Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Aldonai Migauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. M. pareiškimą dėl duomenų apie tėvą gimimo įrašuose pakeitimo, suinteresuoti asmenys Marijampolės savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyrius, R. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja S. M. nurodė, jog kreipiasi į teismą, nes pas ją atėjo vaikų teisės, nes ji privalo vaikų gimimo liudijimuose įrašyti tikrą tėvą. Turi du vaikus – S. R. ir S. R., šie vaikai bendri su R. T.. Jų gimimo liudijimuose įrašytas A. B.. Buvo bylos nagrinėjimas dėl tėvystės nustatymo, ir teismas nustatė, kad jis, A. B., yra tėvas. Nors jį vadino čigonų tabore R., bet jo dokumentuose buvo A. vardas. Ją iškvietė pareigūnai ir paaiškėjo, kad jis yra R. T., Rusijos pilietis. Vaikų jis neišlaikė, nebendravo. Vaikams išlaikymą teikia Išlaikymo fondas. Kreipėsi į CMS, jis atsisakė ištaisyti įrašą. Ji pas policijos pareigūnus atpažino R. T.. Ji pasirinko, kad vaikų pavardė būtų R.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau – SPIS) duomenimis, pareiškėjos šeimai nuo 2019 m. vasario 4 d. iki 2021 m. birželio 3 d., nuo 2024 m. rugsėjo 5 d. iki dabar taikomas atvejo vadybos procesas. Pareiškėjos šeimoje registruoti pranešimai dėl galimų vaikų S. R. ir S. R. teisių pažeidimų: 2019 m. vasario 4 d. (nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai dėl to, kad gautas Danijos socialinės tarnybos pranešimas, kad pareiškėja su mažamečiais vaikais persikėlė gyventi į Lietuvą, kyla abejonių ar motina dėl ligos gali užtikrini vaikų gerovę ir raidą); 2019 m. gruodžio 6 d. (nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai S. R. atžvilgiu dėl to, kad vaikas nuslydo nuo aplijusių laiptų ir prasiskėlė nosį); 2023 m. rugpjūčio 28 d. (nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai dėl to, kad gautas Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos raštas, kuriame nurodoma, kad mažamečių vaikų S. R. ir S. R. gimimo įrašuose nurodytas neegzistuojantis asmuo A. B., kurio tikroji tapatybė – Rusijos Federacijos pilietis R. T.. Vaikų kilmė iš tėvo pusės buvo nustatyta teismo sprendimu, tad tam, kad vaikų tėvu būtų pripažintas ir į gimimo įrašus įrašytas tikras jų tėvas R. T., turi būti atnaujintas procesas civilinėje byloje dėl tėvystės nustatymo); 2024 m. rugpjūčio 31 d. (nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai dėl to, kad patėviui skirtas smurto artimoje aplinkoje orderis); 2025 m. vasario 3 d. (nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai dėl to, kad patėviui skirtas smurto artimoje aplinkoje orderis, vyko žodinis konfliktas tarp sutuoktinių, konflikto metu vaikų namuose nebuvo). Paskutinį kartą atliekant nepilnamečių vaikų situaciją 2025 m. vasario 6 d. buvo apsilankyta šeimos gyvenamuoju adresu ir atliktas gyvenamosios vietos ir vaikų socialinės aplinkos vertinimas. Apsilankymo šeimoje metu nustatyta, jog S. M. gyvena socialiniame, šeimyninio bendrabučio, dviejų kambarių bute, su daliniais patogumais. Namuose nėra dušo patalpos. Kambariuose baldai ne nauji, būtiniausi. Berniukai turi savo atskirą kambarį, jame yra dviaukštė vaikams skirta lova, miegamas fotelis. Namuose palaikoma švara ir tvarka. Skyriaus vertinimu, tikrosios nepilnamečių vaikų S. R. ir S. R., kilmės nustatymas iš tėvo šioje byloje atitinka vaikų interesus. Teismui, įvertinus byloje esančius duomenis ir jų pagrindu nustačius, kad suinteresuotas asmuo R. T. yra nepilnamečių vaikų tėvas, patenkinus reikalavimą dėl nepilnamečių vaikų gimimo įraše duomenų apie tėvą pakeitimo, nebūtų pažeisti nepilnamečių vaikų interesai.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė Aldona Migauskienė teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko byloje pateiktą išvadą. Skyriuje buvo gautas 2023 m. rugpjūčio 28 d. Teisingumo ministerijos raštas, kad S. R. ir S. R. gimimo įrašuose nurodytas neegzistuojantis asmuo A. B., kurio tikroji tapatybė yra R. T.. Atliktas vaiko situacijos vertinimas. Pareiškėja buvo nukreipta dėl nemokamos teisinės pagalbos. R. T. pripažintas kaltu dėl asmens tapatybės – A. B. vardo – panaudojimo. Tuomet pareiškėjai paaiškėjo, kad vaikų gimimo įrašuose nurodyti netinkami duomenys apie vaikų tėvą. Buvo kreiptasi į Civilinės metrikacijos skyrių, prašant ištaisyti vaikų gimimo įrašuose duomenis apie tėvą, tačiau institucija atsisakė tai padaryti. Pareiškimo patenkinimas atitinka vaikų interesus – jų teisę žinoti, kas yra jų tėvas.

Suinteresuotas asmuo R. T. atsiliepimo per nustatytą terminą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

2014 m. vasario 11 d. gimimo įraše Nr. 61 nurodyta, kad S. R., gimusio (duomenys neskelbtini), motina yra S. R., gimusi (duomenys neskelbtini), o tėvas yra A. B., gimęs (duomenys neskelbtini). 2015 m. sausio 7 d. gimimo įraše Nr. 15 nurodyta, kad S. R., gimusio (duomenys neskelbtini), motina yra S. R., gimusi (duomenys neskelbtini), o tėvas yra A. B., gimęs (duomenys neskelbtini).

Iš Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-289-301/2021 matyti, kad A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažintas S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologiniu tėvu.

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-2102-1170/2022 matyti, kad R. T., gimęs (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje t. y. panaudojo A. B. vardu išduotą netikrą dokumentą – asmens tapatybės kortelę.

Siekiant ištaisyti vaikų S. ir S. gimimo įrašų, 2025 m. vasario mėn. pareiškėja kreipėsi su prašymu į Marijampolės savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyrių su prašymu pakeisti S. ir S. gimimo įrašuose tėvo duomenis iš A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), į R. T., gimęs (duomenys neskelbtini), tautybė - čigonas.

2025 m. vasario 24 d. Marijampolės savivaldybes administracijos Teises ir civilines metrikacijos skyriaus atsakyme nurodyta, kad „Vadovaujantis Civilines būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334, 125 p. Marijampolės savivaldybės administracijos Teisės ir civilines metrikacijos skyrius atsisako ištaisyti gimimo įrašus, kaip neturintis jokio pagrindo bei įrodančių dokumentų“.

Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444, 445 straipsniai).

CPK 444 straipsnio 2 dalyje pateiktas nebaigtinis teismo tvarka nustatinėtinų juridinę reikšmę turinčių faktų sąrašas. CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenustato jiems kitokios tvarkos.

Civilinės būklės aktų įrašų turinį, jų sudarymo, keitimo, taisymo, papildymo, atkūrimo ir anuliavimo tvarką reguliuoja Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 „Dėl civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo“. Taisyklių 124 punkte nustatyta, kad Civilinės metrikacijos įstaiga civilinės būklės aktų įrašus keičia, taiso, papildo, atkuria ar anuliuoja asmens, kurio civilinės būklės aktas įregistruotas, prašymu, suinteresuoto asmens prašymu ar savo iniciatyva. Pagal Taisyklių 125 punktą suinteresuoto asmens prašymu civilinės būklės aktų įrašai keičiami, taisomi ar pildomi, jeigu tai pakankamai pagrįsta ir tarp suinteresuotų asmenų nėra ginčo. Jeigu tarp suinteresuotų asmenų kyla ginčas, įrašų keitimo, taisymo ar papildymo klausimai sprendžiami teismo tvarka. Pagal šių Taisyklių 126 punktą civilinės būklės aktų įrašai keičiami ar papildomi, kai paaiškėja nauji (pasikeitę) duomenys apie asmenį, jo tėvus ar sutuoktinį ir yra tai patvirtinantis dokumentas.

CPK 514 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pareiškimą dėl civilinės būklės aktų įregistravimo, akto įrašo atkūrimo, papildymo, pakeitimo, ištaisymo ar anuliavimo turi teisę paduoti kiekvienas asmuo, jeigu civilinės būklės akto registravimas, akto įrašo atkūrimas, papildymas, pakeitimas, ištaisymas ar anuliavimas yra tiesiogiai susiję su pareiškimą padavusiu asmeniu.

Pareiškėjos pateiktuose dokumentuose: gimimo liudijimuose, Marijampolės apylinkės teismo sprendime nurodyta, kad nepilnamečių vaikų S. R. ir S. R. tėvas yra A. B., gimęs (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjos pateiktame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nuosprendyje nurodyta, kad R. T., gimęs (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje t. y. panaudojo A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu išduotą netikrą dokumentą – asmens tapatybės kortelę. Iš teismui pateikto nuosprendžio seka, kad pateiktoje daktilaskopinėje kortelėje, kurioje nurodyti anketiniai duomenys: R. T., esantys rankų pirštų antspaudai ir Pravieniškių pataisos namų pateikti tinkami lyginamajam tyrimui rankų pirštų antstpaudai su įrašai A. B. yra to pateis asmens.

Teismo vertinimu, aptarti įrodymai yra objektyvūs ir pakankami padaryti išvadą, kad pareiškėjos nepilnamečių vaikų S. R. ir S. R. vaikų tėvas yra ne A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), kaip nurodyta gimimo 2014 m. vasario 11 d. gimimo įraše Nr. 61 ir 2015 m. sausio 7 d. gimimo įraše Nr. 15 bei Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 19 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-289-301/2021, bet R. T., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris iš esmės yra tas pats asmuo, tačiau kurį laiką naudojosi kito asmens tapatybe, dėl ko nepilnamečių vaikų gimimo įrašuose ir buvo nurodyti netinkami duomenys apie vaikų tėvą. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad Rusijos Federacijos pilietis R. T., gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje t. y. panaudojo A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu išduotą netikrą dokumentą – asmens tapatybės kortelę ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Įvertinus išdėstytą, pareiškimas pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos S. M. pareiškimą tenkinti.

Pakeisti civilinės būklės akto įrašą – S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. 61, sudarytame 2014 m. vasario 11, pakeisti duomenis apie tėvą, vietoje A. B., gimimo data – (duomenys neskelbtini), tautybė – čigonas, pilietybė – Lietuvos Respublikos pilietis, nurodyti R. T., gimimo data – (duomenys neskelbtini), tautybė – čigonas.

Pakeisti civilinės būklės akto įrašą – S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. 15, sudarytame 2015 m. sausio 7 d., pakeisti duomenis apie tėvą, vietoje A. B., gimimo data – (duomenys neskelbtini), tautybė – čigonas, pilietybė – Lietuvos Respublikos pilietis, nurodyti R. T., gimimo data – (duomenys neskelbtini), tautybė – čigonas.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas civilinės būklės akto įrašą pakeisti yra pagrindas Marijampolės savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriui atitinkamą įrašą pakeisti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.