Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

transporto priemonės savininkės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui I. B.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, profesinio išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. S. B. 2022 m. balandžio 8 d., apie 15.53 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, Šiaulių mieste, vairavo lengvąjį automobilį „H. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARAJ-0011 (patikros sertifikato Nr. 1542129), jai buvo nustatytas 1,65 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

2. Kaltinamoji S. B. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2022 m. balandžio 8 d. apie 12.00 val.–12.30 val., jai būnant namuose, paskambino sesuo, kuri paprašė parvežti ją iš darbo, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tą dieną, ryte, apie 10 val. ji buvo išgėrusi dvi skardines 5 laipsnių stiprumo alaus, tačiau nepagalvojo, kad bus promilių, nors žinojo, kad jos organizmas netoleruoja alkoholio. Nuo alaus vartojimo iki važiavimo galėjo būti praėję apie porą valandų. Seseriai apie tai, kad yra vartojusi alaus, nieko nesakė. Nuo savo gyvenamosios vietos iki sesers, kuri dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., važiavo apie 20 min. Vežant sesę, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), į namus, ties (duomenys neskelbtini) gatve atsitiktinai sustabdė pareigūnai. Patikrinus alkotesteriu, buvo nustatyta, kad ji neblaivi. Šiuo metu nustatyto promilių kiekio neprisimena, tačiau alkotesterio parodymų neginčijo tikrinimo metu, su jais sutinka ir teisme. Vairavo automobilį „H. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirbo vadybininke. Automobilis jai buvo perduotas vykdyti darbinėms funkcijoms. Automobiliu „H. T.“ ji naudojosi nuo 2007 m. Šiuo automobiliu naudojausi ne tik dėl darbo, bet ir asmeniniais reikalais, nes kito automobilio neturėjo. Įvykio dieną ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui I. B. nepranešė, kur vyksta. Įprastai pasisakydavo tik jei vykdavo kažkur toliau – į kitą miestą. Neprisimena, ar įvykio dieną iki vairavimo ji bendravo su I. B.. Anksčiau ji nebuvo nei teista, nei bausta už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviai. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją kaimyno T. J. atsakomybei. Jos santykiai su T. J. geri, bendrauja 15 metų. Šis padeda jai prie ūkio, nes jos vyras yra ligonis. Su kaimynu T. J. ji tariasi gyvenimiškais klausimais, atsižvelgia į jo nuomonę ir jis turėtų galimybę daryti jai teigiamą įtaką. Teisę vairuoti transporto priemonę ji turi nuo 1993 m. Jai nustatytas neįgalumas, yra (duomenys neskelbtini) procentais darbinga. Jos sutuoktinis šiuo metu guli ligoninėje, neįgalumas jam dar nenustatytas. Sutuoktinį, kuris serga jau 3–4 metus, ji prižiūri viena.

3. Galimas laiduotojas T. J. teisme parodė, kad nori laiduoti už S. B., kuri yra jo kaimynė daugiau nei 15 metų. Jų santykiai draugiški, kaimyniški, bendrauja artimai ir dažnai. Apie tai, kad vairavo neblaivi, kaimynė jam pasisakė pati, atgailavo, verkė. Jis neigiamai vertina S. B. veiksmus dėl vairavimo esant neblaiviai. Kaimynė jam pasipasakoja gyvenimiškas situacijas, problemas, prašo patarimų gyvenimiškais klausimais bei atsižvelgia į jo išsakytą nuomonę. Todėl mano, kad jis galėtų S. B. daryti teigiamą įtaką konsultacijomis, pokalbiais. Jis pats nėra nei teistas, nei baustas. Jau 25 metus yra pareigūnas. Dirba (duomenys neskelbtini). Šiuo metu eina vado pareigas. Prieš tai 22 metus dirbo (duomenys neskelbtini). Buvo (duomenys neskelbtini). Kiek teko matyti, S. B. automobilį vairuodavo nepriekaištingai. Labai nustebo tokiu jos poelgiu. S. B. jis apibūdintų kaip draugišką, darbščią, tvarkingą moterį. Nėra pastabėjęs, kad ji būtų linkusi vartoti alkoholį. Laidavimo institutas jam yra aišku, supranta, jog būtų atsakingas už S. B. veiksmus, elgesį.

4. Kadangi kaltinamoji kalta prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nėra kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamoji ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras. Teismas, atsižvelgęs į proceso dalyvių išreikštą poziciją dėl tiriamų įrodymų, vadovaujantis BPK 290, 291 straipsnių tvarka, paskelbė išvardydamas ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti.

Motyvuojamoji dalis

5. Be pačios kaltinamosios S. B. visiško prisipažinimo teisme jos kaltė įrodoma ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme išvardytais ir teismo įvertintais įrodymais:

5.1. S. B. ikiteisminio tyrimo metu atliktos pirminės apklausos metu parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Psichikos ligomis nesirgusi, galvos traumų neturėjo. Psichiatrinėje arba narkologinėje įskaitose neregistruota, priklausomybių neturi. Jos vairuotas automobilis „H. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jos sūnaus I. B. įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sūnus jai leido naudotis minėta transporto priemone, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji dirba vadybininke. Ji 2022 m. balandžio 8 d. rytą, būdama namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), iki pietų išgėrė dvi skardines alaus, po 0,5 l talpos, 5 procentų stiprumo. Tikslaus laiko neprisimena, bet po pietų, paskambino sesuo L. D., kuri paprašė parvežti iš darbo. Ji suprato, kad buvo išgėrusi alkoholio, tačiau vis tiek surizikavo ir pasakė seseriai, kad atvažiuos. Ji seseriai nesakė, kad vartojo alkoholio. Sesuo nieko nežinojo apie jos išgėrimą. Ji surizikavo ir galvojo, kad policijos pareigūnai nestabdys. Ji nuvažiavo iki savo sesers darbovietės, kurios tikslaus adreso nežino, (duomenys neskelbtini). Paėmusi seserį, ji vežė šią namo, adresu: (duomenys neskelbtini). Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje sustabdė policijos pareigūnai, kurie patikrino ją alkoholio kiekio matuokliu ir jai buvo nustatytas neblaivumas. Policijos pareigūnai paprašė jos išlipti iš automobilio ir pasakė, kad patikrins alkoholio kiekio matuokliu po 20 min. Jos vairuotas automobilis iš įvykio vietos buvo nutemptas, o ji pristatyta į policijos komisariatą. Prisimena, kad pirmu įputimu ji įpūtė 1,75 promilių, antru įpūtimu – 1,65 promilių. Su alkoholio kiekio matuoklio parodymais sutiko. Jos organizmas sunkiai toleruoja alkoholį, todėl jai buvo nustatytas toks didelis girtumas. Nuoširdžiai gailisi, kad automobilį vairavo neblaivi (b. l. 107–108);

5.2. S. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu papildomai, parodė, kad visas nusikalstamos veikos aplinkybes paaiškino pirmos apklausos metu. Papildymų neturi. Labai apgailestauja dėl savo elgesio. Turi problemų su širdimi, buvo atlikta operacija, po kurios organizmas labai sunkiai priima alkoholį ir jį skaido. Ji labai jaudinasi dėl vairuotojo pažymėjimo atėmimo, nes šeimoje turi sergantį vyrą, kurį visur vežioja, pas gydytojus. Dukra gyvena užsienyje, o sūnus I., pas kurį dirba, ne visada gali padėti. Pageidauja byloje taikyti laidavimą. Už ją laiduotų sūnus I. B.. Su sūnumi sieja darbiniai ir šeimyniniai santykiai. Sūnus jai labai padeda tiek namuose, tiek su tėvo (sutuoktinio) sveikatos priežiūra. Sūnus I. jaudinasi dėl šios situacijos. Sūnus jos atrama bei pagalba visur. Asmeninius daiktus iš automobilio „H. T.“ pasiėmė (b. l. 130–133);

5.3. Liudytoja L. D., ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, parodė, kad yra S. B. sesuo. Balandžio 8 d. ji buvo darbe. Dirbo (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Darbui baigiantis, paprašė sesers S. paimti ją iš darbo. Kitą dieną buvo jos gimtadienis, norėjo apsipirkti. Ji pati automobilio nevairuoja. Kai su seserimi S. kalbėjo telefonu, ji nesuprato, jog ši yra neblaivi. S. pas ją į darbą atvyko 15.30 val. Įsėdusi į S. automobilį, ji nepajuto jokio (alkoholio) kvapo. Iš S. kalbos taip pat nesijautė, jog ši išgėrusi. Ji pati yra labai baili, bijanti greičio, todėl seseriai jokiu būdu nebūtų leidusi vairuoti. Sesuo vairavo normaliai, nebuvo jokio blaškymosi. Ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. S. ją vežė namo į (duomenys neskelbtini) g. Jos važiavo (duomenys neskelbtini) gatve. Buvo policijos reidas – stabdė kiekvieną automobilį. S. pamačiusi policiją nieko nesakė, elgėsi normaliai. Sustabdęs pareigūnas per atstumą prikišo alkotesterį. S. pūtė ir iš pareigūno išgirdo, kad yra promilių. S. pareigūnui pasakė, kad ryte gėrė alaus. Ji spėjo S. pasakyti: „ką tu galvoji?“. Pareigūnas abi išlaipino iš automobilio. Ją paleido, o S. liko su policijos pareigūnais. Ji eidama namo visą kelią verkė. Jai labai gaila sesers, kuri turi neįgalų vyrą, kuris dažnai guli ligoninėse, taip pat S. keistas širdies vožtuvas ir ji sunkiai toleruoja alkoholį. Automobilis seseriai reikalingas, o dabar praras teisę vairuoti. Jeigu ji būtų supratusi, kad sesuo išgėrusi, jokiu būdu nebūtų leidusi vairuoti automobilio (b. l. 65–68);

5.4. Liudytojas Edgaras Kiaušinis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. balandžio 8 d. jis dirbo su kolegomis D. G. ir B. (turėtų būti A. B.), ekipaže „S1833“. Buvo vykdoma neblaivių vairuotojų kontrolė. Apie 15.50 val. su tarnybiniu automobiliu stovėjo (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje. Visi vairuotojai buvo stabdomi be išimties. Neblaivumo tikrinimas vyko bekontakčiais alkotesteriais. Sustabdė (duomenys neskelbtini) g. nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g. važiuojantį automobilį „H. T.“, kurio valstybinius numerius nurodė pranešime. Automobilį vairavo vyresnio amžiaus moteris, šalia jos sėdėjo kita vyresnio amžiaus moteris. Moteris atrodė nustebusi, kai buvo liepta pūsti per atstumą. Moteriai buvo paaiškinta, kaip pūsti. Jam pasirodė, kad moteris nesuprato, kaip atlikti paprašytą veiksmą. Iš moters išvaizdos jis nesuprato jos neblaivumo. Automobilyje sėdėjusi keleivė elgėsi ramiai. Vairuotojai papūtus į bekontaktį alkotesterį, pastarasis parodė, kad iškvėptame mėginyje yra alkoholio. Bekontaktis alkotesteris promilių nerodo. Jis paprašė vairuotojos išlipti iš automobilio, kad patikrintų ją su alkotesteriu, kuris rodo neblaivumo promiles. Vairuotojos jis klausė, ar ji vartojo alkoholio. Vairuotoja teigė, jog prieš keturias valandas vartojo. Jam bendraujant su vairuotoja, užuodė nuo jos sklindantį alkoholio kvapą. Jam neatrodė, jog vairuotoja būtų gėrusi alų. Jam sklido degtinės kvapas. Pirmojo įpūtimo metu nustatytas 1,75 promilių neblaivumas, antrojo įpūtimo metu – 1,65 promilių neblaivumas. Vairuotoja aiškino, kad dėl turėtos operacijos jai organizmas sunkiai skaido alkoholį. Moteris pakankamai taisyklingai atliko testus, t. y. praėjo tiesia linija, palietė pirštu nosį. Elgėsi adekvačiai, nesiginčijo, labai jaudinosi. Automobilis buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę, adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 71–74);

5.5. Liudytojas I. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad S. B. yra jo mama. Įvykio aplinkybių nežino, nes yra studentas ir tuo metu buvo (duomenys neskelbtini). Prieš metus laiko mama jam perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir šiuo metu jis yra įmonės direktorius. Mama minėtoje įmonėje užima vadybininkės pareigas, taip pat yra dar keli darbuotojai. Automobilis „H. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendrovės vardu. Minėtu automobiliu naudojasi mama ir kartais jis. Minėtu automobiliu vykdoma darbinė veikla. Automobilyje buvę įvairūs daiktai priklauso mamai. Automobiliui priklauso jo raktas su ryšuliu (odinė piniginė, pakabukas, žibintuvėlis ir signalizacijos pultelis). Odinėje piniginėje buvo laikomi automobilio dokumentai. Jo mama problemų su alkoholiu neturi. Niekada nėra matęs, kad išgėrusi mama norėtų vairuoti. Mama tikrai prieš tokius dalykus (prieš vairavimą išgėrus). Nežino, kas konkrečiai mamai nutiko tą įvykio rytą ir kodėl ji išgėrė. Spėja, kad mama išgėrė dėl problemų su tėčiu. Tėtis turi psichinės sveikatos ir alkoholio problemų. Liudytojo teigimu, mama jam minėjo, kad ji važiavo paimti savo sesers iš darbo, norėjo jai padaryti paslaugą, nes pastaroji ruošėsi gimtadieniui. Apie įvykį jis sužinojo tą pačią dieną. Mama jam paskambino ir pasakė apie įvykį, apgailestavo bei atsiprašė. Mama „žiauriai“ pergyvena, gailisi. Automobilis „H. T.“ reikalingas bendrovės veikloje, su juo vykstama pas klientus ir kitais darbo reikalais. Turi dar vieną automobilį, bet jį naudoja darbininkai. Mamos vardu buvo dar vienas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, bet jį pardavė prieš kokius 3 m., tačiau nebuvo galutinai sutvarkyti dokumentai VĮ „Regitra“. Jo mama jokio asmeninio transporto neturi. Jokio rašytinio įgaliojimo, kad mama naudoja bendrovės automobilį, nebuvo. Buvo tik žodinis susitarimas, leidimas mamai naudoti automobilį, kai ji pati buvo įmonės direktorė, o vėliau naudojosi juo kaip vadybininkė. Jis sutiktų laiduoti už mamą. Su mama palaiko nuolatinį ryšį (b. l. 77–79);

5.6. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir – VPK) Kelių policijos tarnybos skyriaus specialisto E. Kiaušinio tarnybiniame pranešime „Dėl neblaivaus vairuotojo“ nurodyta, kad 2022 m. balandžio 8 d., dirbant kartu su Kelių policijos skyriaus specialistais D. G. ir A. B. ekipaže „S1833“, apie 15.53 val. vykdant neblaivių vairuotojų kontrolę, stabdymo lazdele su raudonu šviesą atspindinčiu atšvaitu viduryje, mojant skersai kelio važiuojamosios dalies buvo sustabdytas automobilis „H.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo S. B.. Nuo moters sklido stiprus alkoholio kvapas, akys paraudusios. S. B. buvo patikrinta alkodetektoriumi Nr. ARNB-0123, kuris parodė, kad vairuotojos iškvėptame oro mėginyje yra aptikta alkoholio. S. B. paklausta, ar ji 15 min. laikotarpiu vartojo alkoholį. Moteris patvirtino, kad alkoholį vartojo prieš 4 val. Vairuotojai pasiūlyta pasitikrinti alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARAJ-0011, patikros sertifikato Nr. 1542129. Pirmojo įpūtimo metu 15.53 val. S. B. nustatytas 1,75 promilių neblaivumas. Paklaida +/- 1,7 %. Taip pat S. B. pasiūlyta atlikti neblaivumo testus, t. y. rodomuoju pirštu paliesti nosies galą, praeiti tiesia linija pėda už pėdos. S. B. sugebėjo atlikti neblaivumo testus. 16.17 val. pakartotinai atliktas antras tikrinimas ir nustatytas 1,65 promilių neblaivumas. Automobilis „H.“ nuvežtas į saugojimo aikštelę, esančią Pramonės g. 2C, Šiauliuose. Nuvežus automobilį į saugomą aikštelę, jis buvo užplombuotas. S. B. įteiktas šaukimas atvykti į apklausą. Įvykis filmuotas „Body Cam“ Nr. B0F1EC609028, Nr. B0F1EC60926E (b. l. 9–10);

5.7. 2022 m. balandžio 8 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta transporto priemonė „H. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini) g., Šiaulių m. Apžiūros protokolu paimta: transporto priemonės „H. T.“ juodos spalvos užvedimo raktelis su pulteliu pavadinimu „H.“, transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), metalinis pilkos spalvos raktų pakabukas, automobilio „H.“ juodos spalvos signalizacijos pultelis, rakto formos pilkai oranžinės spalvos žibintuvėlis, medžiaginis, juodos spalvos rakto dėklas, medžiaginis, juodos spalvos raktų dėklas, transporto priemonė „H. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11–27);

5.8. 2022 m. balandžio 8 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad S. B. pirmu tikrinimu 15.53 val. nustatytas 1,75 promilių neblaivumas, antru tikrinimu – 16.17 val. nustatytas 1,65 promilių neblaivumas (b. l. 28);

5.9. 2022 m. balandžio 20 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota automobilio „H. T.“ užvedimo rakto susegto metaliniu žiedeliu su signalizacijos pulteliu, raktų ieškikliu, pakabuko, žibintuvėlio, odinio dėklo (piniginės), apžiūra (b. l. 43–48).

6. Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytų įrodymų visumą, sprendžia, jog byloje ištirti įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi ir teismas jais remiasi darydamas išvadą. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jos kaltei pagrįsti. Šių įrodymų visuma pagrįstai įrodo, jog S. B. vairavo lengvąjį automobilį „H. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARAJ-0011 (patikros sertifikato Nr. 1542129), jai buvo nustatytas 1,65 promilių neblaivumas. Tokie kaltinamosios S. B. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

7. Kaltinamosios S. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

8. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos nurodo pagrindines sąlygas, kurioms esant galima asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

9. Kaltinamosios S. B. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Taigi akivaizdu, kad BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmoji iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, susijusi su nusikalstamos veikos klasifikacija, šioje baudžiamojoje byloje yra.

10. Antroji BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Byloje yra laiduotojo T. J. prašymas, kuriame nurodyta, kad jis sutinka laiduoti už S. B., kad ji būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo laidavimą, jei yra galimybė, be piniginio užstato, vienų metų laikotarpiui (b. l. 161). Šį prašymą galimas laiduotojas T. J. posėdžio metu palaikė.

11. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011). Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 str. 1, 3 d.). Vadinasi, pagal baudžiamąjį įstatymą laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi.

12. Iš bylos duomenų matyti, jog T. J. yra neteistas, administracine tvarka nebaustas (b. l. 167, 168), dirbantis, yra kaltinamosios S. B. kaimynas. Tiek kaltinamosios S. B., tiek ir T. J. teigimu, jų santykiai yra artimi, bendrauja dažnai, S. B. tariasi su T. J. gyvenimiškais klausimais, atsižvelgia į T. J. išsakytą nuomonę. Įvertinus anksčiau išdėstytus duomenis, teismas daro išvadą, jog kaltinamosios S. B. ilgametis kaimynas T. J. turi autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir gali jai daryti teigiamą įtaką.

13. Teismų praktikoje konstatuota, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K-P-82/2010). Taigi, tokiu atveju asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

14. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamoji S. B. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Kaltinamoji neteista (b. l. 94–96), nusikalstamos veikos padarymo metu buvo bausta administracine tvarka už tai, kad 2021 m. gruodžio 29 d. atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, jog prekybos vietoje platinami fejerverkai, kurie neatitinka nustatytų reikalavimų (t. y. kurių garantijos laikas pasibaigęs) (b. l. 91–93), iki įvykio dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 84), šiuo metu registruojasi Užimtumo tarnyboje. S. B. turi neįgalumą (nustatytas 45 proc. darbingumas), slaugo sergantį, neįgalų sutuoktinį, buvusios darbovietės charakterizuojama teigiamai. Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytų aplinkybių visumą bei atsižvelgęs į tai, kad nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, ji praeityje neteista, bei į tai, kad yra visos privalomos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, taip pat yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji S. B. nedarys naujų nusikalstamų veikų, sprendžia, jog taikytinas BK 40 straipsnis ir S. B. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, ją perduodant T. J. atsakomybėn pagal laidavimą. Įvertinus tai, kad kaltinamoji S. B. šiuo metu yra nedirbanti, turi neįgalumą, gaunamos pajamos nedidelės, laidavimas skirtinas be užstato. Įvertinus kaltinamąją teigiamai charakterizuojančius duomenis, laidavimas skirtinas minimaliam vienų metų laikotarpiui.

15. Baudžiamasis įstatymas numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį – kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką, susijusią su transporto priemonės vairavimu, į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, ateityje daryti panašaus pobūdžio nusikaltimus ir pažeidinėti Kelių eismo taisykles, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, įvertinant ir kaltinamosios asmenybę, tai, kad kaltinamoji vairavo transporto priemonę pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, kai jai buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas (1,65 promilių neblaivumas), kaltinamajai S. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones, nustatant jos terminą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams nuo specialios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo dienos – 2022 m. balandžio 11 d. (b. l. 115–116).

16. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį turi būti konfiskuojamas turtas, kuris buvo panaudotas, darant nusikalstamą veiką, kaip įrankis ar priemonė. Kaltinamoji S. B. nusikaltimą padarė naudodamasi kelių transporto priemone – automobiliu „H. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurios S. B. nebūtų turėjusi galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės informacijos matyti, jog nusikalstamos veikos padarymo priemonė – automobilis „H. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise (b. l. 90). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji S. B. nurodė, jog šia transporto priemone naudojosi nuo 2007 m., nepriklausomai nuo einamų pareigų UAB „(duomenys neskelbtini)“, ją naudojo ne tik vykdydama darbo funkcijas, bet ir savo reikmėms, kitos transporto priemonės neturėjo, t. y. naudojo be apribojimų kaip nuosavą. Taigi, nors vairuotas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas nėra įmanomas. Atsižvelgiant į tai, nusikalstamos veikos padarymo metu S. B. vairuotas automobilis pripažįstamas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų pavojingų visuomenei nusikaltimų darymui, transporto priemonę reikia konfiskuoti. Svarbu tai, kad S. B. veikė tiesiogine tyčia, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Tokios aplinkybės patvirtina faktą, kad netaikant turto konfiskavimo priemonės kaltinamajai, nebūtų užtikrinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į tai, konfiskuotinas automobilis „H. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip uždraustos veikos padarymo priemonė. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo asmenų teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

17. Kaltinamajai S. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 111–114, 115–118, 121-124) – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

18. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- automobilis „H. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas Šiaulių apskrities VPK aikštelėje, esančioje Pramonės g. 2C, Šiauliai, UAB „O.“, kartu su užvedimo rakteliu bei pulteliu ir transporto priemonės registracijos liudijimu Nr. H (duomenys neskelbtini) (b. l. 35) – konfiskuotinas.

- S. B. pateiktas jos vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) – perduotinas jį išdavusiai institucijai VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

S. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

S. B. perduoti T. J., gimusio (duomenys neskelbtini), atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 (vieniems) metams.

Išaiškinti S. B., kad jeigu ji laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui T. J., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, S. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienus) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo skyrimo dienos – 2022 m. balandžio 11 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsniu, S. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „H. T.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruoto UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise, konfiskavimą.

S. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- automobilį „H. T.“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), šio automobilio registracijos liudijimą Nr. H (duomenys neskelbtini) ir užvedimo raktelį su pulteliu, konfiskuoti;

- S. B. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) – perduoti jį išdavusiai institucijai VĮ „Regitra“.

Nuosprendžio nuorašą per penkias darbo dienas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos išsiųsti laiduotojui T. J.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Išaiškinti kaltinamajai, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.