- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-11
- Bylos Nr.
- 2A-2095-115/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-12712-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Jelena Šiškina, Algirdas Auruškevičius
- Ieškovas
- BUAB „Luidas“
- Atsakovas
- UAB „Korgas“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Auruškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Burdulienės, Jelenos Šiškinos, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo BUAB „Luidas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Luidas“ ieškinį atsakovui UAB „Korgas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana), skolos priteisimo ir finansinio reikalavimo netvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Šioje byloje keliami actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygų klausimai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartimi ieškovui iškelta bankroto byla. 2011 m. spalio 18 d. ieškovas ir atsakovas sudarė Prekių tiekimo sutartį Nr. 29/2011/K (toliau ir Sutartis). 2011 m. lapkričio 29 d. ieškovas ir atsakovas sudarė Susitarimą dėl Prekių tiekimo sutarties Nr. 29/2011/K sąlygų pakeitimo ir papildymo (toliau ir Susitarimas), kuriuo susitarė taikyti 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną pristatyti prekes ar už jas atsiskaityti, ir atsakovui suteikė teisę reikalauti ieškovo sumokėti baudą, lygią Sutartyje numatytų avansinių mokėjimų sumai, jeigu ieškovas pažeis Sutartyje numatytus atsiskaitymo už prekes terminus (Sutarties 1.15. – 1.16. punktai).
Šalies argumentai
Pareikštu actio Pauliana ieškiniu ieškovas prašė pripažinti Susitarimą negaliojančiu bei taikyti restituciją – priteisti iš atsakovo 24 446,70 Lt sumą - avansą sumokėtą pagal Sutartį.
Ieškovo bankroto administratoriaus manymu Susitarimas yra negaliojantis, nes juo ieškovas prisiėmė aiškiai nepagrįstų įsipareigojimų ir neteko teisės reikalauti atsakovo grąžinti pagal Sutartį sumokėto 24 446,70 Lt avanso, o atsakovas įgijo reikalavimo teisę į ieškovą 56 523,30 Lt sumai. Susitarimas pažeidžia ieškovo kreditorių interesus, nes ieškovas, būdamas nemokus, susitarė dėl didesnių sutartinių netesybų bei žinodamas apie atsiskaitymo terminų pažeidimą suteikė pirmenybę atsakovui kitų kreditorių atžvilgiu patenkinti savo finansinį reikalavimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Išanalizavęs Sutarties ir Susitarimo nuostatas, teismas konstatavo, jog šalys sudarė susitarimą dėl didelės apimties prekių pirkimo – pardavimo. Teismas pažymėjo, kad įvertinus aplinkybes, jog Sutartyje nebuvo numatyta ieškovo atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, ieškovas savo prievolę sumokėti avansines įmokas pažeidė iškart po Sutarties sudarymo, laikytina, jog Susitarimo sudarymas yra logiškai suprantamas ir pateisinamas, atsižvelgiant į tai, kad abi šalys yra verslo subjektai, siekiantys iš sandorio gauti naudą ir ją gauti be nuostolių. Susitarimo sąlyga dėl baudos taikymo yra teisėta, nes atsakovas, nors ieškovas nevykdė Sutarties sąlygų dėl avanso mokėjimo, nesiekė nutraukti Sutarties, tačiau sudarė Susitarimą, kuriuo apsaugota atsakovo rizika, kylanti dėl prekių užsakymo pas užsienio tiekėjus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010). Teismas pažymėjo, jog faktą, kad Susitarimo sudarymas buvo sąlygotas faktinių aplinkybių, patvirtina tai, jog ir po Susitarimo sudarymo atsakovas ir toliau siekė bendradarbiauti su ieškovu (2011 m. gruodžio 13 d., 2011 m. gruodžio 15 d. siuntė pranešimus ieškovui dėl Sutarties vykdymo bei informavo, kad reikalaus tinkamo Sutarties vykdymo). Šiuos pranešimus teismas vertino kaip atsakovo siekį bendradarbiauti ir iškilusias problemas šalinti geruoju.
Susitarimo sudarymą, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas Susitarimo sudarymo dieną buvo pažeidęs Sutarties 1.15. punktu prisiimtus įsipareigojimus, nuo kurių įvykdymo priklausė atsakovo įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymas, teismas laikė atitinkančiu sąžiningo verslo praktiką, visiškai pateisinamu ir logišku. Teismas kritiškai vertino ieškovo teiginį dėl atsakovo nesąžiningumo, konstatavęs, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukelia teisines pasekmes subjektui tik jų apimtyje ir tik konkrečioje byloje, o bankroto bylos inicijavimas ieškovui nepaneigia Susitarimo atitikimo sąžiningą verslo praktiką.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „Luidas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
1. Teismas neįvertino, kad Susitarimas iš esmės pažeidžia ieškovo kreditorių teises ir interesus. Nors ieškovas buvo nemokus, tačiau Susitarimu prisiėmė aiškia nepagrįstų turtinių įsipareigojimų ir taip sumažino savo bendro turto masę. Pabrėžta, jog teismas visiškai neanalizavo Susitarimo sudarymo aplinkybių, t.y. kad šalys žinojo, jog ieškovas yra pažeidęs Sutartyje įtvirtintus avansinių mokėjimų terminus, ir kad dėl ieškovo viso turto arešto ieškovas ir ateityje nebus pajėgus tinkamai įvykdyti Sutartimi bei Susitarimu prisiimtų įsipareigojimų.
2. Susitarimu atsakovas įgijo teisę disponuoti 24 446,70 Lt dydžio ieškovo lėšomis (pasilikti sumokėtą avansą), o tai reiškia, kad galiojant ieškovo turto areštui, šalys disponavo ieškovo turtu. Dėl to Susitarimas yra niekinis (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 4.39 straipsnio 1 dalis, 4.48 straipsnio 2 dalis, Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).
3. Teismas Susitarimo sudarymo privalomumą grindė tuo, kad neva atsakovas nurodė, jog prekės yra užsakomos iš užsienio tiekėjų, tačiau Sutartis buvo sudaryta tik su atsakovu. Nėra pateikta įrodymų, kad prekių pristatymas iš užsienio būtų Sutarties ar Susitarimo dalykas. Taip pat nėra pateikta įrodymų, kad ieškovas būtų laikomas atsakingu prieš trečiuosius asmenis dėl netinkamo Sutarties vykdymo ar kad atsakovas yra sudaręs susitarimus su trečiaisiais asmenimis.
4. Byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas turėjo žinoti, kad Susitarimo sudarymo metu ieškovas yra faktiškai nemokus, yra areštuotas visas ieškovo turtas, ir kad ieškovas yra pažeidęs Sutartyje nustatytą avansinių mokėjimų tvarką. Nepaisant to, atsakovas sudarė Susitarimą, kuriuo įgijo teisę negrąžinti ieškovui 24 446,70 Lt dydžio avanso dalies. Taigi byloje yra pakankamai įrodymų, kad atsakovas Susitarimo sudarymo metu buvo nesąžiningas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Korgas“ prašo atmesti apeliacinį skundą, panaikinti atsakovo atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime pateikiami tokie atsikirtimai:
1. Susitarimas buvo sudarytas siekiant tęsti šalių pagal Sutartį prisiimtus įsipareigojimus, siekti realaus Sutarties sąlygų įvykdymo. Atsakovas pagrįstai tikėjosi, kad derybos dėl Sutarties išsaugojimo vedamos sąžiningai, o ieškovo ketinimai yra rimti ir susitarimas dėl sutartinių santykių išsaugojimo bus pasiektas. Susitarimas padidinti netesybas įstatymų nėra draudžiamas, net ir esant neįvykdytiems ieškovo įsipareigojimams kitiems kreditoriams.
2. Susitarimo tikslas realus ir galutinis prievolių pagal Sutartį įvykdymas. Pažymėta, kad atsakovas Sutarties dalyku esančius šviestuvus užsakinėjo iš užsienio tiekėjo, prekių sandėliavimo kaštai sudaro 60 eurų per mėnesį, taigi atsakovas įgijo teisę pasidengti minimaliai patirtus (patiriamus) nuostolius.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir argumentai
Atsižvelgdama į apeliacinio skundo teisinį ir faktinį pagrindus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nesant visų sąlygų taikyti actio Pauliana ieškinį ir pripažinti negaliojančiu Susitarimą. Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos duomenis, skundžiamą teismo sprendimą bei ieškovo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas.
Pagal pateiktus įrodymus ieškovui 2011 m. gruodžio 23 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla. 2011 m. spalio 18 d. ieškovas ir atsakovas sudarė Sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovui 279 140,95 Lt vertės šviestuvus, o ieškovas už juos atsiskaityti Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (b. l. 23-24). Pagal Sutarties 1.15 punktą ieškovas įsipareigojo sumokėti dalį kainos (31 985 Lt) kaip avansinio apmokėjimo dalį per 2 dienas nuo Sutarties pasirašymo dienos; kita avansinio apmokėjimo dalis (31 985 Lt) ieškovo turėjo būti sumokėta per 30 dienų nuo Sutarties pasirašymo dienos; likusi avanso dalis (17 000 Lt) ieškovo turėjo būti sumokėti prieš atsiimant prekes, bet ne vėliau nei iki 2011 m. gruodžio 17 d. Neapmokėta kainos dalis turėjo būti ieškovo sumokėta per 30 dienų nuo prekių pristatymo (Sutarties 1.16. punktas). Prekes (šviestuvus) atsakovas įsipareigojo pristatyti ieškovui per 63 dienas nuo avansinio apmokėjimo, nurodyto Sutarties 1.15. punkte, atlikimo dienos (Sutarties 1.12. punktas). Sutarties 1.20. – 1.21. punktuose šalys sutarė taikyti 0,02 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną pristatyti prekes ar už jas atsiskaityti. Ieškovo banko sąskaitos išrašas tvirtina, jog ieškovas 2011 m. spalio 19 d. pervedė atsakovui pirmą avansinio mokėjimo dalį – 31 985 Lt (b. l. 25). Iš pateiktų įrodymų matyti, kad daugiau mokėjimų pagal Sutartį ieškovas atsakovui neatliko.
2011 m. lapkričio 18 d. atsakovas išrašė ieškovui PVM sąskaitą – faktūrą Serija KOR-0016129 7 538,30 Lt sumai už pateiktus šviestuvus (b. l. 27).
2011 m. lapkričio 29 d. šalys sudarė Susitarimą, kuriuo pakeitė Sutarties 1.20.-1.21 punktus – padidindami delspinigių dydį iki 0,2 proc. nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, bei papildė Sutartį 1.23. punktu, kuriuo sutarė, jog ieškovui pažeidus Sutarties 1.15. ir 1.16. punktuose numatytus apmokėjo terminus, atsakovas turės teisę vienašališkai nutraukti Sutartį ir reikalauti iš ieškovo nuostolių atlyginimo, įskaitant reikalavimą ieškovą sumokėti baudą, kuri yra lygi Sutarties 1.15. punkte numatytų avansinių mokėjimų sumai ir kuri laikytina minimaliais atsakovo patirtais nuostoliais.
2011 m. gruodžio 13 d., 2011 m. gruodžio 15 d. pranešimais atsakovas informavo ieškovą, jog stabdo Sutarties vykdymą dėl pastarojo nevykdomų finansinių įsipareigojimų (b. l. 41-42). 2011 m. gruodžio 15 d. pranešime atsakovas taip pat paaiškino, jog yra įgijęs Sutarties dalyku esančių šviestuvų už ženkliai didesnę sumą nei faktinė iš ieškovo avansu gauta suma.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad CK 6.66 straipsnyje įtvirtinto vieno iš kreditoriaus interesų gynimo būdų - actio Pauliana ieškinio - paskirtis yra ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB Nord v. A. M., D. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012).
Neginčytina, kad Susitarimo sudarymo, atsižvelgiant, kad po mėnesio ieškovui buvo iškelta bankroto byla, ieškovo turtas buvo areštuotas (b. l. 52-53), ieškovas de facto negalėjo vykdyti savo prievolių kreditoriams dėl savo nemokios būsenos. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad ieškovo bankroto administratorius turi teisę ginčyti Susitarimą CK 6.66 straipsnio pagrindu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Aukštaitijos statyba“ v. AB bankas „Hansa – LTB“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-917/2003).
Kasacinio teismo praktikoje išskiriama, kad actio Pauliana nesudaro teisinių prielaidų ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti dėl faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas ir tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Murena“ v. AB „Eurovia Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-130/2013).
Pagal pirmiau minėtas nustatytas faktines aplinkybes akivaizdu, kad Susitarimo sudarymą turėjo sąlygoti visetas aplinkybių: ieškovo siekis užsitikrinti prekių pagal Sutartį tiekimą bei atsakovo noras užsitikrinti galimų nuostolių dėl ieškovo įsipareigojimų atsiskaityti už prekes Sutartyje nustatytais terminais ir tvarka atlyginimą, t.y. šalys, nepaisant ieškovo padarytų Sutartimi prisiimtos prievolės sumokėti atsakovui avansines įmokas nustatytais terminais pažeidimų, siekė toliau vykdyti Sutartį. Tokią šalių valią patvirtina vėlesnis jų elgesys: 2011 m. gruodžio 5 d. ieškovui pristatyta dalis užsakytų šviestuvų, 2011 m. gruodžio 13 d., 2011 m. gruodžio 15 d. atsakovo pranešimai, kuriais atsakovas sustabdė savo prievolių pagal Sutartį vykdymą bei reikalavo ieškovo pašalinti Sutartimi prisiimtų prievolių vykdymo pažeidimus. Pastebėtina, kad byloje esanti susirašinėjimo el. laiškais tarp atsakovo ir Hess AG darbuotojų medžiaga (b. l. 105-112) netiesiogiai patvirtina, jog vykdydamas Sutartį atsakovas užsakinėjo prekes (šviestuvus) iš Hess AG, o už prekes turėjo atsiskaityti avansu. Ši aplinkybė suponuoja, kad priešpriešinių prievolių pagal Sutartį vykdymas bylos šalims buvo itin svarbus, kadangi vėlavimas pateikti šviestuvus būtų sutrukdęs ieškovui laiku užbaigti vykdomus darbus, o vėlavimas atsiskaityti už pateiktus šviestuvus būtų sukėlęs atsakovui nuostolių, nes atsakovas už šviestuvus turėjo iš anksto atsiskaityti su jų gamintoju bei kompensuoti šviestuvų sandėliavimo kaštus (CPK 185 straipsnis).
Šių faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad Susitarimo sudarymas iš esmės atitiko įprastos verslo praktikos reikalavimus. Faktai, jog Susitarimo sudarymo metu ieškovas de facto buvo nemokus bei buvo pažeidęs Sutartyje nustatytą avansinių mokėjimų tvarką, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, kaip tik patvirtina buvus pirmiau minėtą šalių valią dėl Sutarties tolesnio vykdymo bei jos atitikimą asmens, siekiančio naudos įmonei bei turimiems kreditoriams, veiklos standartą. Aplinkybė, jog ieškovas, sudarydamas Susitarimą, galimai netinkamai (pernelyg objektyviai) įvertino savo tolesnes galimybes vykdyti ūkinę – komercinę veiklą, negali būti pagrindas Susitarimą pripažinti negaliojančiu pagal CK 6.66 straipsnį. Nors Susitarimo sudarymo metu ieškovo turtas buvo areštuotas, bet taikytų areštų nustatyti apribojimai pažeisti nebuvo, nes 31 985 Lt avansinė įmoka, kurią atsakovas Susitarimu įgijo teisę pasilikti, atsakovui ieškovo buvo pervesta dar iki apribojimų disponuoti turtu nustatymo, t. y. de facto atsakovo dispozicijai buvo perleista iki turto arešto pritaikymo, atitinkamai nėra pagrindo konstatuoti, jog Susitarimu būtų buvusios pažeistos kokios nors imperatyvios teisės normos, nustatančios draudimus areštuoto turto savininkui juo disponuoti (Turto arešto aktų registro įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Pastebėtina, kad Susitarimo nuostatos pačios savaime nelaikytinos kaip pažeidžiančios kitų ieškovo kreditorių interesus, kadangi jomis savaime nebuvo patenkintas atsakovo reikalavimas, o Susitarimo sudarymo tikslai, kaip konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, patvirtina šalis buvus sąžiningomis. Nekvestionuotina, jog atsakovui, Susitarimo sudarymo metu, turėjo būti žinoma apie sunkią ieškovo finansinę padėtį, tačiau vien tik šis faktas, atsižvelgiant į visumą nustatytų faktinių aplinkybių, nesuponuoja buvus kitokius šalių tikslus sudarant Susitarimą nei tie, kurie konstatuoti pirmosios instancijos teismo. Pažymėtina, jog bet kuriuo atveju įprastai skolininko, kuriam nėra iškelta bankroto, sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB ,,Staura“ v. UAB ,,Veikmės statyba“, IĮ ,,Eman“, bylos Nr. 3K-3-511/2012).
Iš minėto seka, jog teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kurių pagrindu teismas sprendė dėl ieškinio nepagrįstumo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartį, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010).
Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovo atsakovui priteisiama 900 Lt (b. l. 161-162) advokato suteiktos teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš BUAB „Luidas“ atsakovui UAB „Korgas“ 900 Lt bylinėjimosi išlaidų.