- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-04
- Bylos Nr.
- 2A-819-230/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00540-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė (pirm.), Nijolia Indreikienė (pran.), Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei Nekilnojamojo turto agentūra, „Vilija-6“
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. R. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-685-308/2014 pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Nekilnojamojo turto agentūra „Vilija-6“, trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė patikslintu ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės – UAB Nekilnojamojo turto agentūra „Vilija-6“ 2 574,57 Lt turtinę ir 8 000 Lt neturtinę žalą, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad po savo motinos O. P. mirties paveldėjo jos turtą: pastatus ir žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), ir jau keliolika metų gyvendama paveldėtoje sodyboje ūkininkauja. Taip pat nuo 2001 m. iš valstybės nuomoja 3 ha žemės sklypą. Parašiusi prašymą leisti išsipirkti nuomojamą žemę, ji nuo 2005 m. dalyvavo pretendentų susirinkimuose, kuriuose buvo sprendžiamas klausimas dėl leidimo išsipirkti žemę. Ji 3 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuomojo pagal sudarytą nuomos sutartį. Ši nuomos sutartis buvo pratęsta 2003, 2004, 2006, 2007 m. 2006-06-28 ji sudarė sutartį Nr. 35, kuri buvo pratęsta iki 2010 m., o 2011-05-19 vėl buvo pasirašyta su atsakovu valstybinės žemės nuomos sutartis dėl šio žemės sklypo nuomos iki 2011-12-31. Dirbdama valstybinę žemę, ilgus metus ją nuomodama iš valstybės, siekė įsigyti šią žemę nuosavybėn. 2009-12-31 Alytaus apskrities viršininko įsakymo Nr. Ž-3906 (1.3) pagrindu buvo įpareigota atlikti sklypų kadastrinius matavimus. 2010-01-11 NŽT buvo informuota, kad privalo savo lėšomis apmokėti už valstybės parduodamų žemės sklypų projektavimo darbus pagal pateiktą sąskaitą iki 2010-01-21. 2010-01-07 jai buvo pateiktos sąskaitos 264,60 Lt sumai, šią sumą ji sumokėjo. Vykdydama minėtus įpareigojimus, 2010-02-25 sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 85 su UAB Nekilnojamojo turto agentūra „Vilija-6“, kuria ši įmonė įsipareigojo atlikti 2 žemės sklypų kadastrinius (geodezinius) matavimus. Už atliktus matavimus ieškovė sumokėjo 2 000 Lt. UAB Nekilnojamojo turto agentūra „Vilija-6“ nuo 2010 m. pradžios iki šiol taip ir neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimą, nors už jos paslaugas ieškovė sumokėjo 2010 metų vasario–kovo mėnesiais. Kadangi atsakovė sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, ji 2014 m. kreipėsi į UAB „Dextrus“, kuri atliko žemės sklypų kadastrinius matavimus bei parengė kadastrines bylas. Už šias paslaugas ji sumokėjo 1 600 Lt. Dėl kadastrinių bylų paruošimo daugybę kartų buvo atvažiavusi į Varėną pas UAB Nekilnojamojo turto agentūra „Vilija-6“ darbuotoją Ž. G., į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrių, į Žemės ūkio ministeriją, Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinę mokėjimų agentūrą. Šios kelionės pareikalavo daug lėšų, taip pat daug laiko, telefoninių skambučių išlaidų, išlaidų už teisinę advokato pagalbą. Iš viso dėl UAB Nekilnojamojo turto agentūra „Vilija-6“ sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ji patyrė 2 574,57 Lt turtinę žalą. Be to, ji pagrįstai tikėjosi turėsianti galimybę išsipirkti nuomojamus žemės sklypus, kūrė ateities planus, investavo, o sužinojusi, jog planai gali sužlugti dėl to, kad UAB Nekilnojamojo turto agentūra „Vilija-6“ darbuotoja Ž. G. tinkamai neatliko savo pareigų, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimus, emocinę depresiją, buvo nuolat siuntinėjama iš vienos institucijos į kitą, dėl to prarado daug laiko, sutriko jos sveikata. Patirtą neturinę žalą vertina 8 000 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad pagal 2010-02-25 šalių sudarytą paslaugų sutartį ieškovė užsakė pas atsakovę atlikti 2 žemės sklypų – 3,90 ha dydžio ir apie 3 ha dydžio, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinius (geodezinius) matavimus, sutartimi buvo sutartas atlygis už darbą – 2 000 Lt. Iš 2010-02-24 žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo aktų Nr. 206 ir 207 nustatė, kad buvo atlikti abiejų žemės sklypų matavimai vietoje, parengti žemės sklypų planai, kurie 2010-03-09 ir 2010-04-15 yra pasirašyti ieškovės. Perdavus kadastrinių matavimų planus į NŽT prie ŽŪM Varėnos rajono skyrių suderinti ir patvirtinti kadastrinius matavimus žemėtvarkos skyriuje buvo nustatyta, kad 3,90 ha žemės sklypas patenka į D. K. priskirtą asmeninio ūkio žemės sklypą, todėl ieškovė sužinojusi apie tokią situaciją atsisakė ketinimo pirkti 3,90 ha žemės sklypą. Tokiu būdu matyti, kad vykdant žemės reformą ir sudarant Vydenių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą buvo padaryta klaida dėl D. K. asmeninio ūkio žemės sklypo neįtraukimo į žemės reformos žemėtvarkos projektą ir šis faktas išaiškėjo tik 2010 m. kovo mėn. ieškovei pateikus suderinti ir patvirtinti norimo išsipirkti 3,90 ha žemės sklypo kadastrinių matavimų planą. Taigi šiuo atveju atsakovė gavusi iš ieškovės užsakymą ir pradinius dokumentus dėl jai ketinamų parduoti valstybinės žemės sklypų atliko šių sklypų kadastrinius matavimus ir šių matavimų pagrindu parengtus dokumentus – aktus Nr. 206 ir 207 ir žemės sklypų planus pateikė ieškovei pasirašyti bei po to suderinti žemėtvarkos skyriui. Iš surinktų byloje įrodymų visumos teismas sprendė, kad atsakovė savo sutartinius įsipareigojimus ieškovei įvykdė, o atsakovės parengti kadastrinių matavimų rezultatai Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruoti ne dėl atsakovės netinkamai atlikto darbo, o dėl NŽT padarytų klaidų. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė iš pateiktų dokumentų būtų galėjusi nustatyti su D. K. asmeninio ūkio žeme susijusias aplinkybes ir įspėti ieškovę dėl matavimų negalimumo. Priešingai, iš surinktų įrodymų teismas nustatė, kad D. K. asmeninio ūkio žemės sklypas nebuvo suformuotas ir nebuvo pažymėtas Nekilnojamojo turto registre ir atsakovė, rinkdama gretimų sklypų kadastrinius duomenis, negalėjo nustatyti, kad gali būti tokia situacija, ir pranešti ieškovei dėl kliūčių atlikti šio sklypo matavimus ir tuo pačiu gauti mažesnį atlygį. Dėl to ieškovė šiuo atveju neturi teisės reikalauti iš atsakovės atlyginti jos patirtus nuostolius dėl šių matavimų apmokėjimo, kadangi atsakovė prievolę pagal sutartį įvykdė tinkamai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimą panaikinti, priteisti jai iš atsakovės UAB Nekilnojamojo turto agentūra „Vilija-6“ turtinę ir neturinę žalą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas nevertino tos aplinkybės, kad pagal 2010-02-25 paslaugų teikimo sutarties 3.1. p. vykdytojas prisiėmė įsipareigojimus tinkamai ir laiku suteikti jai numatytas paslaugas pagal iš anksto suderintus reikalavimus. Vienas iš reikalavimų buvo toks, kad parengtos matavimų bylos būtų suderintos su VĮ Registrų centras ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriumi. Be to, vykdytojas privalėjo savo sąskaita pašalinti visus teikiamų ar jau suteiktų paslaugų trūkumus per trumpiausią įmanomą protingą terminą, tačiau dėl paslaugų atlikimo vilkinimo ieškovė vos neprarado galimybės įsigyti žemės sklypus asmeninėn nuosavybėn. Kadangi atsakovė savo įsipareigojimų parengti matavimų bylas, suderinti jas su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriumi bei atlikti kitus su tuo susijusius darbus nuo 2010 m. pradžios iki 2014 m. taip ir neįvykdė, ieškovė privalėjo skubiai kreiptis į kitą įmonę – UAB „Dextrus“, kuri už 1 600 litų skubos tvarka atliko visus reikiamus matavimus, suformavo bylas, suderino žemės sklypų ribas su VĮ Registrų centras bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriumi, organizavo planuojamų pirkti sklypų naudingumo įvertinimus, t. y. atliko visus darbus, kuriuos raštu bei žodžiu buvo įsipareigojusi atlikti atsakovės direktorė Ž. G..
Atsiliepimas
Atsakovė UAB Nekilnojamojo turto agentūra „Vilija-6“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Teigia, kad ieškovė savo apeliaciniame skunde nurodo papildomas aplinkybes, jog vienas iš reikalavimų buvo tai, kad parengtos matavimų bylos būtų suderintos su VĮ Registrų centras ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriumi. Atkreipia dėmesį į tai, kad Paslaugų teikimo sutartyje, pasirašytoje tarp UAB Nekilnojamojo turto agentūros „Vilija-6“ direktorės Ž. G. ir užsakovės A. R., šios paslaugos nebuvo numatytos. Tokios paslaugos sutartyje ir negalėjo būti nurodytos, kadangi tai prieštarautų Lietuvos respublikos Nekilnojamojo turto Kadastro nuostatams (LRV 2002 m. balandžio 15 d. nutarimas Nr. 534; LRV 2005 m. birželio 23 d. nutarimui Nr. 695 redakcija 83 p.). Kauno apygardos administraciniame teisme Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius įsipareigojo geruoju pašalinti pažeidimus, o atsakovė su šiais pažeidimais nėra niekaip susijusi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje nustatyta, kad šalys 2010-02-25 sudarė paslaugų sutartį, pagal kurią ieškovė užsakė pas atsakovę atlikti 2 žemės sklypų – 3,90 ha dydžio ir apie 3 ha dydžio, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinius (geodezinius) matavimus, sutartimi buvo sutartas atlygis už darbą – 2 000 Lt (t. 1, b. l. 55). Atsakovė, vykdydama sutartį atliko šiuos darbus: 2010-02-24 buvo sudaryti žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo aktai Nr. 206 ir Nr. 207 ir padaryti žemės sklypo planai (t. 51–54, šiuos dokumentus pasirašė ir pati ieškovė. Ieškovė, pateikusi patikslintą ieškinį (t. 1, b. l. 37–41) prašė priteisti iš atsakovės 2 574,57 Lt turtinę ir 8 000 Lt neturtinę žalą, ieškinio pagrindu nurodydama, kad atsakovė iki šiol nėra įvykdžiusi sutartinių įsipareigojimų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė, o atsakovės atliktų kadastrinių matavimų rezultatai nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ne dėl atsakovės veiksmų, o dėl Nacionalinės žemės tarnybos klaidų, neįtraukiant D. K. asmeninio ūkio žemės sklypo duomenų į Nekilnojamojo turto registrą. Ieškovė apeliaciniu skundu teigia, kad atsakovė tinkamai neatliko paslaugų pagal šalių pasirašytą sutartį, kadangi kadastrinių matavimo bylų nesuderino su Nacionaline žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriumi ir VĮ Registrų centras.
Dėl geodezinių (kadastrinių) matavimų paslaugų sutarties vykdymo
Esminis ieškovės nurodomas apeliacinio skundo motyvas yra susijęs su tuo, ar atsakovė, pagal ieškovės užsakymą atlikusi geodezinius (kadastrinius) matavimus, įvykdė prisiimtą įsipareigojimą kadastrinių matavimo bylas suderinti su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriumi ir VĮ Registrų centras. Tokią atsakovės pareigą ieškovė grindžia šalių pasirašytos sutarties 3.1. punktu, kuriame numatyta, kad vykdytojas (šiuo atveju atsakovė) įsipareigoja tinkamai ir laiku ir kokybiškai teikti sutarties 1.1. punkte numatytas paslaugas, pagal iš anksto su užsakovu (šiuo atveju ieškove) suderintus reikalavimus. Atsakovė į tai atsiliepime į apeliacinį skundą atsikerta, nurodydama, jog tokios paslaugos šalių pasirašyta sutartimi nebuvo numatytos, be to, tai yra ieškovės nurodytos naujos papildomos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas šių atsakovės nurodytų aplinkybių nepripažįsta esant papildomomis ir naujomis, kadangi ginčas tarp šalių iš esmės ir buvo kilęs dėl sutartimi numatytų atlikti darbų apimties, vienai šaliai teigiant, kad darbai nebuvo atlikti, o kitai – teigiant, kad atlikti. Todėl darbų apimtis buvo ir yra ginčo dalykas pagal byloje pareikštą ieškinį.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo teisinių santykių, susijusių su atliekamais kadastriniais matavimais, srityje. Žemės sklypo ribų matavimo, kadastrinių duomenų fiksavimo, planų rengimo ir kt. veikla yra profesinė, licencijuojama, pagal specialių, dažniausiai imperatyvaus pobūdžio, teisės aktų reikalavimus vykdoma veikla. Taigi kadastrinių matavimų atlikimo procedūros, tvarka, reikalavimai rengiamiems dokumentams, jų pateikimo tvarka ir pan. yra imperatyviai nustatyti specialiuosiuose teisės aktuose – Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatyme, juos detalizuojančiuose įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, kurių nuostatų privalo laikytis šia profesine veikla užsiimantys asmenys, nes šalis privalo vykdyti sutartį ir pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus (CK 6.256 straipsnio 3 dalis). Toks santykių, susijusių su atliekamais kadastriniais matavimais, aiškinimas sutartinių įsipareigojimų ir imperatyvių teisės normų reikalavimų tarpusavio santykio aspektu jau yra suformuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Š. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Nekilnojamojo turto projektai“, bylos Nr. 3K-3-201-706/2015).
2002 m. balandžio 15 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau Nuostatų), redakcijos galiojusios paslaugų teikimo metu (2008-11-19 nutarimo Nr. 1256 redakcijos) 65 punktas numatė, kad tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal šių Nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui ir apie tai informuoja užsakovą. Tuomet žemėtvarkos skyrius atlieka tam tikrą patikrą. Šių nuostatų 70 punkte įtvirtinta, kad vykdytojas, su žemėtvarkos skyriumi suderinęs žemės sklypo planą, vieną nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos egzempliorių perduoda kadastro tvarkytojui (jeigu užsakovo ir vykdytojo sutartyje nenumatyta kitaip). Analogiškai reglamentuojama ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau Taisyklių), galiojusių ginčo santykių metu, kurių 16.5. punktas numatė, kad žemės sklypo planas turi būti suderintas su apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento teritoriniu žemėtvarkos skyriumi (toliau – žemėtvarkos skyrius). Tokiu būdu nurodytais teisės aktais – Nuostatais ir Taisyklėmis yra reglamentuota nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarka, nekilnojamojo daikto planų ir kadastro duomenų, formų, turinio ir parengimo bei kadastro duomenų bylos suformavimo tvarka, kurios privalo laikytis šiuos matavimus atliekantys asmenys. Todėl atsakovė ieškovės užsakymu atlikdama geodezinius (kadastrinius) matavimus taip pat privalėjo jos laikytis ir privalėjo atlikti visus virš nurodytus veiksmus. Byloje nėra ginčo, kad buvo parengti žemės sklypo planai, taip pat buvo parengta 2,7967 ha žemės sklypo kadastrinių matavimų byla (administracinės bylos Nr. I-855-423/2014 t. 1, b. l. 39–45) buvo pateikti žemėtvarkos skyriaus patikrai (t. 1, b. l. 130), tačiau iškilus tam tikroms kliūtims procedūra nebuvo užbaigta ir atlikti kadastriniai matavimai negalėjo būti perduoti kadastro tvarkytojui. Tokiu būdu, atsakovės atlikti darbai nebuvo visiškai užbaigti ir nebuvo pasiektas šių kadastrinių matavimų tikslas, ieškovei siekiant įsigyti šiuos sklypus iš valstybės.
Dėl geodezinius (kadastrinius) matavimus atlikusio subjekto kaltės ir nuostoli dydžio
Pirmosios instancijos teismas nors ir nevisiškai pagrįstai sprendė, kad atsakovė atliko visus paslaugų sutartimi numatytus darbus, nes atlikti kadastriniai matavimai nebuvo perduoti kadastro tvarkytojui, tačiau, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, pagrįstai nustatė, kad atsakovė darbų nepabaigė ne dėl savo kaltės, bet todėl, kad sklypų negalėjo įregistruoti dėl tos priežasties, kad juos atlikus paaiškėjo, jog nepagrįstai žemės reformos projekte buvo nesuformuotas D. K. asmeninio ūkio žemės sklypas ir jis neužregistruotas Nekilnojamojo turto registre, dėl ko pati ieškovė vėliau atsisakė įsigyti šią žemę (administracinės bylos Nr. I-855-423/2014 t. 1, b. l. 176). Todėl kadastrinius matavimus vykdęs subjektas (atsakovė) šių aplinkybių negalėjo numatyti, jų įvertinti ir dėl iškilusių kliūčių informuoti ieškovę apie negalėjimą įvykdyti ieškovės užsakymą. Pažymėtina, kad ieškovė dėl šios pirmosios instancijos teismo išvados nenurodo jokių apeliacinio skundo motyvų, todėl kolegija iš esmės neturėtų pagrindo tikrinti šios išvados pagrįstumo, kadangi apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus įstatyme numatytus išimtinius atvejus, kuomet apeliacinio skundo ribas peržengti galima, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Kadangi ieškovė CK 6.672 straipsnio 1 dalies požiūriu pripažintina vartotoja, nes šiame straipsnyje nustatyta, kad pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti, todėl kolegija vertina ir šią pirmosios instancijos teismo išvadą.
Pati ieškovė patikslintame ieškinyje pripažįsta, kad tik tuomet, kai atsakovė atliko nurodytus geodezinius (kadastrinius) darbus, t. y. 2011 m. (darbai atlikti 2010 m. pavasarį) sužinojo, jog žemės sklypai, kurių kadastrinius matavimus ji atliko, ieškovei nebus parduoti ir bus parduotas ne 3 ha, bet 2 ha žemės sklypas, kadangi pretendentų sąraše nurodytas ne 3, o 2 ha žemės sklypas, dėl ko ieškovė, siekdama, kad jai būtų leista įsigyti 3 ha žemės sklypą, dėl neteisėtų žemėtvarkos institucijų veiksmų padavė skundą Kauno apygardos administraciniam teismui. Kadangi pareiškėjos reikalavimai administracinėje byloje buvo patenkinti geruoju, t. y. jai buvo leista išsipirkti iš valstybės 3 ha (pagal kadastrinius matavimus 2,7967 ha) žemės sklypą, ji skundo atsisakė ir byla dėl 2006-05-29 Alytaus viršininko įsakymo Nr. 38-Ž-1383 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus buvo nutraukta. Tai patvirtina Kauno apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-855-423/2014 medžiaga. Be to, ieškovė neginčija ir aplinkybių, kad kito 3,90 ha žemės sklypo, kurio matavimus buvo atlikusi atsakovė, ji negalėjo įgyti dėl tos priežasties, kad paaiškėjo, jog dalis šio sklypo sutampa su D. K. asmeninio ūkio žeme, tik jis nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, dėl ko ieškovė atsisakė pirkti šį sklypą (t. 2, b. l. 27). Nurodytos nustatytos aplinkybės patvirtina, jog geodeziniai (kadastriniai) matavimai buvo atlikti iki šių aplinkybių paaiškėjimo, todėl kadastrinių matavimų procedūra dėl pakitusių aplinkybių nebegalėjo būti užbaigta įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovei, nagrinėjant jos skundą administraciniame teisme ir išsprendus šalių ginčą taikiai, buvo suteikta teisė įgyti 2 kitokių išmatavimų žemės sklypus pagal parengtą 2013 m. Vydenių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą (t. 1, b. l. 73–77), dėl ko ir atsirado poreikis atlikti naujus matavimus, kuriuos 2014 m. atliko UAB „Dextrus“ (t. 1, b. l. 119–128). Tokiu būdu konstatuotina, kad atsakovė kadastrinių matavimų negalėjo atlikti dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, už kurias faktiškai neatsako nė viena sutarties šalis. Todėl remiantis CK 6.720 straipsnio 5 dalimi klientas (ieškovė) privalo atlyginti paslaugų teikėjui (atsakovei) tik faktiškai šio teikėjo turėtas išlaidas. Kadangi ieškovės užsakyti darbai faktiškai buvo atlikti, t. y. matavimai atlikti ir parengti aktai bei planai, parengtos kadastrinių matavimų bylos ir perduotos žemėtvarkos skyriui, todėl pripažintina, kad ieškovės sumokėtas atlyginimas atsakovei padengė faktines jos išlaidas.
Dėl nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų apeliacinio skundo motyvų pagrindu panaikinti ar pakeisti priimtą teismo sprendimą. Todėl ieškovės skundžiamas teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.