- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-13
- Bylos Nr.
- e2A-1346-262/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06511-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Rita Kisielienė, Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- K. K.
- Atsakovas
- UAB „Eastcon AG LT“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Kisielienės ir Danutės Kutrienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės K. K. individualios įmonės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. K. individualios įmonės ieškinį atsakovui UAB „Eastcon AG LT“ dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir užmokesčio už paslaugas priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė: pripažinti niekiniu ir negaliojančiu atsakovo 2018 02 15 pranešimu „Dėl reikalavimo grąžinti turtą ir atsiskaitymo už suteiktas paslaugas“ atliktą įskaitymą, kuriuo atsakovas įskaitė 2 966,51 Eur reikalavimą ieškovę į ieškovės 3 419,01 Eur reikalavimą, priteisti užmokestį už paslaugas- 2 966,51 Eur, 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šalys sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. R-32/09, pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti atsakovui jo prekių populiarinimo ir reklamos, tarpininkavimo sudarant prekių pirkimo-pardavimo sutartis ir su tuo susijusias kitas paslaugas. Šalys sudarė automobilio panaudos sutartį Nr. 22/15, kuria atsakovas perdavė ieškovei laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis transporto priemonę „Peugeot 308“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovei perduotas tik vienas automobilio raktų komplektas. K. K. automobiliu atvežė atsakovo prekes į atsakovo sandėlį. Trumpam palikusi automobilį prie sandėlio, vėliau grįžusi į vietą, kurioje paliko automobilį, K. K. pastebėjo, jog prie atsakovo sandėlio jos pastatytas automobilis dingo. K. K. sužinojo, jog automobilį su visais automobilyje buvusiais daiktais paėmė atsakovo atstovas. Ieškovė raštu kreipėsi į atsakovą, reikalaudama nutraukti bendradarbiavimą ir atsiskaityti už 2017 m. spalio mėnesį suteiktas paslaugas. Atsakovas informavo ieškovę, jog inventorizavus ieškovės grąžintą turtą, paaiškėjo, kad ieškovė nevisiškai atsiskaitė už minėtos paslaugų sutarties vykdymui perduotą turtą ir prekes. Ieškovės atstovei paaiškinta, jog visi K. K. turėti daiktai yra likę jos buvusiame kabinete ir automobilyje. Atsakovo biure surašytas prekių perdavimo-priėmimo aktas, kuriuo įformintas tuo metu kabinete buvusių daiktų perdavimas atsakovui. Atsakovas taip pat pateikė ieškovei paslaugų suteikimo aktą su atsakovo atliktais skaičiavimais apie ieškovės suteiktas paslaugas atsakovui už 2017 metų spalio mėnesį. Paslaugų suteikimo akte nurodyta 1 516,67 Eur suma sąskaitai išrašyti už 2017 m. spalio mėnesio 1-27 dienomis ieškovės suteiktas paslaugas atsakovui. Ieškovė, nesutikusi su šiais skaičiavimais, kreipėsi į atsakovą bei prašė patikslinti ieškovei priklausančio atlyginimo apskaičiavimą. Atsakovas pateikė naują ieškovei priklausančio atlyginimo skaičiavimą. Ieškovė išrašė atsakovui PVM sąskaitą- faktūrą, kurios suma- 3 419,01 Eur. Kartu su sąskaita už paslaugas atsakovui taip pat išsiųstas raštas „Dėl reikalavimo grąžinti turtą ir atsiskaitymo už suteiktas paslaugas“, kuriame ieškovė nurodė atsakovui, jog jis neturi prekių ir/ ar kitų daiktų, kurie minimi pretenzijoje ir atsiųstame patikslintame prekių ir daiktų sąraše, bei nurodė konkrečius argumentus ir pateikė įrodymus, kurie pagrindžia atsakovo reikalavimų nepagrįstumą. Atsakovas ieškovę raštu informavo, jog nesutinka su ieškovės rašte išdėstytais argumentais dėl atsakovo reikalavimų nepagrįstumo bei nurodė, kad dėl negrąžintų daiktų ir prekių ieškovės skola atsakovui yra 2 966,51 Eur. Atsakovas taip pat pareiškė, kad atlieka įskaitymą, kuriuo atsakovas įskaitė 2 966,51 Eur reikalavimą ieškovei su ieškovės 3 419,01 Eur reikalavimu atsakovui, atsakovas sumokėjo skirtumą – 452,50 Eur ieškovei.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovės aprašytos faktinės aplinkybės yra netikslios, automobilis iš jos paimtas, turint tam pagrindą, ieškovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus. Atsakovas teigia, kad įskaitymas atliktas, turint tam pagrindą. Prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas, iš ieškovės atsakovui priteista 2 541 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės valstybei priteista 12,06 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
5. Teismas nurodė, kad po sutarties Nr. R-32/09 pasibaigimo ieškovei kilo prievolė, numatyta sutarties 2.1.17 p.: ne vėliau kaip per 7 dienas nuo pareikalavimo, sutarties pasibaigimo ar nutraukimo dienos grąžinti atsakovui visas nepažeistas, nesugadintas, tinkamos prekinės būklės pirkėjams neperduotas prekes ir kitą ieškovui perduotą turtą. Todėl atsakovas turėjo pagrindą ieškovei perduotų, bet negrąžintų ir neparduotų prekių (daiktų) kainą įskaityti į ieškovei mokėtiną užmokestį (CK 6.130, 6.131 str.). Apie ieškovei perduotų daiktų kainas sprendžiama pagal prekių perdavimo protokoluose įrašytas kainas. Šias kainas patvirtino ieškovės savininkė, priimdama prekes ir daiktus. Be to, atsakovas pateikė įrodymus, kad minėtos prekės buvo parduodamos klientams tokiomis kainomis, kokios įrašytos prekių perdavimo protokoluose ir kad prekių perdavimo protokoluose įrašytos kainos yra ekonomiškai pagrįstos. Atsakovas tinkamai įvykdė CK 6.131 str. 2 d. nuostatas, 2018-02-15 raštu pranešęs ieškovei apie įskaitymą. Pripažinti šį įskaitymą negaliojančiu nėra pagrindo, kadangi jis atitinka įstatymo nuostatas ir faktinę šalių prievolių vykdymo būklę. Atsakovas yra tinkamai ir visiškai atsiskaitęs su ieškove už jos paslaugas, vykdant 2009-09-01 paslaugų teikimo sutartį Nr. R-32/09. Atsakovas neturi prievolės sumokėti ieškovei jos reikalaujamą užmokestį. Todėl ieškinys atmestas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Ieškovė apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
7. Nurodė, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai nesivadovavo dalimi byloje esančių įrodymų ir liudytojų parodymų, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.130 – 6.140 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias įskaitymą, bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Dėl minėtų priežasčių skundžiamas sprendimas laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu, todėl naikintinas.
Atsiliepimas
8. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
9. Nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kad atsakovo nurodyti ir iš apeliantės reikalaujami daiktai ir pinigai buvo grąžintos atsakovui. Apeliantės, kaip skolininkės, pareiga įrodyti, kad ji tinkamai įvykdė prievolę gražinti jai perduotą ir iš jos reikalaujamą turtą. Tačiau apeliantė šios pareigos neįvykdė ir nepagrįstai perkelia įrodinėjimo naštą atsakovui. Atsakovas teisėtai atliko įskaitymą, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 2966,51 Eur skolą yra neteisėtas, nepagrįstas ir turi būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
10. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
11. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c. b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
12. Apeliantė teigia, kad teisiniai santykiai buvo susiklostę ne tik tarp atsakovo ir ieškovės (apeliantės), tačiau ir tarp atsakovo ir K. K. (kaip fizinio asmens). Tokie teiginiai yra nepagrįsti.
13. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad tarp atsakovo ir K. K. (kaip fizinio asmens) būtų susiklostę kokie nors teisiniai santykiai, tuo labiau darbo santykiai. Priešingai, byloje esantys įrodymai (Paslaugų sutartis, Panaudos sutartis, sąskaitos-faktūros už suteiktas paslaugas) pagrindžia teisinių santykių tarp atsakovo ir apeliantės buvimą. Be to, apeliaciniame skunde pati apeliantė nurodo, kad jokių kitų santykių tarp atsakovo ir K. K., kaip fizinio asmens, nebuvo įforminta.
14. Būtent Paslaugų sutarties vykdymo tikslais atsakovas perdavė apeliantei jam priklausantį turtą, kurį reikalavo grąžinti dėl Paslaugų sutarties nutraukimo. Perduoti bet kokį turtą K. K. kaip fiziniam asmeniui, o ne apeliantės atstovei, atsakovas neturėjo jokio pagrindo. Ieškovei perduotą turtą turėjo grąžinti pati ieškovė, atstovaujama jos savininkės K. K.. Nutraukius Paslaugų sutartį ieškovė grąžino dalį jai Paslaugų vykdymo tikslais perduoto turto, tačiau grąžino ne visą turtą ir pinigus.
15. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai kvalifikavo tarp atsakovo ir apeliantės susiklosčiusius santykius, tarpusavio teises ir pareigas.
16. Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 6.130 - 6.140 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias įskaitymą. Šie apeliantės teiginiai yra nepagrįsti.
17. Atsakovas turėjo reikalavimą ieškovei. Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo tarp atsakovo ir ieškovės susiklosčiusius santykius ir pagrįstai pažymėjo, kad pagal Paslaugų sutarties 2.7.1 p. sutarties nutraukimo atveju Paslaugų teikėjas (ieškovė) nedelsiant, bet ne vėliau nei per 7 dienas nuo Paslaugų sutarties nutraukimo dienos privalėjo grąžinti visas nepažeistas, nesugadintas, tinkamos prekinės būklės pirkėjams neparduotas prekes ir kitą Paslaugų teikėjui perduotą atsakovo turtą. Atitinkamai būtent apeliantė turėjo pareigą grąžinti jai perduotą turtą (prekes ir pinigus) atsakovui Paslaugų sutarties nutraukimo atveju. Todėl atsakovas turėjo pagrindą ieškovės perduotų, bet negrąžintų ir neparduotų prekių (daiktų) kainą įskaityti į ieškovei mokėtiną užmokestį (CK 6.130, 6.131 str.). Apie pareigą grąžinti turtą bei įskaitymą ieškovė buvo tinkamai informuota. Atsakovo atliktas įskaitymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.
18. Ieškovė ginčija atsakovo atliktą įskaitymą motyvuodama tuo, kad jai pateiktuose prekių perdavimo protokoluose, prekių gavėja nurodyta K. K. kaip fizinis asmuo, o ne K. K. individuali įmonė. Atsakovas nurodė, kad nors vidiniuose atsakovo dokumentuose buvo nurodyta ieškovės savininkė K. K., o ne K. K. individuali įmonė, tačiau tai nepaneigia fakto, kad teisinius santykius su atsakovu turėjo ieškovė, tai yra K. K. individuali įmonė, kuriai atstovavo K. K. kaip savininkė, Paslaugas teikė ieškovė, t.y. K. K. individuali įmonė, atstovaujama jos savininkės K. K., ir visos prekės ir turtas buvo perduoti būtent ieškovei Paslaugų vykdymo tikslais.
19. Atmestini apeliantės argumentai, kad ji nėra atsakinga už jai paslaugų teikimui perduoto Bendrovės turto grąžinimą, nes neva dalis turto (prekių, dokumentų blankų, pinigų) buvo G. S. žinioje. Atsakovas pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad jo ir G. S. niekada nesiejo nei darbo, nei paslaugų teikimo, nei kitokie teisiniai santykiai.
20. Vadovaujantis Paslaugų sutarties 2.2.3 punktu bei CK 6.717 str. 3 d. tuo atveju, jei paslaugų teikėjas pasitelkia trečiuosius asmenis paslaugų teikimui, už tinkamą sutarties vykdymą lieka atsakingas paslaugų teikėjas, šiuo nagrinėjamu atveju – ieškovė. Taigi, ieškovei savo nuožiūra pasamdžius G. S. ir perdavus jai atsakovui priklausantį turtą, už atsakovo turto grąžinimą lieka atsakinga ieškovė. Kaip minėta, visas atsakovo reikalautinas ir ieškovės negrąžintas turtas buvo perduotas išimtinai ieškovei.
21. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad negrąžinus turto (prekių ir piniginių lėšų) atsakovui, ieškovė privalo atlyginti padarytus nuostolius.
22. Atsakovo reikalavimas ieškovei buvo vienarūšis ir galiojantis. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovas niekada nereikalavo ieškovės atlyginti jam padarytus nuostolius (žalą). Tokius ieškovės teiginius paneigia pačios ieškovės pateikti įrodymai. Atsakovas ne kartą reikalavo ieškovės visiškai atsiskaityti su atsakovu ir grąžinti jam priklausiantį turtą bei įspėjo apie atsakovo teisę reikalauti nuostolių atlyginimo. Taigi, atsakovas aiškiai pareikalavo ieškovės atlyginti jam padarytą žalą pagal atsakovo patvirtintas kainas tuo atveju, jei apeliantė negrąžins jai perduotų prekių, daiktų bei pinigų.
23. Atsakovo reikalavimas buvo apibrėžtas ir vykdytinas. Ieškovės atsakovui negrąžintas turtas (prekės, daiktai, piniginės lėšos) bei šio turto vertė buvo aiškiai išvardintos ir nurodytos ieškovei atsakovo raštuose. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus ir nustatė, kad ieškovei perduotų daiktų kainos buvo nurodytos prekių ir daiktų perdavimo protokoluose, ieškovė priimdama prekes šių kainų neginčijo ir jas patvirtino. Teismas taip pat tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, kad ieškovės negrąžintos prekės ir daiktai buvo parduodami klientams tokiomis kainomis, kokios įrašytos prekių perdavimo protokoluose ir kad prekių perdavimo protokoluose įrašytos kainos yra ekonomiškai pagrįstos.
24. Ieškovė teigia, kad atsakovas neįrodė, jog yra reikalaujamų prekių savininkas, todėl neturi teisės reikalauti žalos atlyginimo. Tokie ieškovės argumentai yra nepagrįsti. Atsakovas pateikė įrodymus, kad jis yra reikalaujamų daiktų ir prekių savininkas ir jo veikla buvo prekių pardavimas. Atsakovas turėjo teisę reikalauti iš apeliantės nuostolių atlyginimo pagal kainas, nurodytas prekių protokoluose, pagrindžiančius prekių perdavimą apeliantei.
25. Įskaitymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Pagal CK 6.134 str. 1 d. 1 p. vienas iš įstatymo nustatytų įskaitymo draudimų - draudžiama įskaityti reikalavimus, ginčijamus teisme. Tačiau atsakovas įskaitymą atliko iki ieškinio šioje byloje pateikimo.
26. Ieškovė teigia, kad ši norma taikoma atsakovo atliktam įskaitymui, kadangi ieškovė niekada nesutiko su atsakovo reikalavimais. Tokie ieškovės teiginiai yra nepagrįsti. Ieškovė niekada neginčijo atsakovo reikalaujamos 2 966,51 Eur sumos, ieškovė taip pat neginčijo savo pareigos grąžinti atsakovo turtą ir prekes. Savo raštuose ieškovė tik nurodydavo, kad neturi jai perduoto turto ir prekių.
27. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas turėjo reikalavimą ieškovei, atsakovo atliktas įskaitymas atitiko įstatymo reikalavimų.
28. Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Šis teiginys taip pat nepagrįstas.
29. Pažymėtina, kad byloje yra visi įrodymai, pagrindžiantys prekių, daiktų ir piniginių lėšų perdavimą apeliantei, bei jos skolą už neapmokėtas prekes. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų perdavęs nurodytą turtą G. S. ar jis turėtų kokį nors teisinį pagrindą reikalauti nurodytą turtą ir pinigines lėšas iš G. S..
30. Ieškovė nepagrįstai nurodė, kad visi jos ir K. K. turėti daiktai ir/ar prekės buvo grąžinti atsakovui ir tai pagrindžia byloje esantys įrodymai. Šis teiginys irgi nepagrįstas.
31. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovo nurodyti ir iš ieškovės reikalaujami daiktai, prekės ir piniginės lėšos buvo perduotos ir grąžintos atsakovui. Tokių įrodymų ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė.
32. Iš to, kad išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, šalių bei liudytojų paaiškinimus, teisingai taikė įskaitymą reglamentuojančias teisės normas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, todėl pagrįstai atmetė ieškinį. Dėl šios priežasties apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.
33. Atmetus apeliacinį skundą, išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovui klausimas. Atsakovas prašo priteisti 2420 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad tokia suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 įsakymu (2015 m. kovo 19 d. redakcija) patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą nurodytą maksimalų dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Be to, ši byla nėra didelės apimties, joje nebuvo sprendžiami itin sudėtingi teisiniai klausimai. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.) atsakovui priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą mažina iki 1000 Eur (CPK 93, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui UAB Eastcon AG LT iš ieškovės K. K. individualios įmonės 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.