Kauno apygardos teismo nutartis

2014-12-04 · Civilinė byla Nr. 2S-2478-264/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-04
Bylos Nr.
2S-2478-264/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-11520-2014-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Baubienė
Trečiasis asmuo
UAB „Būsto paskolų draudimas“, AB bankas „Swedbank“, UAB „Ūkio banko lizingas“, UAB „Mokilizingas“, UAB „4finance“, UAB „ARN group“, UAB „Bobutės paskola“, UAB „VIA SMS LT“, UAB „MCB Finance“, UAB „SOHO GROUP“, UAB „Credit day“, UAB „Minibank“, UAB „ICREDT.LT“, AB „Kauno energija“, AB „Kauno vandenys“, AB LESTO, Namo bendrija 156-ta butų savininkų bendrija
Pareiškėjas
G. K.
Kategorijos
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2478-264/2014;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11520-2014-6;Procesinio sprendimo kategorijos:122.3; (S) 122.4;140.2;
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-15662-886/2014 pagal pareiškėjo G. K. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys - AB bankas „Swedbank“, UAB „Ūkio banko lizingas“, UAB „Mokilizingas“, UAB „4finance“, UAB „ARN group“, UAB „Bobutės paskola“, UAB „VIA SMS LT“, UAB „MCB Finance“, UAB „SOHO GROUP“, UAB „Credit day“, UAB „Minibank“, UAB „ICREDT.LT“, AB „Kauno energija“, AB „Kauno vandenys“, AB LESTO, Namo bendrija 156-ta butų savininkų bendrija, UAB „Būsto paskolų draudimas“, antstolės - A. A. ir J. Ž..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

pareiškėjas pateikė teismui pareiškimą, prašydamas iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą; bankroto administratoriumi paskirti UAB „Valnetas“; patvirtinti bankroto procedūrų atlikimui reikalingą 1 200 Lt dydžio administravimo išlaidų sąmatą; patvirtinti 3 400 Lt išlaidų sumą per mėnesį pareiškėjo būtiniems poreikiams tenkinti, į kurią įskaičiuota 1 600 Lt suma vaikų išlaikymui. Nurodė, kad bendra jo kreditorinių įsipareigojimų suma sudaro 48 842,42 Lt. Pareiškėjo nemokumą sąlygojo sunki šalies ekonominė padėtis, šeimos pagausėjimas, darbo netekimas ir nebuvimas, sunki pareiškėjo šeimos materialinė padėtis.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašė netenkinti pareiškimo. Nurodė, kad pareiškėjo pajamos siekė daugiau nei 2 000 Lt sumą, tačiau dėl jo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo atleistas iš darbovietės UAB „DPD Lietuva“. Pareiškėjas tapo nemokus dėl savo paties veiksmų, turėdamas skolinių įsipareigojimų vieniems kreditoriams prisiimdavo vis naujų, tokiais savo veikimais sąmoningai blogindamas savo finansinę padėtį ir įsipareigojimų dydį, todėl pareiškėjo elgesys, kreditorių atžvilgiu, negali būti laikomas sąžiningu. 2013 m. birželio 3 d. pareiškėjas baustas administracine tvarka už alkoholinių gėrimų gėrimą viešoje vietoje ar už girto pasirodymą viešoje vietoje, ši aplinkybė taip pat pareiškėjo necharakterizuoja teigiamai.

Trečiasis asmuo UAB „Bobutės paskola“ prašė netenkinti pareiškimo. Nurodė, kad pareiškėjas sudaręs vartojimo kredito sutartį nesumokėjo nei vienos įmokos, nepranešė apie įmokų vėlavimus, nesidomėjo ir nebandė susisiekti su kreditoriumi dėl galimybės atidėti įsipareigojimus. Pareiškėjas nepateikė įrodymų patvirtinančių pastangas vykdyti prisiimtus įsipareigojimus kitiems kreditoriams.

Trečiasis asmuo UAB „Mokilizingas“ prašė netenkinti pareiškimo. Nurodė, kad pareiškėjas sudarydamas tiek daug sandorių su įvairiais kreditoriais neįvertino savo galimybių juos įvykdyti, elgėsi nesąžiningai nesuteikdamas informacijos apie jau turimus įsipareigojimus ir nurodydamas klaidingus duomenis apie turimus įsipareigojimus. Pareiškėjas turi įrodyti, kad naujų kreditų ėmimas buvo būtinas. Pareiškėjo nurodyta 3 400 Lt suma reikalinga būtiniesiems poreikiams tenkinti nepagrįsta jokiais įrodymais.

Trečiasis asmuo AB bankas „Swedbank“ prašė netenkinti pareiškimo. Nurodė, kad pareiškėjas prisiėmė naujus įsipareigojimus negalėdamas vykdyti turimų įsipareigojimų, be to neaišku, kam buvo panaudotos lėšos, nes įsipareigojimai kreditoriui nebuvo vykdomi, atsirado įsiskolinimai už komunalines paslaugas. Pareiškėjas elgėsi nesąžiningai, neprotingai ir neatsakingai ir neaišku dėl, kokių priežasčių sumažėjo pareiškėjo pajamos.

Tretieji asmenys UAB „ARN group“, UAB „4finance“, AB „Kauno vandenys“ prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra ir bylą nagrinėti atstovams nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Tretieji asmenys UAB „SOHO GROUP“ ir antstolė A. A. atsiliepimų nepateikė, prašė bylą nagrinėti atstovams nedalyvaujant.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartimi iškėlė pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Valnetas“. Patvirtino 1 200 Lt lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti G. K. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Taip pat patvirtino 3 400 Lt lėšų sumą (į kurią įskaityta 1600 Lt lėšų suma dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymui) reikalingą G. K. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Teismas, įvertinęs duomenis apie pareiškėjo gaunamas pajamas, turimus išlaikytinius, darė išvadą, kad šeimos finansinė padėtis yra sunki, pareiškėjo gaunamos pajamos nėra didelės ir pakankamos tenkinti savo būtinuosius poreikius, teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, o tuo pačiu vykdyti prievoles kreditoriams. Padarė išvadą, kad pareiškėjas pagal jo turtinę padėtį negali įvykdyti minėtų skolinių įsipareigojimų nurodytiems kreditoriams, o skolinių įsipareigojimo suma, kurių pareiškėjas negali įvykdyti, akivaizdžiai viršija įstatyme nustatytą 25 000 Lt ribą. Teismas nenustatė duomenų, kurių pagrindu kiltų abejonių pareiškėjo sąžiningumu. Pareiškėjas nurodė nemokumą sukėlusias priežastis, pateikė nemokumą pagrindžiančius dokumentus. Teismas taip pat nurodė, kad aplinkybių, jog fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių arba nusikalstamos veikos, už kurias nubaustam fiziniam asmeniui jo teistumo laikotarpiu negali būti keliama bankroto byla, jei dėl tų nusikalstamų veikų jis tapo nemokus, nustatyta byloje nėra. Byloje nėra jokių duomenų ir apie FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punkte nurodytos sąlygos egzistavimą - bankroto bylos G. K. atžvilgiu nutraukimą per pastaruosius 10 metų. Pripažinęs, jog egzistuoja visos sąlygos fizinio asmens bankroto bylai iškelti, teismas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo tenkino, G. K. iškėlė bankroto bylą.

Nurodė, kad pareiškėjo siūlomas administratorius UAB „Valnetas“ atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, sutinka vykdyti administratoriaus pareigas, yra apsidraudęs savo civilinę atsakomybę, todėl administratoriumi paskyrė UAB „Valnetas“.

Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus, į jo išlaikomų asmenų poreikių tenkinimui būtinas skirti lėšas, darė išvadą, kad pareiškėjo nurodyta 3 400 Lt suma laikotarpiui nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos yra pagrįsta, proporcinga, todėl šią sumą patvirtino.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo nurodyta 1 200 Lt suma, kurią administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūrų atlikimui nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo, yra protinga ir pagrįsta, atitinka proporcingumo principą, todėl šią sumą patvirtino.

III. Atskirojo skundo argumentai

Trečiasis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirajame skunde ( II tomas b. l. 49 – 52) prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo klausimą perduoti spręsti pirmos instancijos teismui iš naujo. Atskirajame skunde nurodomi šie argumentai:

1. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas pareiškėjo nemokumą, visiškai nevertino fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimties bei turimo turto masės. Pareiškime yra neteisingai nurodyta pareiškėjo skolinių įsipareigojimų suma, kadangi kreditorių sąraše nenurodė pareiškėjo hipotekos kreditoriaus Svvedbank, AB skolos. Prie pareiškėjo nurodomų skolų kreditoriams turi būti pridėta ir bendrovės mokama bankui draudimo išmoka - 35.067,15 EUR. Pirmosios instancijos teismas į šiuos atsiliepimo argumentus nekreipė dėmesio. Teismas, konstatuodamas pareiškėjo nemokumą nenustatė tikslaus pareiškėjo skolinių įsipareigojimų dydžio, nenustatinėjo pareiškėjo turimo nekilnojamojo turto vertės bei nenustatinėjo iš kokių lėšų pareiškėjas į savo banko sąskaitą reguliariai vis įnešinėjo tam tikras sumas.

Atsiliepimas

2. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad nėra duomenų, kurių pagrindu kiltų abejonių pareiškėjo sąžiningumu, kadangi teismas neatsižvelgė į kreditorių atsiliepimuose pateiktus išsamius argumentus dėl pareiškėjo nesąžiningumo. Pareiškėjas 2013 m. liepos mėn. buvo atleistas iš darbovietės. Būtent nuo 2013 m. liepos mėn. pareiškėjas pradėjo nemokėti bankui įmokų pagal kredito sutartį, tačiau teismas į šiuos suinteresuoto asmens argumentus visiškai neatsižvelgė. 12 vartojimo kredito sutarčių sudarymas rodo pareiškėjo nesąžiningumą, nes pareiškėjas, turėdamas vienų skolinių įsipareigojimų, prisiimdavo vis naujų įsipareigojimų, tokiu būdu pats sąmoningai blogindamas savo finansinę padėtį bei didindamas įsipareigojimų dydį. Pirmosios instancijos teismas šių argumentų nevertino, todėl priėmė nemotyvuotą ir neteisėtą nutartį.

3. Pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo ar pareiškėjas nebuvo sudaręs nesąžiningų sandorių, todėl priėmė skundžiamą nutartį neįsitikinęs, jog neegzistuoja pagrindas, kuriam esant teismas atsisako iškelti bankroto bylą.

4. Pareiškėjas 2013 m. birželio 18 d. buvo baustas už administracinį teisės pažeidimą numatytą LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 178 straipsnio 1 dalyje - alkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose arba girto pasirodymas viešosiose vietose. Be to, pareiškėjas 2013 m. liepos mėn. buvo atleistas iš darbo vadovaujantis LR Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktu. Vienas iš LR Darbo kodekse nurodytų šiurkščių darbo pažeidimų yra tas, kad darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų (LR DK 235 str. 2 d. 8 p.). Jeigu darbo sutartis su pareiškėju buvo nutraukta šiuo pagrindu, pareiškėjui bankroto byla neturėtų būti keliama, kadangi tai reikštų, jog dėl žalingų įpročių pareiškėjas prarado gerai apmokamą darbą kas sąlygojo jo nemokumą. Tačiau pirmosios instancijos teismas nesigilino ir tik formaliai nurodė, jog teismas nenustatė duomenų, kurių pagrindu kiltų abejonių pareiškėjo sąžiningumu.

Pareiškėjas G. K. atsiliepime į atskirąjį skundą ( II tomas b. l. 72 – 75) prašo pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o apelianto atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

Šalies argumentai

1.Apelianto argumentas, kad pareiškėjas klaidingai nurodė savo kreditorių skolų sumas, nėra esminis, kad būtų atsisakyta iškelti pareiškėjui bankroto bylą, kadangi po bankroto bylos iškėlimo kreditoriai teiks savo kreditorinius reikalavimus bankroto administratoriui.

2. Aplinkybė, kad naujų skolinių įsipareigojimų prisiėmimas yra nesąžiningas veiksmas kreditorių atžvilgiu, nesudaro pagrindo konstatuoti pareiškėjo nesąžiningumo ( LR FABĮ 5 str. 8 d. 2 p.). Nesant akivaizdžių asmens piktnaudžiavimo požymių, teismui neprivalu atlikti išsamaus tyrimo dėl asmens nesąžiningumo. Be to yra įtvirtinta sąžiningumo prezumpcija, todėl kreditorius turi įrodyti, jog skolininkas ar jo veiksmai buvo nesąžiningi. Pažymėjo, kad klausimą dėl pareiškėjo iki bankroto iškėlimo sudarytų sandorių teisėtumą tikrins bankroto administratorius, o teismas iškeliant fiziniam asmeniui bankroto bylą, jo sudarytų sandorių teisėtumo ir atitikimo kreditorių interesams netikina.

3. Apeliantas daro prielaidą, kad tuometinis pareiškėjo darbdavys galėjo nutraukti darbo sutartį su pareiškėju dėl tariamai žalingų jo įpročių. Tačiau pareiškėjas buvo atleistas pagal LR DK 235 str. 2 d. 9 p. (darbuotojo neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną). Pareiškėjo nuomone, vienkartinis administracinės teisės pažeidimas nėra pagrindas daryti prielaidą, kad asmuo turi žalingų įpročių. Be to, nesant akivaizdžių asmens piktnaudžiavimo požymių, teismui neprivalu atlikti dėl to išsamaus tyrimo.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo UAB „Mokilizingas“ atsiliepime į atskirąjį skundą ( II tomas b. l. 67 – 68) prašo jį tenkinti, panaikinti pirmos instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsiliepime nurodo, kad palaiko atskirojo skundo argumentus.

Šalies argumentai

1.Pirmos instancijos teismas konstatuodamas pareiškėjo nemokumą neįvertino skolinių įsipareigojimų ir turimo turto apimties. Pareiškėjui priklauso nekilnojamasis turtas, kurio vertė yra 61 452 Lt, o tai reiškia, kad pardavus turimą nekilnojamąjį turtą pareiškėjas galėtų padengti visą jo nurodomų įsipareigojimų sumą kreditoriams ir tokiu būdu mokumas būtų atkurtas.

2. Negalima sutikti su teismo teiginiu, kad byloje nėra duomenų, kurių pagrindu kiltų abejonių pareiškėjo nesąžiningumu. Byloje yra pateikti įrodymai apie pareiškėjo darbo santykių nutraukimo priežastis. Taip pat iš esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjas per trumpą laikotarpį sudarydamas tiek daug sandorių su įvairiais kreditoriais neįvertino savo galimybių juos įvykdyti, savo kreditorių atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, nes nesuteikė jiems informacijos apie jau turimus įsipareigojimus. Taigi pareiškėjas buvo nesąžiningas.

3. Teismas patvirtindamas 3 400 Lt prašomą sumą būtiniesiems poreikiams tenkinti, nenagrinėjo iš kur susidaro tokio dydžio išlaidos. Tokia suma nėra pagrįsta jokiais įrodymais, be to matyti, kad pareiškėjas šiai dienai gaunamas atlyginimas sudaro apie 1 000 Lt. Akivaizdu, kad pareiškėjas slepia gaunamas pajamas ir tokiu būdu bando išvengti pareigos atsiskaityti su savo kreditoriais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iškelta bankroto bylą fiziniam asmeniui, teisėtumo bei pagrįstumo klausimas.

Fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus FABĮ nustatytas išimtis (FABĮ 5 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad FABĮ 1 straipsnio 1 dalis numato, jog fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjo įsiskolinimai sudaro 48 842,42 Lt, pareiškėjas neturi jokio kilnojamojo turto, transporto priemonių, pinigų sąskaitose, santaupų. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso butas, tačiau jam įregistruota hipoteka. Atsižvelgiant į turimų piniginių įsipareigojimų mastą, kuris viršija FABĮ nustatytą 25 MMA dydį, pirmos instancijos teismas konstatavo pareiškėjo nemokumą.

Fizinio asmens nemokumas, tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA) (FABĮ 2 str. 2 d.). Fizinio asmens nemokumui reikalinga nustatyti, jog fizinio asmens pradelsti įsipareigojimai viršija 25 MMA ir fizinis asmuo negali vykdyti skolinių įsipareigojimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Nemokumui nustatyti, reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, atitinkamai sprendžiant galimybę kelti ar nekelti fiziniam asmeniui bankroto bylą (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1628-345/2013, Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-524-173/2014).

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas pareiškėjo nemokumą, visiškai nevertino fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimties bei turimo turto masės, konstatuodamas pareiškėjo nemokumą nenustatė tikslaus pareiškėjo skolinių įsipareigojimų dydžio, nenustatinėjo pareiškėjo turimo nekilnojamojo turto vertės bei nenustatinėjo iš kokių lėšų pareiškėjas į savo banko sąskaitą reguliariai vis įnešinėjo tam tikras sumas. Apeliacinės instancijos teismas šį atskirojo skundo argumentą laiko pagrįstu. Iš bylos duomenų (II tomas b. l. 119) matyti, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu (unikalus Nr. 1997-3015-1012:0051), kurio vidutinė rinkos vertė masinio vertinimo duomenimis yra 61 452 Lt. Nors pirmos instancijos teismas savo nutartyje nurodė, kad minėtam butui yra nustatyta hipoteka, tačiau teismas nevertino galimybių padengti skolinius įsipareigojimus pardavus šį hipoteka įkeistą turtą. Taip pat teismas nurodė, kad iš pareiškėjui priklausančios atsiskaitomosios banko sąskaitos „Swedbank“, AB banke matyti, kad pareiškėjas santaupų neturi (I tomas b. l. 52-60 ), tačiau apeliacinės instancijos teismui susipažinus su nurodytu banko sąskaitos išrašu matyti, kad jis suformuotas laikotarpiui nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 1 d., o ne iki pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto padavimo (2014 m. birželio 19 d.). LR FABĮ 4 str. 4 d. 5 p. numatyta, kad prie pareiškimo iškelti bankroto bylą pridedamas ir pateikiamas kreditorių sąrašas, tačiau pirmos instancijos teismas nesiaiškino ar tai visi pareiškėjo sąraše nurodyti kreditoriai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant įmonių bankroto bylose kylančius teisės klausimus, konstatuota, jog bankroto bylos susijusios su viešuoju interesu – maksimaliai patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus, bankroto byloms nagrinėti yra nustatyta speciali procedūra, įtvirtinta Įmonių bankroto įstatyme ir taikoma visoms įmonėms, įregistruotoms Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. Ž. v. A. Ž., bylos Nr. 3K-7-192/2007). Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus; tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis, Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. S. ir M. S. prašymą, bylos Nr. 3K-3-106/2014). Tokia kasacinio teismo praktika mutatis mutandis taikytina ir fizinio asmens bankroto bylose, nes iškeliant fizinio asmens bankroto bylą siekiama ne tik atkurti jo mokumą, bet ir patenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su civilinės bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus bei atskirojo skundo ir atsiliepimų argumentus konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas konstatuodamas pareiškėjo nemokumą ne visiškai išsiaiškino pareiškėjo finansinę padėtį pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto pateikimo dienai, neišsiaiškino jo galimybių atsikaityti su kreditoriais pardavus hipoteka įkeistą turtą, o taip pat nenustatė tikrojo kreditorių skaičiaus, kas turi įtakos nustatant pradelstų įsipareigojimų dydį. Pripažintina, kad nenustatęs ir neįvertinęs pareiškėjo turimo turto masės ir jo vertės, pirmos instancijos teismo padaryta išvada dėl pareiškėjo nemokumo gali būti neteisinga (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1655-450/2014).

Apeliantas nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, jog nėra duomenų, kurių pagrindu kiltų abejonių pareiškėjo sąžiningumu, kadangi teismas neatsižvelgė į kreditorių atsiliepimuose pateiktus išsamius argumentus dėl pareiškėjo nesąžiningumo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo atskirojo skundo argumentu. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitų veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas nustato kitą pagrindą, kuriam esant asmuo gali būti pripažintinas nesąžiningu, t. y. jei jis atlieka kitokius veiksmus, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. CK 1.5 straipsnis įtvirtina teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą. Minėto straipsnio 1 dalis nustato, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Sąžiningumo principas teisėje reiškia asmens ar institucijos savybę, kurią interpretuoja teismai pagal objektyvumo ir subjektyvumo kriterijus. Vertinant elgesį objektyviai, bandoma atsakyti į klausimą, ar asmuo privalėjo ką nors daryti, nedaryti ar žinoti. Tuo tarpu subjektyvus vertinimas remiasi konkrečios situacijos galimybių ir gebėjimų įvertinimu, t. y. ar asmuo galėjo žinoti, kažką daryti ar nedaryti (Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1302-264/2014).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad sprendžiant dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą tuo pagrindu, kad pareiškėjas yra nesąžiningas (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas), įrodinėjimas turi savo specifiką. Civilinėje byloje galiojant sąžiningumo prezumpcijai, asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, priešingai nei ginčo teisenos tvarka nagrinėjamose bylose, nėra skirtinga jų baigtimi suinteresuotų šalių, kurios dispozityviai įrodinėja savo reikalavimus ir atsikirtimus, inter alia teikia duomenis, paneigiančius kitos ginčo šalies sąžiningumo prezumpciją. Tokius duomenis teismui gali pateikti kreditoriai, kurie, laikydami save suinteresuotais asmenimis, gali išdėstyti poziciją dėl bankroto bylos iškėlimo, savo pareiškimu įstoti į bylą tam, kad pateiktų teismui duomenis, taip pat ir apie skolininko nesąžiningumą. Dėl to teismas, vertindamas fizinio asmens nemokumą sukėlusias priežastis ir iš pareiškėjo kartu su pareiškimu iškelti jam bankroto bylą pateiktų duomenų bei kreditorių pateiktų duomenų (jei tokie pateikiami) nustatęs, kad yra pagrindas abejoti pareiškėjo sąžiningumu, jei tokių duomenų nepakanka pagrįstai išvadai, jog nemokumą lėmė nesąžiningi pareiškėjo veiksmai, padaryti, turi būti aktyvus ir pareikalauti pareiškėjo pateikti papildomus įrodymus apie prisiimtų prievolių vykdymo ar kitas reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu galėtų padaryti pagrįstą išvadą dėl asmens sąžiningumo (nesąžiningumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad tarp pareiškėjo ir Swedbank AB sudaryta 2008 m. sausio 10 d. kredito sutartis buvo nutraukta – 2013 m. lapkričio 8 d. ( I tomas b. l. 109), pareiškėjas bankui palūkanų pradėjo nemokėti nuo 2013 m. liepos 30 d. ( I tomas b. l. 109), buvo atleistas iš darbo 2013 m. liepos mėnesį, sudaryta daug kredito vartojimo sutarčių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apylinkės teismas ginčo atveju privalėjo aiškintis ar pareiškėjo vartojimo kredito sutartys buvo sudarytos sąžiningai, ar sutartis sudarydamas asmuo elgėsi protingai, atidžiai ir rūpestingai, savo subjektines teises įgydamas ir įgyvendindamas teisėtais būdais, neprisiimdamas nepagrįstos rizikos, tačiau teismas šių aplinkybių neanalizavo ir dėl jų nepasisakė dėl ko galėjo būti neteisingai nuspręsta dėl pareiškėjo sąžiningumo.

Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, nebetenka reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nenustatė ir neįvertino visų aplinkybių, kurios yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo galimybių tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus, dėl ko teismas galėjo padaryti nepagrįstą išvadą dėl jo mokumo. Pirmiau nutartyje paminėtos aplinkybės dėl pareiškėjo turimo turto vertės, galimybės realizuoti įkeistą turtą, hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo yra reikšmingos nagrinėjamoje byloje, todėl sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti nustatytos ir įvertintos. Teismui nenustačius visų teisingam klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis, kuria iškelta fizinio asmens bankroto byla pareiškėjui G. K., naikintina ir klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti bankroto bylos G. K. iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Aušra Baubienė