurį ieškovas kreipėsi dėl galimybės tvirtinti sutartį. Ieškovas, įvertinęs aplinkybę, kad aukcione dalyvavę kiti asmenys turi galimybę ginčyti su ieškovu sudarytos privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutarties teisėtumą dėl to, kad sutartis nebuvo sudaryta teisės aktų nustatytais terminais, taip pat atsižvelgdamas į notaro nuomonę, nusprendė neprisiimti rizikos dėl galimų papildomų ginčų bei teisinio neapibrėžtumo bei nesudarė sutarties po Nuostatuose nustatyto termino. Be to, ieškovas yra privatus asmuo, kurio tikslas pelno siekimas. Ieškovas planavo privatizavimo objektą įsigyti per teisės aktuose nustatytą terminą. Nepavykus to padaryti ir esant terminui praleistam net 6 mėnesius, ieškovas dalyvavo kituose aukcionuose, kuriuose jam pavyko įsigyti norimą objektą, todėl po 6 mėnesių ieškovui tapo ekonomiškai nenaudingas minėto privatizavimo objekto įsigijimas. Ieškovas laiko, jog privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartis per nuostatuose nustatytą terminą nebuvo sudaryta ne dėl ieškovo kaltės, todėl ieškovas turi teisę susigrąžinti sumokėtą pradinį įnašą ir registracijos mokestį.
Atsiliepimas
Atsakovas ieškinio nepripažino. Nurodė, kad 2012-02-21 atsakovo vykdomo viešo aukciono laimėtoju buvo paskelbtas ieškovas, pasiūlęs didžiausią kainą už privatizavimo objektą – 3854/10000 dalių administracinio pastato su prekybos patalpomis, unikalus Nr.5693-5004-2010, pažymėto plane indeksu 1B2p, plotas 230,72 kv. m, esančio Kretingos r. sav., Kretingos m., Trumpoji g. 2/Vytauto g. 9. Minėto privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutarties projektą atsakovas suderino su ieškovu ir 2012-03-23 sutarties projektui pritarė Privatizavimo komisija. Kadangi ieškovas pageidavo, kad sutartį tvirtintų jo pasirinktas notaras, 2012-04-03 Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notarui Mindaugui Kačergiui buvo pateiktas prašymas užsakyti valstybės įmonės Registrų centras išrašą apie nekilnojamąjį turtą, parengiamą per 3 darbo dienas. Tą pačią dieną notaro biuras informavo, kad valstybės įmonė „Registrų centras“ užsakymą atmetė, sprendime nurodydamas, kad pastato, esančio Kretingos r. sav. Kretingos m. Trumpoji g. 2/Vytauto g. 9, dalyje, kuri nuosavybės teise priklauso G. A. P., buvo atlikti kapitalinio remonto darbai, t.y. tarp patalpų 1-40 ir 1-23 laikančioje sienoje iškirsta anga – įrengtos durys, 1-38 patalpoje įstatytas langas, o vietoje lango įstatytos durys. Pagal Statybos įstatymo 24 str. 2 p., atlikus neypatingo statinio kapitalinį remontą, nekilnojamojo daikto įregistravimui būtina pateikti deklaraciją apie statybos užbaigimą, kuri turi būti įregistruota Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos. Apie tai ieškovui buvo pranešta telefonu ir 2012-04-28 raštu, taip pat šiuo raštu atsakovas informavo ieškovą, kad skubos tvarka inicijuos kadastro duomenų patikslinimo įregistravimą. Ieškovas neatsisakė sudaryti privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutarties, jokių pretenzijų nereiškė. Minėti kadastro duomenų pakeitimai nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti 2012-09-13, apie ką nedelsiant telefonu informuotas ieškovas. Tačiau ieškovas atsisakė pasirašyti privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartį ir pareikalavo grąžinti pradinį įnašą bei registracijos mokestį. Atsakovas laiko, kad nėra pagrindo grąžinti ieškovui pradinį įnašą ir registracijos mokestį. Pagal CK 6.421 str., reglamentuojantį pirkimo-pardavimo aukciono būdu sutarties sudarymo momentą, tokia sutartis laikoma sudaryta, kai aukciono vedėjas tai paskelbia plaktuko dūžiu arba kitokiu įprastu veiksmu. Įrašas aukciono vedėjo registre apie pasiūlymą ir laimėtojo pavardė (pavadinimas) yra sutarties sudarymo įrodymas. Įstatymo reikalaujamos formos sutarties sudarymas yra jau įvykusio sandorio įforminimas. Todėl atsakovas laiko nepagrįstais ieškovo argumentą, kad pirkimo-pardavimo sutartis negalėjo būti pasirašyta praėjus nuostatų 44 punkte nustatytam terminui. Atsakovas laiko, kad ieškovas, nepranešdamas apie atsisakymą pasirašyti privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartį po to, kaip buvo informuotas apie šios sutarties įforminimo kliūtis, neatsisakė sutarties ir privalėjo toliau vykdyti viešo aukciono metu prisiimtus įsipareigojimus bei pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovui atsisakius pasirašyti sutartį, atsakovas teisėtai ir pagrįstai taikė Nuostatų 44 punktą ir negrąžino ieškovui sumokėto pradinio įnašo bei registracijos mokesčio. Valstybės turto fondas be kita ko laiko, kad šioje byloje jis yra netinkamu atsakovu, nes ginčo patalpų savininkė yra Lietuvos Respublika, ir pajamos, gautos iš privatizavimo sandorių, pervedamos Finansų ministerijai į atidarytą privatizavimo fondo sąskaitą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškovo UAB „Augustai“ ieškinį tenkino iš dalies, priteisė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės „Valstybės turto fondas“, 15 200 Lt pradinio įnašo ir 456 Lt žyminio mokesčio. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad Privatizavimo komisija sutarties projektui pritarė 2012-03-23 protokolu Nr.2V-6(629), taigi pagal privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus terminas privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutarčiai pasirašyti baigėsi 2012-04-13, tačiau per įstatymo nustatytą sutarties pasirašymo terminą pasirašyti ir įstatymo reikalaujama notarine forma patvirtinti privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo galimybių, nes Nekilnojamojo turto registre nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti atitinkami nekilnojamojo turto, esančio privatizavimo objektu, kadastro duomenų pakeitimai. Kliūtys pasirašyti minėtą sutartį išnyko tik praėjus šešiems mėnesiams po termino pasibaigimo.
Teismas konstatavo, kad atsakovas pažeidė Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo reikalavimus, netaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1503 patvirtintų Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatų numatytų pasekmių ir, pasibaigus teisės aktų nustatytam sutarties pasirašymo terminui, nepagrįstai tęsė privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo procedūrą. Todėl ieškovo neatvykimas pasirašyti privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutarties po numatyto termino pasibaigimo negali būti laikomas neteisėtu ir tai nėra pagrindas taikyti ieškovui pinigines sankcijas, negrąžinant įmokėto pradinio įnašo.
Taip pat teismas nurodė, kad atsakovas neįvykdė pareigos per tris darbo dienas nuo Privatizavimo komisijos pritarimo privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutarties projektui informuoti potencialų pirkėją, laimėjusį viešą aukcioną, kad jis turi atvykti pasirašyti privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutarties. Priešingai, atsakovas informavo viešą aukcioną laimėjusį potencialų pirkėją, jog jis neturi atvykti pasirašyti privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutarties, nes yra kliūtys tokios sutarties sudarymui. Atsakovo kvietimas ieškovą pasirašyti privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartį pateiktas jau po teisės aktais nustatyto sutarties pasirašymo termino pasibaigimo, todėl jis ieškovui nėra privalomas.
Teismas konstatavo, kad privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartis tarp šalių nebuvo pasirašyta per įstatymo nustatytą terminą ne dėl ieškovo kaip aukciono laimėtojo kaltės, o dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo ieškovo valios, taip pat apie kurias ieškovas nebuvo informuotas viešame aukcione. Paruošti privatizavimo objektą privatizavimui, taip pat pirkimo-pardavimo dokumentus bei perduoti privatizavimo objektą aukciono laimėtojo nuosavybėn yra atsakovo pareiga, reglamentuota Lietuvos Respublikos privatizavimo įstatymo bei poįstatyminių aktų. Dėl tokios pareigos nevykdymo ar netinkamo vykdymo atsiradusios neigiamos turtinės pasekmės tenka atsakovui, kaip už privatizavimo vykdymo atitikimą įstatymo reikalavimams atsakingam asmeniui.
Teismas nurodė, kad pradinis įnašas grąžinamas taip pat atsižvelgiant į jo paskirtį, t.y. kad pradinis įnašas mokamas kaip avansas atsiskaityti už privatizavimo objektą. Nesant teisės aktų nustatytų pagrindų pradinį įnašą įskaityti kaip sankciją, taikytiną aukciono laimėtojui už teisės aktais nustatytų prievolių nevykdymą, pradinis įnašas visais atvejais turi būti grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr.1503 patvirtinti Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatai numato registracijos mokesčio sumokėjimą už subjekto teisę dalyvauti viešame aukcione, taip pat nenumato registracijos mokesčio grąžinimo aukciono laimėtojui net ir tuo atveju, jeigu privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartis nepasirašoma ne dėl aukciono laimėtojo kaltės. Teismas, konstatavo, kad ieškovas savo kaip viešo aukciono dalyvio teises realizavo ir registracijos mokestis buvo panaudotas pagal paskirtį, todėl jo grąžinti nėra pagrindo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. nesutinka su teismo išvada, kad ieškovui ir atsakovui nesudarius sutarties bei privatizavimo objekto neperdavus ieškovo nuosavybėn, privatizavimo sandoris nebuvo sudarytas, o privatizavimo objektas laikytinas neparduotu. Nurodo, kad viešo aukciono komisijai nustačius, kad ieškovas pasiūlė didžiausią kainą ir paskelbus jį aukciono laimėtoju, įvyko privatizavimo objekto pirkimas-pardavimas: sandoris laikomas sudarytu, o privatizavimo objektas parduotu, pačios sutarties pasirašymas laikytinas tik sandorio įforminimu.
2. Tais atvejais, kai privatizavimo objektas laikomas neparduotu dėl to, kad aukciono laimėtojas nepasirašo sutarties, būtina pasekmė – pradinio įnašo aukciono laimėtojui negrąžinimas.
3. Mano, kad susiklosčius situacijai, kai jau po įvykusio aukciono (t.y. po įvykusio sandorio) paaiškėja, kad yra kliūčių sutarčiai įforminti, šalys turėjo bendradarbiaudamos siekti, kad tos kliūtys būtų pašalintos ir sandoris įvykdytas. Tačiau ieškovas pažeidė bendradarbiavimo pareigą ir elgėsi nesąžiningai.
4. Apelianto veiksmai, kad jis ėmėsi šalinti kliūtis sutarčiai pasirašyti bei pašalinus inicijuoti sutarties pasirašymą, negali būti vertintini kaip pažeidžiantys Privatizavimo įstatymą ar nuostatus, nes nebuvo pagrindo privatizavimo objektą laikyti neparduotu.
5. Kai apeliantas pašalino kliūtis įforminti sutartį, šalims liko galioti pareiga ją pasirašyti, o ieškovui atsisakius tai padaryti, jis pažeidė savo pareigą, todėl jam pradinis įnašas negali būti grąžinamas.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. nuostatuose yra įtvirtintas aišku terminas, per kurį turi būti sudaroma pirkimo sutartis. Taip pat nuostatai reglamentuoja pasekmes, jei sutartis nesudaroma dėl pirkėjo kaltės. Tačiau pirkimo-pardavimo sutartis nustatytu terminu nebuvo sudaryta ne dėl ieškovo (pirkėjo) kaltės, todėl sumokėtas pradinis įnašas privalo būti grąžintas pirkėjui.
2. Teismas teisingai konstatavo, kad atsakovas turėjo pareigą tinkamai paruošti objektą privatizavimui, kad turėjo patikrinti, ar sutvarkyti visi turtinio vieneto kadastriniai duomenys. To nepadarius, atsakovui tenka neigiamos turtinės pasekmės, kaip už privatizavimo vykdymo atitikimą įstatymo reikalavimams atsakingam asmeniui.
3. Ieškovas kreipėsi dėl įmokų grąžinimo, kadangi sutarties sudarymas užsitęsė neprotingai ilgą laiko tarpą (6 mėn.), tačiau ieškovas nebuvo atsisakęs pasirašyti sutartį. Pats atsakovas nesuderino šalims patogaus laiko sutarčiai pasirašyti, laikė tai kaip atsisakymu pasirašyti sutartį, todėl iš naujo paskelbė objekto pardavimą ir privatizuojamą objektą pardavė.
Šalies argumentai
4. Ieškovas nepažeidė bendradarbiavimo pareigos, o prieš prašydamas grąžinti pradinį įnašą įvertino visas rizikingas aplinkybes, kurios galėjo sąlygoti teisminius ginčus ir papildomas finansines išlaidas.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį tenkinti. Nurodo, kad apelianto argumentai yra pagrįsti ir juos palaiko. Pažymi, kad Nuostatuose numatytas 15 darbo dienų sutarties pasirašymo terminas yra tikslingai numatyta drausminanti priemonė aukciono laimėtojui, per kurį aukciono laimėtojas privalo imtis aktyvių veiksmų, kad būtų pasirašyta sutartis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad ieškovas 2012 m. vasario 21 d. laimėjo aukcioną, pasirašė privatizavimo objekto viešo aukciono protokolą, suderino su atsakovu pirkimo–pardavimo sutarties projektą, tačiau pirkimo-pardavimo sutartis iki įstatymo nustatyto termino, t. y. 2012-04-20, nebuvo pasirašyta dėl ne nuo ieškovo priklausančių priežasčių.
Apeliantas apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl 15 200 Lt pradinio įnašo grąžinimo ieškovui. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai byloje pritaikė Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo normas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1503 patvirtintus Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatus, todėl pradinio įnašo grąžinimas ieškovui yra teisėtas ir pagrįstas. Pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 1 str. 2 d. privatizavimo objektas – tai akcijos ir kitas turtas, kuris viešosios nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei ir kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybė įtraukia į privatizavimo objektų sąrašą. Privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutarties su viešo aukciono laimėtoju sudarymo tvarką ir terminus reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr.1503 patvirtintų Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatų 34-47 punktai. Pagal minėtų nuostatų 44 p. privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti pasirašyta ne vėliau kaip per 15 darbo dienų po to, kai Privatizavimo komisija pritarė sutarties projektui.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad viešo aukciono komisijai nustačius, kad ieškovas pasiūlė didžiausią kainą ir paskelbus jį aukciono laimėtoju, įvyko privatizavimo objekto pirkimas-pardavimas, kad privatizavimo objektas parduotas, o pačios sutarties pasirašymas laikytinas tik sandorio įforminimu. Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatų 52 p. ir 53 p. numato, kad privatizavimo objektas laikomas parduotu tik abiem šalims pasirašius pirkimo-pardavimo sutartį ir perdavus privatizavimo objektą aukciono laimėtojo nuosavybėn, o minėtų nuostatų 58.2 punktas reglamentuoja, kad privatizavimo objektas laikomas neparduotu, kai potencialus pirkėjas, pripažintas viešo aukciono laimėtoju, per šiuose nuostatuose nurodytą laiką nepasirašo privatizavimo objekto pirkimo- pardavimo sutarties. Kadangi privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta per 15 darbo dienų, privatizavimo objektas laikytinas neparduotu.
Atsakovas nepagrįstai tvirtina, kad visais atvejais, kai privatizavimo objektas laikomas neparduotu dėl to, kad aukciono laimėtojas nepasirašo sutarties, būtina pasekmė – pradinio įnašo aukciono laimėtojui negrąžinimas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pradinio įnašo negrąžinimas aukciono laimėtojui traktuotinas kaip sankcija jam už nepagrįstą atsisakymą sudaryti privatizavimo sutartį per nustatytą terminą. Tokia sankcija gali būti taikoma tik esant viešo aukciono laimėtojo kaltei dėl sutarties nesudarymo. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju pirkimo-pardavimo sutartis nustatytu terminu nebuvo sudaryta ne dėl ieškovo kaltės. Ieškovas išreiškė savo norą privatizuoti objektą sumokėdamas pradinį įnašą, kaip avansą už privatizuojamą objektą (b.l. 6). Tuo tarpu atsakovas turėjo pareigą tinkamai paruošti objektą privatizavimui, patikrinti, ar sutvarkyti visi turtinio vieneto kadastriniai duomenys, paruošti pirkimo-pardavimo dokumentus bei perduoti privatizavimo objektą aukciono laimėtojo nuosavybėn. To nepadarius, atsakovui tenka neigiamos turtinės pasekmės kaip už privatizavimo vykdymo atitikimą įstatymo reikalavimams atsakingam asmeniui. Privatizavimo objekto aukciono laimėtojas negali būti įpareigojamas neapibrėžtą laiko tarpą būti neapibrėžtoje padėtyje vien dėl to, kad privatizavimą vykdžiusi institucija netinkamai paruošė objektą privatizavimui ir per teisės aktų nustatytą terminą negalėjo privatizavimo objekto perduoti aukciono laimėtojui nuosavybėn. Tai būtų nesąžininga ir neteisinga aukciono laimėtojo atžvilgiu (CK 1.5 str.), kadangi per tą laiką gali pasikeisti verslo aplinka, objektas gali prarasti komercinį patrauklumą, galų gale per tokį laiko tarpą aukciono laimėtojas gali patirti nuostolius, negalėdamas perimti privatizavimo objekto.
Apeliantas teigia, kad ieškovas pažeidė bendradarbiavimo pareigą ir elgėsi nesąžiningai. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovas neatvyko pasirašyti sutarties, nes pagal bylos duomenis jis nebuvo informuotas, jog gali atvykti pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį. Pats apeliantas neįvykdė jam nustatytos pareigos ir neinformavo ieškovo per 3 darbo dienas dėl atvykimo pasirašyti sutartį, o tik 2012-04-18 raštu (b.l. 7) pranešė, kad nėra galimybės pasirašyti pirkimo-pardavimo sutarties. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas nepažeidė bendradarbiavimo pareigos, nes šioje situacijoje aktyvių veiksmų dėl sutarties pasirašymo turėjo imtis apeliantas, o ne ieškovas. Ieškovas negalėjo atvykti pasirašyti pirkimo-pardavimo sutarties per nustatytą 15 darbo dienų terminą ne dėl jo kaltės. Jei ieškovas ir būtų atvykęs pas apeliantą norėdamas pasirašyti sutartį, negalėtų to padaryti, nes sutartis nebuvo paruošta dėl apelianto neįvykdytos pareigos.
Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus ir nustatytas aplinkybes, jie neturi įtakos teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Vadovaujantis išdėstytu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliacine tvarka apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.