- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-18
- Bylos Nr.
- e2S-100-856/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- A. N.
- Atsakovas
- V. O.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. N. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-15026-841/2022 pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovei V. O., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei V. O. dėl teismo sprendimo, kuriuo nustatyta nepilnamečio vaiko L. N. gyvenamoji vieta, bendravimo tvarka ir išlaikymas, pakeitimo ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
2. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti nepilnametės dukters L. N. gyvenamąją vietą su juo bei priteisti iš atsakovės V. O. išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. N. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 205 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pareiškėjas nurodė, kad dukra gyvena nesaugioje aplinkoje, be to, dėl atsakovės nėštumo ir būsimo gimdymo ji negalės tinkamai pasirūpinti dukra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. lapkričio 28 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė.
4. Teismas nurodė, kad ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina fakto, jog aplinka, kurioje gyvena nepilnametė dukra L. N., būtų nesaugi, kelianti grėsmę jos sveikatai, saugioms gyvenimo sąlygoms ar kitoms neturtinėms teisėms. Vien ta aplinkybė, kad tarp šalių kyla nesutarimai dėl bendravimo tvarkos su vaiku, nesudaro pagrindo ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teismas atsižvelgė į tai, kad nepilnametė dukra tomis pačiomis sąlygomis ir toje pačioje aplinkoje gyvena jau 5,5 metų, tarp jos ir mamos yra susiformavę stiprūs emociniai ir dvasiniai ryšiai bei būtent čia yra vaikui įprasta, emocinį stabilumą užtikrinanti aplinka, todėl darė išvadą, jog neišnagrinėjus bylos iš esmės, laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu neatitiktų vaiko interesų, todėl prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
5. Teismas nurodė, kad netenkinus prašymo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, prašymas dėl laikino išlaikymo priteisimo iš atsakovės atmestinas kaip nepagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovas A. N. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nustatyti nepilnametės dukros L. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu A. N., bei priteisti iš atsakovės V. O. išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. N. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 205 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
6.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, neatsižvelgė į nepilnamečio vaiko interesų užtikrinimą, į būtinybę apsaugoti neturtinius mažamečio vaiko interesus, nukrypo nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, nesivadovavo prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu.
6.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina fakto, jog aplinka, kurioje gyvena nepilnametė dukra, būtų nesaugi, kelianti grėsmę jos sveikatai, saugioms gyvenimo sąlygoms ar kitoms neturtinėms teisėms. Ieškovas pateikė teismui rašytinius įrodymus, kad aplinka, kurioje dukra gyvena, yra nesaugi. Iš dukros ieškovas sužinojo, kad atsakovė ir jos motina E. O. mergaitę mušė. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris 2022 m. liepos 20 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu nutrauktas, nes nepadaryta nusikalstama veika. Tačiau nutarime nurodyta, kad apklausiama dukra ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams pasakojo, kad mama, jei ji neklauso, „duoda per rurytę“ (t. y. užpakaliuką) „su ranka, diržu ir su tapke. Ji davė skaudžiai, verkė. Kai neklauso, tai ir duoda“. Taip pat dukra ikiteisminio tyrimo metu apklausta sakė, kad ją muša ir močiutė „su tapke ir su diržu“, kad mama ir močiutė ją mušė ne vieną kartą. Dukra detaliai papasakojo, kaip atrodo diržas ir tapkė, kuriais ji buvo mušama, sakė, kad mama liepė nesakyti darželyje, kad ją mušė.
6.3. 2022 m. sausio 6 d. prie atsakovės namų atsakovės tėvas S. O. ieškovą sumušė dukros L akivaizdoje, taip sukeldamas ieškovui fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. S. O. kaltu prisipažino, ieškovas jam atleido. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi patvirtintas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2022 m. balandžio 11 d. nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, atleidžiant S. O. nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius. Tačiau šie faktai įrodo, kad dukra gyvena aplinkoje, kurioje smurtaujama, kad smurtas naudojamas jai matant.
6.4. Kaip ieškovui pasakojo dukra, atsakovė bendrauja su vyru vardu P., kad P. ant jos šaukia, kad yra ją paspyręs arba pakišęs koją ir ji krito. Kai mama parsivesdavo savo draugą, mama miegodavo su savo draugu, o dukrą iš pradžių išvarydavo miegoti pas močiutę N. (E. O. antras vardas N.), dėl to vaikas labai verkdavo ir sakydavo, kad ji nepripratusi miegoti su močiute. Po kiek laiko jau mama nebesidrovėdama draugą guldydavosi kartu į tą pačią lovą su dukra ir miegodavo kartu. Taip pat dukra ieškovui paaiškino, kad ji paguldoma iš vienos pusės lovos, mama per vidurį, o mamos draugas iš kitos pusės prie radiatoriaus. Kad dukra neturi atskiros lovos ir miega kartu su atsakove vienoje lovoje, patvirtinta Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro 2022-01-27 Pagalbos plane Nr. (duomenys neskelbtini) esantis 2022 m. sausio 27 d. socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai tarnybos (duomenys neskelbtini) darbuotojos, dirbančios su šeima, L. N. įrašas.
Atsiliepimas
6.5. Atsakovė savo rašytiniame atsiliepime dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepaneigė naudoto fizinio ir psichologinio smurto prieš vaiką, o tik pasinaudojo ir apsiribojo tuo, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, arba tuo, kad kitos institucijos pasisakė kitaip.
6.6. Nepagrįstai teismas nutartį motyvavo tuo, jog nepilnametė dukra tomis pačiomis sąlygomis ir toje pačioje aplinkoje gyvena jau 5,5 metų, tarp jos ir mamos yra susiformavę stiprūs emociniai ir dvasiniai ryšiai bei būtent čia yra vaikui įprasta, emocinį stabilumą užtikrinanti aplinka. Teismas neatsižvelgė į individualias šios bylos aplinkybes. Vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, o ne konkrečioje gyvenamoje vietoje ar aplinkoje. Teismo argumentai, kad aplinka, kurioje dukra gyvena, yra saugi ir stabili, yra teisiškai nereikšmingi, jei atsakovė kartu negyvena arba toje aplinkoje atsakovė būna mažai.
6.7. Dukra su atsakove gyvena ne 5,5 metų, kaip nurodyta nutartyje, bet dar ilgiau – 6,5 metų, tačiau pastaruoju metu esminiai pasikeitė sąlygos, kurių teismas neindividualizavo. Aplinka, kurioje gyvena nepilnametė dukra, tapo nenormali ir nesaugi. Atsakovė laukiasi kūdikio nuo vyro, už kurio ji nėra ištekėjusi ir kuris kartu negyvena. Aplinkybę, kad atsakovė laukiasi kūdikio, pripažino pati atsakovė, raštu pareikšdama nuomonę dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovė vaiko laukiasi ne normalioje aplinkoje ar šeimoje, atsakovė su būsimu vaiko tėvu kartu negyvena, apkritai nėra aišku, kur atsakovė gyvens gimus vaikui, taip pat lieka neaišku, kur ir su kuo tokiu atveju tektų gyventi ieškovo dukrai.
6.8. Paskutiniu metu dukra ieškovui pasakoja, kad atsakovė išvyksta į Telšius pas savo draugą P. ir ilgai negrįžta. Tuo ne kartą įsitikino pats ieškovas, nes atvykęs pasiimti arba grąžindamas dukrą atgal neranda atsakovės. Atsakovė yra nėštumo ir gimdymo atostogose, todėl galimai išvyksta ilgam, dukrą palieka senelių priežiūrai. Taip neskiria dėmesio dukros priežiūrai, jos sveikatai. Atsakovė nuo ieškovo slėpė tai, kad jos tėvai sirgo COVID 19, ko pasėkoje užsikrėtė vaikas.
6.9. 2022 m. spalio-lapkričio mėnesį moksleivių rudens atostogų metu dukra gyveno su ieškovu. Pasiėmęs dukrą ieškovas pastebėjo, kad jos oda išberta. Kreipėsi į gydymo įstaigą. Dukrą apžiūrėjusi gydytoja išsakė nuomonę, kad galimai beria nuo nešvarios aplinkos. Gydytoja rekomendavo nors kurį laiką pakeisti gyvenimo sąlygas, kad vaikas pagyventų kitoje aplinkoje. Ieškovas pirko vaistus, tepė odą. Kol vaikas gyveno su ieškovu, išbėrimai buvo beveik praėję, tačiau vaikui grįžus po atostogų atgal pas motiną į jos gyvenamas patalpas, vaikui vėl aktyvinosi išbėrimai, visa nugara išberta, pilvas, šonai, taip pat išbėrimai yra ant rankų ir kojų. 2022 m. lapkričio 12 d. ieškovas kreipėsi į Vaikų ligų gydytoją Z. T., buvo paskirtas gydymas. Atsakovė tam neturėjo laiko, net nepastebėjo bėrimo.
6.10. Teismo išvada, kad tarp dukros ir atsakovės yra susiformavę stiprūs emociniai ir dvasiniai ryšiai, yra netiesa, nes atsakovė yra konfliktiška, isteriška, nervuota, sukelia konfliktines situacijas, taip pat pastoviai šaukia ant vaiko, vaikas dėl to verkia, bijo ir nenori pareiti į namus pas motiną. Atsakovė muša dukrą, ant jos pastoviai šaukia, vartoja necenzūrinius žodžius ir įvairius gestus, dukra patiria psichologinį ir fizinį smurtą.
6.11. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neįvertino, kad dukra labai myli savo tėvą, o tėvas labai myli savo dukrą. Dukrai labai patinka ir ji nori būti su savo tėvu. Dukra pastoviai, iki šiol galiojusia bendravimo tvarka, lankosi pas savo tėvą jo gyvenamoje vietoje, ši aplinka jai labai patinka ir jai ji nėra svetima, dukra turi savo gyvūnus, kuriuos labai myli, jais rūpinasi, taip pat turi savo draugus vaikus, su kuriais noriai leidžia laiką ir kartu žaidžia. Per nustatytą bendravimo tvarką nakvoja pas tėvą. Jeigu būtų paskirta gyvenama vieta su tėvu, ta aplinka dukrai nebūtų svetima ar nepriimtina, nebūtu padaryta socialinė, psichologinė žala vaikui ar sukelti dideli emociniai išgyvenimai, o atvirkščiai - vaikui būtų užtikrinta saugi ir atitinkanti vaiko poreikiams aplinka.
7. Atsakovė V. O. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Ieškovo atskirajame skunde dėstomi argumentai yra ne pirmosios instancijos teismo padaryti materialinės ir procesinės teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai, bet ieškovo nesutikimas su tuo, kaip teismas vertino jo nurodytas aplinkybes. Ieškovas atskirajame skunde vėl kartoja tuos pačius objektyviais įrodymais nepagrįstus ieškinio argumentus ir siekia, kad jo pateikti teiginiai būtų vertinami kaip realiai egzistuojantys.
7.2. Kompetentingų institucijų ir pareigūnų išvados apie vaiko interesų ir teisių užtikrinimą yra priešingos ieškovo tvirtinimams, nes jokie pažeidimai nėra nustatyti. Tai, kad ieškovas iškraipo faktus jam naudinga linkme ir nurodo tikrovės neatitinkančią informaciją, įrodo ir jo atskirajame skunde naujai nurodyta aplinkybė apie tai, jog moksleivių rudens atostogų metu dukrai būnant pas tėvą ir jam pastebėjus dukros odos išbėrimą, vaiką apžiūrėjusi gydytoja „išsakė nuomonę, kad galimai beria nuo nešvarios aplinkos ir rekomendavo nors kurį laiką pakeisti gyvenimo sąlygas“. Tačiau iš apeliacinės instancijos teismui pridedamo Ambulatorinio apsilankymo aprašymo aiškiai matyti, jog gydymo rekomendacijos yra „hipoalerginė dieta“, kas akivaizdžiai reiškia, jog gydytoja bėrimą siejo su suvartotais maisto produktais, kuriems vaikas gali būti alergiškas, o ne su nešvaria aplinka, kaip klaidina teismą ieškovas. Šis ieškovo elgesys tik patvirtina atsakovės tiek atsiliepime į ieškinį, tiek rašytinėje nuomonėje dėl ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones išsakytą poziciją, kad ieškovo deklaruojami teiginiai apie neva nesaugia tapusią vaiko aplinką yra tik jo asmeninė nuomonė, įsivaizdavimas, noras bet kokiais būdais tokią ją sukurti prieš kitus (teismą, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistus, policiją), ieškant priekabių net ir smulkiausiose detalėse ar duomenis interpretuojant taip, kad palanku būtų tik ieškovui.
7.3. Kadangi ieškovas nenurodo jokių konkrečių teisės normų, kurias pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė, ar kasacinio teismo praktikos, nuo kurios jis nukrypo, o iš esmės tik kartoja tas pačias ieškinio faktines aplinkybes, atsakovė atskirai dėl jų nepasisako, nes jos išsamiai aptartos atsakovės atsiliepime į ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
9. Apeliantas atskiruoju skundu prašo prijungti prie bylos Ambulatorinio apsilankymo aprašymo kopiją. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, priima apelianto teikiamą įrodymą.
10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
11. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinius vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – laikinas nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas – visų pirma skirta užtikrinti išimtinai vaikų interesus ir jų apsaugą iki bus išnagrinėta byla ir išspręsti vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir kiti klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Ši laikinoji apsaugos priemonė yra išimtinio pobūdžio (ultima ratio) ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams vieno iš tėvų pusės. Taigi, turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės, o pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą tenka būtent prašančiam taikyti tokią procesinio pobūdžio priemonę.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visos apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl kiekvieno iš tėvų ryšio su nepilnamete dukra, elgesio ir pan., bus vertinamos teismui nagrinėjant bylą iš esmės, sprendžiant dėl ieškovo ieškiniu pareikštų šiuo klausimu reikalavimų pagrįstumo. Tuo tarpu šioje proceso stadijoje, kai dar tik sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, teismas preliminariai neturi duomenų dėl netinkamo atsakovės, kaip motinos, teisių ir pareigų vaiko atžvilgiu įgyvendinimo, kuris reikalautų nedelstino šalių dukros gyvenamosios vietos ir aplinkos pakeitimo – jos nustatymo su tėvu.
14. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, šioje proceso stadijoje netenkindamas ieškovo prašymo nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, tinkamai įvertino reikšmingas aplinkybes. Byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė netinkamai rūpintųsi šalių dukros sveikata, auklėjimu, priežiūra, ugdymu, darytų žalingą įtaką šalių dukrai savo elgesiu ar kitaip neigiamai veiktų ją. Juolab, kad Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, jog ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turėtų būti atmestas, nes vaiko socialinė aplinka yra saugi ir stabili, vaikas nuo gimimo gyvena su mama, o vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas šioje proceso stadijoje visiškai neatitiktų jo interesų. Pažymėtina, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis).
15. Vien ieškovo deklaratyvūs teiginiai, neparemti jokiais patikimais įrodymais, jog šalių nepilnametė dukra gyvena nesaugioje aplinkoje, atsakovė (atsakovės aplinkos žmonės) dukros atžvilgiu naudoja fizinį ir psichologinį smurtą, nesudaro pagrindo nagrinėjamu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Į bylą ieškovo pateiktame 2022 m. liepos 20 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarime nurodyta, kad vertinant ikiteisminio tyrimo surinktus duomenis – liudytojų parodymus, mažametės L. N. parodymus, susidariusią konfliktinę situaciją tarp tėvų (iš ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų matyti, kad tarp tėvų konfliktai kyla tiek dėl dukters gyvenamosios vietos, tiek dėl auklėjimo, tiek dėl bendravimo su vaiku, tėvai nesutaria dėl vaiko ir galimai vaikas naudojasi manipuliuodamas tėvais), darytina išvada, jog atlikus ikiteisminį tyrimą negauta duomenų, kurie objektyviai patvirtintų, kad buvo naudotas fizinis smurtas L. N. atžvilgiu, todėl ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalyje, nutraukiamas, nes nepadaryta veika, numatyta BK 140 straipsnio 3 dalyje. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, ikiteisminio tyrimo medžiaga nepatvirtina, kad atsakovė (atsakovės šeimos nariai) smurtavo šalių nepilnametės dukros atžvilgiu. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad atsakovės tėvas S. O. ieškovą sumušė dukros L. akivaizdoje, taip sukeldamas skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, yra nesusijusi su atsakovės asmeniu. Kaip matyti iš bylos duomenų, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi patvirtintas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2022 m. balandžio 11 d. nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, atleidžiant S. O., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius bei ikiteisminį tyrimą nutraukti. Nors ieškovas atskirajame skunde teigia, kad atsakovės tėvas S. O. ieškovą sumušė dukros L. akivaizdoje, tačiau byloje nėra pateiktą įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-389-907/2017 nustatyta nepilnametės L. N. nuolatinė gyvenamoji vieta su mama V. O., todėl nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra reikšmingi ieškovo atžvilgiu atlikti trečiojo asmens nusikalstamo pobūdžio veiksmai. Nors minėti duomenys leidžia teigti, jog šalių santykiai itin komplikuoti ir konfliktiški, tačiau, įvertinęs nurodytus duomenis, apeliacinės instancijos teismas šioje proceso stadijoje neturi pagrindo išvadai, jog atsakovės elgesys kelia grėsmę vaiko interesams.
16. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad aplinka, kurioje gyvena nepilnametė dukra, tapo nenormali ir nesaugi, be kita ko ir todėl, kad atsakovė laukiasi kūdikio nuo vyro, už kurio ji nėra ištekėjusi ir kuris kartu negyvena, nėra aišku, kur atsakovė gyvens gimus vaikui, taip pat lieka neaišku, kur ir su kuo tokiu atveju tektų gyventi ieškovo dukrai. Dukra ieškovui pasakoja, kad atsakovė išvyksta į Telšius pas savo draugą P. ir ilgai negrįžta. Tuo ne kartą įsitikino pats ieškovas, nes atvykęs pasiimti arba grąžindamas dukrą atgal neranda atsakovės. Atmesdamas minėtus ieškovo argumentus apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nei teisinis reglamentavimas, nei teismų praktika nenumato, kad moters nėštumas, jos turimos nėštumo ir gimdymo atostogos gali būti vertinami kaip elgesys ar gyvenimo būdas, keliantis grėsmę esminiams vaiko interesams. Be to, atsižvelgiant į tai, kad nepilnametės L. N. teismo sprendimu nustatyta nuolatinė gyvenamoji vieta su atsakove V. O., atsakovė gali laisvai disponuoti savo teise pasirinkti keisti gyvenamąją vietą. Teismas taip pat atmeta apelianto argumentą, jog atsakovė, būdama nėštumo ir gimdymo atostogose, galimai išvyksta ilgam, dukrą palikdama senelių priežiūrai, kaip deklaratyvaus pobūdžio.
17. Įvertinęs su atskiruoju skundu apelianto pateikto Ambulatorinio apsilankymo išrašo turinį, teismas neturi pagrindo išvadai, kad minėtas rašytinis įrodymas patvirtina apelianto nurodytas aplinkybes, jog dukrą apžiūrėjusi gydytoja išsakė nuomonę, kad galimai beria nuo nešvarios aplinkos, rekomendavo nors kurį laiką pakeisti gyvenimo sąlygas, kad vaikas pagyventų kitoje aplinkoje. Tokių duomenų pateiktame Ambulatoriniame išraše nenurodyta. Be to, kaip pagrįstai nurodė atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą, iš Ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, jog gydymo rekomendacijos yra „hipoalerginė dieta“, kas reiškia, jog gydytoja bėrimą siejo su suvartotais maisto produktais, kuriems vaikas gali būti alergiškas, o ne su nešvaria aplinka. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti priešingo vertinimo, kadangi pagal viešai prieinamą sąvokos hipoalerginė (antialerginė) dieta apibrėžimą tai yra dieta, kuri draudžia vartoti potencialiai alergizuojančius produktus. Ji skiriama dėl nepaaiškinamos priežasties alergijos maistui, taip pat padidėjusio jautrumo reakcijoms į nežinomą medžiagą (pavyzdžiui, sergant atopiniu dermatitu).
18. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo keisti ir nustatyti nepilnametės dukros laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu.
19. Pažymėtina, kad apelianto nurodomos aplinkybės, jog dukra labai myli savo tėvą, dukra nori būti su savo tėvu, negali sąlygoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo prašomu būdu. Ieškovui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko interesai. Sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Dėl nebrandumo, auklėjimo spragų ir panašiai, vaiko norai ir interesai ne visada sutampa, todėl kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar vaiko norai atitinka jo interesus. Svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2018 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-687/2018).
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-389-907/2017 nustatyta nepilnametės L. N. nuolatinė gyvenamoji vieta su mama V. O. jai tapo nesaugi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pateikta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie leistų padaryti kategorišką išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, darytų neigiamą įtaką nepilnamečiui vaikui, pažeistų jo teises ir interesus ar jų neatitiktų.
21. Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės nėra šeimos ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sprendimo būdas, jos skirtos ne tėvų interesų ar norų patenkinimui, o vaikų interesų užtikrinimui. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovo ieškinio reikalavimo dėl gyvenamosios vietos nustatymo pagrįstumas bus nustatytas tik išsprendus ginčą iš esmės. Taip pat bus įvertinti ir kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas, kaip minėta, neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
22. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pritaria ginčijamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytiems motyvams ir plačiau jų nekartoja.
23. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.