Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo D. B. prašymą suinteresuotiems asmenims E. B., UAB „SB lizingas“ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-3238-1111/2020.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo UAB „SB lizingas“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė, teismo procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems proceso atnaujinimo pagrindams. Pagal CPK 368 straipsnio 1 dalies nuostatas prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

Nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas klausimą dėl prašymo pagrįstumo sprendžia iš esmės, t. y. patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar prašymas pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Nustatęs, kad egzistuoja dviejų privalomų įstatyminių sąlygų sutaptis proceso atnaujinimo institutui taikyti, teismas nutartimi atnaujina procesą. Kitu atveju teismas nutartimi procesą atnaujinti atsisako.

Dėl termino paduoti prašymui atnaujinti procesą

CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pareiškimas dėl praleisto termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 straipsnio 4 dalis).

Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet ir įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).

Jeigu terminas yra praleistas nedaug, tai sprendžiant, ar asmuo prarado teisę kreiptis į teismą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti patį pažeidimo pobūdį šį pažeidimą lėmusių aplinkybių prasme, t. y. ar procesinio termino praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Todėl nagrinėjant procesinio termino atnaujinimo klausimą, privalu aiškintis besikreipiančio dėl termino atnaujinimo suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes (priežastis), dėl kurių terminas buvo praleistas, jų visetą ir svarbą. Įstatyme nenustatyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Kadangi įstatymo sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji, teismas turi šį klausimą spręsti, atsižvelgdamas į procesinių terminų instituto paskirtį, ginčo esmę, bylos reikšmę procesinio dokumento pateikėjui, jo asmenines savybes, jo veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines aplinkybes. Taigi termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, besikreipiančios šalies elgesį procese, į jos sąžiningumą naudojantis suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 42 straipsnio 5 dalis).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3238-1111/2020 buvo patvirtinta E. B. ir D. B. 2020 m. rugsėjo 11 d. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškėjas prašydamas atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti nurodė, kad siųsto minėto teismo sprendimo negavo, nes sprendimas buvo siunčiamas netiksliu jo adresu. Iš bylos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad procesiniai dokumentai ir Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2020 m. spalio 12 d. sprendimas atsakovui buvo siunčiami adresu (duomenys neskelbtini), tačiau įteikti atsakovui nebuvo. Iš Gyventojų registro duomenų bazės duomenų nustatyta, kad D. B. tikslus faktinės ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, patikimai patvirtinančių, jog pareiškėjas faktiškai gavo minėtą teismo sprendimą anksčiau, nei yra nurodoma jo prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. 2022 m. sausio mėnesį kai kreipėsi į advokatę dėl teisinių paslaugų teikimo kitoje civilinėje byloje. Teismo vertinimu, šiuo atveju pareiškėjas terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti praleido dėl objektyvių priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas pareiškėjo prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti atnaujinamas.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu

CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2008). Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015; 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018 19 punktą).

Pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu, t. y. jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

Prašydamas atnaujinti procesą pareiškėjas nurodė, kad sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašė būdamas neblaivus ir skubinamas E. B., todėl neįsigilino į sutarties sąlygas. Nurodo, kad jo pasirašytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos neatitinka jo tikrosios valios. Pažymėtina, jog pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatos neatitiko jo tikrosios valios, kad sutartį jis pasirašė būdamas neblaivus ir spaudžiamas E. B., kad neturėjo laiko susipažinti su pasirašomais dokumentais. E. B. ir D. B. 2020 m. rugsėjo 11 d. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra pasirašyta abiejų pareiškėjų ant visų 3 sutarties lapų, nėra įrodymų, kad parašai sutartyje yra ne pareiškėjo D. B..

Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad teismas sprendimu patvirtino sutarties sąlygas, kuriomis susitarta į santuokoje įgyto ir dalintino turto balansą įtraukti ir pasidalinti neįregistruotus gyvenamąjį namą, garažą ir tvorą, esančius (duomenys neskelbtini), kurie yra pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, be to, gyvenamasis namas buvo pastatytas jo asmeninėmis lėšomis, todėl teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, kuri turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo supaprastinto proceso tvarka, nenustato turto balanso, t. y. šiuo atveju netaikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3 knygos VIII skyriaus normos, tarp jų ir CK 3.118 straipsnio nuostatos. Nurodyti bendrą turtą (jo kiekį ir vertę) turi sutuoktiniai, prašantys teismą patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2011). Teismas turi patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamu atveju šalys teismui patvirtinti civilinėje byloje Nr. e2YT-3238-1111/2020 pateikė bendru sutarimu sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią pareiškėjui D. B. asmeninės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo dalinamas, po santuokos nutraukimo pareiškėjui D. B. asmeninės nuosavybės teise atiteko turto už 27000,00 Eur, kurį sudaro: ½ dalis neįregistruotų gyvenamojo namo, garažo ir tvoros, esančių (duomenys neskelbtini), dalies vertė 25 000,00 Eur; automobilis Opel Vivaro, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2003 metų laidos, 2 000,00 Eur vertės. E. B. asmeninės nuosavybės teise atiteko turto už 26000,00 Eur, kurį sudaro: ½ dalis neįregistruotų gyvenamojo namo, garažo ir tvoros, esančių (duomenys neskelbtini), dalies vertė 25000,00 Eur; automobilis Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2002 metų laidos, 1000,00 Eur vertės. D. B. sutartimi įsipareigojo per 30 dienų terminą nuo sutarties pasirašymo dienos E. B. sumokėti 500,00 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį. Vadinasi, E. B. ir D. B. po santuokos nutraukimo gavo lygiavertį turtą ir nebuvo nukrypta nuo CK 3.117 straipsnyje įtvirtinto sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Įstatymai nedraudžia vienam iš sutuoktinių santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi perleisti kitam sutuoktiniui net jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Sutuoktiniams laisva valia sutartyje kaip dalytiną nurodžius asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą ir jį paskyrus sutuoktiniui, tai savaime nevertintina kaip esminis vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų pažeidimas, jei nenustatyta kitų aplinkybių, dėl kurių vieno iš sutuoktinių padėtis pasidarytų daug blogesnė nei kito. Minėta, kad nėra įrodymų, jog pareiškėjas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašė ne laisva valia ar būdamas tokios būklės, kad nesuprato pasirašomos sutarties sąlygų esmės ir reikšmės ar negalėdamas savo veiksmų valdyti. Vien tai, kad teismo patvirtintos sutarties nuostatos šiuo metu pareiškėjo nebetenkina, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismas, patvirtindamas 2020 m. rugsėjo 11 d. šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių padarė aiškią teisės taikymo klaidą. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, jog 2020 m. rugsėjo 11 d. pareiškėjų sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus.

Pareiškėjas nurodo, kad minėtas nekilnojamasis turtas negalėjo būti dalintinas, nes jis nėra įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad gyvenamojo namo ir kitų statinių neįregistravimas registre nepaneigia asmens turimų nuosavybės teisių į jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-611/2018), todėl neįregistruoti gyvenamasis namas, garažas ir tvora, esantys (duomenys neskelbtini), galėjo būti padalinti ir įtraukti į teismo sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas vertina, kad rašymo apsirikimai pareiškime dėl santuokos nutraukimo bendru pareiškimu ir sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių neturėjo esminės įtakos procesinių dokumentų turiniui. Be to, 2020 m. lapkričio 17 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-3238-1111/2020 buvo ištaisytas rašymo apsirikimas 2020 m. spalio 12 d. sprendime ir nurodytas tikslus pareiškėjo D. B. asmens kodas.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, jog pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu nėra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši iš būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. E. B. pateikė įrodymus apie turėtas 700,00 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą, kurios, pareiškimą dėl proceso atnaujinimo atmetus, priteistinos jai iš pareiškėjo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 365-370 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjo D. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-3238-1111/2020.

Priteisti iš D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 700,00 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.