- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-01
- Bylos Nr.
- 2S-433-232/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-12712-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Ieškovas
- BUAB „Luidas“
- Atsakovas
- UAB „Korgas“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) UAB „Korgas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Luidas“ ieškinį atsakovui UAB „Korgas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana), skolos priteisimo ir finansinio reikalavimo netvirtinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas BUAB „Luidas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti negaliojančiu ab initio 2011-11-29 sudarytą susitarimą dėl prekių tiekimo sutarties Nr. 29/2011/K sąlygų pakeitimo ir papildymo, priteisti ieškovo naudai 24 446,70 Lt skolą, 1 222,34 Lt delspinigių, 6 proc. metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškiniui užtikrinti prašė areštuoti atsakovo turtą bei pinigines lėšas ar turtines teises, esančius pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, kadangi reikalaujama suma yra didelė, reikalavimas yra pagrįstas rašytiniais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, nutarė areštuoti atsakovui UAB „Korgas“ nuosavybės teise priklausantį turtą, uždrausti disponuoti areštuotu turtu, palikti teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis; turto nesant ar jo nepakankant, areštuoti pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, paliekant teisę įmokėti pinigus į banko sąskaitą (-as), uždrausti disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, leidžiant areštuotomis lėšomis ir turtu atsiskaityti su ieškovu. Bendra areštuoto turto ir piniginių lėšų suma savo verte turi atitikti 25 669,04 Lt sumą. Teismas nurodė, jog ieškovo reikalavimas yra turtinio pobūdžio, įsiskolinimo suma yra didelė, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Korgas“ (b.l. 31-33) prašo panaikinti Vilniaus miesto 2012-09-11 nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog ieškovo prašoma apsaugoti pinigų suma, lyginant su atsakovo vykdoma ūkine – komercine veikla, generuojamomis metinėmis pajamomis ir nuosavybės teise valdomu turtu nėra didelė, todėl objektyviai ir pagrįstai leidžia manyti, jog ieškovo reikalavimų įgyvendinimas nebus apsunkintas bei nepasidarys neįmanomas. Pažymėjo, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas tiesiogiai ir netiesiogiai patiria neigiamų padarinių, nes laikinosios apsaugos priemonės be teisinio pagrindo riboja jo teises į turtą, kenkia juridinio asmens dalykinei reputacijai, todėl pažeidžiamas laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo principas. Pažymėjo, jog atsakovas darbo sutarčių pagrindu yra įdarbinęs 19 dabuotojų, tačiau nei praėjusių laikotarpiu, nei šiuo metu atsakovas niekada neturėjo ir neturi jokių įsiskolinimų socialinio draudimo fondo valdybai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas BUAB „Luidas“ (b.l. 51-53) prašė atmesti atsakovo atskirąjį skundą, palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-09-11 nutartį. Nurodė, jog ieškinio suma atsakovui yra didelė. Atsakovas nepateikė neabejotinų duomenų, patvirtinančių, jog ieškovui palankaus teismo sprendimu atveju, atsakovas bus finansiškai pajėgus įvykdyti sprendimą. Anstolis, vykdydamas ginčijamą nutartį surado ir aprašė atsakovo turtą – transporto priemonę BMW, 2007 m., t.y. ieškiniui užtikrinti areštuotas tik vienas atsakovo automobilis, todėl laikinosios apsaugos priemonės iš esmės neapsunkina atsakovo finansinės padėties ir nedaro įtakos atsakovo veiklos vykdymui. Pažymėjo, jog atsakovas į bylą pateikė tik 2010 m. ir 2011 m. finansinių metų duomenis, šiuo atveju turėtų būti vertinami kuo naujesnę informaciją atspindintys duomenys t.y. 2012 m. finansinių metų duomenys.
Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Pažymėtina, kad pats savaime teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtinamas ieškovo reikalavimų pagrįstumas, neužtikrina tinkamo jo pažeistų teisių ir/ar teisėtų interesų atstatymo teismo tvarka. Esant realiam pavojui, kad ieškovo teisės priverstinai vykdant teismo sprendimą gali būti pažeistos, laikinųjų apsaugos priemonių dėka siekiama išlaikyti tokią padėtį, kuri leistų ieškovui, priėmus jo naudai teismo sprendimą, tikėtis, kad sprendimas bus įvykdytas, nepriklausomai nuo galimai pasikeisiančios situacijos. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas orientuotas užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų įtakoti būsimo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, jog teismų praktikoje aplinkybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, preziumuojama tuomet, kai kilęs turtinis ginčas dėl didelės sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-05-08 nutartis c.b. Nr. 2-307/08 ir kt.). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-06-26 nutartis c. b. Nr. 2-435/2008) ir taikoma tik įvertinus reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgus į konkretaus atsakovo, šiuo atveju juridinio asmens, finansines galimybes, t.y. ar konkrečiam atsakovui yra didelė ieškinio reikalavimo suma, lyginant ją su šios įmonės nuosavybės teise valdomo turto verte, juridinio asmens įstatiniu kapitalu, ūkine veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, o taip pat jos įsipareigojimais. Atsakovui pateikus įrodymus, kad ieškinio suma konkrečiam asmeniui pagal jo turto vertę, gaunamas pajamas ar turimą kapitalo dydį nėra didelė, būtų paneigta objektyvi grėsmė galinti lemti teismo sprendimo neįvykdymo galimybę ir teismas neturėtų pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
Nagrinėjamu atveju apeliantas su atskiruoju skundu pateikė balansą už 2011 m. (b.l. 36), iš kurio matyti, kad nors įmonės turto vertė 2011 m. buvo 3 550 352 Lt, tačiau per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 2 383 953 Lt. Pateiktas balansas parodo, kad įmonė 2011 m. galimai atitiko Bankroto įstatymo 2 str. 8 d. nustatytą nemokumo kriterijų. Nors įmonės turtas palyginus su 2010 m. padidėjo (nuo 2 676 699 Lt iki 3 550 352 Lt), tačiau tuo pačiu padidėjo ir įsipareigojimai kreditoriams (nuo 1 822 130 iki 2 383 953 Lt). Be to kaip matyti iš pateikto balanso didžiają dalį turto sudarė trumpalaikis turtas. Pažymėtina, jog atsakovo finansiniai duomenys pateikti tik už 2011 m., todėl teismas negali nustatyti apelianto mokumo šiai dienai. Taigi teismas daro išvadą, jog apeliantas objektyvių duomenų, patvirtinančių neabejotiną savo mokumą, stabilią finansinę padėtį nepateikė, sprendimo neįvykdymo galimos grėsmės nepaneigė.
Kita vertus pirmosios instancijos teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą, uždraudė disponuoti areštuotu turtu, tačiau paliko teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis. Kaip matyti iš 2012-10-2 turto aprašo, antstolis surado ir aprašė atsakovui priklausantį automobilį BMW, valstybinis Nr.FUV281, 2007 m. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas negalės transporto priemone laisvai disponuoti t.y. perleisti tretiesiems asmenims, tačiau išlaiko valdymo ir naudojimo teises, gali visa apimtimi ją naudoti ūkinėje-komercinėje veikloje, todėl laikinosios apsaugos priemonės iš esmės neturėtų įtakoti įmonės kasdienės ūkinės - komercinės veiklos.
Teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės yra laikinojo pobūdžio suvaržymas, susietas su vertinamosiomis sąlygomis, bei visada reiškia tam tikrą suvaržymą šaliai, kurios atžvilgiu yra taikomos. Įstatymas suteikia galimybę laikinai suvaržyti vienos šalies teises, kad būtų apgintos besikreipiančios į teismą šalies teisės. Atsakovas visada turi teisę pateikti prašymą dėl įmokėjimo reikalaujamos priteisti sumos į teismo specialiąją sąskaitą, laidavimo ar turto įkeitimo (CPK 146 str. 2d.). CPK 147 str. numato teisę atsakovui kreiptis į teismą su prašymu užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.