Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, išnagrinėjusi ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Informacinių technologijų pasaulis“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-437-569/2014, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Informacinių technologijų pasaulis“ ieškinį atsakovui A. R., trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai dėl skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl paslaugų atlikimo bei atsisakymo sumokėti už atliktas paslaugas teisėtumo ir pagrįstumo.

Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad LR CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia asmenims galimybę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susitarti dėl sutarties sąlygų, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi šalims įstatymo galią ir turi būti sąžiningai bei tinkamai vykdoma, laikantis įstatyme nustatytos pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis (LR CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1, 2 dalys). Vykdant sutartį ar sprendžiant dėl sutarties netinkamo vykdymo atsiradusių teisinių padarinių, gali paaiškėti, kad šalys skirtingai suvokia ir aiškina sudarytos sutarties sąlygas, kartu ir iš sutarties kiekvienai jų kylančias teises bei pareigas. Tokiu atveju šalims (vienai jų) kreipusis į teismą ir ginčijant sutarties turinį, teismui kyla pareiga nustatyti, dėl kokių sutarties sąlygų kilo ginčas ir, jeigu jos neaiškios, jas išaiškinti, vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Šios taisyklės reglamentuotos LR CK 6.193–6.195 straipsniuose ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienai iš šalių. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010. Teismų praktika. 2010, 34 ). LR CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Taigi, sutarties esmė – šalių consensus ad idem, t.y.šalių bendra nuomonė, valios sutapimas. Šalys laisvos susitarti dėl sudarytos ir galiojančios sutarties sąlygų pakeitimo. Sutarties laisvės principas apima ir sutarties šalių teisę bet kada nutraukti sutartį jų bendru sutarimu (LR CK 6.125 straipsnio 1 dalis, 6.154 straipsnio 3 dalis).

Bylos duomenimis atsakovas nekėlė klausimo dėl sutarties nutraukimo, nereiškė pretenzijų ieškovui dėl paslaugų atlikimo. Atsakovas atsisakė sumokėti likusią sumą pagal sutartį iš esmės motyvuodamas tuo, kad buvo pažeistas sutarties įvykdymo terminas ir tai atsakovo vertinimu yra esminis sutarties pažeidimas. Iš Sutarties Nr. 121005/4, 2 dalies 2.1 punkto matyti, kad tiekėjas įsipareigojo paslaugas, numatytas Priede Nr. 1., parengti ir pateikti klientui priede numatytais terminais. Priede Nr. 1 nurodyta, kad ieškovas keturių 30 kW galios saulės elektrinių leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gavimo bei su tuo susijusių dokumentų rengimo paslaugas įsipareigoja atlikti iki 2012-12-31 (b.l. 8,9). Nors ieškovas nurodė, kad negali pateikti duomenų kada kreipėsi į Ministeriją ir pateikė prašymą bei dokumentus dėl leidimų išdavimo, tačiau įvertinus tai, kad sprendimas dėl leidimų, yra priimtas nurodytomis datomis, šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas Sutarties 3.9 sąlygą dėl kreipimosi į ministeriją iki 2012-10-12 įvykdė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu jei ieškovas kreipėsi ir vėliau, konkrečiu atveju esminės reikšmės neturi, nes leidimai išduoti 2012-11-18 ir 2012-11-22, be to atsakovas dėl šių aplinkybių pretenzijų nereiškė nors ir nurodė, kad nėra aišku kada ieškovas kreipėsi į Ministeriją, kad tikėtina, kad nesirūpino laiku pateikti dokumentus, todėl jų ir negavo laiku, kad dėl ieškovo aplaidaus požiūrio, nesirūpinimo kliento interesais atsakovas patyrė nuostolius ir kita. Atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, šalių paaiškinimus spręstina, kad tarp šalių sudarytos Sutarties esminė sąlyga yra leidimų išdavimas iki 2012-12-31, kad sprendimas dėl leidimų išdavimo būtų priimtas iki minėtos datos. Nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad esminė sutarties sąlyga yra pažeista nes atsakovui faktiškai, t.y. iki numatytos datos nebuvo atiduoti leidimai, o apie jų išdavimą jis sužinojo tik 2013-02-04. Atsakovo argumentai, kad paslauga nebuvo atlikta iki 2012-12-31 yra nepagrįsti, nes tai, kad informacija apie išduotus leidimus buvo suteikta tik 2013-02-04 nepaneigia byloje esančių duomenų dėl leidimo išdavimo datos - 2012-11-18 ir 2012-11-22 ( b.l. 14-16). Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas numatė pagrindinius veiklos licencijavimo ir leidimų išdavimo principus elektros energetikos sektoriuje. 27 dalyje numatyta, kad licencija ar leidimas išduodami arba rašytinis motyvuotas atsisakymas išduoti licenciją ar leidimą pateikiamas pareiškėjui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo Licencijavimo taisyklėse ir Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka pateikto prašymo ir dokumentų gavimo licencijas ar leidimus išduodančioje institucijoje dienos. Jeigu į tinkamai pateiktą prašymą išduoti licenciją ar leidimą neatsakoma per šioje dalyje nurodytą terminą, laikoma, kad yra priimtas teigiamas sprendimas, išskyrus atvejus, kai vyksta teisminiai ginčai su trečiaisiais asmenimis dėl licencijuojamos veiklos sąlygų (teritorijos) ar kitų priežasčių, pateisinamų svarbiais visuomenės interesais, ir pareiškėjas apie tai yra informuotas Licencijavimo taisyklėse ir Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos energetikos ministerija nurodė, kad dėl itin didelio gautų prašymų skaičiaus leidimų išdavimas vėlavo. Ministerija 2013-01-21 internetiniame puslapyje informavo, kad iki 2013-02-04 Ministerijos tinklalapyje bus paskelbtas išduotų leidimų sąrašas. Viešoje erdvėje buvo nurodyta, kad sąraše esantys asmenys bei įmonės, kurie prašymus leidimui išduoti pateikė iki 2012-12-31 galės pradėti vykdyti tolesnes projektų įgyvendinimo procedūras neatsiėmę popierinio leidimo ( b.l. 101). Nors apeliantas nurodė, kad ieškovas matydamas, kad leidimai neišduoti per 30 dienų nuo dokumentų pateikimo dienos, kaip numato teisės aktai privalėjo imtis atitinkamų priemonių bei apie susidariusią situaciją informuoti atsakovą. Taip pat nurodė, kad susidariusioje situacijoje ieškovas tiesiog pasyviai laukė iki 2013-02-04, tuo pažeisdamas esminius paslaugų sutarties principus-kliento interesų prioriteto bei tinkamo informavimo. Teismui nėra pagrindo spręsti, kad situacija dėl leidimų išdavimo atsakovui nebuvo žinoma. Be to atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas žinojo, kad gali keistis įstatymo nuostatos, todėl numatyta data iki 2012-12-31 buvo svarbi. Taip pat nurodė, kad šalys bandė spręsti taikiai, vertino susiklosčiusią situaciją dėl 2013-01-17 priimtų įstatymo pataisų ir kt., atsakovas teikė į bylą duomenis dėl susirašinėjimo su ieškovu ( b.l. 66-70). Apeliacinio teismo vertinimu atsakovas būdamas rūpestingas, atidus, taip pat galėjo pasidomėti kokia yra situacija dėl leidimų, užklausti Ministeriją ir kita, o ne pasyviai laukti, kol ieškovas jį informuos apie tai išduoti ar ne konkretūs leidimai. Kaip minėta šalys yra laisvos susitarti dėl sudarytos ir galiojančios sutarties sąlygų pakeitimo. Sutarties laisvės principas apima ir sutarties šalių teisę bet kada nutraukti sutartį jų bendru sutarimu (LR CK 6.125 straipsnio 1 dalis, 6.154 straipsnio 3 dalis). Vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti. Ištyrus ir įvertinus byloje esančius duomenis, iš sutarties sąlygų bei Priede Nr. 1 nurodytos paslaugos, taip kaip ji suformuluota nėra pagrindo padaryti neginčijamą išvadą, kad leidimų gavimo ir su tuo susijusių dokumentų rengimo paslauga reiškia, kad ieškovas privalėjo ne tik gauti bet ir atiduoti leidimus atsakovui iki numatytos datos. Teismo vertinimu negalima vienareikšmiai teigti, kad ieškovas atsižvelgiant į nurodomą terminą, įvykdė visas sąlygas, įvertinus tai, kad fiziškai atsakovui leidimai nebuvo perduoti, tačiau tai, kaip minėta, kad duomenys dėl išduotų leidimų buvo paskelbti po numatyto termino, nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad buvo pažeista sutarties sąlyga dėl leidimų gavimo iki 2013-12-31. Todėl negalima sutikti su atsakovo argumentais ir apeliacinės instancijos vertinimu ta aplinkybė, kad atsakovas neturėjo informacijos apie priimtus leidimus iki 2013-12-31 ir kad leidimai iki numatyto termino nebuvo fiziškai atiduoti atsakovui nelaikytina esminiu sutarties sąlygų pažeidimu.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas pripažino, kad paslaugą jis atliko po 2012-12-31 nepagrįsta, nes ieškovas nepripažino šios aplinkybės. Ieškovo vertinimu 2013-02-13 surašytas darbų atlikimo aktas nėra sutarties įvykdymo data, ieškovas nurodė, kad paskelbus viešai apie išduotus leidimus tik tuomet ieškovas galėjo informuoti atsakovą, kad yra įvykdyta paslauga. Pirmosios instancijos teismo vertinimu paslaugų perdavimo aktas ieškovo surašytas 2013-02-17, praėjus sutartyje numatytam paslaugų atlikimo terminui. Todėl teismas įvertinęs šiuos įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovo paslaugos atsakovui buvo suteiktos po 2012-12-31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tikruosius šalių ketinimus, esmines sutarties sąlygas, formaliai įvertino sutarties sąlygą dėl leidimų gavimo bei su tuo susijusių dokumentų rengimo paslaugos įvykdymo iki 2012-12-31. Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad sutarties įvykdymas vėliau nei numato Sutartis (perdavimo-priėmimo aktu perdavus rezultatą 2013-02-13) atsakovui prarado prasmę, kadangi dėl 2013-01-17 priimtų ir 2013-02-01 įsigaliojusių Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XII-169 nuostatų, pasikeitus sąlygoms, atsakovo veikla nebetenkino įstatymo reikalavimų ir atsakovas nebegalėjo tęsti projekto, o leidimai energetikos plėtrai tapo nereikalingi. Jei ieškovas, kaip numato Sutartis, būtų laiku sutvarkęs dokumentus ir gavęs leidimus energetikos plėtrai iki 2012-12-31, atsakovas būtų spėjęs įvykdyti įstatymo reikalavimus, ir būtų vykdęs atsinaujinančios energetikos projektą - būtų statęs elektrinę. Nors atsakovas nurodė, kad dėl negautų leidimų ( popierinio varianto) iki numatytos datos projektą privalėjo sustabdyti, negavo pajamų, kurias būtų gavęs, jei leidimai būtų išduoti laiku ir projektas įvykdytas, kad išduoti leidimai neteko prasmės, tačiau nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas laikė pagrįstais atsakovo argumentus, jog 2013 metais iš esmės keitėsi sąlygos energetikos verslui plėtoti, todėl jam aktualu buvo gauti leidimą iki 2012-12-31. Teismo vertinimu ši aplinkybė atsakovui buvo esminė, todėl sutartyje šalys ir aptarė paslaugos atlikimo terminą bei su terminu susijusį ieškovo paslaugos apmokėjimą. Su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais nėra pagrindo nesutikti, tačiau, kaip minėta nėra pagrindo vertinti, kad atsakovas iki 2012-12-31 leidimų negavo, todėl šiuo aspektu teismo išvados nepagrįstos.

Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos energetikos ministerija nurodė, kad viešoje erdvėje buvo nurodyta, kad sąraše esantys asmenys bei įmonės, kurie prašymus leidimui išduoti pateikė iki 2012-12-31 galės pradėti vykdyti tolesnes projektų įgyvendinimo procedūras neatsiėmę popierinio leidimo. Bylos duomenimis Sutarties 10 punkte šalys susitarė, kad 2012 metais negavus Energetikos ministerijos leidimo energetikos plėtrai, likusi mokesčio dalis nemokama. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas, pasirašydamas sutarties sąlygą dėl tokios apmokėjimo tvarkos, prisiėmė riziką dėl pilno apmokėjimo už paslaugas. Kadangi šalys susitarė, kad tokiu atveju likusi atlyginimo už paslaugas dalis ieškovui nebemokama, tenkinti ieškinį ir priteisti ieškovui iš atsakovo likusią atlyginimo dalį nėra pagrindo. Su pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo sutikti dėl jau anksčiau nurodytų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovo argumentu, kad ieškovas su atsakovu susitarė dėl terminuotos prievolės su atidedamuoju terminu, nes sutartyje aiškiai nurodyta sąlyga iki kada suteikiamos paslaugos – iki kada turi būti išduoti leidimai. Sutiktina su apelianto argumentais, kad leidimų išdavimas priklausė nuo Ministerijos, tačiau, kaip minėta Ministerijai priėmus sprendimus dėl leidimo išdavimo 2012-11-18 ir 2012-11-22, nėra pagrindo teigti, kad ieškovas neįvykdė sutarties sąlygų iki numatyto termino - 2012-12-31.

LR CPK 185 straipsnis numato, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Vadovaujantis įstatymu, civiliniame procese išvadą apie faktų buvimą teismas gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Byloje duomenų, kad dėl valstybinės valdžios institucijų veiksmų, t.y. dėl to, kad Ministerija duomenis apie priimtus leidimus paskelbė tik 2013-02-04 ir dėl to atsakovas nespėjo įvykdyti įstatymo reikalavimų, negalėjo vykdyti atsinaujinančios energetikos projekto, statyti elektrinės, ar vykdyti kitos veiklos, nepateikta. Apeliacinės instancijos vertinimu, yra pagrindo spręsti, kad nors atsakovo atsisakymas sumokėti ieškovui už suteiktas paslaugas yra grindžiamas tuo, kad leidimai nebuvo išduoti numatytu terminu, iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, atsakovo paaiškinimų labiau tikėtina, kad atsakovas nesutinka mokėti likusios sumos nes pasikeitus įstatymo nuostatoms, apsisprendė nebevykdyti planuotos veiklos, todėl išduoti leidimai jam tapo nebeaktualūs.

LR CK 6.212 straipsnyje numatyta, jog šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Tam, kad pagal LR CK 6.212 straipsnį būtų pripažintos egzistuojant force majeure aplinkybės, būtina šių sąlygų visuma (kumuliatyvios sąlygos): 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių sąlygų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažįstamos nenugalima jėga. Konkrečiu atveju Sutartyje šalys 6 punkte numatė, kad atleidžiamos nuo atsakomybės už įsipareigojimų nevykdymą arba netinkamą įvykdymą, jeigu tai įvyko dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, kilusių nepriklausomai nuo šalių valios, kurių atsiradimo nei viena šalis negalėjo numatyti nei išvengti. Prie nenugalimos jėgos aplinkybių priskiriami ir valstybinės valdžios institucijų veiksmai ir sprendimai, dėl kurių neįmanomas sutarties vykdymas. Sutarties šalis privalo informuoti kitą šalį. Pranešime nurodomas aplinkybių pobūdis, jų įtaka įsipareigojimui ar įvykdymo terminui. Įsipareigojimų įvykdymas atidedamas nurodytų aplinkybių ar jų pasekmių veikimo laikotarpiui ( b.l. 8).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje nustatytų faktinių aplinkybių dėl Ministerijos tik 2013-02-04 paskelbtų duomenų apie išduotus leidimus nėra pagrindo vertinti force majeure aplinkybėmis, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad Sutarties ieškovas neįvykdė dėl nenugalimos jėgos, nepagrįsta. Apelianto argumentai, kad nenugalimos jėgos aplinkybės sąlygojo sutartinių ieškovo prievolių įvykdymą, todėl teismas, sprendime neįvertinęs nenugalimos jėgos aplinkybių ieškovo sutartinių prievolių įvykdymui, netinkamai taikė teisę, taip pat nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismui padarius išvadą, kad tarp šalių sudarytos Sutarties sąlygos nebuvo iš esmės pažeistos, plačiau dėl ieškovo argumentų dėl force majeure aplinkybių nepasisakytina. Taip pat nepasisakytina dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliantas UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ apeliacinės instancijos teismui 2014-08-30 pateikė rašytinius paaiškinimus. Teismas pažymi, kad vadovaujantis LR CPK 323 straipsniu pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Pagal LR CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Remiantis LR CPK 179 straipsniu šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. LR CPK 251 straipsnis numato, kad pirmosios instancijos teisme ištyręs visus įrodymus, posėdžio pirmininkas paklausia dalyvaujančius byloje asmenis, ar jie nori papildyti bylos medžiagą. Jeigu pateikiama prašymų papildyti bylos medžiagą, teismas apsvarsto juos ir priima dėl jų nutartį patenkinti arba atmesti prašymus. Jeigu byloje dalyvaujantys asmenys pateikia teismui papildomos medžiagos arba prašo išreikalauti papildomų įrodymų, teismas gali atmesti pareikštą prašymą, jei jo tenkinimas užvilkins sprendimo byloje priėmimą ir (arba) toks prašymas galėjo būti pateiktas anksčiau. Atsižvelgiant į išdėstytas įstatymo nuostatas, bei įvertinus bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, jog apelianto rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės negalėjo būti pateiktos kartu su apeliaciniu skundu, todėl vadovaujantis LR CPK 323 straipsniu atsisako juos priimti ir vertinti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Paslaugų teikimo sutarčiai esant dvišalei ir vienai sutarties šaliai - paslaugos teikėjui - įvykdžius sutartimi nustatytą įsipareigojimą, kitai sutarties šaliai - klientui - atsiranda pareiga apmokėti už suteiktas paslaugas (LR CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (LR CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis Ministerijai paskelbus minėtus sąrašus, ieškovas 2013-02-04 išrašė PVM sąskaitą faktūrą dėl skolos sumokėjimo, nurodydamas bendrą sumą (b.l.11). Ieškovas įvykdė savo įsipareigojimus, o atsakovas 2012-10-18 mokėjimo nurodymu Nr. 174 sumokėdamas dalį sumos - 2000,00 Lt ( b.l.13), ir būdamas įsipareigojęs pagal Sutartį, įsipareigojimo atsiskaityti už suteiktas paslaugas, neįvykdė, todėl pagal Sutartį liko skolingas ieškovui 2840,00 Lt. (LR CK 6.59, 6.158, 6.200, 6.256 straipsniai). Ieškovo reikalavimas teisėtas ir įrodytas pateiktais dokumentais, todėl iš atsakovo priteistina 2840,00 Lt skola už atliktas paslaugas.

Ieškovas pareiškė prašymą priteisti iš atsakovo 1022,40 Lt delspinigių. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad Sutartyje numatyta 0,2 procentų delspinigių suma yra neprotingai didelė. Be to neaišku kokiu pagrindu ieškovas delspinigius skaičiuoja nuo 2013-02-09, kai perdavimo priėmimo aktas buvo pasirašytas tik 2013-02-13, ir ieškovas nurodo, kad darbus atliko 2013-02-04, kuomet buvo publikuotas leidimų sąrašas. Taip pat nurodo, kad ieškovui sumokėtas 2000,00 Lt avansas už faktiškai nesuteiktas paslaugas yra pakankama kompensacija. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovas neturi pareigos mokėti ieškovui likusią atlyginimo dalį, teismas sprendė, kad atmestinas ir ieškovo reikalavimas priteisti delspinigius bei procesines palūkanas.

Šalys Sutarties 2.8 punkte numatė, kad ieškovas atlikęs darbus įsipareigoja per 5 darbo dienas pateikti atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovas įsipareigojo už atliktas paslaugas sumokėti 4840,00 Lt.(b.l.8,9). Sutarties 3.5. punkte nustatyta, kad jeigu Klientas (atsakovas) vėluoja sumokėti Paslaugos teikėjui ieškovui) už atliktus darbus Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, jis moka Paslaugos teikėjui 0,2 proc. delspinigius už kiekvieną kalendorinę dieną nuo uždelstos įsiskolinimo dienos. Sutarties 10 punkte nurodyta, jog šalys susitaria, kad Klientas (atsakovas) už paslaugas, nurodytas Priede Nr. 1, sumokės 4000,00 Lt mokestį, 2000,00 Lt sumokami per 5 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo dienos, o likusi mokesčio dalis sumokama suteikus paslaugą. Ieškovas nurodė, kad paslauga buvo suteikta 2012-11-22 (leidimų išdavimo dieną), tačiau ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad dėl nuo jo nepriklausiusių aplinkybių, paslaugos buvo pateiktos atsakovui tik 2013-02-04, kuomet išrašyta PVM sąskaita faktūra, bei nepateikus pretenzijų per 5 dienas, ieškovas laiko, kad atsakovas nuo 2013-02-09 delsia atsiskaityti su ieškovu, ir todėl jam skaičiuotini Sutarties 3.5 punkte numatyti delspinigiai, kurių dydis yra 1022,40 Lt ( b.l. 12).

Netesybas, mokamas baudos forma, reglamentuoja LR CK 6.71 straipsnio 2 dalis, kurioje įtvirtinta, kad netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu. Kai už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį, laikoma, kad netesybos mokamos delspinigių forma (LR CK 6.71 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad vadovaujantis palūkanų samprata Lietuvos civilinėje teisėje, išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (LR CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (LR CK 6.210, 6.261 straipsniai). ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-01-08 Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje apžvalga). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tos palūkanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensuojamąją funkciją. Civiliniame kodekse nustatyta netesybų mažinimo teisė (LR CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis), o teismo teisė mažinti palūkanas kyla iš LR CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatų, pagal kurias šalių susitarimas dėl palūkanų privalo neprieštarauti įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Įstatyme įtvirtinti tik du netesybų mažinimo pagrindai: mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, CK 6.258 straipsnio 3 dalis) arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Aiškiai per didelėmis netesybomis kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstami 0,2 proc. dydžio delspinigiai, už kiekvieną praleistą dieną, sudarantys 73 proc. per metus, todėl dažnu atveju toks delspinigių dydis teismo mažinamas iki 7,3 proc. per metus, t. y. iki 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-01-08 Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje apžvalga ). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo prašomi priteisti delspinigiai 1022,40 Lt yra aiškiai per dideli, atsižvelgiant į priteisiamą skolą 2840,00 Lt už atliktas paslaugas. Apeliacinės instancijos teismui konkrečiu atveju įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, remiantis įstatymo nuostatomis bei bendraisiais teisės principais, kasacinio teismo formuojama praktika, siekiant nepažeisti šalių interesų pusiausvyros, ieškovui priteistinos netesybos vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais mažintinos iki 102,24 Lt, t.y. 0,02 procento dydžio delspinigių nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, kas sudaro 7,3 procentus metinių palūkanų.

Ieškovo reikalavimas dėl 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo yra pagrįstas (LR CK 6.37 straipsnio 2 dalis, LR CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Šioms palūkanoms taikomas LR CK 6.210 straipsnyje nustatytas atitinkamas dydis.

Nagrinėjamu atveju panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkinus iš dalies, spręstina dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo.

Vadovaujantis LR CPK 93 straipsniu šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal LR CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Ieškovas nurodė, kad sumokėjo 116,00 Lt žyminio mokesčio, ką patvirtina 2013-08-14 mokėjimo nurodymas Nr. 661. Taip pat nurodė, kad kreipėsi į UAB „Conlex“ dėl ieškinio parengimo ir už ieškinio parengimą, remiantis 2013-08-13 PVM sąskaita faktūra Serija CON Nr. 147 bei 2013-08-13 Swedbank AB mokėjimo nurodymu Nr. 660 sumokėjo 181,50 Lt. Taip pat pateikė duomenis, dėl patirtų išlaidų už atsiliepimo į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, 2013-11-26 PVM sąskaita faktūra Serija CON Nr. 184 bei 2013-11-26 Swedbank AB mokėjimo nurodymu Nr. 68 sumokėjo 181,50 Lt. Viso ieškovas patyrė 363,00 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų parengimu. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 479,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. ( 5-7, 39-42 b.l.).

Teismas atsižvelgia į tai, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) rekomenduojamais civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžiais. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. 8.2. - už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – 3; 8.4. už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo – 1.75. Teismas įvertinęs ieškovui paruoštų procesinių dokumentų kiekį, apimtis bei atsižvelgus į civilinės bylos apimtį, sudėtingumą, sprendžia, kad ieškovo prašymas pagrįstas, iš atsakovo priteistina 479,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis). Ieškovo patirtos išlaidos pagrįstos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo pareikštas ieškinys mažintinas, priteistina iš viso 2942,24 Lt skolos ir delspinigių, ir ieškovo reikalavimai tenkintini 76,18 % , ieškovui iš atsakovo priteistina 364,90 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas pagal byloje pateiktus duomenis dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo sumokėjo 144,00 Lt ( 31 b.l.), advokatui už teisines paslaugas sumokėjo 1600,00 Lt (71,72 b.l.). Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovas byloje yra pateikęs įrodymus dėl 980,00 Lt ir 700,00 Lt išlaidų už advokato pagalbą, nepateikė teismui išlaidų detalizavimo. 980,00 Lt suma buvo sumokėta 2013-10-29 – laikotarpiu, kai buvo pateiktas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. 980,00 Lt užmokestis už tokio procesinio dokumento parengimą neviršija taksų, numatytų 2004-04-02 LR Teisingumo ministro įsakymu dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo. Kita suma 700,00 Lt už advokato pagalbą sumokėta laikotarpiu, kai vyko teismo posėdis, kuriame dalyvavo atsakovo atstovė. 2014-01-30, teismo posėdis vyko 35 min. Pagal minėtas rekomendacijas atsakovo atstovei už atstovavimą šiame posėdyje gali būti priteista kaip už vieną valandą – 150,00 Lt. Minėtose rekomendacijose numatoma, kad už vieną atstovavimo valandą teisme rekomenduojama priteisti 0,15 minimalios vidutinės algos. Todėl už atstovavimą teisme atsakovui priteisė 150,00 Lt. Viso atsakovui iš ieškovo priteista 144,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų ir 1130,00 Lt už advokato pagalbą. Nors LR CPK 98 straipsnis numato, kad dėl atstovavimo išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, atsakovo išlaidos, susijusios su advokato pagalba yra paskaičiuotos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, darbo ir laiko sąnaudas, yra ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio ir įvertinus tai, kad šalys pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių dėl atsakovo bylinėjimosi išlaidų dydžio neginčijo, vertintina, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 144,00 Lt žyminio mokesčio ir 1130,00 Lt už advokato pagalbą, viso 1274,00 Lt. Atsakovui atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies, proporcingai priteistina 23,82 % bylinėjimosi išlaidų, kas sudaro 303,46 Lt.

Valstybė šioje byloje pirmoje instancijoje patyrė 22,71 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (LR CPK 88 straipsnis, 93 straipsnis). Iš atsakovo priteistini 17,30 Lt pašto išlaidų, iš ieškovo procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos, nes neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos.

Apeliantas paduodamas apeliacinį skundą sumokėjo 87,00 Lt žyminio mokesčio (b.l.102 b.l.). Atsakovas pareiškė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas ir pateikė duomenis, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą paruošimą sumokėjo 900,00 Lt ( b.l. 108 ). Teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas 76,18 %, ieškovui iš atsakovo priteistina 66,28 Lt žyminio mokesčio, o atsakovui iš ieškovo priteistini 23,82 %, atstovavimo išlaidų, kas sudaro 214,38 Lt.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsniu, 93 straipsniu, 98 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 330 straipsniu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-437-569/2014 ir priimti naują sprendimą.

Tenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Informacinių technologijų pasaulis“, įmonės kodas 135928725 2840,00 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt litų) skolą, 102,24 Lt (šimtą du litus 24 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2942,24 Lt ( dviejų tūkstančių devynių šimtų keturiasdešimt dviejų litų 24 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2013-08-22 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 364,90 Lt ( tris šimtus šešiasdešimt keturis litus 90 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Informacinių technologijų pasaulis“, įmonės kodas 135928725 atsakovui A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 303,46 Lt ( tris šimtus tris litus 46 ct ) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 17,30 Lt ( septyniolika litų 30 ct) pašto išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Informacinių technologijų pasaulis“, įmonės kodas 135928725 atsakovui A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 214,38 Lt ( du šimtus keturiolika litų 38 ct ) atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Sprendimo patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims, trečiajam asmeniui.