- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-25
- Bylos Nr.
- e2A-2416-638/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02331-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Viguva“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės M
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Viguva“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2025 m. liepos 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės M. B. Vilnius ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Viguva“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) M. B. Vilnius (toliau – ir ieškovė) ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Viguva“ (toliau – ir atsakovė) 3 245,85 Eur skolą, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė ir paaiškino, kad ieškovė teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), administravimo paslaugas. Atsakovė yra administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė, tačiau už ieškovės paslaugas atsakovė nemokėjo, atsakovės skola per laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas iš viso yra 3 245,85 Eur. Skolos laikotarpis yra apskaičiuojamas remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-969/2017, kurioje nurodoma, kad nesant šalių susitarimo, taikytinas CK 6.55 straipsnyje nustatytas skolų įskaitymo eiliškumo reglamentavimas: kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola, nebent skolininkas mokėdamas pareiškia, kurią skolą jis grąžina. Ieškovė negali identifikuoti konkretaus atsakovės, mokėjusios už paslaugas skolos laikotarpiu, kadangi ieškovė iš gautų įmokų neturėjo jokios galimybės nustatyti, kokia skola apmokama ir kuris iš atsakovų skolą apmoka (atsakovai turėtų pateikti dokumentus), o atsakovams atlikus mokėjimus iš paslaugos teikėjo gaudavo tik ataskaitą, kurioje matydavosi tik mokėtojo rekvizitai ir sumokėta suma. Jokių kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie tai, kokia skola apmokama, bei kuris iš atsakovų mokėdavo, nebūdavo pateikiami. Ieškovė paaiškino, kad skaičiuojant plotą paslaugos tarifas yra dauginamas iš bendro namo ploto. Tokiu būdu paskaičiuojami visi mokėtini mokesčiai. Tačiau atsakovė mokėtinas sumas skaičiuoja pagal neteisingą namo plotą. Bendras namo plotas iš tikrųjų yra 1058,04 kv. m. Šis plotas paskaičiuojamas pagal gyvenamąsias ir administracines patalpas, o kitos patalpos neįtraukiamos į bendro ploto skaičiavimą. Kad darbai buvo atlikti, patvirtina atliktų darbų aktai, kurie visi pateikti byloje. Gyventojai nubalsavo už stogo remonto projektą, todėl atsikirtimai, kad nekyla pareiga sumokėti už šį projektą, yra nepagrįsti. Nurodytas plotas yra imamas iš viešų duomenų Registrų centre, tačiau skaičiuojamas ne bendras plotas, o namo gyvenamojo ploto ir atsakovei priklausančių administracinių patalpų ploto suma. Kita dalis yra kitokios patalpos, kurios neįtraukiamos į skaičiuojamo ploto sumą. Kaupiamosios lėšos rinktos tikslingai vykdant namo gyventojų sprendimą. Prie kiekvienos išrašytos sąskaitos buvo detalizuota, už kokius darbus mokama. Papildomai darbai, kuriuos ginčija atsakovė, į sąskaitas įtraukti 2022 m. birželio ir liepos mėnesiais, t. y. šalto vandens stovo keitimo darbai, šulinio valymas, vožtuvų keitimas ir revizinių durelių montavimas, yra privalomojo pobūdžio ir būtini darbai, todėl atliekami be gyventojų sutikimo, kaip nurodyta atitinkamame defektavimo akte. Atsakovė neįrodė, kad šie darbai nebuvo būtini, kad jie nebuvo faktiškai atlikti, todėl ieškovė, atlikusi tokius darbus, turi teisę reikalauti mokėjimo už juos.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį nurodė ir paaiškino, kad ieškovė nekonkretizuoja skolos susidarymo aplinkybių bei jos pagrindų, prie ieškinio neprideda jokių įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų vertinti reikalavimo pagrįstumą. Ieškovė nepagrįstai renka naują kaupimo mokestį, kurio dydis sudaro 1,3 Eur už 1 kv. m., nenurodydama, kokiu tikslu renkamos šios papildomos kaupiamosios lėšos ir kam jos buvo panaudotos. Atsakovė nebuvo informuota apie tai, jog rengiamas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl tokio mokesčio taikymo. Atsakovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl šio protokolo pripažinimo negaliojančiu. Be to, vienu metu renkami du kaupiamojo fondo įnašai, kurių bendra suma viršija teisės aktais nustatytą galimą maksimalų dydį. Stogo remonto projekto kaina yra nepagrįstai didelė, todėl tokiu būdu ieškovė kaip namo administratorė veikė ne butų ir kitų patalpų savininkų interesais. Taip pat ieškovė neteisingai skaičiuoja papildomų atliktų darbų kainą, nes stogo remonto darbai atlikti kaip avariniai, tačiau reikalaujama sumokėti suma susideda iš neavarinių defektų šalinimo, dėl ko tokios išlaidos turėjo būti įtrauktos į ilgalaikį daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų planą. Paaiškino, kad nėra jokių įrodymų, kad darbai buvo faktiškai atlikti. Nei gyventojams, nei atsakovei ieškovė nepateikė jokių aiškių ir konkrečių dokumentų. Gyventojai net nematė darbų faktinio atlikimo. Projektavimo darbams buvo suorganizuotas balsavimas, tačiau atsakovei niekas nieko nepranešė apie vykstantį balsavimą. Be to, balsų skaičiavimo komisijoje nebuvo nė vieno namo gyventojo, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl šių darbų atlikimo. Nuo pat šio susirinkimo dienos nuo gyventojų buvo slepiama informacija apie stogo remonto projektą. Pats projektas buvo padarytas už nepagrįstai didelę kainą, nepaisant to, net ir padarius projektą, jokie stogo remonto darbai pagal projektą faktiškai nebuvo atliekami. Praėjus daugiau kaip dvejiems metams po projekto parengimo, stogui buvo atliktas tik einamasis remontas, kuriam nebuvo reikalingas projektas. Per 2022 m. birželio mėnesį atlikti remonto darbai yra nesuprantami, apie juos gyventojai nieko nežino, nematė atliekamų darbų, todėl abejoja, ar jie apskritai atlikti. Tuo labiau, kad savininkams nebuvo paaiškinta ir nurodyta, kaip apskaičiuota šių darbų kaina.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Telšių apylinkės teismas 2025 m. liepos 21 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 3 245,85 Eur skolą, 6 (šešių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 3 245,85 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2022 m. spalio 24 d., iki teismo spendimo visiško įvykdymo. Teismas priteisė iš atsakovės ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 4 646,80 Eur.
5. Teismas nurodė, kad tiek teisės aktai, tiek suformuota teismų praktika aiškiai nurodo, kad daugiabučio namo savininkams išlaidos už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir remontą turi būti skaičiuojamos pagal kiekvienam savininkui tenkantį naudingąjį patalpų plotą, kuris nepriklauso nuo atitinkamų patalpų funkcinės bei naudojimo paskirties, taip pat naudojimosi jomis dažnumo ar intensyvumo. Vertinant viso namo naudingąjį plotą, neturėtų būti vertinami namo bendraturčių atlikti pakeitimai, nes nuo atliktų pakeitimų pasikeičia tik vienam konkrečiam bendraturčiui tenkančio turto dalis, kartu pasikeičia ir jo teisės bei pareigos pagal šį didesnį plotą. Todėl šiuo atveju, teismo vertinimu, ploto skaičiavimui teisiškai nereikšminga aplinkybė ta, kad name buvo atlikti patalpų remontai ar perplanavimai bei patalpų prijungimai, nes įregistravus patalpų pertvarkymus pasikeičia tos konkrečios patalpos naudingasis plotas, pagal kurį tos patalpos savininkas ir moka jam tenkančius didesnius mokesčius, paskaičiuotus pagal jo turimų patalpų didesnį plotą, o kiti savininkai ir toliau moka jiems tenkančius mokėjimus pagal jiems tenkantį plotą. Toks ploto skaičiavimas yra aktualus būtent kiekvieno konkretaus buto ar patalpos savininko mokėtiniems mokesčiams paskaičiuoti, bet ne bendram vieno kvadratinio metro įverčiui skaičiuoti. Teismas sutiko, kad tokiu būdu gali susidaryti situacija, kai patalpų savininkai faktiškai sumokės didesnes sumas bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, tačiau sprendė, kad tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad namo administratorius, skaičiuodamas kiekvienam bendraturčiui tenkantį plotą, pažeidžia teisės aktais nustatytą tvarką, nes kiekvieno bendraturčio sumokėtos lėšos vis tiek paskaičiuojamos proporcingai jo turimam plotui. Galimai permokėtos lėšos naudojamos viso namo bendraturčių interesams tenkinti, todėl vienam bendraturčiui sumokėjus didesnes sumas, kitų bendraturčių interesai nepažeidžiami. Teismas nurodė, kad iš Nekilnojamojo turto registro duomenų (registro išrašas Nr. 10/83054) matyti, kad viešajame registre įregistruotas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudingasis plotas yra 853,66 kv. m., tačiau kitais bylos duomenimis nustatyta, kad šis plotas nėra tikslus – atsakovės į bylą su atsiliepimu pateiktas butų (patalpų) sąrašas pastate nurodo, kad naudingasis plotas yra 1 127,90 kv. m. Taigi, tarp šių viešajame registre įregistruotų duomenų yra akivaizdus prieštaravimas, kas tik patvirtina, jog sprendžiant ginčą byloje vadovautis reikia ne vien tik viešajame registre nurodytais duomenimis, o kartu vertinti ir faktinę pastato situaciją. Taip pat Nekilnojamojo turto registro duomenų (registro išrašas Nr. 10/83054) išraše nurodyta, kad pastato, esančio(duomenys neskelbtini), bendras plotas yra 1287,19 kv. m., tačiau bendras plotas nereiškia naudingojo ploto, pagal kurį skaičiuojami mokėtini mokesčiai, nes į bendrą plotą yra įtraukiamas naudingasis plotas (visų kambarių (gyvenamojo ploto), verslo patalpų (verslo ploto) ir apšiltintų pagalbinių patalpų (pagalbinio naudingojo ploto) plotų suma) bei nenaudingasis plotas (Taisyklių 207 punktas). Todėl atitinkamai nenaudingasis plotas, skaičiuojant bendraturčiams tenkančius mokėjimus, minusuotinas iš bendro ploto, nurodyto viešajame registre. Ieškovė, skaičiuodama mokėtinus mokėjimus bendraturčiams, ne tik vadovaujasi viešajame registre esančiais duomenis, tačiau atsižvelgia ir į faktinę daugiabučiame name esančių patalpų padėtį. Teismas sprendė, kad ieškovės skaičiavimo metodika yra teisinga ir pagrįsta teisės aktų reikalavimais. Teismas padarė išvadą, kad daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudingasis plotas, pagal kurį skaičiuotini mokesčiai bendraturčiams, yra 1058,04 kv. m.
6. Teismas nurodė, kad 2022 m. kovo 29 d. vyko daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas. Įvykus šiam susirinkimui buvo surašytas susirinkimo protokolas Nr. BAL-028071, kuriame nurodyta, kad buvo sprendžiamas klausimas dėl to, kad UAB „Sun projektai“ rengtų namo stogo kapitalinio remonto projektą, kurio apmokėjimui būtų pradėtas tikslinių lėšų rinkimas po 1,30Eur/m² 6 mėn. (po gauto pritarimo projekto rengimui) bei atsiskaitymui panaudojama 1000 Eur jau turimų privalomo kaupimo lėšų, projekto kaina 9680 Eur. Sprendimas priimtas ir atitinkamai įformintas protokolu. Įvertinus namo plotą, nuo kurios skaičiuotinos mokėtinos sumos bendraturčiams, ir faktą, jog šių tikslinių sumų surinkimas numatytas per šešis mėnesius, ieškovė bendrai surinko 8 252,71 Eur lėšų (1,3 Eur X 1058,04 X 6). Kadangi patys savininkai 2022 m. kovo 29 d. sprendimu pritarė ir tam, kad projektui taip pat bus panaudotos ir jau iš anksto sukauptos gyventojų lėšos privalomajame kaupiamajame fonde, suteikiant teisę administratoriui (ieškovei) panaudoti 1000,00 Eur iš šių sukauptų sumų, darytina išvada, kad ieškovė teisingai apskaičiavo patalpų savininkams mokėtinas įmokas ir jas surinko bei faktiškai panaudojo taip, kaip numatyta pačių gyventojų sprendimu. Teismas konstatavo, kad byloje nėra teisinio pagrindo daryti išvadai, jog ieškovė 1,30 Eur už 1 kv. m. ploto rinko ir panaudojo neteisėtai, atitinkamai nėra ir pagrindo konstatuoti, jog šias sumas įtraukus į atsakovės skolą, kurią prašoma priteisti šioje byloje, ieškovė elgėsi nepagrįstai ir neteisėtai.
7. Teismas nurodė, kad atsakovė kvestionuoja papildomus darbus, kurie buvo į sąskaitas įtraukti 2022 m. birželio ir liepos mėnesiais, t. y. šalto vandens stovo keitimo ir vamzdyno remonto darbai, šulinio valymas, įskaitant ir flanšinių sklendžių keitimą, vožtuvų keitimas ir revizinių durelių montavimas. Taigi, ieškovė, vykdama namo administratoriaus pareigas, atlikusi namo būklės vertinimą nustatė namo defektus ir nurodė reikalingus atlikti darbus. Teismas pažymėjo, kad ieškovė gyventojams aiškiai nurodė, kokios pasekmės gali kilti, jeigu nebus imtasi nurodytų rekomenduojamų atlikti darbų – galima avarija ir vandens atjungimas visame name. Teismo vertinimu, tokie duomenys yra pakankamai objektyvūs tokį remonto darbų poreikį vertinti kaip būtinus darbus, nes jų nesiėmus namas galėjo tapti nebeeksploatuotinas pagal savo tiesioginę paskirtį. Todėl ieškovė, nusprendusi tokius darbus vykdyti, elgėsi namo butų ir kitų patalpų savininkų interesais, o šių atliktų darbų rezultatu bei jų nauda naudojasi ir pati atsakovė. Pati atsakovė į bylą pateikė visas ginčo laikotarpiu ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras, tačiau bylos nagrinėjimo eigoje nurodė, jog nežino, kiek kainavo atlikti remonto darbai, nenurodytas darbų kainos apskaičiavimas ir finansavimas. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad 2022 m. birželio 30 d. PVM sąskaitos faktūros MBV22005832 antroje pusėje yra išdėstyta visų 2022 metų birželio mėnesį atliktų namo remonto darbų detalizacija, kur išdėstyta, kokie darbai atlikti (šalto vandens vamzdyno remontas, stovo keitimas, šulinio valymas, flanšinių sklendžių keitimas ir t.t.), nurodyta kiekvieno šio darbo kaina, taip pat ir pagrindas, kaip šios sumos buvo apmokėtos, t. y. ar panaudotos kaupiamajame fonde gyventojų sukauptos lėšos, ar dalijama kaip papildoma suma kiekvienam butui ir patalpai proporcingai ir pan. 2022 m. gegužės 2 d. Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo akte Nr. DA471400 nurodyta, jog name reikalinga pravalyti šalto vandens vamzdyną nuo kiemo šulinio iki rūsio. Be to, 2022 m. gegužės 23 d. Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo akte Nr. DA476358 nustatyta, kad namo vandens vamzdynas nesandarus, todėl yra šalto vandens nuostoliai. Rekomenduota pakeisti vandens vamzdyną, o to nepadarius namo gyventojams tektų atjungti vandens tiekimą. Tą pačią dieną namo administratorius taip pat nustatė, kad šalto vandens vamzdynas yra pažeistas korozijos ir laša, dėl ko rekomenduota išvalyti šulinį ir pakeisti flanšines sklendes, o to nepadarius gali įvykti avarija (2022 m. gegužės 23 d. Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktas Nr. DA476357). Teismas nurodė, kad atliktų darbų aktai turi iš esmės visus reikalingus duomenis, nurodytus ir ekspertizės akte, t. y. juose matomas faktiškai panaudotų medžiagų kiekis ir atliktų darbų pobūdis.
8. Teismas konstatavo, kad ieškovė turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą imtis reikalingų remonto darbų ir su tuo susijusių paslaugų be savininkų sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektui. Šiuo konkrečiu atveju dėl stogo remonto projekto ir kaupiamųjų lėšų rinkimų jam apmokėti buvo priimtas daugiabučio namo savininkų sprendimas, kuris šio sprendimo priėmimo dieną yra galiojantis ir nenuginčytas, o kitos išlaidos susidarė dėl remonto darbų, kuriuos atlikti buvo būtina, dėl ko atsakovės sutikimas nebuvo reikalingas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2025 m. liepos 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme rezultatą, atitinkamai paskirstyti pirmosios instancijos teismo priteistą šalių bylinėjimosi atlyginimą, priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikoje pateiktų išaiškinimų dalyje dėl daugiabučio namo naudingojo ploto skaičiavimo bei pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Ieškovei netinkamai skaičiavus paslaugų tarifus, iš esmės visos sumos ginčo PVM sąskaitose faktūrose nepagrįstos. Ieškovės pasirinktas paslaugos tarifo paskaičiavimo būdas neleidžia pripažinti pagrįstais teismo motyvus, kad vieno konkretaus bendrasavininko turimo naudingojo ploto padidėjimas yra neva nereikšmingas kitų bendrasavininkų interesams. Konkrečiu atveju daugiabučiame name yra į atskirą savarankišką daiktą atidalinta pastogė ir taip pat išdidinti butai pastogę suremontuojant, kas reiškia, kad naudingojo ploto padidėjimas nėra nulemtas kažkokių vidinių sienų perplanavimų. Vidiniai dokumentai turi būti vertinami tik taip ieškovės rašytiniai paaiškinimai – ieškovės teismo proceso metu ir taip nurodomų faktinių aplinkybių parašymas / atkartojimas, tačiau ne tokių aplinkybių įrodomoji priemonė.
1.2. Teismas visiškai nevertino ir ignoravo atsakovės argumentus, kad kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti kaip teisinė kategorija yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Daugiabučio namo butų/patalpų savininkai sprendė tik dėl paslaugų tiekėjo ir reikalingų lėšų surinkimo klausimų, o ne dėl stogo remonto apimties, o tai reiškia, kad nebuvo išreikšta valia dėl kapitalinio remonto poreikio. Atsakovė neturi pareigos apmokėti išlaidų už UAB „Sun projektai” atliktą projekto rengimą, nes jis nesusijęs su išlaidomis, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, įvertinus tai, kad remontu pagal UAB „Sun projektai” projektą daugiabučio namo stogas gerinamas ir jo vertė didinama.
1.3. Teismo akcentuotas 2022 m. kovo 29 d. susirinkimo sprendimas nenuginčytas, tai nereiškia, kad apeliantei tenka pareiga jį vykdyti, kai nuspręsta daugiabučio namo stogą gerinti, o ne remontuoti, t. y. tuo aspektu, kad stogą buvo galima grąžinti į gerą būklę nerengiant kapitalinio remonto projekto, tačiau dalis daugiabučio namo bendrasavininkų nusprendė modernizuoti, kas reiškia, kad jie privalo prisiimti iš to išplaukiančias sąnaudas.
1.4. Teismas neįsigilino į ginčo esmę, kadangi net neįvertino, kad 1,30 Eur už 1 kv. m. lėšų rinkimas buvo tik dalis iš atsakovės reikalaujamos priteisti sumos už daugiabučio namo stogo projekto rengimą, dėl ko ginčo PVM sąskaitose faktūrose yra įtraukta ir papildoma suma, kas nėra pagrįsta, kai, įvertinus 1 000,00 Eur panaudojimą iš jau sukauptų lėšų ir 2022 m. kovo 29 d. susirinkimo sprendimą, turėjo visiškai pakakti lėšų pagal formulę (1,3 x konkretaus bendrasavininko naudingasis plotas x 6). Tai tik papildomai patvirtina skundžiamo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą.
1.5. Teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, kad ieškovės pateikti aktai nepasirašyti, taip pat juose nepateikti jokie objektyvūs duomenys dėl deklaruojamų gedimų, defektų, be to ir nepateikti priedai: numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktas su preliminariomis defektų šalinimo, remonto kainomis; 2) deklaratyvūs, nes niekaip nepagrįsta avarinė, privalomųjų statybos reikalavimų neatitinkanti būklė, lėmusi remonto darbų atlikimo net ir be bendraturčių būtinumą. Akcentuotina, kad aktualioje teismų praktikoje, o būtent Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-320-855/2025, atsisakymas tenkinti ieškovės apeliacinį skundą buvo iš esmės grindžiamas aptartais argumentais, kuriuos apeliantė kėlė ir šioje byloje, tačiau teismas visiškai nepagrįstai dėl jų nepasisakė. Atliktų darbų priėmimo aktai nėra finansinės apskaitos dokumentai, todėl jie neįrodo ir nepatvirtina ieškovės teiginių ir reikalavimų.
1.6. Bylos nagrinėjimo metu buvo nuolat atidedami teismo posėdžiai, kad ieškovė pateiktų aktualius duomenis dėl jos reiškiamo reikalavimo atsakovei, nors CPK 135 str. numato, kad su ieškiniu privalo būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys ieškinio reikalavimus. Dar atsiliepime į ieškinį atsakovė argumentavo, kad ieškovė reikalauja priteisti 3 245,85 Eur sumą, kurią įvardino kaip skolą už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, tačiau ieškinyje visiškai nekonkretizuoja skolos susidarymo aplinkybių bei jos pagrindų, taip pat pažeidžiant įrodinėjimo pareigą prie ieškinio net nepridėjo jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima įvertinti reikalavimo pagrįstumą. Tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kontekste ieškovės procesinis elgesys buvo nesąžiningas, kai jau vien Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 15 d. nutarimu Nr. 831 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 „D. B. ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ nuostatai įpareigoja besąlygiškai ir operatyviai teikti informaciją. Teismo motyvai, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidos proporcingos, yra nepagrįsti ir naikintini perskirstant bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.
Atsiliepimas
10. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Mokesčiai už priežiūros paslaugas daugiabučiam namui iki 2024 m. spalio 31 d. buvo skaičiuojami būtent 1 058,04 kv. m. naudingajam plotui. Daugiabučio namo naudingo ploto kvadratūra yra gaunama sudėjus nuo 1 iki 10 butų plotą bei atsakovei priklausančios administracinės patalpos plotą: 263,09 kv. m. Bendrasis namo plotas, kuris yra nurodytas VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre, nesutampa su ieškovės skaičiuojamu plotu, nes patalpų savininkams pasididinus savo nekilnojamojo turto plotą (kurio padidėjimas gali būti susijęs su sienos išgriovimu, bendrojo naudojimo objektų įsigijimu ir kt. priežastimis), VĮ Registru centras buvo įregistruotos tik patalpos nekilnojamojo turto ploto korekcijos.
2.2. Atsakovės samprotavimai yra nepagrįsti dėl kapitalinio projekto sprendimo, nes jis priimtas gyventojų balsų daugumos sprendimu. Protokolas galiojantis, nenuginčytas ir taikytinas. Bendrosios nuosavybės objektų bendraturčiai savo valią išreikšdami administratoriaus organizuojame balsavime pasisako, kaip bus įgyvendinamas tiek bendrosios nuosavybės objektų valdymas, tiek ir naudojimas. Būtent šiuo konkrečiu atveju – ginčo balsavimu pastato bendraturčiai ir išreiškė valią tiek dėl to, kaip pastato stogas bus remontuojamas ir kokia tvarka tai bus atliekama.
2.3. Ieškovės atžvilgiu taikomų teisės aktų apimtis numato, jog bendrojo naudojimo objektų administratorius, vykdydamas butų ir kitų patalpų savininkų CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka priimtus savininkų sprendimus, susijusius bendrąja daline nuosavybe, veikia ne kaip bendrosios dalinės nuosavybės objektų savininkas (nuosavybės teisės turėtojas), o jis tik vykdo bendrosios nuosavybės objektų savininkų priimtus sprendimus ir jiems atstovauja.
2.4. Įrodymų visuma, defektų mastas, apimtis patvirtina aplinkybę apie šalto vandens vamzdyno defektus ir apie poreikį skubiai juos šalinti, t. y. bylos medžiaga patvirtina, kad defektams būdingas avarinis, privalomasis pobūdis. Priešingai, nei laikosi pozicijos atsakovė, ieškovės atlikti veiksmai atliekant remonto darbus nesuorganizavus prieš tai gyventojų susirinkimo, vertintini ne tik apdairiais, sąžiningais bet ir atitinkančiais naudos gavėjų (namo gyventojų) interesus. Atsakovė jokių įrodymų, paneigiančių, kad darbai buvo avariniai, byloje nepateikė. Jokie bylos duomenys nerodo, kad darbai neatitinka gyventojų interesų.
2.5. Ieškovei darbus reikėjo atlikti nedelsiant ir todėl ieškovei, administruojančiai daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus, kilo pareiga imtis būtinų veiksmų, kad būtų išvengta žalos savininkų asmeniniam turtui arba kitiems bendrojo naudojimo objektams bei pašalinta grėsmė didesniems turtiniams nuostoliams, žalos kilimui - trūkus vamzdžiui, įvyktų bendrojo naudojimo patalpų, gyventojų butų užliejimas, galimai vandens tiekimo gyventojams nutrūkimas.
2.6. Civilinė byla truko dvejus metus, posėdžiai buvo atidedami ir dėl atsakovės atstovų kaitos ir priežasčių, ieškovės atžvilgiu nebuvo konstatuotas joks piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, ji jomis naudojosi teisėtai ir pagal teisės aktus, išlaidos neviršija Rekomendacijų, todėl teismas sprendimą priteisti visas bylinėjimosi išlaidas tenkinus ieškinį priėmė pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
12. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčio prievolės apmokėti jam tenkančią namo remontui panaudotų lėšų dalį (CK 4.82 straipsnio 5 dalis).
13. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 263,09 kv. m. bendrojo ploto administracinės paskirties patalpos, esančios daugiabučiame name (duomenys neskelbtini). Ieškovė visam daugiabučiui namui, įskaitant ir atsakovei priklausančias patalpas, teikia daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų administravimo paslaugas. Laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 30 d. iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. ieškovė pateikė atsakovei penkias sąskaitas, bendros 3636 Eur sumos, už įvairias namo priežiūros paslaugas: administravimą, namo techninės būklės priežiūrą, šildymo sistemos priežiūrą, kaupiamąsias lėšas, atliktus remonto darbus. Atsakovė apmokėjo 390,15 Eur, likusioje dalyje mokėti atsisakė. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo.
14. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovės 3245,85 Eur skolos, palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė skundžia teismo sprendimą. Atsakovės nesutikimas su priimtu sprendimu yra grindžiamas iš esmės trimis argumentais: ieškovė netinkamai skaičiavo namo plotą mokesčių dydžiui nustatyti; bendraturčių sprendimas parengti projektą namo stogo remontui yra neteisėtas; ieškovė nepateikė įrodymų, kad atliko pastato remonto darbus, už kuriuos prašo sumokėti.
Dėl skaičiuojamojo ploto
15. Apeliantė (atsakovė) ginčija mokėtinų sumų paskaičiavimo būdą tarp bendraturčių, teigdama, kad skaičiuojant turėjo būti imamas namo bendrasis plotas (kuris yra 1287 kv.m.) ir paskaičiuojama, kokią dalį šiame plote sudaro atsakovės turimas bendrasis plotas (263,09 kv.m.). Tačiau ieškovė skaičiavo nuo faktinio namo naudingojo ploto (1127,90 kv.m.), todėl atsakovei priskaičiavo per dideles įmokas. Skaičiuojant nuo 1127,90 kv.m. ploto, atsakovės dalis sudaro 23,32 proc. (263,09*100/1127,90). Skaičiuojant nuo bendrojo ploto 1209,51 kv.m., atsakovės 263,09 kv.m. dalis sudarytų 21,75 proc. (263,09*100/1209,51). Taigi, apeliantė ginčijasi dėl 1,57 proc. nuo prašomos priteisti sumos, kas sudaro 50,95 Eur (3245,85*0,0157).
16. CK 4.82 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Taigi, įstatymas aiškiai nurodo, kad skaičiuojama nuo namo naudingojo ploto. P. R. centro duomenis, ginčo namo naudingasis plotas nurodomas 1054,31 kv. m. Tačiau ieškovė skaičiavo, jos paaiškinimu, nuo faktinio naudingojo ploto, t.y. 1127,90 kv.m., įvertinusi, kad kai kurie gyventojai savo naudingąjį plotą yra pasididinę. Atsakovė ir pati pripažino, kad kai kurie bendraturčiai yra pasididinę savo naudojamą naudingąjį plotą. Kita vertus, toks naudingojo ploto padidinimas atsakovei yra naudingas, nes kuo didesnis bendras naudingas plotas imamas, tuo mažesnė santykinė dalis yra atsakovės turimas verslo plotas.
17. Kitas dėmuo, naudojamas skaičiuojant tenkančią mokesčių dalį, yra bendraturčio nuosavybės teise turimas naudingas plotas. Gyvenamųjų būstų naudingasis plotas yra skaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio nustatytą apibrėžimą, kad naudingasis būsto plotas – bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įmontuotų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįskaitomas balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų plotas.
18. Tačiau negyvenamųjų patalpų (šiuo atveju, verslo patalpų) plotai skaičiuojami skirtingai, negu gyvenamųjų butų plotai. Tai nustato Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – taisyklės), patvirtintų Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, ( redakcija, galiojusi iki 2024 m. lapkričio 1 d.) IV skyriuje „Statinių kadastriniai matavimai ir kadastro duomenų surinkimas“ dalyje Patalpų numeravimas ir plotų skaičiavimas pateikiami gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties pastatų plotų skaičiavimo formulės ir jų skaičiavimo išaiškinimai. Pagal taisyklių 149.6 punktą, gyvenamosios paskirties patalpos naudingasis plotas yra visų kambarių (gyvenamojo ploto), verslo patalpų (verslo ploto) ir apšiltintų pagalbinių patalpų (pagalbinio naudingojo ploto) plotų suma ( pakartota jau minėto Paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio nuostata). Pagal taisyklių 153.3 punktą, naudingasis plotas, skaičiuojamas tik negyvenamosios paskirties patalpoms, kurios yra gyvenamosios paskirties pastate, susideda iš antžeminėje pastato dalyje esančios negyvenamosios paskirties patalpos naudingojo ploto įskaičiuojant apšiltintų pagrindiniam ir pagalbiniam plotui priskiriamų patalpų plotus, ir požeminėje pastato dalyje (pvz., rūsyje) esančios negyvenamosios paskirties patalpos naudingą plotą prilyginant šios patalpos bendram plotui, kuris skaičiuojamas kaip pagrindinių ir pagalbinių plotų suma. Vadinasi, verslo patalpų naudingasis plotas skaičiuojamas iš visų pagrindinių ir pagalbinių patalpų, ir dar iš požeminių patalpų, jeigu tokios yra.
19. Šiuo atveju atsakovės nuosavybės teise įregistruotas 263,09 kv.m. plotas ieškovės pagrįstai įskaičiuotas į vadinamąjį naudingą plotą ir šia proporcija buvo paskaičiuojami priklausantys mokėti mokesčiai.
20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kuri padaryta laikantis CK 4.82 straipsnio 7 dalies reikalavimų, nustatytų kadastro duomenų, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl neteisingo skaičiavimo atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.
Dėl stogo remonto projekto
21. Apeliantė nesutinka mokėti 1710,10 Eur kaupiamųjų lėšų stogo remonto projekto parengimui, kurios buvo įtraukiamos į ginčo sąskaitas (penkis mėnesius po 342,02 Eur) vykdant 2022 m. kovo 29 d. daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimą.
22. Pirmosios instancijos teismas šias lėšas priteisė iš atsakovės, remdamasis bendraturčių priimtu sprendimu, kuris nėra nuginčytas, taip pat nustatęs, kad ieškovė teisingai apskaičiavo patalpų savininkams mokėtinas įmokas ir jas surinko bei faktiškai panaudojo taip, kaip numatyta pačių gyventojų sprendimu. Apeliantė nurodo, kad teismas esą ignoravo jos argumentus, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas. Apeliantės teigimu, savininkų susirinkimui buvo pateiktas balsavimui klausimas: ar pritariate, kad UAB „Sun projektai“ rengtų namo stogo kapitalinio remonto projektą, kurio apmokėjimui būtų pradėtas tikslinių lėšų rinkimas po 1,30 Eur/m2 6 mėn. (po gauto pritarimo projekto rengimui) bei atsiskaitymui panaudojama 1 000,00 Eur jau turimų privalomo kaupimo lėšų, projekto kaina 9680Eur. Tai esą reiškia, kad namo butų/patalpų savininkai sprendė tik dėl paslaugų tiekėjo ir reikalingų lėšų surinkimo klausimų, o ne dėl stogo remonto apimties, vadinasi, nebuvo išreikšta valia dėl kapitalinio remonto poreikio.
23. Apeliacinės instancijos teismas tokius argumentus vertina kaip spekuliatyvius ir nepagrįstus. Iš pacituoto klausimo, pateikto balsavimui, akivaizdu, kad buvo nurodytos visos sąlygos: kas atliks projektą, kokį projektą (kapitalinio remonto), kokia bus kaina ir t.t. ir kad pareikšti nuomonę buvo prašoma dėl visų nurodytų sąlygų.
24. Pažymėtina, ką pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, kad apeliantė kitoje byloje siekė nuginčyti bendraturčių sprendimą, ši byla netgi buvo sustabdyta laukiant rezultato kitoje byloje, tačiau 2022 m. kovo 29 d. bendraturčių sprendimas liko nenuginčytas. Aplinkybė, kad kitoje byloje ieškinys buvo atmestas dėl atsakovės padarytos teisinės klaidos, nekeičia esamo rezultato, kad bendraturčių sprendimas, kuris savo esme yra sandoris, nėra nuginčytas, todėl yra galiojantis visiems bendraturčiams ir sukuria jiems prievolę vykdyti sprendimą (CK 4.85 straipsnis).
25. Kitos apeliantės nurodomos aplinkybės (netinkamai paskaičiuotos sumos, kapitalinio remonto poreikio nebuvimas, galimybė atlikti projektą pigiau ir t.t.) neturi teisinės reikšmės esant galiojančiam bendraturčių 2022 m. kovo 29 d. sprendimui.
Dėl apmokėjimo už remonto darbus
26. Iš atsakovei pateiktų sąskaitų matyti, kad 2022 m. birželio 30 d. sąskaitoje buvo įtraukti avariniai remonto darbai: 171,31 Eur už šalto vandens stovo keitimą, 118,12 Eur už šalto vandens vamzdyno remontą, 423,27 Eur už šalto vandens vamzdyno remontą, 2022 m. liepos mėn. sąskaitoje - 46,45 Eur už revizinių durelių montavimą, iš viso 759,15 Eur. Kiti avariniai šalto ir karšto vandens vamzdynų remonto, šulinio valymo, flanšinių sklendžių keitimo darbai buvo padengti iš namo bendraturčių kaupiamųjų lėšų, tai matyti iš atsakovei pateiktų sąskaitų ( t.1, b.l. 54-56).
27. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad darbų reikalingumas, jų atlikimas ir kainos sumokėjimas buvo įrodyti, todėl ir šioje dalyje ieškinį tenkino remdamasis CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta išimtimi, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas), nors ir nedavęs sutikimo, bet privalo apmokėti išlaidas, kurios yra susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Atsakovė nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, nurodo, kad ieškovė neįrodė šių darbų atlikimo būtinumo, realaus jų atlikimo ir fakto, kad ieškovė yra apmokėjusi už atliktus avarinius darbus, nes nei defektiniai aktai, nei atliktų darbų aktai yra nepasirašyti, nepateikta duomenų apie darbų priėmimą, tinkamumą ir apmokėjimą už juos.
28. Su apeliantės argumentais iš dalies sutiktina. Ieškovės pateikti statinio defektavimo aktai Nr. DA476358 (nustatantis, kad rūsyje laša šalto vandens magistralė), Nr. DA476357 (kad šalto vandens vamzdynas pažeistas korozijos, laša, gali įvykti avarija), Nr. DA479624 (po santechniko darbų liko išgriauta siena) yra niekieno nepasirašyti. Aktuose išvardinti statinio trūkumai, tokie kaip išgriauta siena, korozijos pažeistas ir lašantis šalto vandens vamzdynas, sutiktina, kad galėjo būti pastebėti atliekant periodines pastato apžiūras, todėl galėjo būti planuojami atlikti ir atitinkamai galėjo būti gautas bendraturčių pritarimas. Į bylą pateikti penki atliktų darbų priėmimo aktai (t.1, b.l. 127-131) yra pasirašyti tik rangovo atstovo darbų valdytojo A. L., darbus priėmusio asmens parašo nėra, kas sukelia neaiškumą, ar darbai buvo atlikti tinkamai, ar jie priimti. Sutiktina su atsakovės argumentais, kad atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktų turinys yra perkeltas iš sąmatų programos, nes nenurodomos faktiškai panaudotos medžiagos, darbo laikas. Taip pat nepateiktos rangovo, t. y. „Mano būsto priežiūra“ pateiktos sąskaitos už atliktus ir perduotus darbus, nors pagal ieškovės ir UAB „Mano būsto priežiūra“ 2019 m. spalio 1 d. sutarties 2.2.8 ir 2.2.9 punktus ( t.1, b.l. 132-134) tokios sąskaitos turėjo būti pateiktos.
29. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pateiktus įrodymus, nes neteikė reikšmės, kad defektiniai aktai, atliktų darbų perdavimo aktai yra nepilnai pasirašyti, nėra duomenų, kokias sumas rangovui apmokėjo ieškovė. Ieškovė kažkodėl nepasirūpino tvarkingai įforminti avarinių remonto darbų atlikimo poreikį ir atliktus remonto darbus, todėl turi prisiimti tokio veikimo pasekmes. Teismo sprendimas dalyje dėl 759,15 Eur priteisimo už avarinius remonto darbus panaikintinas ir šioje dalyje ieškinys atmestinas.
30. Pažymėtina, kad apeliantės nurodomi argumentai, kad ieškovė esą užsakė ir atliko darbus vandentiekio trasoje, esančioje už daugiabučio namo įvado ribų, šiuo atveju neturi reikšmės, nes už šiuos darbus (šulinio valymas, flanšinių sklendžių keitimas, trieigio vožtuvo keitimas) buvo apmokėta iš surinktų kaupiamųjų lėšų.
31. Kaip minėta, ieškiniu buvo prašoma priteisti 3245,85 Eur mokesčių, reikalavimas dėl 1710,10 Eur už stogo remonto projektą yra pagrįstai patenkintas, reikalavimas dėl 759,15 Eur už avarinio remonto darbus yra atmetamas, lieka 776,60 Eur, kurie pagal atsakovei pateiktas sąskaitas yra susikaupę už administravimą, pastato techninę priežiūrą, šildymo sistemos techninę priežiūrą ir privalomąjį kaupimą. Dėl šios rūšies mokesčių apeliantė argumentų neteikė, todėl sprendimas šioje dalyje paliktinas galioti.
32. Apibendrinant daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių prievoles prisidėti prie pastato išlaikymo, administravimo, priežiūros, privalomojo ir tikslinio kaupimo projektų (CK 4.83-85 straipsniai), tačiau netinkamai vertino įrodymus dėl pastate atliktų remonto darbų reikalingumo, faktinio atlikimo, remontui panaudotų lėšų dydžio (CPK 185 straipsnis), todėl teismo sprendimas pakeistinas sumažinant priteistą sumą 759,15 Eur suma, priskaičiuota už remonto darbus, kurių atlikimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nebuvo įrodytas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
33. Pakeitus teismo sprendimą daroma išvada, kad ieškinys yra tenkinamas 76 proc. (2486,7*100/3245,85). Atitinkamai perskirstomas šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Ieškovei būtų priteistina 76 proc. jos turėtų išlaidų, atsakovei- 24 proc.
34. Be to, apeliantė savo skunde kėlė ieškovės procesinio elgesio tinkamumo klausimą, teigė, kad ieškovė elgėsi nesąžiningai, nes neteikė informacijos atsakovei apie prašomų priteisti sumų susidarymo pagrindą, prie ieškinio nepridėjo jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima įvertinti reikalavimo pagrįstumą, bylos nagrinėjimo metu buvo nuolat atidedami teismo posėdžiai, kad ieškovė pateiktų aktualius duomenis dėl jos reiškiamo reikalavimo atsakovei, nors CPK 135 str. numato, kad su ieškiniu privalo būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys ieškinio reikalavimus.
35. Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo pripažinti, kad ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nes nepakankami ar nepilnai pateikti įrodymai nerodo šalies piktnaudžiavimo, tai gali būti vertinama kaip bylinėjimosi taktika, gebėjimai pristatyti savo bylą geriau ar blogiau. Vien tik posėdžių atidėliojimas taip pat nerodo piktnaudžiavimo, pastebėtina, kad šioje byloje buvo ir bendras abiejų šalių prašymas atidėti posėdį ( 2024 m. rugsėjo 24 d.), šalys bandė derėtis taikiai. Todėl nėra pagrindo mažinti ieškovei priteisiamų bylinėjimosi išlaidų dydį.
36. Ieškovės išlaidos pirmosios instancijos teisme buvo 4646,80 Eur, proporcingai patenkintiems reikalavimams jai priteistina 76 proc. šių išlaidų, kas sudaro 3 531,56 Eur, suapvalinus 3532 Eur.
37. Atsakovės išlaidos pirmosios instancijos teisme buvo 3413 Eur, proporcingai atmestiems reikalavimams, atsakovei priteistina 819 Eur.
38. Šalių išlaidos apeliacinėje instancijoje paskirstomos ta pačia proporcija, kaip ir pirmosios instancijos teisme. Ieškovei priteistina 76 proc. išlaidų už atsiliepimą į apeliacinį skundą ( nuo 1365 Eur tai sudaro 1 037 Eur. Atsakovei priteistina 24 proc. nuo išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme ( nuo 73 Eur žyminio mokesčio ir 650 Eur už apeliacinį skundą, 24 proc. sudaro 174 Eur).
39. Atliekamas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas bylinėjimosi išlaidų dalyje (CK 6.130 straipsnis). Atsakovei priklausančios 993 Eur bylinėjimosi išlaidos įskaitomos į ieškovės 4450 Eur išlaidas, ir ieškovei priteistina iš atsakovės 3457 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo 2025 m. liepos 21 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Viguva“, j. a. k. 166865080, ieškovės UAB M. B. Vilnius, j. a. k. 121452091, naudai 2 486,7 (du tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus ir 70 ct) skolos; 6 (šešių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2022 m. spalio 24 d., iki teismo spendimo visiško įvykdymo ir 3457 Eur ( tris tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.