- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-01-09
- Bylos Nr.
- N1-112-549/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-31-1-00461-2011-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Krušienė
- Kaltinamasis
- A. P.
- Kategorijos
- 1.2.14.5Sukčiavimas (BK 182 str.)
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui A. V.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi 1996-08-09 Klaipėdoje, LR pilietė, 8 klasių išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, besimokanti “Vyturio” vidurinėje mokykloje, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. apiplėšė žmogų: ji, 2011 m. balandžio 15 d. laikotarpiu nuo 16,50 val. iki 17,10 val. (tikslus laikas nenustatytas), prie laiptinės, esančios Mokyklos g. 17, Klaipėdoje, tikslu užvaldyti svetimą turtą, laikė ranka nepilnametę G. A. gim. 1997 m. vasario 21 d. už kaklo, po to smogė ranka į veidą, į krūtinės sritį, kas jai sukėlė fizinį skausmą, po ko pagrobė iš jos cigarečių pakelį „Marlboro“ 8,75 litų vertės bei V. V. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Sony-Ericsson“ su l Gb atminties kortele bendros 120 Lt vertės. Tokiu būdu, A. P., panaudodama fizinį smurtą, pagrobė svetimą 128,75 Lt vertės turtą.
Apklausta kaltinamoji A. P. kalta neprisipažino ir parodė, kad G. A. pažįsta apie metus. Įvykio dieną, prie parduotuvės „Maxima“ Mokyklos gatvėje, ji susitiko su A. V., kuri pasiūlė susitikti su G. A.. Susitikus, jos visos trys nuėjo prie Mokyklos g. 17, Klaipėdoje, esančio namo laiptinės. Nurodė, kad ji žinojo, jog Goda turi Agnei priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Sony-Ericsson“. Tuo tarpu Agnė nuėjo į šoną ir nusisukusi nuo jų, kalbėjosi telefonu. Ji, norėdama paskambinti, Godos paprašė duoti telefoną. Goda mobilaus ryšio telefoną „Sony-Ericsson“ perdavė jai. Paskambinusi paprašė pavaišinti cigarete, tačiau Goda cigaretės nedavė. Paprašius Agnei cigaretės, pastarajai davė. Todėl tarp jos ir Godos kilo konfliktas. Matė, kad Goda pakėlė ranką, o ji sugriebė už rankos. Viena ranka laikydama Godos ranką, ji kitos rankos kumščiu sudavė Godai. Kur pataikė, tiksliai neatsimena. Ji norėjo išsilaisvinti ir ją paleido, ir ranka paėmė Godai iš priekio už smakro ir prispaudė prie laiptinės durų bei sudavė dar kartą rankos delnu į galvos sritį. Goda nugriuvo ir atsitūpusi aikštelėje pradėjo verkti. Pro šalį eidamas vyriškis pasakė, kad iškvies policiją. Todėl ji pamiršusi atiduoti Godai telefoną, išėjo namo. Cigarečių pakelio iš Godos nepaėmė. Telefoną laikė savo namuose kol jis buvo grąžintas.
Motyvuojamoji dalis
Be dalinio kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, parodymų patikrinimo vietoje, daiktų apžiūros protokolais bei kita rašytine bylos medžiaga.
Nukentėjusioji G. A. parodė, kad įvykio dieną Mokyklos gatvėje prie parduotuvės „Maxima“, ji susitiko su Agne, kuri buvo su Ana. Pastaroji pasiūlė eiti pasikalbėti. Atėjusi prie namo Nr. 17 laiptinės, Agnė nuėjo už namo pasikalbėti telefonu, o ji liko su Ana. Ana tuo metu paprašė duoti telefoną, kad jį atiduotų jį Agnei. Ji suprato, kad Ana žino, jog ji su Agne yra susikeitusios telefonais. Ji nieko blogo nepagalvojusi išsitraukė telefoną „Sony-Ericsson“ ir padavė Anai. Ji išėmė iš telefono Bitės Sim „Labas“ kortelę ir padavė jai. Po to Ana paklausė ar ji turi pinigų ir cigarečių. Ji atsakė, kad neturi nei pinigų, nei cigarečių, nors cigarečių turėjo. Tada Ana tikriausiai pamatė, kad ji turi cigarečių, kurios buvo kišenėje ir pradėjo ją mušti bei bandė jėga atimti cigaretes. Rankos prieš Aną ji nekėlė, nes jos bijojo, kadangi buvo anksčiau susimušusios. Iš pradžių Ana trenkė jai per veidą ir prakirto lūpą. Jos buvo palipusios ant laiptelių ir ji nukrito nuo jų. Tada Ana trenkė jai į galvą ir spyrė kelis kartus. Tuo metu pro šalį ėjo vyras, jis paklausė ką darote. Tuomet Ana paėmė cigaretes ir pabėgo. Telefona, kurį paėmė A. P., anksčiau priklausė Agnei, tačiau jos buvo apsikeitusios telefonais, ir ji tai žinojo. Policija atidavė telefoną be atminties kortelės. Teigia, kad smūgius gavo dėl to, kad nedavė pinigų ir cigarečių, nes su Agne dėl ankstesnių nesutarimų buvo visiškai išsiaiškinusios. Nurodė, kad Anai neatleidžia, tačiau gali susitaikyti, jei taip reikia.
Nukentėjusioji V. V. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, kad dukra Agnė sakė, kad pagrobtas telefonas, kurį ji nupirkusi dukrai. Agnė minėjo, kad telefonas vagystės metu buvo pas mergaitę Godą. Telefonas surastas ir grąžintas todėl pretenzijų neturi.
Įstatyminis atstovas G. A. parodė, kad 2011 m. balandžio 15 d. atėjo jo dukra Goda ir pasakė, kad Mokyklos gatvėje pažįstama mergina Ana paėmė iš jos telefoną „Sony Ericsson“ ir jai negrąžino. Taip pat dukra paminėjo, kad Ana jai sudavė keletą smūgių į veidą, juosmenį, bei ranka griebė už kaklo iš priekio ir smaugė. Ant dukros matėsi keli įbrėžimai. Jis iškarto parašė pareiškimą pirmame policijos komisariate. Pagrobtasis telefonas priklauso ne jam, dukra prieš porą savaičių iki įvykio telefonais susikeitė su drauge Agne. Ana dukros atsiprašė, jis susitaikė su kaltinamąja, jai atleido, nors pati kaltinamoji sakė, kad jos nesusitaikė. Žala yra atlyginta, pretenzijų Anai neturi ir prašo bylą nutraukti.
Įstatyminė atstovė D. P. parodė, kad dukra A. S. (Piterianinova) jai pasakė, jog telefoną iš mergaitės Godos ne atėmė, o pasiskolino ir, kad bendraudamos susipyko, todėl sudavė ranka per veidą ir pamiršo grąžinti telefoną. Ana jau mokosi 9 klasėje, jai gerai sekasi mokslai, neturi praleistų pamokų.
Liudytoja A. V. parodė, kad aplinkybių tiksliai neatsimena, tačiau galima vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kadangi tuo metu viską geriausiai prisiminė. Taip pat nurodė, kad 2011 m. balandžio 15 d. prie parduotuvės „Maxima“ susitiko su Ana, kuri norėjo susitikti su G. A.. Teigė, kad buvo „reikalas“ A. G. sumušti. Apie 16,50 val. Ana nuėjo į parduotuvę „Maxima“, ir tuo metu atėjo G. A., su kuria buvo susitarusi gražinti apsikeistus rūbus. Ji su Goda nuėjo prie namo Nr. 17 laiptinės pasikalbėti, pasitarti dėl rūbų grąžinimo. Ten atėjusi A. G. sumušė ir atėjus nepažystamam vyrui Ana pabėgo.
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad A. V. parodė vietą, kur buvo apiplėšta G. A. (b.b.1.22-26).
Iš daiktų pateikimo ir apžiūros protokolu matyti, kad D. P. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Sony-Ericsson“, kuris buvo pagrobtas iš G. A. (b.b.l. 5, 6-7,8).
Pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį veika, kaip plėšimas, kvalifikuojama tuo atveju, kai panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis pagrobiamas svetimas turtas. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu.
A. P. dėl įvykdyto plėšimo kalta prisipažino iš dalies. Pripažįsta dėl smurto panaudojimo nukentėjusiosios atžvilgiu, tačiau teigia, kad smurtas buvo išprovokuotas nukentėjusiosios elgesio. Taip pat neigia pagrobusi mobiliojo ryšio telefoną, kadangi ji nepagrobė telefono, o tik jį pasiskolino ir po konflikto pamiršo jį grąžinti. Tačiau tokie kaltinamosios parodymai nelogiški, neatitinka nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, todėl teismo vertintini kaip jos pasirinktas gynybos nuo pareikšto kaltinimo būdas. Kaltinamosios parodymus, kad pastaroji nesiekė naudoti nukentėjusiosios atžvilgiu fizinės prievartos ir negrobė turto, o tiesiog pamišo grąžinti telefoną, paneigia teisiamajame posėdyje ištirti aptarti įrodymai. Liudytoja A. V. nurodė, kad kaltinamoji iš anksto siekė naudoti nukentėjusiosios atžvilgiu smurtą, todėl susitiko su nukentėjusiąja. Nors kaltinamoji ir parodė, jog pagrobtąjį turtą keltino grąžinti, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad po nusikalstamos veikos padarymo pagrobtas turtas nukentėjusiajai gera valia nebuvo grąžintas. Kaltinamosios nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius, nes ji, panaudojusi fizinį smurtą, pagrobė nukentėjusiajai priklausantį turtą.
Kaltinamosios A. P. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę už įvykdytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei – nusikalstama veika yra tyčinio pobūdžio, priskiriama prie apysunkių nusikaltimų sąrašo (LR BK 11 str. 4 d.). Nusikalstamą veiką A. P. padarė iš savanaudiškų paskatų. Teismas atsižvelgia ir į atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į nusikalstama veika padarytos žalos dydį, kaltinamosios ir nukentėjusiosios amžių. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, laikytina, jog teisingumas ir bausmės tikslai bus pasiekti A. P., skiriant laisvės atėmimo bausmę.
Atsižvelgiant į tai, kad A. P. yra jauno amžiaus, nusikalto būdama nepilnamete, į tai, kad savo elgesį vertina neigiamai, mokosi, žala atlyginta, nukentėjusiosios įstatyminio atstovo atsiprašė, todėl teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, t.y. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais,
nusprendė:
A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. ir paskirti bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str. 1 d., 2 d., 82 str., 87 str., ir A. P. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu, mokytis, tęsti mokslą arba dirbti ar registruotis darbo biržoje bei dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.
Vadovaujantis LR BPK 105 str., priteisti iš kaltinamosios, o jai neturint turto ir pajamų iš įstatyminės atstovės ir civilinės atsakovės D. P. teismo išmokėtas 91,80 Lt nukentėjusiosios kelionės į teismo posėdį išlaidas valstybės naudai, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įmonės kodas 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.