Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. V. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė D. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 9 282,25 Eur dydžio moralinę ir materialinę žalą, 5 proc. metines palūkanas bei teisminio proceso išlaidas. Nurodė, kad 2014 m. vasario 23 d. atvykusi į jai nuosavybės teise priklausantį miško sklypą rado plynai išpjautą mišką, iškirstus krūmynus ir pavogtą medieną, todėl tą pačią dieną kreipėsi į policiją. Pasak ieškovės, neteisėtais asmenų veiksmais jai padaryta 9 282,25 Eur materialinė bei moralinė žala iki šiol neatlyginta. Teigia, kad dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų (prokurorių – Ž. S., J. O., tyrėjų – L. S. bei teisėjos I. S.) kaltės (neveikimo ar netinkamo veikimo, nesuradus kaltų asmenų, kuomet buvo visos sąlygos), vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 3, 4 dalimi, padaryta žala turi būti atlyginta iš valstybės.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti, kaip neteismingą Trakų rajono apylinkės teismui.

Teismas atkreipė dėmesį, kad už žalą, padarytą neteisėtais teisėsaugos institucijų veiksmais (neveikimu), valstybė atsako CK 6.271 straipsnio pagrindu ir šios bylos teismingos administraciniams teismams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl D. V. ieškinys, priklausomai nuo reiškiamo reikalavimo ir jo pagrindo (kurį būtina tikslinti), gali būti teismingas ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovė D. V. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo išspręsti bylos teismingumo klausimą ir nagrinėti Vilniaus apygardos teisme, kaip pirmosios instancijos teisme; panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir bylą išspręsti iš esmės, o kilus abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo, kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą ir bylą persiųsti teismui, kuriam ji teisminga. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Ieškovė kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą pagal prokuratūros bei padarytos žalos (neteisėtai išpjauto ir pavogto miško) vietą (CPK 30 straipsnio 6 dalis); be to ji gyvena Trakų mieste.Ieškinys negali būti atmestas (paliktas nenagrinėtas) vien dėl to, kad byla teisminga kitam teismui. Teigia, kad teismas privalėjo bylą persiųsti teismui, kuriam ji teisminga. Ši nuostata įtvirtinta CPK 36 straipsnyje. Kilus abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo, vadovaudamasis CPK 36 straipsnio 3 dalimi, teismas turėjo teisę kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Apeliantė sutinka su Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartyje išdėstytais argumentais, kad byla turi būti sprendžiama pagal Vyriausybės subjekto buveinę, t. y. Vilniaus mieste. Tačiau atsižvelgiant į nukentėjusios baudžiamojoje byloje Nr. 87-1-132-14, taip pat ieškinyje išdėstytas aplinkybes, į tai, kad ieškinys pareikštas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalimi, kylantis iš neteisėto miško iškirtimo ir vagystės, bei ikiteisminio turimo pareigūnų neveikimo, mano, kad sprendžiant teismingumo klausimą, reikia atsižvelgti į atsakovą. Pažymi, kad pagal CK 6.273 straipsnį, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pasak apeliantės, byla teisminga ne apylinkės teismui, o Vilniaus apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui. Kadangi ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo kyla iš baudžiamosios bylos, kai asmenų neteisėtais veiksmais ieškovei padaryta žala liko neatlyginta, o šios bylos dalis yra Vilniaus apygardos teismo žinioje (2014 m. gegužės 7 d. skundas Nr. 1S-523-628/2014, skundo medžiaga Nr. ITS-224-272/14, IT medžiaga Nr. 87-1-00132-14), byla teisminga šiam teismui. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštasis skyrius atsiliepime prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartį ir perduoti Trakų rajono apylinkės teismui ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:Tam tikroms bylų kategorijoms įstatymas numato galimybę ieškovui pasirinkti teismą, galintį nagrinėti jo ginčą. Nurodė, jog nagrinėjamu atveju įstatymų leidėjas leidžia ieškovei pasirinkti teismą pagal jos gyvenamąją vietą arba žalos jos turtui padarymo vietą (CPK 30 straipsnio 6 dalis bei 7 dalis).Kadangi pagal CPK 27 straipsnį 1 dalies 1 punktą – apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt trys tūkstančiai penki šimtai eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir byla dėl neturtinės žalos atlyginimo, o ieškovė kreipėsi su ieškiniu dėl 9 282,25 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, daro išvadą, kad byla nėra teisminga Vilniaus apygardos teismui.Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1054 „Dėl valstybės ir vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.23 punktu įgaliojo atstovauti valstybei bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, valstybės institucijas (valstybinio administravimo subjektus), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala. Nei Vilniaus apygardos prokuratūra, nei Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra nėra savarankiškas juridinis asmuo. Šios kategorijos bylose valstybę atstovauti gali tik Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, todėl ieškovė netinkamai nurodė atsakovo atstovą - Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštąjį skyrių.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį, kaip neteismingą Trakų rajono apylinkės teismui.Apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, pažymi, kad apeliantė atskirajame skunde neteisingai nurodo, jog teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškinį kaip teismingą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Nutartyje aiškiai nurodyta, jog valstybės institucijų, galinčių atstovauti valstybę teisme, buveinės yra Vilniuje, todėl ieškovei su ieškiniu pasiūlyta kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Teismas tik atkreipė dėmesį, jog D. V. ieškinys, priklausomai nuo reiškiamo reikalavimo ir jo pagrindo (kurį būtina tikslinti), gali būti teismingas ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Kadangi gausioje Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pasisakyta, kad pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti (...) teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, iš esmės sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad pagal pareikštą ieškinį, šiuo metu nėra pagrindo spręsti dėl ieškinio teismingumo administraciniam teismui.Kaip minėta, apeliantė atskiruoju skundu prašo ne tik panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartį, tačiau iš esmės suformulavo visiškai naują prašymą – bylą iš esmės nagrinėti Vilniaus apygardos teisme kaip pirmosios instancijos teisme.Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, o dėl ieškovės ieškinio teismingumo Vilniaus apygardos teismui joje nebuvo pasisakyta. Be to, ieškinys nebuvo priimtas, todėl vadovaujantis CPK 137 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, net ir nustatęs, kad ieškinys teismingas kitam, nei nurodyta skundžiamoje nutartyje teismui, apeliacinės instancijos teismas negali bylos perduoti nagrinėti pagal teismingumą. CPK 34 straipsnio nuostatos dėl bylos perdavimo kitam teismui taikomos tik teismo priimtos savo žinion byloms. Šiuo atveju ieškovės ieškinys nebuvo priimtas, todėl manydama, kad teismas neteisingai nurodė bylos teismingumą, ieškovė turėjo (turi) teisę kreiptis į kitą teismą. Teisė kreiptis į teismą, kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, realizuojama tam tikra tvarka, kurią numato CPK ir kiti įstatymai, bei juose numatyti priskirtinumo ir teismingumo institutai, reglamentuojantys jurisdikcinę teismų kompetenciją. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Civilinio proceso kodekso normos nustato, kad tuo atveju, kai byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas bylos teismingumą konkrečiam teismui nustato spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą (CPK 137 straipsnis), atsižvelgdamas į ginčo sumą, ginčo pobūdį ir ginčo šalis. Nustačius, kad bylą turi nagrinėti bendrosios kompetencijos teismas, turi būti tikrinama, kuris pirmosios instancijos teismas turi nagrinėti bylą pagal konkretų ieškinį.CPK normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Pagal bendrąją teritorinio teismingumo taisyklę ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą arba juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę (CPK 29 straipsnis). Be to, CPK 30 straipsnyje numatyti atvejai, kuomet be bendrų teritorinio teismingumo nuostatų taikymo, galimas alternatyvus teismingumas pagal ieškovo pasirinkimą. Alternatyvų teritorinį teismingumą ieškovo pasirinkimu reglamentuojančios nuostatos numato galimybę ieškovui kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėtos administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, ir pagal ieškovo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 7 dalis).Pažymėtina, kad spręsdamas dėl valstybės atsakomybės CK 6.272 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, kasacinis teismas nurodė, jog tais atvejais, kai asmuo nurodo galimus neteisėtus pareigūnų veiksmus, kurie nenustatyti specialiose pareigūnų atsakomybę reglamentuojančiose teisės normose, teismai vertina pateiktus faktus apie galimus pažeidimus bendrųjų teisės principų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir tarptautinių susitarimų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-7/2007; 2017 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44-969/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-684/2017, kt.). Taigi, minėtas straipsnis taikomas pagal analogiją. Kadangi CPK 30 straipsnio 7 dalyje, nustatančioje alternatyvų teismingumą, išvardinti veiksmai atitinka CK 6.272 straipsnio nuostatas, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimus, apeliacinės instancijos teismo nuomone, sprendžiant CPK 30 straipsnio 7 dalies normų taikymo galimybę (teisę pareikšti ieškinį pagal ieškovės gyvenamąją vietą) taip pat turi būti vadovaujamasi analogija. Taigi, nustatęs, kad ieškovė gyvena Trakų mieste, pirmosios instancijos teismas neturėjo atsisakyti priimti ieškovės ieškinį dėl žalos, padarytos neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų (prokurorų, teisėjo) veiksmais (neveikimu). Kaip minėta, apeliantės manymu, byla teisminga Vilniaus apygardos teismui. Pagal bendrąją teismingumo taisyklę, visas bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27 ir 28 straipsniuose (CPK 26 straipsnio 1 dalis). CPK 27 straipsnis numato kategorijas bylų, kurios teismingos tik apygardos teismams kaip pirmosios instancijos teismams. CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašo priteisti bendrą 9 282,25 Eur sumą, t. y. mažesnę, nei numatyta minėtoje CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Kiti apeliantės nurodomi argumentai (ieškinyje nurodytos aplinkybės, faktas, kad skundas ikiteisminio tyrimo metu buvo nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme ir pan.) taip pat neatitinka CPK 27-28 straipsniuose išvardintų atvejų. Taigi, nenustačius skundžiamoje nutartyje nurodytų pagrindų, dėl kurių atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, ieškovės atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartis naikinama ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).Atskirajame skunde apeliantė nurodė sutinkanti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byla turi būti sprendžiama pagal Vyriausybės subjekto buveinę, t. y. Vilniaus mieste; iš papildomai teiktų dokumentų matyti, kad nenori, jog bylą nagrinėtų Trakų rajono apylinkės teismas (šiuo metu (Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad grąžinus ieškinio priėmimo klausimą spręsti teismui, į kurį kreipėsi ieškovė, ji turi teisę pasinaudoti CPK 139 straipsnyje numatyta ieškinio atsiėmimo teise ir kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą pagal atsakovės atstovės buveinę. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą su papildomais paaiškinimais, kuriuo prašo nustatyti atsakovės atstovu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros generalinį prokurorą, o Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro J. L. 2017 m. spalio 11 atsiliepimą laikyti pateiktą ne to asmens ir grąžinti; bylą spręsti iš esmės Vilniaus apygardos teisme kaip pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas dėl aukščiau aptartų bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų (nagrinėjamas tik skundžiamos nutarties pagrįstumas ir teisėtumas), atsisako priimti ieškovės pateiktus paaiškinimus ir juos grąžina apeliantei. Ieškovei išaiškinama, kad argumentus dėl tinkamo atsakovės atstovo ji gali reikšti pirmosios instancijos teismui. Taip pat apeliantė teismui pateikė prašymą priteisti iš Lietuvos valstybės 3 966,13 Eur išlaidų už procesinių dokumentų rengimą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio priėmimo klausimas grąžinamas nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas ieškovės prašymo dėl patirtų išlaidų priteisimo nesprendžia.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui (Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams) spręsti iš naujo.

Grąžinti ieškovei (apeliantei) D. V. 2018 m. sausio 8 d. gautą prašymą su papildomais paaiškinimais.