- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-15
- Bylos Nr.
- 1S-250-478/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Linas Šiukšta, Aušra Bielskė
- Nuteistasis
- R. B.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Šiukštos, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo R. B. ir jo gynėjo advokato V. J. skundus dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria netenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko M. Ž. teikimas dėl nuteistajam R. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. R. B. Kauno apygardos teismo 2002 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 227¹ straipsnio 2 dalį, 273 straipsnio 3 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 131 straipsnio 2 dalį, 104 straipsnį, 271 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnį, 105 straipsnio 2 punktą, 7 punktą, 12 punktą, 13 punktą, 131 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnį ir nuteistas galutine laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme su turto konfiskavimu.
Žemesnės instancijos teismas
2. Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2002 m. gegužės 30 d. nuosprendžio dalis pakeista ir R. B. išteisintas pagal 1961 m. BK 273 straipsnio 3 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 131 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsnio 1 dalimi, bausmės, paskirtos pagal 1961 m. BK 271¹ straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 2 punktą, 7 punktą, 12 punktą, 13 punktą, 104 straipsnį, 131 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnį, subendrintos ir R. B. paskirta galutinė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė su turto konfiskavimu.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 3 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2002 m. gegužės 30 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiai pakeisti: pagal 1961 m. BK 206 straipsnį R. B. atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, veikos perkvalifikuotos iš 1961 m. BK 227¹ straipsnio 2 dalies į 2002 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalį, iš 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 1 dalį, iš 1961 m. BK 131 straipsnio 2 dalies į BK 146 straipsnio 1 dalį, iš 1961 m. BK 105 straipsnio 12 punkto, 13 punkto į BK 129 straipsnio 1 dalį, iš 1961 m. BK 105 straipsnio 2 punkto, 7 punkto, 12 punkto į BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 11 punktą. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirtos bausmės subendrintos su pagal BK 104 straipsnį skirta bausme ir R. B. paskirta galutinė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.
4. R. B. nuteistas už tai, kad, veikdamas kartu su V. G., S. N. ir V. Č., sukūrė nusikalstamą susivienijimą, ginkluotą šaunamaisiais ginklais, ir dalyvavo to susivienijimo veikloje. 1999 m. pradžioje jie susivienijo bendrai nusikalstamai veiklai – daryti sunkius nusikaltimus, sukūrė nusikalstamą susivienijimą, ginkluotą šaunamaisiais ginklais, ir aktyviai jame dalyvavo darydami sunkius nusikaltimus. Jie palaikė ilgalaikius glaudžius tarpusavio ryšius, darydami nusikaltimus naudojosi automobiliais, mobiliojo ryšio telefonais, buvo ginkluoti pistoletais ir peiliais, turėdavo lipnios juostos ir antrankius aukoms surišti, taip pat vežiojosi kastuvus, skirtus toms aukoms užkasti. Iš anksto suplanuodavo sunkių nusikaltimų padarymą ir pasiskirstydavo vaidmenimis. Laikotarpiu nuo 1999 m. iki 2001 m. balandžio mėn., dalyvaudami šio susivienijimo veikloje, nuteistieji padarė penkis sunkius, o taip pat ir kitus nesunkius nusikaltimus. 1999 m. birželio–liepos mėn. laikotarpiu V. G., S. N., R. B. ir V. Č. prievartavo G. G. turtą. 1999 m. vasarą V. G. ir S. N. tyčia nužudė A. V. ir apie tai informavo R. B.. 2000 m. vasario mėn. antroje pusėje V. G., S. N., R. B. ir V. Č. pasikėsino neteisėtai atimti laisvę R. B.. 2000 m. balandžio 6 d. jie tyčia nužudė R. K., pagrobė jo turtą ir dokumentus. Tą pačią dieną jie neteisėtai atėmė laisvę E. G., o 2000 m. balandžio 8 d. jį tyčia nužudė, taip pat pagrobė jo turtą ir dokumentus. 2000 m. balandžio 7 d. naktį jie tyčia nužudė R. P. ir V. Č. bei pasikėsino tyčia nužudyti J. V., taip pat pagrobė R. P. ir V. Č. turtą.
5. R. B. kartu su V. G., S. N. ir V. Č. nuteisti už tai, kad bendrininkaudami nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais, forma, V. G. ir S. N., būdami anksčiau nusikaltę tyčiniu nužudymu, tyčia nužudė R. K., be to, pakartotinai pagrobė jo turtą ir svarbius asmeninius dokumentus. Jie taip pat nuteisti už tai, kad bendrininkaudami nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais, forma, veikdami grupėje iš anksto susitarę, neteisėtai atėmė laisvę E. G., būdami anksčiau nusikaltę tyčiniais nužudymais, tyčia nužudė E. G., buvusį bejėgiškoje būklėje, taip pat pakartotinai pagrobė jo turtą ir svarbius asmeninius dokumentus. 2000 m. vasario mėn. R. B. paskolino E. G. 60 000 JAV dolerių. Tuo metu R. B., S. N., V. G. ir V. Č. susidomėjo E. G. verslu. E. G. delsė grąžinti skolą, todėl R. B., S. N., V. G. ir V. Č. susitarė jį nužudyti nusivilioję į Kėdainių r., Keleriškių miške esantį buvusios sovietinės armijos raketinės bazės angarą. 2000 m. balandžio 6 d. vakare pirmieji automobiliu į šį angarą atvažiavo V. Č. ir S. N., o vėliau atvyko R. B., V. G. ir kartu su jais E. G. bei R. K., kuris nuteistiesiems nebuvo reikalingas. Visiems nuėjus į angarą, V. G. iš pistoleto „TT“ dviem šūviais nušovė R. K. ir dar koja užspaudė jam kaklą. S. N., V. Č. ir R. B. tuo metu rūpinosi, kad niekas iš angaro neišeitų, automobilio šviesomis apšvietė įvykio vietą. S. N. be to prožektoriumi mušė E. G. kartu su V. Č. ir R. B. surakino jam rankas antrankiais ir įsodino į automobilį, o R. K. lavoną suvyniojo į polietileno plėvelę ir įdėjo į V. Č. automobilio bagažinę. Po to nuteistieji, važiuodami mišku, parinko vietą ir ten R. K. lavoną užkasė. Jie taip pat pagrobė R. K. 6 000 Lt vertės laikrodį „Breitling“ su apyranke, buto raktus, kurių vertė 150 Lt, automobilio „Mercedes Benz“ užvedimo raktą, kurio vertė 150 Lt, signalizacijos valdymo pultelį „S. A.“, kurio vertė 100 Lt, mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5110“ su Sim kortele, kurio vertė 700 Lt, o taip pat transporto priemonės „Mercedes Benz“ registracijos liudijimą ir vairuotojo pažymėjimą. Po to nuteistieji E. G. prievarta nuvežė į Kauno r. sodo bendrijoje „L.“ esantį S. N. uošvio sodo namelį. Jo rūsyje jie laikė E. G., surišę jam rankas ir kojas bei užrišę ant kaklo kilpą, girdė jį alkoholiniais gėrimais ir pakaitomis jį saugojo. 2000 m. balandžio 8 d. vakare nusivežė jį automobiliu į Kauno r., Sausynės k. miškelį, ten V. Č. su S. N. iškasė duobę, o po to S. N. su V. G. surištą ir prigirdytą alkoholiu, t. y. buvusį bejėgiškoje būklėje E. G. pasmaugė ir jo lavoną užkasė. Nuteistieji taip pat pagrobė E. G. turėtą turtą ir dokumentus: laikrodį „Breitling“, kurio vertė 6 000 Lt; odinę striukę, kurios vertė 1 500 Lt; krepšį „Nike“, kurio vertė 100 Lt su jame buvusiais smulkiais daiktais, kurių vertė 15 Lt; sportinius batelius „Adidas“, kurių vertė 270 Lt; „Adidas“ sportinį triko, kurio vertė 70 Lt; „Adidas“ sportinį kostiumą, kurio vertė 270 Lt; odinę piniginę, kurios vertė 100 Lt; namo raktus, kurių vertė 150 Lt; du signalizacijos valdymo pultelius „Prestige“ ir „Cliford“, kurių vertė 200 Lt; mobilaus ryšio telefonus „Nokia-5110“ ir „Ericsson“, kurių vertės 700 Lt ir 500 Lt; taip pat Lietuvos Respublikos piliečio pasą, vairuotojo pažymėjimą ir automobilio „Audi 80“ registracijos liudijimą. Nuteistieji dalį pagrobtų R. K. ir E. G. daiktų pasiliko sau, dalį išmetė, o pagrobtus dokumentus sunaikino.
6. R. B. su V. G. ir S. N. taip pat nuteisti už tai, kad bendrininkaudami nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais, forma, anksčiau būdami nusikaltę tyčiniais nužudymais, turėdami tikslą paslėpti kitą sunkų nusikaltimą – R. K. nužudymą, tyčia nužudė du asmenis – R. P. ir V. Č. bei pasikėsino nužudyti dar ir trečią asmenį J. V.. Be to, pakartotinai pagrobė R. P. ir V. Č. turtą. Po R. K. nužudymo ir E. G. uždarymo sodo namelio rūsyje R. B., S. N. ir V. G. suprato, kad apie jų išvykimą su R. K. ir E. G. žino R. P., kuris gali būti liudytoju, todėl susitarė jį nužudyti. 2000 m. balandžio mėn. 7 d., 2 val., pagal susitarimą su R. P., R. B., V. N. ir V. G. nuvažiavo į autostrados Vilnius-Klaipėda 137-ą kilometrą ir sustojo ties įvažiavimu į Kėdainių raj. esantį senąjį Žemaičių plentą. Į nusikaltimo vietą kartu su R. P. atvažiavo V. Č. ir J. V., todėl nuteistieji nutarė nužudyti juos visus tris. Pirmiausia jie apžiūrėjo kelią ir patikrino, ar netoliese nėra policijos. Po to S. N. priėjo prie V. Č. automobilio „BMW“, kuriame sėdėjo V. Č. ir J. V., ir atidaręs automobilio priekines dureles, šaudydamas iš pistoleto penkiais šūviais mirtinai sužalojo V. Č. ir trimis šūviais sunkiai sužalojo J. V., kuris apsimetė mirusiu. Tuo pačiu metu R. B., šaudydamas iš pistoleto, septyniais šūviais nušovė stovėjusį šalia automobilio R. P.. Nuteistieji ištraukė iš automobilio V. Č. ir apsimetusį mirusiu J. V. ir suguldė juos prie R. P. lavono. V. Č. dar dejavo, todėl V. G. iš pistoleto šovė jam į krūtinę ir įdūrė peiliu. Po to nuteistieji nuėjo į mišką kasti duobės lavonų paslėpimui. Tuo metu J. V. iš įvykio vietos pabėgo, nuteistieji jo ieškojo, bet nerado, nes J. V. mobiliuoju telefonu iškviestas T. V. jį nuvežė į Kauno medicinos universiteto klinikas. Nuteistieji R. P. lavoną įmetė į melioracijos šulinį, o V. Č. lavoną užkasė miške. Jie taip pat pagrobė R. P. mobiliojo ryšio telefoną „Sony CM-DX 1000“ su Sim kortele, kurio vertė 350 Lt ir V. Č. mobiliojo ryšio telefoną „Ericsson GA 628“ su Sim kortele, kurio vertė 500 Lt, kuriuos kartu su šaunamaisiais ginklais paslėpė miške ties autostrados Vilnius-Klaipėda 175-176 km.
7. R. B. nuteistas ir už tai, kad kartu su V. G., S. N. ir V. Č., bendrininkaudami nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais, forma, padarė turto prievartavimą panaudojant fizinį smurtą, veikiant organizuotoje grupėje ir esant stambaus masto turtiniam reikalavimui. 1999 m. birželio ar liepos mėn. (tiksliai nenustatytu laiku) Kauno m., Partizanų g., įsodino į automobilį G. G. ir nusivežė jį į R. B. giminaičių sodo namelį. Ten jie nuvedė G. G. į rūsį, lipnia juosta surišo jam rankas ir kojas ir reikalavo iš nukentėjusiojo duoklės, t. y. pinigų už tariamą „apsaugą“. Tą pačią dieną jie išreikalavo 50 000 Lt, kuriuos gavo iš nukentėjusiojo brolio D. G., o G. G. paleido.
8. R. B. nuteistas ir už tai, kad kartu su V. G., S. N. ir V. Č., bendrininkaudami nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais, forma, pasikėsino neteisėtai atimti laisvę R. B.. 2000 m. sausio mėn. jie susitarė pagrobti verslininką UAB „S.“ generalinį direktorių R. B.. Dėl to R. B. pasikeisdami sekė, nustatinėjo, kur jis gyvena, kur jo darbovietė, kur ir kokiu automobiliu važinėja, ar neturi apsaugos. Nustatę, kad R. B. darbovietė yra (duomenys neskelbtini), ir kad jis vienas automobiliu „Toyota Land Cruiser“ važinėja į namus (duomenys neskelbtini), 2000 m. vasario mėn. antroje pusėje jie automobiliu nuvažiavo į kelią Kaunas-Šlienava, ten išsidėstė ir laukė atvažiuojančio R. B.. R. B. mobiliuoju telefonu pranešė S. N., kad R. B. atvažiuoja, S. N. ant kelio patiesė spygliuotą takelį, o V. Č. ir V. G. automobiliu laukė toliau, ketindami, kai pradūrus padangas R. B. išlips iš automobilio, prievarta įsodinti jį į savo automobilį. R. B. ant spygliuoto takelio užvažiavo, pradūrė dvi automobilio padangas, tačiau nuteistieji nusikaltimo nepabaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes R. B. nesustojo, o nuvažiavo kur buvo daugiau žmonių ir automobilių, be to, atvyko firmos darbuotojai, pakeitę R. B. automobilio ratus.
Žemesnės instancijos teismas
9. Kauno apygardos teisme 2025 m. liepos 16 d. buvo gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimas dėl nuteistajam R. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
10. Kauno apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartimi netenkino (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko teikimo dėl nuteistajam R. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, jog nutartyje aptartos aplinkybės, nepaisant teikime, socialinio tyrimo išvadoje, o taip pat ir gynėjo baigiamojoje kalboje akcentuotų teigiamai R. B. ir jo pataisos procesą apibūdinančių duomenų, šiuo metu nesudaro pagrindo teismui spręsti, kad paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, bus pasiekti bausmės tikslai, kad pasibaigus terminuoto laisvės atėmimo bausmei, jis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, o visuomenė bus apsaugota nuo tokio pavojingo asmens, taip pat bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
II. Skundų argumentai bei prašymai
11. Nuteistasis R. B. skundu prašo Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartį panaikinti ir tenkinti (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko teikimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.
11.1. Nuteistasis, nesutikdamas su skundžiamos nutarties motyvais, kad veiksmų, kuriais būtų sumažinta įtaka jo pakartotiniam nusikalstamam elgesiui, jis ėmėsi tik tada, kai atitiko formalias sąlygas spręsti klausimą dėl paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, nurodo, jog sulaikytas ir patalpintas į (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatorių-kalėjimą jis buvo 2000 m., nuo to laiko iki 2019 m. (duomenys neskelbtini) kalėjime su nuteistaisiais iki gyvos galvos nebuvo vykdomos jokios resocializacijos programos. Tik 2016 m. visi nuteistieji laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme pirmą kartą buvo įvertinti pagal OASys metodiką. Nuo 2016 m. įvertinimo, anot nuteistojo, iki jo išvykimo 2019 m. į (duomenys neskelbtini) pataisos namus niekas nevykdė jokių resocializacijos programų.
11.2. Nuteistasis pažymi, kad 2019 m. birželio 25 d. jam atvykus į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, buvo pradėtos vykdyti individualiame resocializacijos plane numatytos priemonės – jis pradėjo lankytis įvairiausiuose užsiėmimuose pas Resocializacijos skyriaus psichologę, sėkmingai baigė visus grupinės terapijos užsiėmimus, taip pat toliau tęsė lankymąsi individualiose psichologinėse konsultacijose, kuriose lankosi iki šiol. Nuteistasis nurodo, kad 2020 m. jam buvo nustatyta vidutinė elgesio rizika, 2021 m. – vidutinė elgesio rizika, 2024 m. – maža elgesio rizika, 2025 m. maža elgesio rizika ir toliau daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
11.3. Nuteistasis, skunde aprašęs jo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo procesą, nurodo, jog visiems nukentėjusiesiems žalą jis yra atlyginęs, todėl tvirtina, kad skundžiamos nutarties teiginiai, jog jis iki 2020 m. nedėjo pastangų atlyginti nukentėjusiesiems priteistą žalą, yra neobjektyvūs ir neteisingi.
11.4. Nuteistasis skunde pažymi, jog Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs jau penkis prašymus dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, nepagrįstai remiasi 2018 m. (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus-kalėjimo psichologės surašyta neobjektyvia išvada ir be pagrindo nesiremia nuo 2021 m. iki 2025 m. pateiktomis teismui psichologų išvadomis, kurios atskleidžia tikrąją jo būseną ir pasikeitusią asmenybę.
11.5. Nuteistojo manymu, Kauno apygardos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo vertinti anksčiau jo atžvilgiu priimtus ir įsiteisėjusius teismų sprendimus, tačiau vis tik apygardos teismas skundžiamos nutarties 14 punkte aprašė ir įvertino bylos aplinkybes, aprašė jo antivisuomenines nuostatas, apibūdino jį kaip itin cinišką asmenį. Tokiu būdu, anot nuteistojo, jis buvo nuteistas antrą kartą už prieš 25 metus padarytas nusikalstamas veikas. Nuteistojo teigimu, nėra pagrindo jo atžvilgiu netaikyti BK 51straipsnio 2 dalies tik dėl jo prieš 25 metus padarytų nusikalstamų veikų.
11.6. Nuteistasis nurodo, kad apygardos teismas nepakankamai įvertino vyresniosios specialistės A. J. pateiktą jo socialinio tyrimo išvadą. R. B. pažymi, jog jis geba elgtis disciplinuotai, per daugiau nei 25 bausmės atlikimo metus yra vienintelis Lietuvoje iš nuteistųjų iki gyvos galvos bausme, kuris nebuvo baustas drausmine tvarka ir neturi nė vienos nuobaudos. Tai pat jis yra vienintelis kalinys tarp nuteistųjų iki gyvos galvos, kuriam nustatytas nepriekaištingas elgesys bausmės metu. Nuteistojo teigimu, paskutinius penkerius metus jis daug bendravo su Resocializacijos skyriaus psichologe, nuoširdžiai atliko visas užduotis, kurios nukreiptos į asmens įgūdžių stiprinimą, savo charakteryje visiškai panaikino smurtinio elgesio riziką, jo asmenybė prarado pavojingumą, jis nekelia ir niekada ateityje nekels pavojaus visuomenei.
12. Nuteistojo gynėjas advokatas V. J. skundu prašo Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartį panaikinti, tenkinti (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko teikimą ir pakeisti nuteistajam R. B. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuotą penkerių metų laisvės atėmimo bausmę.
12.1. Advokatas skunde cituoja skundžiamos nutarties 12 punktą, kuriame nurodyta, kad „kaip matyti iš teikimo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, veiksmų, kuriais būtų sumažinta įtaka jo pakartotiniam nusikalstamam elgesiui, R. B. iš esmės ėmėsi tik tuomet, kai jis atitiko formalias sąlygas spręsti klausimą dėl paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Tik tuomet nuteistasis pradėjo keisti ir savo požiūrį į įvykdytas nusikalstamas veikas bei dėti pastangas atlyginti nukentėjusiesiems priteistą žalą“. Advokatas pažymi, jog BK 51 straipsnio 2 dalis buvo pakeista 2019 m. kovo 31 d., todėl reikalavimai R. B., kurie yra nustatyti BK 51 straipsnio 2 dalyje, gali būti taikomi tik po 2019 m. kovo 31 d. ir teismas, nenustatęs, kad R. B. buvo taikomos elgesio korekcijos programos iki 2019 m. kovo 31 d., negali to reikalauti atgaline data, nes kyla klausimas, ar nuteistasis turi pakankamai žinių ir supranta, kaip keisti savo kriminalinį mąstymą ir elgesį, jei jis tam nebuvo ruošiamas. R. B. elgesys viso bausmės atlikimo laikotarpiu buvo nepriekaištingas, jis vienintelis iš nuteistųjų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme nėra gavęs nė vieno drausminio nusižengimo. Mąstymą R. B. galėjo pradėti keisti tik po to, kai jis buvo supažindintinas, kaip tai daryti.
12.2. Skunde pažymima, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 22 d. nutartyje (byla Nr. 1S-292-654/2019) yra pasisakęs, koks nuteistojo elgesys yra vertinamas labai gerai – „iš nustatytų 51 balo 26 balus sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis gali savo pastangomis sumažinti. Išties, pakartotino nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, tačiau įstatymas ir nereikalauja, kad taikant BK 51 straipsnio 2 dalį ji būtų žema, įstatymas reikalauja įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, ar pateikiamos nusikalstamo elgesio rizikos prielaidos rodo, kad pakartotinas nusikalstamas elgesys yra tikėtinas“.
12.3. R. B., 2013 m. pradėjęs dirbti pataisos namuose, 2014 m. rugsėjo 12 d. ir 2015 m. kovo 2 d. rašytiniais prašymais kreipėsi į buhalteriją, norėdamas sužinoti, kiek jam likę išmokėti kompensacijos už priteistą padarytą žalą. Ant šių prašymų jis rašė kiekvieno mėnesio mokėjimus, kol žalos suma buvo išmokėta. Taigi, R. B. domėjosi žalos atlyginimu ir mokėjo, nevengė atlyginti pareikštus ieškinius. Tai patvirtina ir Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojos 2021 m. sausio mėnesio raštas, kuriame nurodoma, kad įvykdytas vykdomasis raštas buvo grąžintas jį išdavusiai įstaigai, t. y. prievolė sumokėti ieškinį buvo įvykdyta. 2015 metais nukentėjusysis K. K. kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl vykdomojo rašto dublikato išdavimo, bet teismas 2015 m. liepos 22 d. nutartimi atsisakė išduoti, nes suėjo ieškinio priteistos žalos išieškojimo senatis. Kadangi teismas atsisakė išduoti dublikatą, tai prieš tai turėjo būti išduotas originalas, bet dėl jo vykdymo byloje nėra žinių. Advokato teigimu, nuteistasis R. B. pagrįstai suprato, kad jis moka ir apmokėjo visus jam pareikštus ieškinius.
12.4. Skunde cituojama 2025 m. birželio mėn. Socialinio tyrimo išvada, kurioje nurodoma, jog apibendrinant vertinimo rezultatus pažymima, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos lygis, pažanga bausmės atlikimo metu sumažėjo iš vidutinio į mažą. Yra stebimos ilgalaikės, sąmoningos ir nuoseklios asmens pastangos valdyti su pakartotiniu nusikalstamu elgesiu susijusius rizikos veiksnius bei konstruktyviai siekti socialiai priimtinų gyvenimo tikslų. Įkalinimo įstaigoje R. B. geba elgtis disciplinuotai – per daugiau nei 25 bausmės atlikimo metus nebuvo baustas drausmine tvarka. Nuteistasis užsiima darbine veikla ir iš atlyginimo yra padengęs įsiskolinimus. Asmuo įvykdė visas individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir savo iniciatyva toliau dalyvauja tęstinėse veiklose. Nors kai kurių kriminogeninių veiksnių aktualumas išlieka, tačiau manoma, kad šiuo metu visi nuteistojo dinaminiai kriminogeniniai veiksniai yra valdomi. Atsižvelgus į nuteistojo kriminalinę istoriją, elgesį bausmės atlikimo metu ir atlikus didelės žalos rizikos vertinimą nustatytas žemas didelės žalos rizikos lygis laisvės atėmimo vietoje ir vidutinis didelės žalos rizikos lygis visuomenėje, t. y. manoma, jog teisės pažeidėjas turi galimybę sukelti žalą, tačiau nėra linkęs to daryti, nebent pasikeistų aplinkybės.
12.5. Advokatas skunde nurodo, kad pagal Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartį, R. B. atlieka bausmę ir už labai sunkius nusikaltimus žmogaus gyvybei, t. y. tyčinius penkių žmonių nužudymus, įvykdytus dėl savanaudiškų paskatų, veikiant šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo sudėtyje. Taigi, teismas neteisingai vertino sunkesnes faktines aplinkybes, nei kurios buvo konstatuotos galutiniame teismo sprendime – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje. Visų pirma, apygardos teismas skundžiamoje nutartyje vertino ne tas faktines aplinkybes ir veikas, už kurias R. B. buvo nuteistas, t. y. rėmėsi ne galutiniu teismo nuosprendžiu, tokiu būdu netinkamai pritaikė įstatymo galią turintį nuosprendį. Antra, teismas netinkamai pritaikė BK 51 straipsnio 2 dalį, nes taikydamas griežtesnę ir sunkesnę kvalifikaciją, atitinkamai kėlė reikalavimus R. B.. Teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad R. B., be kita ko, buvo kaltinamas tuo, kad nusikalstamame susivienijime dalyvavo iki 2001 m. balandžio mėn., o ne iki 2000 m. balandžio, jog nužudė A. V., nors šis epizodas buvo pašalintas iš aprašomosios dalies, prievartavo G. G. turtą, nors šis epizodas buvo pašalintas iš aprašomosios dalies, ir pasikėsino neteisėtai atimti laisvę R. B., nors šis epizodas buvo pašalintas iš aprašomosios dalies. R. B. įvykdė lengvesnę nusikalstamą veiką, nei yra konstatuota nutartyje. Tai rodo, kad teismas neįsigilino į bylos esmę. Be to, pasak gynėjo, dar 2012 m. balandžio 10 d. nutartyje Vilniaus apygardos teismas byloje Nr. 1S-210-468/2012 yra pasisakęs, kad „vien tik padaryto nusikaltimo sunkumas, jo pobūdis ar pavojingumas negali būti pripažįstamas pagrindu, dėl kurio asmeniui nebūtų taikomas lygtinis paleidimas – padaryto nusikaltimo sunkumas nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės metu ir netgi neišnyksta pilnai atlikus visą laisvės atėmimo bausmę“. Ši praktika yra aktuali ir po 10 metų, sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.
12.6. Gynėjo manymu, R. B. charakterizuojanti aplinkybė yra ta, kad kaltinimą byloje palaikęs prokuroras apeliaciniu skundu apskundė teismo nuosprendį, kuriuo R. B. buvo paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Pažymėtina, kad prokuroras G. B. D. D. laidoje nuo 15.12 min. kalba apie bylą, kurioje nuteistas R. B., taip pat charakterizuoja R. B. veiksmus ikiteisminio tyrimo metu bei nurodo priežastis, dėl ko buvo rašomas apeliacinis skundas. Prokuroras pasakė, jog „su R. B. buvo pasielgta negarbingai, nes pagal jų kodeksą jis sakė, kad neprisipažįsta, bet iš esmės viską papasakojo. Prokuroras atsakingai pareiškė, jog jis davė parodymus ir padėjo taip pat atskleisti. Tačiau procesas buvo formalus ir jei asmuo sako, kad neprisipažįsta, tai teismas laikė, kad asmuo neprisipažįsta“. Todėl vienintelis prokuroras, kuris organizavo baudžiamosios bylos tyrimą ir palaikė valstybinį kaltinimą, bei galintis betarpiškai apibūdinti nuteistąjį R. B., jo veiksmus bei paaiškinti prokuratūros poziciją dėl apeliacinio skundo, yra G. B.. Dėl to posėdžio metu Kauno apygardos teisme buvo teikiamas prašymas apklausti prokurorą G. B., tačiau šis prašymas buvo atmestas. Anot advokato, šio prokuroro apklausa yra būtina, ji gali charakterizuoti R. B. po nusikalstamos veikos padarymo, kas yra svarbu, nustatant lengvinančias R. B. atsakomybę aplinkybes, todėl prašoma skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
13. 2025 m. spalio 10 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas nuteistojo R. B. gynėjo advokato V. J. prašymas, nagrinėjant skundą, įvertinti pridėtus dokumentus: Kauno apygardos prokuratūros apeliacinio skundo pirmą ir paskutinį puslapius; Kauno miesto VPK ONTT Kauno apskričiai komisaro E. M. 2002 m. rugsėjo 13 d. pažymą; CD diską su laidos įrašu.
14. Pareiškimų dėl nušalinimo negauta. Dėl gautų prašymų teisėjų kolegija pasisakys šioje nutartyje.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo R. B. ir nuteistojo gynėjo advokato V. J. skundai atmetami
15. Nuteistojo R. B. gynėjas advokatas V. J. pateikė prašymą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Vadovaujantis BPK 360¹ straipsnio 4 dalimi, nutartis dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme skundžiama ir skundas nagrinėjamas šio Kodekso 364 straipsnyje nustatyta tvarka. BPK 364 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, skundui nagrinėti privalo, o kitais atvejais – gali būti rengiamas teismo posėdis, kuriame gali dalyvauti prokuroras, skundą padavęs asmuo, taip pat nuteistasis ir jo gynėjas. Nagrinėjamu atveju skundai nebuvo paduoti nuteistojo R. B. padėtį bloginančiais pagrindais, todėl buvo nuspręsta žodinio skundų nagrinėjimo nerengti. Visus, nuteistojo R. B. gynėjo advokato V. J. nuomone, reikšmingus argumentus ir motyvus jis galėjo nurodyti skunde dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarties, ir šia savo procesine teise pasinaudojo.
16. Nuteistojo R. B. gynėjas tiek savo skunde, tiek atskirai teismui pateiktame prašyme taip pat prašo apklausti teisme prokurorą G. B., kuris organizavo baudžiamosios bylos tyrimą ir palaikė valstybinį kaltinimą, bei kuris gali betarpiškai apibūdinti nuteistąjį R. B.. Kaip matyti iš bylos duomenų, analogišką prašymą advokatas V. J. pateikė ir teismo posėdžio metu Kauno apygardos teisme. Kauno apygardos teismas, įvertinęs tai, jog galutiniai teismų sprendimai R. B. atžvilgiu yra priimti prieš 25 metus, padarė išvadą, kad ikiteisminį tyrimą organizavusio prokuroro G. B. apklausti nėra jokio pagrindo. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo vertinti gynėjo prašymą kitaip, nei tai padarė žemesnysis teismas.
17. Nuteistojo R. B. gynėjas atskirai teismui pateiktame prašyme taip pat prašo įvertinti pridėtus dokumentus: Kauno apygardos prokuratūros apeliacinio skundo pirmą ir paskutinį puslapius; Kauno miesto VPK ONTT Kauno apskričiai komisaro E. M. 2002 m. rugsėjo 13 d. pažymą; CD diską su laidos įrašu. Pažymėtina, kad aplinkybės, nurodytos šiuose dokumentuose ir D. Dargio laidoje, buvo žinomos ir įvertintos priimant Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. gruodžio 20 d. nuosprendį ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 3 d. nutartį, todėl iš naujo jų vertinti kitaip, nei tai buvo įvertinta priimant baigiamuosius teismų procesinius sprendimus, teisėjų kolegija neturi pagrindo.
18. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. BK 51 straipsnyje yra nurodyti kriterijai, kurių pagrindu sprendžiama dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuotu laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Atsižvelgiant į tai, jog asmuo, dėl kurio sprendžiamas teikimas, praeityje yra padaręs vieną ar kelis labai sunkius nusikaltimus, kuriais buvo pažeistos pačios svarbiausios, labiausiai visuomenei rūpimos ir saugomos vertybės, BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės pakeitimo sąlygas tokiam asmeniui įstatymų leidėjas jomis įpareigojo teismą įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir ar bausmės tikslai yra pasiekti, bet ir tikimybę, kad nuteistasis, ateityje išėjęs į laisvę, nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, kas leidžia prognozuoti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs teigiamas išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Išvados daromos ne tikint nuteistojo pažadais, o įvertinus jo realius veiksmus mažinant nusikalstamo elgesio riziką ar atlyginant padarytą žalą, elgesį atliekant bausmę.
19. Įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka pirmiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis. Įstatymų leidėjas įpareigoja teismą įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, reikšmingas teisingam šio klausimo išsprendimui, ir apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).
20. Nuteistasis R. B. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, nes laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka ilgiau kaip dvidešimt metų – nuo 2000 m. balandžio 25 d. Tačiau vien šio formalaus pagrindo buvimas nėra pakankamas, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Būtina, jog nuteistasis atitiktų visus BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytus materialiuosius kriterijus.
21. Iš nuteistojo R. B. asmens byloje esančios 2025 m. birželio 23 d. Socialinio tyrimo išvados matyti, kad pirminis nuteistojo R. B. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, taikant ,,OASys“ metodiką, buvo atliktas 2020 m. balandžio 27 d., šio vertinimo metu nuteistajam buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Vėliau buvo atliekami pakartotiniai vertinimai, kurių rezultatai kito: 2021 m. kovo 15 d. ir 2021 m. liepos 28 d. atliktų vertinimų, taikant „OASys“ metodiką, metu buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, vertinimų, atliktų 2022 m. rugsėjo 21 d. ir 2024 m. balandžio 9 d., taip pat ir paskutinį kartą 2025 m. birželio 23 d. R. B. nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip maža. Taigi, kaip teisingai nurodoma nuteistojo ir jo gynėjo skunduose, stebimas teigiamas R. B. elgesio pokytis per paskutiniuosius kelerius metus. 2025 m. birželio 23 d. specialisto išvadoje nurodyta, jog stebima teigiama dinamika šiose srityse: ,,Mąstymas ir elgesys“, kadangi nuteistasis, siekdamas valdyti savo kriminogeninius veiksnius, nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 20 d. sėkmingai baigė 12 užsiėmimų programą ,,R.A.K.T.A.S.“ Laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 14 d. iki 2025 m. gegužės 23 d. dalyvavo individualiose psichologo konsultacijose. Dabartinio vertinimo metu pastebima, kad asmuo apie savo elgesį kalba atviriau, pripažįsta savo rankomis nužudęs vieną asmenį ir suvokia, kad tiesiogiai ar netiesiogiai yra atsakingas ir už kitų žmonių gyvybes. Išvadoje paminėti nuteistojo pamąstymai apie nusikaltimų pasekmes, siekis atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, nepriekaištingas elgesys bausmės metu ir aktyvus dalyvavimas resocializacijos procese leidžia manyti, kad nuteistasis yra motyvuotas bendradarbiauti su specialistais ir keisti savo nuostatas bei elgesį. Nuteistajam R. B. vis dar nustatomi pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai – keturi statiniai (kriminalinė istorija, smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas), kurių, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė apygardos teismas, nuteistasis negali panaikinti ar pakeisti. Tačiau šalia statinių kriminogeninių veiksnių vis dar nustatyti du dinaminiai, galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių, kriminogeniniai veiksniai: buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl, nors socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad, atsižvelgus į nuteistojo R. B. kriminalinę istoriją, elgesį bausmės atlikimo metu ir atlikus didelės žalos rizikos vertinimą, nustatytas žemas didelės žalos rizikos lygis laisvės atėmimo vietoje, vis tik didelės žalos rizikos lygis visuomenėje išlieka vidutinis, t. y. manoma, jog teisės pažeidėjas turi galimybę sukelti žalą, tačiau nėra linkęs to daryti, nebent pasikeistų aplinkybės. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, įvertinus nustatytų kriminogeninių veiksnių skaičių, R. B. asmens bylos medžiagą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui, šiuo metu dar nėra pagrindo. Nuteistasis turi pašalinti arba reikšmingai sumažinti kai kuriuos kriminogeninius veiksnius, ypač susijusius su nusikalstamo elgesio priežastimis. Nuteistasis turi kritiškai įvertinti jo socialinio tyrimo išvados duomenis ir dėti maksimalias pastangas, kad nuo jo priklausantys dinaminiai veiksniai, vertinant jo nusikalstamo elgesio riziką, dar labiau sumažėtų arba visiškai išnyktų ir leistų teismui manyti, kad ateityje, paleidžiant nuteistąjį į laisvę, ji bus tokia maža, jog teismas bus tikras, kad nuteistasis R. B. nėra pavojingas visuomenei.
22. Kaip matyti iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų, R. B. nevengė darbo ir nuo 2013 m. liepos 22 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) bare, vėliau (nuo 2019 m. gruodžio 5 d.) tęsė darbinę veiklą VĮ „M.“ ceche, kur dirba iki šiol. R. B. 2021 metų kovo–birželio mėnesiais lankė ir sėkmingai baigė 10 grupinių užsiėmimų „Sprendimų priėmimo ir kognityvinių procesų įtaka vykdant nusikaltimus“, nuo 2022 m. gegužės 6 d. iki 2022 m. rugpjūčio 22 d. dalyvavo Elgesio keitimo terapijoje, 2023 m. rugpjūčio–lapkričio mėnesiais lankė kognityvinę bihevioristinę korekcinę programą, taip pat dalyvavo konsultacijose dėl individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių vykdymo, nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 20 d. lankė ir baigė Dailės terapijos programą „R.A.K.T.A.S.“, laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 14 d. iki 2025 m. gegužės 23 d. dalyvavo individualiose psichologo konsultacijose bei vykdydamas jo resocializacijos plane numatytas priemones ne mažiau kaip kartą per tris mėnesius dalyvavo įstaigos darbuotojų organizuojamose paskaitose, renginiuose, užsiėmimuose, būreliuose, grupėse, programose bei pokalbyje su resocializacijos skyriaus specialiste. Nuteistasis R. B. per visą bausmės atlikimo laikotarpį drausmine tvarka nebuvo nė karto baustas, 30 kartų skatintas už pavyzdingą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, gerą darbą, pažangą mažinant pakartotinio elgesio riziką (2025 m. birželio 23 d. socialinio tyrimo išvados duomenys, asmens bylos 6 t., b. l. 20–24). Šios aplinkybės rodo teigiamus R. B. elgesio pokyčius ir leidžia daryti išvadą, jog R. B. stengiasi prasmingai išnaudoti bausmės atlikimo laiką bei deda pastangas valdyti su nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius.
23. Kita vertus, nuteistojo asmens bylos duomenimis nustatyta, kad R. B. geras bei pavyzdingas elgesys išryškėjo artėjant prie dvidešimties metų laisvės atėmimo bausmės atlikimo, kai atsirado galimybė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Kaip nurodyta (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus-kalėjimo psichologės 2018 m. gruodžio 7 d. išvadoje, R. B. nesiekia ir negeba priimti intervencinių priemonių, nemano turintis elgesio trūkumų. Dirbant su nuteistuoju rekomenduota orientuotis į jo sąmoningumo didinimą bei nuostatų korekciją. (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2018 m. gruodžio 22 d. R. B. charakteristikoje nurodyta, jog jis savo kaltės dėl įvykdyto nusikaltimo nepripažįsta, be to, jo nuomone, jis nuteistas per griežta bausme. Priešingai nei skunde tvirtina nuteistasis R. B., abejoti šioje (duomenys neskelbtini) tardymo-izoliatoriaus kalėjimo psichologės pateiktoje išvadoje užfiksuotų faktinių duomenų teisingumu teisėjų kolegija neturi pagrindo. Be to, ir 2020 m. balandžio 27 d. socialinio tyrimo išvadoje buvo nurodyta, kad nuteistasis apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes, pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe. Nuteistasis sugeba suprasti ir tam tikru laipsniu priimti kitų požiūrį, tačiau ne visas socialines situacijas vertina teisingai. Nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina ar mano, kad neturi kito pasirinkimo. 2020 m. rugpjūčio 27 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistajam sunku atsiskirti nuo buvusių kolegų ir atsispirti jų spaudimui. R. B. gebėjimai priimti moralinius sprendimus yra menki, jis impulsyvaus būdo, mąstyme stokoja lankstumo, elgesys demonstratyvus. Jis nesavikritiškas savo elgesiui ir pasaulėžiūrai, nejaučia atsakomybės už savo poelgius, stokoja problemų sprendimo įgūdžių. Nors jis ir stengiasi koreguoti savo elgesį lankydamas pozityvaus užimtumo programas, dirba, tačiau ryškūs asmeniniai pokyčiai nėra stebimi, dalyvauja daugiau tik dėl išorinių paskatų. Ir tik 2021 m. liepos 26 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad R. B. emocinė gerovė vertinama teigiamai ir nėra susijusi su rizika pakartotinai nusikalsti. Šiuo metu situaciniai sprendimai nėra grįsti spontaniškumu/impulsyvumu. Nuteistasis su kitais nesielgia agresyviai, nepasižymi kontroliuojančiu elgesiu, savitvarda vertinama teigiamai. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis nelinkęs pakartotinai nusikalsti. Svarbu atkreipti dėmesį, jog ir 2024 m. gegužės 13 d. parengtoje socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad R. B. nėra itin savikritiškas, yra linkęs save pateikti socialiai labiau palankiai bei mažinti savo vaidmenį nusikalstamų veikų, už kurias jis buvo nuteistas ir atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, daryme. Taigi, priešingai nei skunduose nurodo nuteistasis ir jo gynėjas, teigiami R. B. pokyčiai stebimi būtent nuo to momento, kai jis atitiko formalias sąlygas spręsti klausimą dėl paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.
24. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, jog R. B. šiuo metu laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka už keletą nusikalstamų veikų, tarp kurių ir už labai sunkių nusikaltimų – nužudymų, padarymą. Nors nusikaltimo, už kurį atliekama bausmė, pobūdis, jo padarymo aplinkybės, kaip ir ankstesni teistumai, yra įvertinamos nuosprendžiu skiriant nuteistajam bausmę, visgi, visos šios aplinkybės svarbios ir analizuojant nuteistojo asmenybę, jos pavojingumą, elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam ir negali būti vertinama, kaip pakartotinis baudimas dėl tų veikų, dėl kurių nuteistasis iki gyvos galvos jau yra nuteistas pačia griežčiausia bausme. Sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, šios aplinkybės yra reikšmingos ir vertinamos kartu su kitomis.
25. Skundžiamoje nutartyje atsižvelgta ir į aplinkybes, susijusias su nuteistojo R. B. pastangomis atlyginti priteistą žalą. Bausmės atlikimo įstaigos duomenimis nuteistojo vardu nėra gauta vykdomųjų dokumentų. Nuteistojo ir jo gynėjo skunduose nurodoma, jog R. B. tikėjosi, kad iš jo priteistos sumos yra išieškotos iš jo atlyginimo, o taip pat iš konfiskuotų lėšų. Iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų matyti, kad 2021 m. teismo posėdyje nagrinėjant pataisos namų teikimą nukentėjusieji K. K. bei A. G. nurodė, jog R. B. neatlygino jiems priteistos neturtinės žalos, tuomet 2022 m. pats nuteistasis ėmėsi iniciatyvos atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą. Siekis atlyginti padarytą žalą teigiamai apibūdina nuteistąjį, vis tik, sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.
26. Teisėjų kolegija palankiai vertina tai, kad nuteistasis R. B. šiuo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmės atlikimo metu daug kartų buvo skatintas ir nė karto nebaustas. Visgi, vien šios aplinkybės, įvertinus jas aptartų faktinių duomenų kontekste, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis R. B. jau yra padaręs pozityvias išvadas, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Nuteistojo R. B. pavojingumas dar nėra sumažėjęs tiek, kad jam galėtų būti paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, nuteistojo dedamos pastangos nėra pakankamos, jog būtų galima daryti išvadą, kad R. B. yra pasiruošęs gyventi laisvas ir nenusikalsti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. B. ir jo gynėjo advokato V. J. skundus atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartį.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.