Kauno apygardos teismo nutartis

2015-01-16 · Civilinė byla Nr. 2A-108-230/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-16
Bylos Nr.
2A-108-230/2015
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-00636-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolia Indreikienė, Albina Rimdeikaitė, Jolita Cirulienė
Ieškovas
Z. B.
Atsakovas
G. P., A. P.
Trečiasis asmuo
T. B.
Kategorijos
  • 27.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-108-230/2015Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00636-2013-8Procesinio sprendimo kategorija: 27.3.2.5; 44.2; 44.5.2.17; 44.8; 121.14; 121.21. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Rimdeikaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Z. B. individualios įmonės, atsakovės G. P. individualios įmonės apeliacinius skundus dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8-753/2014 pagal ieškovės Z. B. individualios įmonės patikslintą ieškinį atsakovams G. P., A. P., G. P. individualiai įmonei, trečiajam asmeniui T. B., dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė patikslintu ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė priteisti solidariai iš atsakovų G. P., A. P., G. P. individualios įmonės 122 080,43 Lt nuostolius, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dėl atsakovams G. P. ir A. P. nuosavybės teise priklausančiame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), 2012-01-18 kilusio gaisro užsidegė ir šalia esantys Z. B. individualiai įmonei priklausantis garažas ir patalpa. Ieškovė minėtose patalpose vykdė individualią veiklą – remontavo automobilius, teikė techninę pagalbą kelyje, nuomojo įrankius, garažuose buvo įrengtos darbinės patalpos automobilių laikymui, remonto dirbtuvės bei buitinės patalpos su pirtimi. Dėl 2012-01-18 atsakovų patalpoje kilusio gaisro išdegė ieškovei priklausantys statiniai bei Z. B. IĮ ir Z. B. priklausantis visas jose buvęs turtas: pirtis su įranga: 2 vnt. praustuvų, termometras, masažuoklis, 2 vnt. šlepečių, vandens maišytuvas, dušinė, 2 vnt. kepurių, 4 vnt. rankšluosčių, kiti asmeniniai daiktai; buitinės patalpos I aukšto I dalyje: apšildymo krosnis, apšildymo sistema, vamzdynai, siurblys, 3 vnt. radiatorių, vandens šildytuvas (boileris), 3 vnt. kranų, tvirtinimo elementai, kriauklė, maišytuvai, siurblio relė, kaloriferis, šaldytuvas, rūbų spinta su antresolėmis, elektrinis virdulys, laikrodis, ąžuolinis stalas, 2 ąžuoliniai suolai, 2 šviestuvai, mikrobangų krosnelė, vandens aparatas („žalia giria“ nuoma), 5 vnt. vandens taros vandens aparatui, automobilinis šaldytuvas, kibiras, šluota; buitinės patalpos I aukšto II dalyje: rašomasis darbo stalas, odinė kėdė, fotelis, stalelis su stikliniu paviršiumi, komoda, 2 seifai, ąžuoliniai laiptai į antrą aukštą, 3 šviestuvai, jungtukai, rozetės, asmeniniai regėjimo akiniai, stalinis kompiuteris, nešiojamas kompiuteris Dell Vostro 1015, kanceliariniai daiktai; buitinės patalpos II aukšto I dalyje: sofa lova, spinta, motociklininko spec. apranga (komplektas), 2 šalmai, techninės pagalbos specialūs rūbai (žieminė striukė, žieminės kelnės, kombinezonas, šilti batai, guminiai batai, švarkelis, kelnės su petnešomis, liemenė, 2 vnt. striukių (odinė ir medžiaginė), 1 jungiklis, 2 vnt. rozečių, 4 vnt. šviestuvų; buitinės patalpos II aukšto II dalyje: minkšta dalis (kampas), patalynė (antklodė, 2 pagalvės), fotelis, stalas su stikliniu paviršiumi, 4 vnt. kėdžių, televizoriaus stalelis, plazminis televizorius „Samsung“, muzikinis centras, video aparatūra, 6 vnt. šviestuvų, 2 vnt. šviestuvų, 2 vnt. jungtukų, 3 vnt. rozečių, elektrinis prailgintuvas; darbinėse patalpose: 5 vnt. persirengimo metalinių spintų, 5 vnt. darbastalių, 4 vnt. spaustuvų, presas, 2 vnt. gręžimo staklių (1 vnt. – 220W, 1 vnt. – 380W), suvirinimo aparatas (kempas), deguonies balionas, angliarūgštės balionas, 3 vnt. balionų reduktorių, pjaustymo aparatas deguonimi (deguonies balionas, dujų balionas, 2 vnt. reduktorių, 2 vnt. žarnų, pjaustymo laikiklis), akumuliatoriaus kroviklis (1 vnt. Star – 12-24 W), 2 vnt. galąstuvų (šmirgeliai) 1 vnt. – 220 W, 1 vnt. – 380 W), priešgaisrinė signalizacija, saugos signalizacija, 15 vnt. dieninių šviestuvų, 3 vnt. elektros spintų, 12 vnt. rozečių (220 W), 6 vnt. rozečių (380 W), 1 vnt. gatvės šviestuvas, 1 vnt. kiemo šviestuvas (halogeniniai su judesio davikliais), elektros instaliacija, vožtuvų tekinimo staklės, 1 vnt. elektrinės gervės 5 tonų, 2 rankinės gervės 1 tonos, vasarinės padangos su lengvo lydinio ratlankiais 4 vnt. (kliento), automobilio Audi A6 4 vnt. lengvo lydinio ratlankiai, rankinė elektrinė drelė Bosh, akumuliatorinė nešiojama drelė, dyzelinių purkštukų tikrinimo stendas su antgaliais, orinis domkratas 12 tonų, hidraulinis domkratas 10 tonų, 5 tonų, 3 tonų, 1 tonos, metalo pjaustymo elektrinis šlifuoklis, oro sistemos vamzdynai su jungtimis, IVECO 35-12 dėvėtos padangos 6 vnt., IVECO 79-14 dėvėtos padangos 4 vnt., atsarginės dalys, starteris, generatorius, rankiniai trosai, oro žarna 2 vnt., stabdžių kaladėlės priekinės ir galinės (komplektai), hidraulinės šlangos 4 vnt., gesintuvai 3 vnt., uždara automobilinė bagažinė, 2 vnt. šluotų; smulki įranga: grąžtai, raiberiai, galvučių komplektai, mono metriniai raktai, slankmačiai, atsuktuvai, replės, kompresijos matuokliai, spec. įrankiai („siomnikai“), sriegpjovės, sriegpjovių laikikliai; nuomojama įranga: 3 vnt. vibroplokščių (trombuotės), dulkių siurblys, vandeniu plaunamas siurblys, vejapjovė, elektrinės gyvatvorių kirpimo žirklės, kampinis šlifuokis, benzininis pjūklas, perforatoriai 2 vnt., kampų pjaustymo stendas, lapų surinktuvas, aukšto spaudimo plovimo įrenginys, vandens siurblys, elektrinis rankinis medžių pjovimo pjūklas, parketo šlifavimo aparatas, metalo kirpimo žirklės, gulsčiukai (1 vnt. – 1 metro, 1 vnt. – 1,5 metro, 1 vnt. – 3 metrų ilgio); autovežis IVECO 7914, 1991 m., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei klientų automobiliai – kliento automobiliai „Honda Accord“ (be valstybinių numerių), „Peugeot 306“ (be valstybinių numerių). Garažo patalpos nebuvo apdraustos, todėl dėl įvykusio gaisro patyrė nuostolius: 1) dėl autovežimo IVECO 7914 (1991 m. valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) praradimo – 16 500 Lt; 2) dėl prarasto aukščiau išvardinto turto, kurio vertę ieškovė grindė palygindama Z. B. IĮ 2011 ir 2012 metų balansus, nes nuo 2011-12-31 balanso sudarymo dienos iki 2012-01-18 įvykusios gaisro buvo praėję tik 12 naujų metų darbo dienų, o iki 2012-09-30 Z. B. IĮ veiklos nevykdė. Pagal balansų duomenis, ieškovė neteko turto:

– nematerialaus turto skirtumas tarp 2011-12-31 balanse nurodytų duomenų ir 2012-09-30 duomenų sudaro 1 498 Lt (2011 m. – 1 498 Lt, 2012 m. – 0 Lt);

– materialaus turto – 12 025 Lt (2011 m. – 74 891 Lt, 2012 m. – 62 866 Lt);

– kito trumpalaikio turto – 7 397 Lt (2011 m. – 12 560 Lt, 2012 m. – 5 163 Lt), iš viso 20 920 Lt.

– dėl sudegusių grynųjų pinigų, buvusių metaliniame seife – 9 604,85 Lt;

– dėl sudegusių klientės sandėliuojamų vasarinių padangų (4 vnt.) – 400 Lt;

– dėl registro ir kadastro bylų dokumentų kopijų, išrašų pakartotinio išdavimo – 71 Lt;

– dėl sudegusios geriamo vandens pilstymo įrangos – 789 Lt;

– dėl raktų ir raktų programavimo – 650 Lt;

– dėl kanceliarinių priemonių įsigijimo – 220,94 Lt;

– negautos pajamos dėl sutrikusios individualios veiklos, nes ieškovas negalėjo gauti pajamų iš pastato-garažo patalpų nuomos (12 000 Lt) ir krovinių vežimo (9 000 Lt), viso 21 000 Lt;

– dėl išlaidų, susijusių su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu – 750 Lt.

Šalies argumentai

Ieškovė taip pat nurodė, kad papildomai patyrė išlaidas pirkdama medžiagas, daiktus sudegusių patalpų atnaujinimui, kas sudaro 51 174,64 Lt. Kadangi gaisras kilo atsakovams A. P. ir G. P. nuosavybės teise priklausančioje patalpoje, remiantis 2012-12-17 Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos raštu, kuriame nurodyta, kad gaisras kilo patalpoje Nr. 4, priklausančioje G. P. IĮ, ir atsižvelgiant į tai, kad dėl minėtose patalpose kilusio gaisro sudegė ieškovei Z. B. IĮ patalpos garaže buvęs turtas, ieškovė prašė tenkinti ieškinį CK 6.266 straipsnio pagrindu. Nors atsakovas G. P. pateikė 2012-01-18 sudarytą panaudos sutartį, kurios pagrindu garažo patalpa buvo perduota valdyti juridiniam asmeniui – G. P. IĮ, tačiau ši sutartis nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, todėl patikslintu ieškiniu patirtus nuostolius ir procesines palūkanas prašė priteisti solidariai iš garažo savininkų sutuoktinių G. P. ir A. P., bei G. P. IĮ.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 29 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovės G. P. individualios įmonės 63 261,94 Lt nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki visiško nuostolių atlyginimo, 6 753,42 Lt bylinėjimosi išlaidas, o valstybei – 79,71 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, iš ieškovės valstybei priteisė – 73,59 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

Teismas nustatė, kad remiantis Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažyma Nr. 8.22-3-6 (2012-03-02) 2012-01-18 kilo gaisras Z. B. IĮ automobilių remonto dirbtuvių pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio metu nudegė pastato stogas ir perdengimas, išdegė pastato langai ir vartai, viduje buvę du lengvieji automobiliai: „Peugeot 306“, ,‚Honda Accord“ be valstybinių numerių, autovežis Iveco 79-14, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat sudegė pastato viduje buvę daiktai, automobilių remonto įranga bei įrankiai. 2012-12-17 Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos rašte Nr. 13K-164 nurodyta, kad 2012-01-18 kilo gaisras automobilių remonto dirbtuvių pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), pastato dalis – patalpa Nr. 1, 2 ir 4 priklauso G. P. IĮ, patalpa Nr. 3 priklauso Z. B. IĮ. Rašte nurodyta, kad gaisro metu nudegė pastato stogas ir perdengimas, išdegė pastato langai ir vartai, viduje buvę lengvieji automobiliai: „Peugeot 306“, „Honda Accord“ be valstybinių numerių, autovežis Iveco 79-14, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei pastato viduje buvę daiktai, automobilių remonto įranga bei įrankiai. Rašte nurodyta, kad labiausiai tikėtina, jog gaisras galėjo kilti dėl buitinės patalpos Nr. 4 elektros instaliacijos avarinio darbo režimo. Teismas, remdamasis prie rašto pateikta gaisravietės planu–schema, nustatė, kad patalpos pažymėtos Nr. 1. 2, 4 priklauso G. P. IĮ, patalpa Nr. 3 priklauso Z. B. IĮ, schemoje nurodyta gaisro židinio zona patalpoje Nr. 4, kuri pagal pateiktą gaisravietės plano schemą priklauso G. P. IĮ, todėl teismui nekilo abejonių dėl gaisro kilimo vietos. Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2012-02-01 rašte Nr. 13K-7 nurodyta, kad gaisras galėjo kilti dėl elektros instaliacijos gedimo, tyčinių veiksnių norint sukelti gaisrą nenustatyta.

Teismas taip pat nustatė, kad atsakovei G. P. IĮ draudimo kompanija „PZU Lietuva“ išmokėjo 105 103 Lt draudimo išmoką. VĮ Registrų centro duomenimis teismas nustatė, kad 107,47 kv. m pastatas–garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 7G1p, kurio vidutinė rinkos vertė 16 118 Lt, ir 0, 0540 ha žemės sklypas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso atsakovams A. P. ir G. P.. 2002-12-31 panaudos sutarties pagrindu 107,47 kv. m bendro ploto pastatas–garažas perduotas personalinės įmonės veiklai organizuoti, panaudos sutarties terminas nuo 2003-01-31 iki 2007-01-01. 2002-12-31 turto perdavimo ir priėmimo aktu A. P. perdavė, o sutuoktinis G. P. personalinės įmonės direktorius priėmė nurodytą pastatą–garažą, 2007-01-02 turto perdavimo ir priėmimo aktu A. P., vadovaudamasi 2007-01-01 patalpų patikėjimo sutartimi, perdavė, o sutuoktinis G. P. personalinės įmonės direktorius priėmė nurodytą patalpą–garažą. Teismas nurodė, kad nors panaudos sutartis nėra įregistruota nekilnojamojo turto registre, tačiau ši aplinkybė ieškovei buvo žinoma, nes ji naudojasi gretimu pastatu–garažu. Aplinkybę, kad gaisro kilimo metu 2012-01-18 patalpų valdytoja buvo atsakovė G. P. IĮ, patvirtino priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2012-12-17 rašte Nr. I3K-164, nurodyta informacija, kad buitinės patalpos Nr. 1, 2 ir 4 pagal gaisravietės schemą priklauso G. P. IĮ. Teismas, nustatęs šias aplinkybes, sprendė, kad ieškinys dėl nuostolių atlyginimo turėjo būti reiškiamas savarankiškų teisinių santykių subjektui – atsakovei G. P. IĮ, kaip patalpų valdytojai, kuri yra atsakinga dėl kilusių nuostolių, o ne garažo patalpų savininkams G. P. ir A. P..

Iš Nekilnojamojo turto registrų centrinio duomenų banko išrašų teismas nustatė, kad 132,33 kv. m bendro ploto garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 10 100 Lt, ir 71,48 kv. m bendro ploto garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Z. B.. Z. B. 2007-04-23 įsakymu „Dėl pastato–garažo panaudos“ Z. B. perdavė 132,33 kv. m bendro ploto pastatą–garažą, esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savo individualios įmonės komercinei veiklai vykdyti. Antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo 2012-06-27 protokolu Nr. 23-12-55 konstatuota, kad 2012-06-15 nuvykus į (duomenys neskelbtini), tikslu apžiūrėti sudegusį 132,33 kv. m bendro ploto pastatą garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas buvo rastas sudegęs po kilusio gaisro, kurio pirmojo ir antrojo aukštų medinė pertvara, pastato stogas ir langai yra visiškai sudegę, pastato dvejos durys stipriai apdegusios, pastato viduje mūrinės sienos aprūkusios, buvo matyti pastato viduje sudegusi įranga buvusi gaisro metu – darbo stalai, spintos, gręžimo staklės, automobilio keltuvas, jo dalys ir kita įranga. Antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo 2013-01-31 protokolu nustatyta, kad 2013-01-25 buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini), ir apžiūrėtas pastatas–garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir konstatuota, kad pastatas vieno aukšto, kurio dešinėje pusėje yra 2 įvažiavimai į pastatą, įrengti 2 pakeliami vartai, iš pastato kiemo pusės įdėti plastikiniai langai, pastato viduje grindinys – betonas, sienos nudažytos balta spalva, įrengtos metalinės stogo konstrukcijų sijos, uždengtas stogas, įrengtas patalpų apšvietimas, patalpų dešinėje blokeliais išmūryta siena, atskirianti patalpos – garažo pagalbines patalpas, pagalbinėje patalpoje įrengta atskira poilsio patalpa su pirtimi, grindys ir sienos išklotos plytelėmis, įrengtas apšvietimas, vandentiekis, praustuvas, langas į garažo patalpas, dalis sienos iškalta medžio lentelėmis, stiklo durys į pirties patalpą, pirties patalpa iškalta medžio lentelėmis, įrengti mediniai gultai. VĮ „Regitros“ duomenimis teismas nustatė, kad transporto priemonė Iveco 79-14, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios savininkas Z. B., 2012-01-24 išregistruota pasibaigus jos eksploatacijai, vidutinė jos rinkos kaina 2012 m. sausio mėnesį 16 500 Lt. Remdamasis PVM sąskaitomis faktūromis teismas nustatė, kad ieškovė po 2012-01-18 įvykusio gaisro pirko įvairių reikmenų – kanceliarijos prekių bendrai 220,94 Lt sumai bei kitų prekių. Teismas nustatė, kad M. G. paslaugų ir prekybos įmonė „Gelsva“ ieškovei 2012-09-04 pateikė pretenzija, kad ieškovė nesinaudoja įmonės teikiama geriamojo vandens „Žalia giria“ pristatymo paslauga, todėl prašė grąžinti ieškovei perduotą vandens pilstymo įrangą arba sumokėti už ją nurodytą 789 Lt kainą. Kadangi byloje nebuvo pateikta sutartis, aktai, kurių pagrindu šios prekės buvo perduotos ieškovei, ir teismui nustačius, kad po 2012-01-18 įvykusio gaisro ieškovei pristatyti 5 vnt. butelių „Žalia gira“ vandens be vandens pilstymo įrangos, o Z. B. paaiškino, kad 789 Lt nėra sumokėti, teismas ieškinį šių nuostolių dalyje atmetė. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė patyrė 37 Lt kitų išlaidų, ką patvirtina įvairios užklausos, išrašai kreipiantis į valstybinę įmonę Registrų centrą, taip pat patyrė išlaidų, susijusių su įvairių statybinių medžiagų įgijimu po gaisro, ką patvirtino PVM sąskaitos faktūros. Teismas iš kasos knygos išrašo nustatė, kad įmonės pinigų likutis laikotarpio nuo 2012-01-01 iki 2012-01-31 pradžioje sudarė 7 926,02 Lt, o 2012-01-19 – 9 604,85 Lt, 9604,85 Lt sumai surašytas nurašymo aktas Nr. 1. Iš Z. B. IĮ kasos knygos išrašo teismas nustatė, kad 2011 m. sausio 31 dienai pinigų likutis sudarė 9 324,37 Lt, tačiau teismas sprendė, kad ši aplinkybė neįrodo, kad būtent šie pinigai sudegė 2012-01-18 gaisro metu. Teismas, įvertinęs Z. B. nurodytas aplinkybes, jog seife buvo mažas plyšiukas, todėl pagavus orą pinigai sudegė, sprendė, kad pats įmonės savininkas R. B. turėjo tinkamai rūpintis įmonės turto saugumu, įsitikinti, ar turimas seifas yra tinkamas naudojimui, todėl reikalavimą dalyje dėl patirtų nuostolių – sudegusių 9 604,85 Lt atmetė. Teismas byloje paskirtos ekspertizės pagrindu nustatė, kad 132,33 km. bendro ploto pastato–garažo, unikalus Nr. 4997-7003-2010, atkuriamoji vertė iki įvykusio gaisro, įvertinus iki gaisro atliktus remonto darbus, 108 170 Lt; neįvertinus iki gaisro atliktų garbų – 86 520 Lt, o 71,48 kv. m bendro ploto pastato–garažo, unikalus Nr.4997-7006-5012, atkuriamoji vertė iki įvykusio gaisro, įvertinus iki gaisro atliktus remonto darbus,– 59 970 Lt, o neįvertinus iki gaisro atliktų remonto darbų – 47 970 Lt. Teismas laikė nepagrįstomis ir neįrodytomis aplinkybes, kad ieškovė dėl įvykusio gaisro negalėjo verstis krovinių pervežimo veikla ir dėl to patyrė 9 000 Lt nuostolių ir kad patyrė 12 000 Lt nuostolių, susidariusių dėl negautų pajamų iš pastato–garažo patalpų nuomos, nes šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovė nepateikė jokių įrodymų. Teismas laikė pagrįstais ieškinio reikalavimus dėl 220,94 Lt nuostolių atlyginimo (pagal pateiktas sąskaitas faktūras dėl kanceliarinių prekių pirkimo), dėl 750 Lt išlaidų, susijusių su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu (pagal pateiktą pažymą), dėl 71 Lt išlaidų, patirtų gaunant registro ir kadastrinių dokumentų kopijas (išrašų pateikimo), raktų ir raktų programavimo – 650 Lt.

Ieškovės reikalavimą priteisti 16 500 Lt nuostolius, patirtus dėl autovežio Iveco 79-14 praradimo, kuris gaisro metu stovėjo garaže ir sudegė, teismas netenkino, kadangi byloje nebuvo pateikta duomenų apie šios priemonės techninę būklę iki gaisro, byloje nepateiktos transporto priemonės nuotraukos, transporto priemonė taip pat nebuvo apžiūrėta eksperto (specialisto) prieš ją išregistruojant. Teismas autotransporto priemonių nepriklausomų ekspertų vertintojų asociacijos Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro pažymą vertino kaip informacinio pobūdžio raštą, todėl nesant kitų duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti autovežio Iveco 79-14 rinkos vertę, teismas sprendė, kad šios transporto priemonės rinkos vertė 2012 m. buvo 10 000 Lt.

Teismas ieškinio reikalavimą priteisti 51 174,64 Lt išlaidas, patirtas perkant medžiagas patalpų atnaujinimui, tenkino iš dalies ir priteisė 41 110 Lt šių išlaidų. Tokią išvadą teismas padarė vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei atsižvelgdamas į tai, kad 1977 m. statybos garažai gaisro metu nesudegė visiškai (nudegė stogas, perdengimas, išdegė pastato langai, vartai). Teismas taip pat atsižvelgė į turto vertės ekspertizės aktą, kuriuo buvo nustatytos garažų atkuriamosios vertės gaisro dienai ir po gaisro. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovui G. P. buvo išmokėta 105 103 Lt draudimo išmoka.

Byloje ieškovei nepateikus rašytinių įrodymų, pagrindžiančių nuostolius dėl Z. B. IĮ turto (Z. B. asmeninio turto) vertės, teismas šį ieškinio reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei 10 460 Lt.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 29 d. sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas priteisti 9 604,85 Lt žalą, patirtą dėl gaisro metu sudegusių ieškovės garažo patalpoje buvusių grynųjų pinigų, bei dalį, kuria ieškovei už patirtus nuostolius atstatant gaisro metu sudegusias garažo patalpas priteista 41 110 Lt, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį patenkinti pilnai, t. y. priteisti 9 604,85 Lt ir 51 147,64 Lt nuostolius. Ieškovės nuomone, nurodytus nuostolius atsisakyta priteisti nepagrįstai, kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino į bylą pateiktus įrodymus, neobjektyviai ir nevisapusiškai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes. Nurodo šiuos skundo argumentus:

1) Teismo argumentai, kad į bylą pateikti raštiniai įrodymai nepatvirtina, jog įmonės kasoje buvę 9 604,85 Lt sudegė 2012-01-18 gaisro metu, nepagrįsta. Byloje nekilo ginčo, kad ieškovė Z. B. IĮ kasoje esančius grynuosius pinigus laikė įmonės registruotos buveinės patalpose – garažų patalpose, kurios sudegė dėl 2012-01-18 kilusio gaisro. Byloje esantis išrašas iš ieškovės kasos knygos už 2012 m. sausio mėnesį patvirtina, kad gaisro dieną 2012-01-18 ieškovės kasoje buvo ne mažesnė kaip 9 604,85 Lt suma, kuri 2012-01-20 nurašyta netekties nurašymo aktu Nr. 01. Laikotarpyje nuo 2012-01-16 iki 2012-01-20 kasos knygoje nėra fiksuota jokių kitų grynųjų pinigų išėmimo/įnešimo operacijų, tuo tarpu jau 2012-01-20 užfiksuota operacija yra netektos 9 604,85 Lt sumos nurašymas 2012-01-20 akto pagrindu, kuriame nurodoma, kad nurašoma į nuostolius suma sudegė gaisro metu, todėl seka logiška išvada, kad gaisro dieną 2012-01-18 įmonės kasoje buvo būtent 9 604,85 Lt suma. Teismas be pagrindo vertino ir vadovavosi nesusijusiu rašytiniu įrodymu – išrašu iš ieškovės kasos knygos už 2011 m. Teismas turėjo vadovautis kasos knygos išrašu už 2012 m. sausio mėnesį, kadangi aplinkybei dėl sudegusių lėšų nustatyti yra aktualūs gaisro dieną, o ne metai iki įvykstant gaisrui užfiksuoti buhalteriniai duomenys. Teismas konstatuodamas, kad byloje neįrodyta, jog 9 604,85 Lt sudegė 2012-01-18 gaisro metu, netinkamai taikė kasacinio teismo suformuotas įrodinėjimą reglamentuojančias taisykles, vadovavosi nesusijusiu įrodymu, todėl aplinkybes dėl pinigų žuvimo išnagrinėjo nevisapusiškai ir neobjektyviai, bei padarė neteisingą, byloje surinktų įrodymų visetui prieštaraujančią išvadą.

2) Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakomybė dėl sudegusių grynųjų pinigų tenka pačiai ieškovei, nes ji tinkamai nepasirūpino lėšų saugumu, laikydama juos nekokybiškame seife. Teismas sprendime klaidingai nurodė Z. B. nurodytą aplinkybę, jog seife buvo mažas plyšiukas, dėl ko seifas pagavo orą ir pinigai sudegė. Apklausiamas teismo posėdžio metu dėl priežasčių, lėmusių piniginių lėšų žuvimą, Z. B. paaiškino, kad seife gal galėjo būti plyšiukas, t. y. buvo išreikta abejonė, spėjimas, tačiau jis šios aplinkybės kategoriškai nepatvirtino. Be to, net ir tuo atveju, jeigu seife, kuriame sudegė laikyti pinigai, būtų buvęs minėtas seifo kokybės trūkumas, tai neatleidžia atsakovės nuo atsakomybės atlyginti nuostolius už sudegusias lėšas. Ieškovė laikydama pinigus seife elgėsi atsakingai, o įstatymai nenumato reikalavimo, kad piniginės lėšos būtų saugomos ugniai atspariame seife.

3) Teismas nepagrįstai netenkino visa apimtini ieškinio reikalavimo priteisti patalpų atnaujinimo išlaidas. Teismas, vietoje prašytų 51 174,64 Lt priteisdamas 41 110 Lt patalpų atnaujinimo išlaidas, neapgrįstai atsižvelgė į tai, kad garažai yra 1977 m. statybos ir jie gaisro metu nesudegė visiškai (nudegė stogas, perdengimas, išdegė pastato langai, vartai). Ekspertizės išvados nustatant turto atkuriamąją vertę atspindi, kiek būtų kainavę patalpas pastatyti iki būklės, buvusios iki gaisro 2012-01-18 ir iš karto po jo, todėl logiška sąnaudas, reikalingas patalpoms atstatyti iki prieš gaisrą buvusios būklės, apskaičiuoti iš prieš gaisrą buvusios eksperto nustatytos atkuriamosios patalpų vertės atimant po gaisro buvusią eksperto nustatytą patalpų atkuriamąją vertę. Kreipimosi į teismą metu patalpos jau buvo atstatytos ir dėl to buvo patirta 51 174,64 Lt išlaidų. Įvertinus, kad skirtumas tarp eksperto nustatytos patalpų atkuriamosios vertės 2012-01-18 dienai iki gaisro (įvertinant prieš gaisrą darytus remonto darbus – 168 140 Lt) ir atkuriamosios vertės 2012-01-18 dienai po gaisro (93 380 Lt) yra lygus 74 760 Lt (168 140 Lt – 93 380 Lt = 74 760 Lt), reikalaujama priteisti patalpų atstatymui patirta išlaidų suma 51 174,64 Lt nėra didesnė nei pagal eksperto išvadą remiantis atkuriamąja verte apskaičiuoti kaštai. Todėl apeliantė laiko, jog prašomi priteisti patalpų atstatymo nuostoliai 51 174,64 Lt yra pagrįsti ir adekvatūs pagal 2012-01-18 gaisro metu patirtą patalpų sugadinimo laipsnį. Tačiau teismas, priteisdamas 41 110 Lt patirtų išlaidų sumą, ją nustatė iš eksperto nustatytos patalpų atkuriamosios vertės 2012-01-18 dienai iki gaisro (neįvertinant, kad prieš gaisrą buvo daryti remonto darbai) – 134 490 Lt atėmęs eksperto nustatytą patalpų atkuriamąją vertę 2012-01-18 dienai po gaisro (93 380 Lt) (134 490 Lt – 93 380 Lt = 41 110 Lt), t. y. teismas neatsižvelgė į tai, kad prieš kylant 2012-01-18 gaisrui garažo patalpose buvo atlikti remonto darbai. Ieškovė pateikė įrodymus apie prieš gaisrą atliktus remonto darbus (2009 m. pirktų statybinių medžiagų įsigijimo dokumentai, liudytojų parodymai), tačiau teismas jų neįvertino ir į juos neatsižvelgė.

Atsakovė G. P. individuali įmonė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 29 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad sprendimo dalis, kuria patenkinti ieškovės reikalavimai, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl sprendimas turi būti panaikintas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1) Nustatydamas gaisro kilimo vietą, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes byloje vertino ne įrodymų visetą, o suabsoliutino vieną iš įrodymų, visiškai ignoruodamas kitus byloje esančius įrodymus, kurie aiškiai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas apie gaisro kilimo zoną. Teismas, remdamasis vieninteliu įrodymu – Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos raštu, sprendė, kad gaisras kilo atsakovo G. P. IĮ panaudos sutarties pagrindu valdomame ir ūkinėje–komercinėje veikloje naudojamame garaže. Rašte nurodyta, kad gaisro židinio zona patalpoje Nr. 4, valdomoje ir naudojamoje atsakovės G. P. IĮ, o labiausiai tikėtina, jog gaisras galėjo kilti dėl buitinės patalpos Nr. 4 elektros instaliacijos avarinio darbo režimo. Tačiau byloje esantys įrodymai, kuriais rėmėsi teismas, yra akivaizdžiai prieštaringi. Pirminėje Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2012 m. kovo 2 d. pažymoje Nr. 8.22-3-6 Dėl kilusio gaisro aiškiai nurodoma, kad 2012-01-18 gaisras kilo ieškovės Z. B. IĮ automobilių remonto dirbtuvių pastate. Šis įrodymas paneigia, kad gaisras kilo atsakovės G. P. individualios įmonės valdomame garaže. Vėlesniame Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2012-12-17 rašte Nr. l3K-164, kuris parengtas praėjus beveik metams po gaisro ir tuo metu, kai ieškovė rengė ieškinį teismui, jau nurodoma, kad labiausiai tikėtina, jog gaisras galėjo kilti dėl buitinės patalpos Nr. 4, priklausiančios G. P. IĮ, elektros instaliacijos avarinio darbo režimo. Kas lėmė Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pozicijos pasikeitimą, duomenų byloje nėra. Be to, byloje visiškai nėra įrodymų, kokiais objektyviais duomenimis remiantis Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2012-12-17 rašte Nr. l3K-164 nurodoma, kad labiausiai tikėtina, jog gaisras galėjo kilti dėl buitinės patalpos Nr. 4, priklausiančios atsakovo G. P. IĮ, elektros instaliacijos avarinio darbo režimo. Teismas taip pat nevertino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro 2013-06-11 rašte, kuriuo buvo atsakyta atsakovės atstovui, nurodytos informacijos, kad centro ekspertizių skyriaus specialistai 2012-01-23 suteikė tarnybinę pagalbą Kaišiadorių priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai atliekant neatidėliotinos informacijos apie gaisrą, kilusį 2012-01-18 automobilių remonto dirbtuvėse ((duomenys neskelbtini)) patikrinimą, tačiau užduotis atlikti objekto (gaisro) tyrimą nebuvo skirta. Taigi, jokių objektyviais duomenimis paremtų specialistų išvadų, jog gaisras kilo atsakovės G. P. IĮ valdomame pastate–garaže dėl elektros instaliacijos gedimų, byloje nėra, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė G. P. IĮ yra atsakinga už gaisro kilimą. Apeliantė pažymi, kad Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2012-12-17 rašte Nr. l3K-164 nurodytą tikėtiną gaisro kilimo priežastį – buitinės patalpos Nr. 4, valdomos G. P. IĮ, elektros instaliacijos avarinį darbo režimą, paneigia byloje esantys įrodymai apie nurodytame garaže suvartotus itin mažus elektros energijos kiekius 2011 m. lapkričio–2012 m. sausio mėnesiais.

2) Nepagrįstai ieškovei priteista 41 110 Lt išlaidų, patirtų dėl sudegusių pastatų atnaujinimo, kadangi teismas neįvertino, kad pastato atkūrimo išlaidas patyrė ieškovė Z. B. IĮ, panaudos sutarties pagrindu valdanti ir naudojanti patalpas, o ne pastato–garažo savininkas fizinis asmuo Z. B.. Ieškovė suremontavo fizinio asmens turtą, todėl ji šių išlaidų atlyginimo sutartinių teisinių santykių pagrindu turi teisę reikalauti iš pastato savininko Z. B., o ne iš atsakovės. Tarp atsakovės ir ieškovės nėra jokių teisinių santykių, kurių pagrindu atsakovė turėtų atlyginti ieškovės turėtas pastato atkūrimo išlaidas. Ieškovės reikalavimą atlyginti pastato atkūrimo išlaidas teismas turėjo atmesti ir dėl kitos priežasties. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto netekimas (sunaikinimas) ne visada reiškia jo fizinį išnykimą. Jeigu turtas yra sugadintas tiek, kad jo atkūrimas ekonomiškai netikslingas, tai žala pasireiškia kaip daikto sunaikinimas, o nuostolis skaičiuojamas kaip netekto daikto vertė. Byloje nėra ginčo, kad 2012-01-18 gaisro metu teisine prasme buvo visiškai sunaikintas pastatas–garažas, kurio vidutinė vertė pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis 2004-12-16 vertinimu buvo 10 100 Lt. Pagal 2005-04-13 žemės sklypo su garažu pirkimo–pardavimo sutartį dabartinis garažo savininkas Z. B. garažą su 0,0819 ha žemės sklypu nupirko už 1 000 Lt. Masinio vertinimo būdu 2013-01-01 nustatyta pastato–garažo vertė 8 130 Lt. Taigi iš byloje esančių duomenų galima daryti pagrįstą išvadą, kad turto, kurio rinkos vertė gaisro dieną tikrai nesiekė 10 000 Lt, po gaisro remontuoti nebuvo tikslinga, nes remonto kaštai, kuriuos nurodo patyrusi ieškovė, yra daugiau kaip penkis kartus didesni už turto vertę. Todėl nuostolius šiuo atveju sudaro netekto daikto rinkos vertė, o ne atkūrimo kaštai. Žala pasireiškia kaip turto sunaikinimas, todėl nustatant nuostolius neturi reikšmės, ar pripažintas neremontuotinu turtas buvo remontuojamas, ar ne. Taigi remonto faktas ir jo išlaidos neturi reikšmės, o teismas tik turi nustatyti kokia buvo sunaikinto turto vertė gaisro metu. Būtent tokią praktiką formuoja ir kasacinis teismas. Šiuo atveju turtas jau yra atkurtas, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti tik tai, ar ieškovės faktiškai turėtos išlaidos reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo turto atkūrimui, neviršija paties turto vertės, o ne tai, ar jos turėtos išlaidos turto atkūrimui neviršija išlaidų, apskaičiuotų atkuriamosios vertės metodu. Pastatas– garažas, kurį suremontavo ieškovė, nebuvo draustas, todėl nustatant priteistinų išlaidų, kurias ji patyrė pirkdama statybines medžiagas sudegusių pastatų atnaujinimui atlyginimą, kitiems asmenims priklausančių pastatų ir kito turto apdraudimo faktas ir jiems išmokėta draudimo išmokėta draudimo išmoka neturi jokios įrodomosios reikšmės. Todėl teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo atsižvelgti į tą aplinkybę, jog draudikas išmokėjo atsakovei G. P. IĮ už gaisro metu patirtus nuostolius 105 103 Lt draudimo išmoką, nes tai sutartinių draudimo teisinių santykių, susiklosčiusių tarp draudiko ir draudėjo (atsakovės) pagrindu sumokėta išmoka. Teismas taip pat tinkamai neįvertino pastato nusidėvėjimo laipsnio iki gaisro. Po gaisro pastate uždengtas visiškai naujas stogas, įrengtos nebe medinės, o metalinės stogo konstrukcijų sijos, įrengti nauji dveji pakeliami vartai vietoje sudegusių senų varstomų, įrengtas visiškai naujas apšvietimas, patalpų viduje išmūryta nauja siena, pagalbinėse patalpose įrengta atskira poilsio patalpa su pirtimi, grindys ir sienos išklotos plytelėmis, įrengtas vandentiekis, apšvietimas, praustuvas, langas į garažo patalpas, dalis sienos iškalta medžio lentelėmis, stiklo durys į pirties patalpą, prities patalpa iškalta medžio lentelėmis, įrengti mediniai gultai. Akivaizdu, kad įvertinus pastato būklę iki gaisro, pastato nusidėvėjimas buvo bent jau apie 50 procentų, todėl ieškovės turėtų pastato atkūrimo išlaidų suma turėjo būti mažinama mažiausiai per pusę.

3) Teismas už gaisro metu patalpose sudegusį kilnojamąjį turtą ieškovei priteisė nepagrįstai didelę 10 460 Lt sumą. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, koks konkrečiai kilnojamasis turtas buvo garaže gaisro metu. Ieškovė sunaikinto turto vertę ir jo buvimo garaže faktą viso proceso metu įrodinėjo tik Z. B. IĮ balanso duomenimis, tačiau šie dokumentai nieko neįrodo apie konkretaus turto buvimą garaže gaisro metu, be to, yra visiškai neinformatyvūs, t. y. kokį konkrečiai turtą įmonė iš viso turėjo gaisro metu. Ieškovės reikalavimai atlyginti garaže sudegusio kilnojamojo turto nuostolius dėl akivaizdžiai neteisėtai įrengtos pirties ir šildymo sistemos sunaikinimo yra nepagrįsti, nes iš neteisės teisė neatsiranda, t. y. negalima reikalauti atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl asmens, reikalaujančio atlyginti nuostolius, neteisėtos veiklos. Be to, teismas neįvertino, jog tiek Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2012-12-17 rašte, tiek antstolio 2012-06-27 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nėra jokių duomenų, kad dėl kilusio gaisro buvo sunaikinta pirtis, jos įranga, katilas ar šildymo sistema, todėl ir dėl šios priežasties nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovei priteista suma už nuostolius, patirtus dėl kilnojamojo turto sunaikinimo, yra pagrįsta. Apeliantės nuomone, dėl šių argumentų ieškovei priteistina nuostolių atlyginimo suma neturėtų viršyti 2 000 Lt.

4) Teismas taip pat nepagrįstai patenkino reikalavimą dėl ieškovės 220,94 Lt išlaidų kanceliarinėms prekėms, dėl 750 Lt išlaidų civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimui, dėl 71 Lt išlaidų registro ir kadastrinių dokumentų kopijų parengimui bei dėl 650 Lt išlaidų raktų gamybai ir raktų programavimui, kadangi nėra visų būtinų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovės kanceliarinių priemonių įsigijimo išlaidos niekaip nėra susijusios su gaisru, kadangi jos yra būtinos kasdieninėje juridinio asmens veikloje, todėl akivaizdu, kad jos yra įsigyjamos nuolat, nepriklausomai nuo kilusio gaisro, ieškovė vis tiek turėtų pirkti kanceliarines prekes.

5) Teismas nepagrįstai priteisė ieškovei 10 000 Lt nuostolių atlyginimą už sudegusį autovežį Iveco 79-14. Nors teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nėra įrodymų apie transporto priemonės būklę iki gaisro, nėra transporto priemonės nuotraukų bei transporto priemonės apžiūros prieš jos išregistravimą, tačiau teismas neįvertino tai, kad jau iki gaisro transporto priemonė nebuvo techniškai tvarkinga ir eksploatuojama, jai nebuvo atlikta techninė apžiūra, ji nebuvo apdrausta savininkų (valdytojų) privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Šios aplinkybės, atsižvelgiant į transporto priemonės gamybos 1991 metus, neabejotinai patvirtina, kad transporto priemonės, kuri nebuvo techniškai tvarkinga, vertė gaisro metu neviršijo 3 500 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovė G. P. IĮ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 9 604,85 Lt žalą už sudegusius pinigus ir 10 064,64 Lt suma sumažino ieškovės faktiškai patirtas išlaidas patalpų atnaujinimui, kadangi teismas iš viso neturėjo pagrindo tenkinti ieškinio. Byloje esant prieštaringiems įrodymams apie gaisro kilimo vietą negalima daryti patikimos išvados apie gaisro židinio zoną, todėl negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad gaisras tikrai kilo atsakovės G. P. IĮ valdomame pastate–garaže ir kad atsakovė yra atsakinga už gaisro kilimą. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas turėjo ieškinį atmesti visa apimtini, o tai reiškia, kad ir apeliacinio skundo argumentai dėl nepakankamo ieškinio patenkinimo atmestini. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą priteisti 9 604,85 Lt žalą už sudegusius pinigus ir dėl kitų priežasčių. Ieškovės kasos knygos 2012 m. sausio mėn. išrašas nepatvirtina, kad 2012-01-18 įmonės kasoje buvę 9 604,85 Lt grynieji pinigai, kurie nurašyti 2012-01-20 aktu, sudegė gaisro metu, o faktas, jog įmonės grynieji pinigai buvo laikomi įmonės patalpose, buvo įrodinėjamas tik ieškovės įmonės savininko paaiškinimais, jokių kitų tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Be to, pagal ieškovės pateiktą 2011-12-31 Pelno (nuostolių) ataskaitą per 2011 metus ieškovė pelno negavo, todėl neįtikėtina, kad 2012-01-18 įmonės kasoje grynaisiais pinigais realiai galėjo būti ypatingai didelė 9 604,85 Lt suma. Atsakovės nuomone, šiuo atveju turi būti įvertinta ir tai, jog ieškovės pateikiama versija, kad per gaisrą sudegė visi pirminiai dokumentai (kasos pajamų orderiai, kasos išlaidų orderiai, sąskaitos ir kiti dokumentai), tuo labiau grynieji pinigai, tačiau kasos knyga nesudegė, kelia pagrįstų abejonių ir niekaip logiškai nėra paaiškinama. Tokia versija suponuoja išvadą, kad kasos knyga, kuri yra tik išvestinis buhalterinės apskaitos dokumentas, kažkodėl buvo saugoma labiau nei pirminiai dokumentai ir grynieji pinigai. Todėl kyla pagrįstos abejonės, ar kasos knyga nėra užpildyta jau po gaisro, siekiant sudaryti regimybę, kad ieškovo kasoje neva buvo grynųjų pinigų ir taip nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Atsakovė nesutinka su ieškovės skundo argumentais dėl patalpų atnaujinimo išlaidų atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje ieškinį turėjo atmesti pilnai, nes priteisdamas šios rūšies išlaidas ieškovei, visų pirma neįvertino tai, kad iš pateiktų sąskaitų matyti, jog pastato atkūrimo išlaidas patyrė ieškovė – Z. B. IĮ, sutartinių teisinių santykių (panaudos) pagrindu valdanti ir naudojanti patalpas, o ne pastato–garažo savininkas – fizinis asmuo Z. B.. Todėl akivaizdu, kad fizinis asmuo (savininkas) pastato atkūrimo išlaidų nėra patyręs, o tai reiškia, kad ir perleisti reikalavimo teisės į tokių išlaidų atlyginimą fizinis asmuo (pastato savininkas) negalėjo kitam asmeniui, šiuo atveju Z. B. IĮ. Apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantei turi būti atlygintos visos pastato atkūrimo išlaidos, nepagrįsti ir dėl to, jog tokiu atveju būtų atlyginamos pastato pagerinimo išlaidos, nes pastatas atnaujintas naujomis medžiagomis, o ne išlaidos, kurios reikalingos atkurti pastatą iki būklės, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę.

Ieškovė atsiliepimu į atsakovės skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesutinka su atsakovės skundo argumentu, kad sprendimo dalis, kuria ieškovės reikalavimai patenkinti, yra neteisėta. Nesutinka su atsakovės argumentais jog nepagrįstos teismo išvados dėl gaisro kilimo vietos. Pirmosios instancijos teismas aplinkybę, jog gaisras kilo G. P. IĮ valdytoje garažo patalpoje, nustatė teisingai ir šią išvadą patvirtina byloje ištirtų įrodymų visetas. Byloje pateikti įrodymai – Z. B. paaiškinimai, antstolio M. P. 2013-11-06 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, liudytoju apklausto Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojo parodymai patvirtina, kad ieškovės ir atsakovės garažų patalpos, įskaitant gaisro židiniu įvardintą buitinę patalpą Nr. 4, yra viename garažų bokse. Todėl neteisingas yra atsakovės teiginys dėl Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atskiruose raštuose nurodytų aplinkybių prieštaringumo. Tarnybos 2012-03-02 pažymoje nurodyta aplinkybė, jog 2012-01-18 gaisras kilo Z. B. IĮ automobilių dirbtuvių pastate, jokiu būdu nepaneigia tarnybos 2012-12-17 rašte nurodytos ir pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog gaisro židinys yra tame pačiame pastate esanti atsakovės G. P. IĮ patalpa Nr. 4. Priešingai atsakovės skundo teiginiams, į bylą pateiktos AB „Lesto“ sąskaitos už atsakovės patalpose sunaudotą elektros energiją nepatvirtina, jog atsakovės patalpose iki 2012-01-18 gaisro buvusi elektros instaliacija veikė be trūkumų. Atsakovė neįrodė, kad jos patalpų elektros instaliacija iki 2012-01-18 kylant gaisrui veikė tinkamai, t. y. neįrodė, kad gaisro priežastimi negalėjo būti atsakovės patalpų elektros instaliacijos trūkumai, kaip nurodyta Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos raštuose. Ieškovė laiko nepagrįstais atsakovės skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei dalį nuostolių, patirtų sudegusioms garažo patalpoms atstatyti. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės į išlaidų, patirtų atstatant sudegusias patalpas, atlyginimą. Aplinkybė, kad patalpų atkūrimo išlaidas patyrė ne patalpų savininkas Z. B., o patalpas faktiškai naudojantis juridinis asmuo Z. B. IĮ nesudaro pagrindo atmesti reikalavimą dėl šių nuostolių atlyginimo. Atsakovės G. P. IĮ civilinė atsakomybė atlyginti Z. B. IĮ nuostolius, patirtus dėl patalpų atstatymo, kyla ne sutartinių, o deliktinių teisinių santykių pagrindu. Byloje įrodyta, jog ieškovė Z. B. IĮ, o ne atkurtų patalpų savininkas Z. B. patyrė realias išlaidas sudegusioms patalpoms atstatyti, todėl teismo sprendimas priteisti ieškovei su patalpų atkūrimu susijusias išlaidas yra pagrįstas ir teisėtas. Priimdamas sprendimą dėl priteistino nuostolių už patalpų atkūrimą dydžio, teismas atsižvelgė į eksperto nustatytų ginčo patalpų atkuriamųjų verčių prieš gaisrą ir po jo skirtumą. Nors ieškovė nesutinka su teismo pozicija pasirenkant eksperto nustatytas atkuriamąsias vertes neatsižvelgiant į prieš gaisrą patalpose atliktus remonto darbus (t. y. ieškovė mano, kad teismas turėjo vadovautis atkuriamąja verte, eksperto nustatyta atsižvelgiant į prieš gaisrą atliktus remonto darbus), tačiau laiko, kad teismas ekspertizės išvada, kaip įrodymu įvertinant nuostolių dydį, vadovavosi pagrįstai, taip pat pagrįstai rėmėsi turto atkuriamosios vertės metodu. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad, spręsdamas dėl priteistinų išlaidų patalpoms atstatyti dydžio, teismas neįvertino ginčo patalpų nusidėvėjimo iki įvykstant gaisrui fakto. Nustatydamas turto atkuriamąsias vertes, ekspertas atsižvelgė į nusidėvėjimą, todėl nebuvo pagrindo pakartotinai spręsti žalos dydžio mažinimo dėl nusidėvėjimo klausimą. Nėra aišku, kuo remdamasi atsakovė teigia, kad ieškovės atkurtų patalpų nusidėvėjimas yra mažiausiai 50 procentų, kadangi šiai aplinkybei pagrįsti atsakovė nepateikė jokių įrodymų. Taip pat nepagrįsta atsakovės pozicija, kad patalpos gaisro metu buvo sunaikintos ir jų atkūrimas buvo ekonomiškai nenaudingas, dėl ko ieškovo nuostolius tariamai sudaro netekto daikto rinkos vertė, o ne atkūrimo kaštai. Atsakovė neįrodė, kad patalpos 2012-01-18 gaisro metu buvo sunaikintos tiek, kad jų atkūrimas buvo ekonomiškai netikslingas. Ieškovė laiko nepagrįstais atsakovės skundo argumentus, kad teismas be pagrindo priteisė 10 460 Lt žalai, patirtai dėl sudegusio turto, atlyginti, kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė faktines aplinkybes ir pagrįstai sprendė, kad 2012-01-18 gaisro metu sudegė ginčo patalpose buvęs ieškovės (įmonės) turtas, dėl ko teisėtai priteisė ieškovei nuostolius žalai dėl prarasto turto atlyginti. Apeliaciniame skunde atsakovė nepagrįstai teigia, jog gaisro dieną autovežis Iveco 79-14 buvo techniškai netvarkingas, nebuvo eksploatuojamas, jam nebuvo atlikta techninė apžiūra, automobilis nebuvo apdraustas privalomosios civilinės atsakomybės draudimu, todėl automobilio vertė gaisro metu neviršijo 3 500 Lt, kadangi šioms aplinkybėms pagrįsti nėra pateikta jokių įrodymų. Nepagrįsti atsakovės skundo argumentai, kad teismas neturėjo pagrindo priteisti ieškovei 220,94 Lt išlaidas kanceliarinėms priemonėms įsigyti, 750 Lt išlaidas civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimui, 71 Lt išlaidas registro ir kadastro dokumentų kopijų parengimui, 650 Lt išlaidas raktų gamybai ir programavimui, kadangi šios išlaidos yra tiesiogiai susijusios su dėl atsakovės kaltės kilusiu gaisru ir laikytinos ieškovės tiesioginiais nuostoliais, kurių faktą ir dydį patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Šalies argumentai

Atsakovai G. P. ir A. P. nesutinka su ieškovės Z. B. IĮ apeliaciniu skundu dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 29 d. sprendimo, prašo jį atmesti, o atsakovės G. P. IĮ apeliacinį skundą prašo tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis, kurios nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl atsakovės, kaip garažo patalpų savininkės, civilinės atsakomybės kilus gaisrui už kitų garažo patalpų savininkei (ieškovei) atsiradusią žalą taikymo sąlygų ir žalos dydžio nustatymo.

Dėl gaisro kilimo židinio nustatymo

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, kad gaisro kilimo vieta buvo atsakovės valdomoje ir naudojamoje patalpoje Nr. 4. Atsakovė ginčija šią apylinkės teismo išvadą, teigdama, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, suabsoliutindamas tik vieno iš įrodymų – Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2012-12-17 rašte Nr. l3K-164 nurodytų aplinkybių įrodomąją reikšmę (t. 1, b. l. 24–25). Šiame rašte, pateikiant informaciją apie 2012-01-18 kilusį gaisrą šalims priklausančiose patalpose, nurodyta, kad labiausiai tikėtina, kad gaisras galėjo kilti dėl buitinės patalpos Nr. 4 (valdomos atsakovės) elektros instaliacijos avarinio darbo režimo. Šio rašto priede gaisravietės plane–schemoje būtent ši patalpa pažymėta, kaip gaisro židinio vieta (t. 1, b. l. 25). Tačiau, priešingai nei teigia atsakovė, pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino ir kitus byloje pateiktus įrodymus, susijusius su gaisro kilimo vietos nustatymu, ir tik iš įrodymų visumos sprendė, kad gaisro židinio vieta buvo būtent nurodytoje atsakovės valdomoje ir naudojamoje patalpoje Nr. 4. Teisėjų kolegija sprendžia, kad įrodymų visuma pagrindžia tokią apylinkės teismo išvadą. Nors apeliantas teigia esant prieštaravimų tarp įrodymų, pagrindžiančių gaisro kilimo vietą ir priežastį, tačiau, kolegijos nuomone, tokių prieštaravimų iš esmės nėra. Tai, kad Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2012-03-02 pažymoje dėl gaisro Nr. 8.22-3-6, išduotoje Z. B., (t. 1, b. l. 23) yra nurodyta, jog gaisras kilo Z. B. individualios įmonės automobilių remonto dirbtuvių pastate, nurodant, kas sudegė, tik patvirtina kilusio gaisro faktą ir dėl to ieškovei atsiradusias pasekmes, bet nepatvirtina nei gaisro kilimo vietos, nei gaisro priežasties. Kitame to paties asmens – Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos anksčiau, t. y. 2012-02-01 rašte Nr. 13 K–7 (t. 1, b. l. 26), adresuotame UAB DK „PZU Lietuva“ (draudikui), nurodyta, kad gaisras kilo automobilių remonto dirbtuvių pastate, kuriame yra įsikūrusios tiek ieškovės, tiek atsakovės individualios įmonės ir nurodyta, jog labiausiai tikėtina, kad gaisras galėjo kilti dėl elektros instaliacijos gedimo, o tyčinių veiksmų norint sukelti gaisrą nenustatyta. Šis raštas patvirtina, kad gaisras buvo apėmęs tiek ieškovės, tiek atsakovės patalpas, kas pagrindžia, o ne prieštarauja anksčiau nurodytos pažymos duomenims. Be to, byloje pateiktas 2012-01-18 Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio aktas Nr. 3, surašytas dalyvaujant G. P. ir Z. B., kuriame kaip labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis nurodytas elektros instaliacijos gedimas (t. 3, b. l. 33–34), o 2012 m. sausio 23 d. Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininko tarnybiniame pranešime (t. 3, b. l. 35–37) aiškiai nurodyta, kad gaisro židinio zona yra patalpos Nr. 4 (valdomos atsakovės) viršutinėje dalyje lubų lygyje ir kad labiausiai tikėtina, kad gaisras kilo dėl šios patalpos elektros instaliacijos avarinio darbo režimo. Tokiu būdu nurodyta įrodymų visuma visiškai patvirtina apylinkės teismo išvadą, kad gaisro židinio vieta buvo atsakovės valdomoje ir naudojamoje patalpoje Nr. 4. Kolegija neįžvelgia jokių prieštaravimų tarp Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos nurodytose rašytinuose įrodymuose pateiktos informacijos ir jose pateikiamų duomenų. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad teismas neįvertino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos gaisrinių tyrimų centro 2013-06-11 rašto Nr. 3–223 (t. 1, b. l. 168), kuriame nurodyta, jog centras teikė tarnybinę pagalbą Kaišiadorių priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai atliekant neatidėliotinos informacijos apie gaisrą patikrinimą, tačiau jai nebuvo skirta užduotis atlikti gaisro tyrimą, nepaneigia iš įrodymų visumos plaukiančios išvados apie gaisro kilimo vietą. Pažymėtina, kad atsakovė pasirašydama aktą dėl kilusio gaisro pretenzijų dėl gaisro ir jo kilimo priežasties nereiškė ir ikiteisminio tyrimo nereikalavo (t. 3, b. l. 33-34), taip pat ir vėliau bylos nagrinėjimo metu, siekdama paneigti įrodymus apie gaisro kilimo vietą ir priežastį, nereiškė prašymo skirti byloje ekspertizę, nors turėjo pareigą savo atsikirtimams pagrįsti pateikti įrodymus CPK 178 straipsnio tvarka.

Nurodyti įrodymai patvirtina ne tik gaisro kilimo vietą atsakovės valdomoje ir naudojamoje patalpoje, bet ir gaisro priežastis – elektros instaliacijos šioje patalpoje gedimą. Atsakovės nuoroda į tai, kad nurodytą gaisro kilimo priežastį paneigia byloje pateikti įrodymai apie itin mažus jos garaže suvartotos elektros energijos kiekius (t. 2, b. l. 63–65) nepaneigia nustatytos išvados dėl gaisro kilimo priežasties, t. y. dėl elektros instaliacijos gedimų. Nurodytas aplinkybes dėl gaisro židinio vietos ir jo kilimo priežasčių patvirtino ir byloje apklaustas liudytojas, tarnybinį pranešimą surašęs M. B., kuris kartu nurodė, kad jo nustatytų aplinkybių niekas neginčijo ir neprašė skirti ekspertizės gaisro priežastims ir gaisro kilimo vietai nustatyti.

Viena pagrindinių deliktinės civilinės atsakomybės taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. AB „Vilniaus grūdai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2009) pažymėta, kad dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti itin atidūs ir elgtis taip, kad būtų išvengta jo kilimo. Turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta dėl gaisro, neteisėtais veiksmais, be kita ko, pripažįstamas ir patalpų, iš kurių kilo gaisras, valdytojo nesugebėjimas naudotis turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Todėl atsakovė pagrįstai pripažinta atsakinga dėl žalos padarymo ieškovei.

Dėl sudegusių patalpų atkūrimo kaštų ir patalpų atkuriamosios vertė, kaip žalos dydžio nustatymo pagrindo

Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą priteisti išlaidas, patirtas atnaujinant po gaisro sudegusias patalpas, pareikštą 51 174,64 Lt sumai, tenkino iš dalies ir priteisė 41 110 Lt, atsižvelgdamas į tai, kad patalpos nesudegė visiškai, ir įvertinęs turto vertės ekspertizės aktu nustatytas atkuriamąsias vertes gaisro dienai ir po gaisro. Su tokiomis teismo išvadomis nesutinka tiek ieškovė, tiek atsakovė. Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, nustatydamas patalpų atkuriamąją vertę iki gaisro, neatsižvelgė į tai, kad patalpose buvo atlikti remonto darbai, todėl turėjo būti vertinama patalpų atkuriamoji vertė iki gaisro, nustatyta įvertinus atliktus pagerinimus, kuri yra 168 140 Lt, ir atkuriamąją vertę po gaisro (93 380 Lt), ir tuomet gautas skirtumas (168 140 Lt – 93 380 Lt) būtų 74 760 Lt, o tai patvirtina, kad ieškovės patirtos išlaidos (51 174 Lt) yra ne didesnės nei eksperto nustatyta atkuriamoji patalpų vertė. Atsakovės teigimu, žalos dydis dėl sudegusių patalpų turėtų būti nustatytas pagal patalpų rinkos vertę gaisro dieną, kuri yra ne daugiau 10 000 Lt, kadangi remonto kaštai yra daugiau nei 5 kartus didesni už turto vertę ir remontuoti buvo netikslinga, be to, nebuvo atsižvelgta į pastato nusidėvėjimą.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodytų turto vertinimo metodų, jo pagrindas – skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo (sugadinimo) metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo (sugadinimo) metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-215/2012). Atsižvelgiant į tai, visiškai pagrįsta apylinkės teismo išvada dėl žalos, atsiradusios ieškovei atkuriant sudegusias patalpas, nustatymo pagal prarasto turto atkuriamąją vertę, o ne pagal garažo rinkos vertę, įsigyjant patalpas ar remiantis vidutinėmis rinkos kainomis pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, kaip teigia atsakovė. Pažymėtina, kad turtas (nekilnojamasis) turtas dėl gaisro nebuvo visiškai sunaikintas, kadangi išliko pamatai, sienos, grindys.

Ieškovė grįsdama ieškinio reikalavimą dėl nurodytų 51 174 Lt išlaidų patalpų atstatymui pateikė rašytinius įrodymus (t. 1, b. l. 58–130), tačiau pažymėtina, kad šie įrodymai nepagrindžia visos ieškovės nurodytos išlaidų sumos, kadangi dalis išlaidų pagrįsta ne mokėjimo dokumentais, o tik PVM sąskaitomis faktūromis (pvz. 869,88 Lt, 25 213,12 Lt, 208,12 Lt t. 1, b. l. 87–88, 93), be to, iš išlaidas patvirtinančių dokumentų negalima spręsti, kad visos šios išlaidos buvo patirtos būtent dėl patalpų atstatymo iki jų buvusio lygio (iki gaisro), o ne jų pagerinimui, ir ar jos apskritai patirtos dėl ginčo patalpų atstatymo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai patalpų atkūrimo kaštus nustatė, remdamasis ekspertizės nustatyta atkuriamąja patalpų verte, nustačius buvusią patalpų atkuriamąją vertę iki gaisro ir patalpų atkuriamąją vertę po gaisro ir suskaičiavus šių atkuriamųjų verčių skirtumą 41 110 Lt (134 490 Lt – 93 380 Lt), nes tai iš esmės atitinka nurodytą teismų praktiką. Ieškovės argumentas, jog turėjo būti atsižvelgta į patalpų atkuriamąją vertę iki gaisro, įvertinus remonto, atlikto iki gaisro, išlaidas, atmestinas. Pirmiausia, iš ekspertizės akto matyti, kad informaciją apie atliktus iki gaisro vertinamų patalpų remonto darbus pateikė pati ieškovė, o atsakovė šią informaciją neigė. Ieškovės byloje pateikti rašytiniai įrodymai apie 2009 metais atliktus remonto darbus­ – PVM sąskaitos faktūros (t. 3, b. l. 50–53) ieškovės patirtos žalos dydžiui pagrįsti neturi reikšmės. Jeigu būtų remiamasi ieškovės ekspertui nurodytomis remonto, atlikto vertinamose patalpose iki gaisro, aplinkybėmis, kurių pagrindu patalpų atkuriamoji vertė iki gaisro būtų nustatyta 168 140 Lt, atėmus atkuriamąją patalpų vertę po gaisro 93 380 Lt, prarasta atkuriamoji vertė būtų 74 760 Lt, kai pati ieškovė teigia, kad atnaujinusi patalpas patyrė tik 51 174 Lt, į kurias, kaip jau nustatyta, įtraukta ir mokėjimo dokumentais nepatvirtintos išlaidos ir išlaidos, kuriomis neįrodoma, kad jos buvo būtinos patalpų būklei iki gaisro atstatyti, o faktiškai pagerinti turtą (pvz. stogo konstrukcijų pakeitimas į metalines, pakeliamų vartų įrengimas ir pan.). Todėl kolegijos nuomone, esant byloje tokiems įrodymams žalos, atsiradusios dėl sudegusių patalpų atkūrimo, dydžiui pagrįsti, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė pagrįstą šios žalos dydį –41 110 Lt. Kadangi ekspertas, nustatydamas patalpų atkuriamąją vertę, yra atsižvelgęs į patalpų nuvertėjimą, todėl atmestini atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad dėl patalpų nusidėvėjimo žalos dydis mažintinas iki 50 procentų.

Atmestinas ir atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovės išlaidų dėl patalpų atkūrimo, kadangi ieškovė (individuali įmonė) nėra nekilnojamojo turto (garažo patalpų) savininkė. Ieškovė yra teisėta šių patalpų naudotoja ir valdytoja panaudos sutarties pagrindu (t. 1 b. l. 134), žala patalpoms padaryta dėl delikto ir ieškovė, o ne Z. B. yra patyrusi išlaidas, todėl ji turi teisę reikalauti iš atsakovės žalos atlyginimo. Be to, reikalavimo teisės perleidimo sutartimi Z. B. yra perleidęs Z. B. individualiai įmonei reikalavimo teisę reikalauti iš skolininkų (G. P. ir A. P.) atlyginti nuostolius dėl Z. B. turtui padarytos gaisru žalos (t. 2, b. l. 78–79, 115).

Dėl žalos, atsiradusios sudegus gryniesiems pinigams

Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad nepagrįsta apylinkės teismo išvada, jog nebuvo nustatyta, kad gaisro metu sudegė ieškovės seife laikyti pinigai – 9 604,85 Lt. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų, susijusių su šios aplinkybės nustatymu, vertinimui ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš pateiktų įrodymų visumos padarė tinkamą ir pagrįstą išvadą, kad byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, kurie leistų nustatyti tokią aplinkybę. Ieškovė gaisro metu turėtų ir laikytų seife pinigų faktą grindžia kasos knygos 2012 m. sausio 1-31 išrašu (t. 1, b. l. 131), iš kurio matyti, kad gaisro metu kasoje buvo 9 604,85 Lt, kurie po gaisro 2012-01-20 aktu buvo nurašyti į nuostolius (t. 1, b. l. 43). Nors teismas nepagrįstai rėmėsi ne šiuo, o kitu 2011 m. sausio 1–31 kasos knygos išrašu, nesusijusiu su gaisro aplinkybėm (t. 2, b. l. 90), tačiau iš esmės pagrįstai sprendė, kad kasos knygos išrašas nepatvirtina grynųjų pinigų buvimo gaisro vietoje fakto. Kitokių įrodymų, patvirtinančių, kad pinigai iš tikrųjų ir būtent tokia jų suma buvo palikti garaže seife ir sudegė per seife buvusį plyšį, ieškovė nepateikė (CPK 178 straipsnis), todėl jos pateiktų įrodymų visuma (kasos knygos išrašas ir nurašymo aktas) nesudaro prielaidų daryti pakankamai tikėtiną išvadą, jog gaisro metu sudegė ir grynieji pinigai. Ieškovei neįrodžius pinigų buvimo gaisro vietoje ir jų sunaikinimo fakto, nereikšmingi tampa ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl apylinkės teismo padarytos išvados, jog pati ieškovė, neužtikrinusi tinkamo grynųjų pinigų saugojimo (netinkamame seife), yra atsakinga už jų praradimą.

Dėl žalos, sudegus kilnojamam turtui, dydžio

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nesant rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų ieškovei atsiradusį nuostolį dėl garaže sudegusių daiktų, ši žala, remiantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, nustatytina 10 460 Lt suma. Atsakovė ginčija tokią apylinkės teismo išvadą, remdamasi tuo, kad byloje nėra jokių objektyvių šią žalą patvirtinančių įrodymų, ką konstatavo ir pats pirmosios instancijos teismas. Kadangi garaže buvo vykdoma automobilių remonto veikla, tai akivaizdu, kad garaže buvo tam tikra įranga, įrankiai, darbo priemonės, kiti darbinę ir dirbančių asmenų būtinų poreikių tenkinimą užtikrinantys daiktai. Iš 2011 m. gruodžio 31 d. balanso duomenų (t. 1 b. l. 46–47) matyti, kad metų pabaigoje buvo apskaityta materialaus turto už 74 891 Lt sumą, o 2012 m. rugsėjo 30 d. duomenimis materialus turtas yra 62 866 Lt (t.1, b. l. 44). Anksčiau paminėti Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos duomenys apie gaisrą taip pat patvirtina, kad sudegė automobilių remonto įranga ir įrankiai, kiti viduje buvę daiktai (t. 1, b. l. 24, 26), sudegę daiktai užfiksuoti ir antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo 2012 m. birželio 27 d. protokole (t. 1, b. l. 29–33). Todėl teismo nustatytas žalos, atsiradusios ieškovei dėl kilnojamojo turto praradimo, dydis yra nustatytas, nepažeidžiant nurodytų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų. Be to, ir CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Nagrinėjamu atveju buvo pagrindas taikyti šios normos reikalavimą, kadangi ieškovė neturėjo galimybių tiksliai įrodyti prarasto kilnojamojo turto vertę.

Dėl žalos už sudegusį autovežį IVECO 79-14 dydžio nustatymo

Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu šios žalos dydžiu – 10 000 Lt, kadangi, jos teigimu, nebuvo įvertinta, kad transporto priemonė IVECO 79-14 jau iki gaisro nebuvo techniškai tvarkinga ir eksploatuojama, jai nebuvo atlikta techninė apžiūra, ji nebuvo apdrausta savininkų (valdytojų) privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Tačiau pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės pateiktą rašytinį įrodymą – Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro raštą, kad techniškai tvarkingos specialiosios paskirties savikrovės 1991 metais pagamintos transporto priemonės IVECO 79-14 2012 m. sausio mėn. vidutinė rinkos vertė galėjo būti apie 16 500 Lt (t. 1, b. l. 41), kartu faktiškai įvertino ir atsakovės nurodytas aplinkybes, t. y. kad nėra duomenų apie transporto priemonės būklę iki gaisro ir kad ją išregistruojant ji nebuvo apžiūrėta eksperto. Atsakovė tvirtindama, kad tokio automobilio vertė negalėtų būti didesnė kaip 3 500 Lt, taip pat nepateikia jokių tai pagrindžiančių įrodymų, kurie leistų suabejoti pirmosios instancijos nustatytu žalos dydžiu, todėl ir kolegija nenustatė jokio objektyvaus pagrindo, dėl kurio šis žalos dydis galėtų būti sumažintas.

Dėl išlaidų kanceliarinėms prekėms įsigyti, žalos dydžiui nustatyti, raktų įsigijimui ir pan. priteisimo

Pirmosios instancijos teismas šias ieškovės išlaidas laikė pagrįstomis ir įrodytomis, todėl jas priteisė. Atsakovė teigia, kad šios išlaidos niekaip nėra susijusios su gaisru, kadangi kanceliarinių priemonių išlaidos yra būtinos kasdieninėje juridinio asmens veikloje ir įsigyjamos nuolat. Tačiau įvykus gaisrui kanceliarinės prekės, būtinos juridinio asmens veikloje, tvarkant apskaitą ir pan., neabejotinai sudegė, todėl poreikis jas įsigyti iš naujo atsirado būtent dėl kilusio gaisro ir šios išlaidos yra susijusios priežastiniu ryšiu su kilusiu gaisru. Jokių kitų pagrįstų argumentų, paneigiančių nurodytų išlaidų priteisimo pagrįstumą, atsakovė nenurodė ir atsikirtimams pagrįsti įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus motyvus ir argumentus, sprendžia, kad nei ieškovės, nei atsakovės apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą, todėl apeliaciniai skundai netenkinami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Netenkinus abiejų šalių apeliacinių skundų nepriteistinos ir šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 29 sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos teisėjos Jolita CirulienėNijolia IndreikienėAlbina Rimdeikaitė