Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-04-20 · Civilinė byla Nr. 2A-345-115/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-20
Bylos Nr.
2A-345-115/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algirdas Auruškevičius (pran.), Danutė Kutrienė, Dalia Višinskienė
Ieškovas
I. D., A. P.
Atsakovas
G. N., E. K., notarui J
Trečiasis asmuo
R. R., V. D., Utenos apskrities viršininko administracijai
Kategorijos
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-345-115/2010

Teisėjas R. Žukauskui Procesinio sprendimo kategorijos:128.2.;121.2 (S)(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2010 m. balandžio 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Danutės Kutrienės, Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Aleksui Navickui,dalyvaujant ieškovėms I. D. ir A. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliančių (ieškovių) I. D. ir A. P. apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-422-477/2009 pagal I. D. ir A. P. ieškinį atsakovams G. N., E. K., notarui J. V., tretiesiems asmenims R. R., V. D., Utenos apskrities viršininko administracijai dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, paveldėjimo teisės liudijimo iš dalies pripažinimo negaliojančiu, sandorio pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovės I. D. ir A. P. kelis kartus patikslinusios ieškinį prašė prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovės priėmė savo tėvo J. D., mirusio 1995-06-12, palikimą po jo mirties; iš dalies panaikinti 2008-06-19 G. N. išduotą Zarasų rajono 1-ojo notarų biuro paveldėjimo teisės liudijimą 2/3 dalių apimtyje; pripažinti negaliojančia 2008-06-25 pirkimo-pardavimo sutartį tarp G. N. ir E. K., taikant restituciją natūra (I t., b.l.88-90; 101-103; 125-128;149-152).

Nurodė, jog nuo 1995 m. pradžios ieškovių tėvas iki mirties gyveno pas ieškovę I. D.. Po tėvo mirties liko turtas, kurį sudarė baldai, ieškovių dovanoti tėvui, staliaus-batsiuvio įrankiai, antikvarinis laikrodis bei 400 Lt. I. D. priėmė ir valdė tėvui priklausiusius daiktus, tėvo laidotuvėms skirtą pašalpą, o A. P. priėmė ir valdė tėvui priklausiusias pinigines lėšas. 2008-06-19 Zarasų rajono 1-as notarų biuras, ieškovių seseriai, atsakovei G. N. išdavė paveldėjimo teisės liudijimą, pagal kurį ji priėmė tėvo palikimo dalį sudarantį 0.60 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) 2008-06-25 atsakovė šį žemės sklypą pardavė savo nepilnamečiui sūnui E. K.. Teigia, kad atsakovei priklauso 1/3 dalis minėto žemės sklypo, todėl paveldėjimo teisės liudijimas turi būti panaikintas 2/3 apimtyje. Šios žemės perleidimas nepilnamečiam sūnui E. K., yra apsimestinis sandoris, nes iš esmės tai atsakovės sandoris su pačia savim, todėl sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu bei taikoma restitucija, ginčo žemės sklypą grąžinant atsakovei. Ieškovės ir tretysis asmuo V. D., 2006-10-25 ir 2007-02-02 buvo sudarę įgaliojimus, pagal kuriuos įgaliojo tretįjį asmenį R. R., atstovauti juos visose institucijos ir vesti bylas dėl tėvo J. D. palikimo. Šiuos įgaliojimus, ieškovės laiko vienu iš pagrindinių įrodymų patvirtinančių, kad tokiu būdu jos išreiškė savo valią į tėvo palikimą ir jį priėmė.

Atsiliepimas

Atsakovė G. N. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti (II t.,b.l.47-50). Nurodė, jog ieškovės neatliko jokių aktyvių veiksmų, iš kurių būtų galima spręsti, kad jos priėmė tėvo J. D. palikimą; jos neužvaldė jokio tėvui priklausiusio turto, nes mirties momentu, tėvas turto neturėjo. Atsakovė viena rūpinosi tėvo laidotuvėmis. Praėjus keliems metams po tėvo mirties, atsakovė sužinojo, kad yra sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo jos tėvui ir kreipėsi į Zarasų rajono žemėtvarkos tarnybą, prašydama jai kaip įpėdinei perduoti nuosavybės teisę į tėvui grąžintiną žemę. Analogišką prašymą buvo pateikusi sesuo R. R., tačiau ji po prašymo pateikimo, jokių kitų veiksmų neatliko ir palikimo į tėvui priklausiusią žemę, nepriėmė. Ieškovės taip pat iki šiol nėra pateikusios prašymų perduoti joms nuosavybės teisę į tėvui priklausiusią žemę. Atsakovė atliko būtinus veiksmus tėvo palikimui priimti, o tapusi žemės savininke, ja disponavo savo nuožiūra. Už jos sūnui E. K. parduotą žemę, mokėjo sūnaus tėvas S. K.. Šis sandoris yra teisėtas, todėl negali būti pripažintas negaliojančiu, ir restitucija šiuo atveju negalima.

Atsakovas E. K. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko (IIt.,b.l.51). Nurodė, jog ginčo žemės sklypą jam nupirko tėvas, jokių draudimų ar apribojimų perleisti šį žemės sklypą, sandorio sudarymo metu nebuvo, todėl nėra pagrindo teigti, kad šis sandoris yra neteisėtas.

Atsakovė notarė J. V. atsiliepimo nepateikė.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo Utenos apskrities viršininko administracija atsiliepimu su ieškiniu nesutiko (It.,b.l.120-121). Nurodė, jog dėl J. D. priklausiusios žemės grąžinimo natūra, savo valią yra išreiškusios atsakovė ir tretysis asmuo R. R.. Ieškovės nėra pateikusios prašymų grąžinti (atkurti) joms nuosavybės teisę į tėvui priklausiusią žemę. Taip pat nurodė, jog neturi suinteresuotumo bylos baigtimi (II t.,b.l.58).

Tretysis asmuo R. R. atsiliepimu su ieškiniu sutiko visiškai (II t.,b.l.55-56). Nurodė, jog ieškovės pradėdamos valdyti, priėmė tėvo palikimą, todėl ieškinys turi būti tenkinamas.

Tretysis asmuo V. D. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko (II t.,, b.l.53-54). Nurodė, jog ieškovės tėvo palikimo nepriėmė, nes jis mirties momentu jokio turto neturėjo, be to pas dukrą I. D. jis buvo išvykęs laikinai, atlikti jos buto remonto darbus. Tėvo palikimą priėmė atsakovė G. N., todėl ieškinys yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.

Žemesnės instancijos teismas

Zarasų rajono apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovių po 93,48 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei (II t.,b.l. 85-90).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog palikimas atsirado 1995-06-12 mirus ieškovių tėvui, todėl taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius. Teismas nustatė, jog nėra įrodymų, kad J. D. iki mirties nuosavybės teise valdė baldus, staliaus-batsiuvio įrankius, antikvarinį laikrodį bei 400 Lt., kad mirties momentu nuosavybėje turėjo kitą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą. Teismas sprendė, kad ieškovės yra suinteresuotos šios bylos baigtimi, todėl jų paaiškinimus apie tėvui priklausiusius asmeninius daiktus, nesant byloje kitų įrodymų patvirtinančių jų paaiškinimus, teismas laikė nepatikimais. Todėl konstatavo, jog ieškovių paaiškinimai negali būti laikomi pakankamu įrodymu patvirtinančių, kad ieškovės pradėdamos valdyti J. D. priklausiusį turtą, priėmė jo palikimą. Teismas nurodė, jog 1993-12-23 LR įstatymo Dėl paramos mirties atveju 3 str. nustatė, kad laidojimo pašalpa, skiriama iš tikslinių lėšų, numatytų atitinkamos savivaldybės biudžete. Ši pašalpa yra skirta mirusio asmens palaidojimui, todėl ji negali būti priskirta mirusiojo asmens palikimui, nes jis nebuvo šios piniginės pašalpos savininku. Tokios pašalpos gavimą teismas nepripažino I. D. valios išraiška priimti J. D. palikimą. Teismas nustatė, kad J. D. palikimą sudarė turtinė teisė atkurti nuosavybės teisę į dalį jo tėvui priklausiusios žemės; bet ne žemės dalis, todėl teismas, spręsdamas šį ieškinio reikalavimą, vertino ir ieškovių veiksmus susijusius su J. D. turtinės teisės kaip palikimo, priėmimą. Teismas nustatė, jog į notarą žodiniu pareiškimu dėl J. D. palikimo priėmimo, kreipėsi atsakovė. Jai paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas išduotas nebuvo, praleidus 6 mėnesių terminą palikimui priimti. Kiti galimi J. D. įpėdiniai į notarą nesikreipė. Teismas nenustatė, kad ieškovės būtų pateikusios Zarasų rajono žemėtvarkos tarnybai prašymus perduoti joms tėvo palikimą sudariusią žemę. Dėl ieškovių įgaliojimų trečiajam asmeniui R. R. atstovauti jas ir vesti bylas dėl tėvo J. D. palikimo, teismas nustatė, jog nurodyti įgaliojimai buvo sudaryti negavus R. R. sutikimo, ji kaip įgaliotas asmuo, jokių įgaliojimuose nurodytų veiksmų įgaliotojų naudai neatliko, nurodytų įgaliojimų jokioms įstaigoms pateikusi nebuvo. Teismas sprendė, jog ieškovės sudariusios nurodytus įgaliojimus, neatliko jokių kitų aktyvių veiksmų, kontroliuojančių įgaliotinės R. R. veiksmus, vien formalus nurodytų įgaliojimų sudarymas negali būti laikomas pakankama ieškovių valios išraiška priimti palikimą. Trečiojo asmens V. D. pareiškimą dėl 2006-10-25 įgaliojimo Nr. SN-5579 panaikinimo teismas laikė nepakankamu ieškovių valios išreiškimu priimti J. D. palikimą, nes jis savo turiniu reiškia visišką atsisakymą per įgaliotąjį asmenį atlikti visus būtinus veiksmus, susijusius su J. D. palikimu. Teismas konstatavo, jog ieškovėms dar iki tėvo mirties buvo žinoma apie jo teisę atkurti nuosavybės teisę į ieškovių seneliui priklausiusios žemės dalį, tačiau be svarbių priežasčių, daugiau nei trylika metų, jos neatliko aktyvių veiksmų, patvirtinančių jų valią priimti palikimą. Teismas konstatavo, jog ieškovėms netapus paveldėjimo civilinių materialinių santykių dalyvėmis, jos neįgijo reikalavimo teisės reikšti teisme reikalavimus dėl dalinio 2008-06-19 atsakovei išduoto paveldėjimo liudijimo panaikinimo, pripažinimo negaliojančia 2008-06-25 žemės pirkimo-pardavimo sutartį sudarytą tarp atsakovės ir E. K. bei restitucijos taikymo, nes šių reikalavimų sprendimas nesukels ieškovėms teisinių pasekmių.

Šalies argumentai

Apeliantės (iškovės) I. D. ir A. P. pateikė apeliacinį skundą (II t.,b.l. 93-95), kuriuo prašė panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodė, jog su teismo nuomone, kad vien įgaliojimo išdavimas neįrodo ieškovių aktyvių veiksmų, nesutinka, nes mano, kad teismas ydingai aiškina atstovavimo pagal įgaliojimą institutą. Atstovavimo institutas kildinamas iš fudiciarinių santykių, t.y. visiško atstovaujamojo ir atstovo abipusio pasitikėjimo, o įgaliotoji yra atstovaujamųjų ieškovių artima giminaitė – sesuo. Liudytoja Zarasų r. Žemėtvarkos skyriaus vyr. specialistė R. D. patvirtino, kad R. R. dėl tėvo žemės buvo kreipusis į Žemėtvarkos skyrių. Apeliantės mano, jog įgaliojimo R. R. išdavimas 2007 m., kai buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo sklypą ir yra laikytina veikimu, siekiant priimti palikimą. Kitokių aktyvių veiksmų apeliantės imtis negalėjo, nes nebuvo kitokio turto. Mano, kad teismas nepagrįstai vadovavosi LAT nutartimis – Nr.3K-3-86/2007 ir Nr. 3K-3-586, nes faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjama byla. Iš prijungtų civilinių bylų Nr.2-23-310/2007 ir Nr.2-40-731/2008 matyti, kad apeliantės atsiliepimais nesutiko su G. N. pareiškimais dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino palikimui priimti pratęsimo, todėl neaišku, kokiu pagrindu, teismas I. D. poziciją vertina, kaip sutikimą su G. N. pareiškimu dėl termino pratęsimo. Teigia, jog teismas nepagrįstai ieškovių paaiškinimus laikė nepatikimais, nes vadovavosi liudytojo S. K. parodymais, kuris taip pat laikytinas suinteresuotu bylos baigtimi, nes S. K. savo nepilnamečiam sūnui E. K. esą paskolino lėšų ginčo sklypui įsigyti. Šių aplinkybių teismas nevertino ir pažeidė CPK 185 str. 2 d. Atmesdamas reikalavimą dėl juridinio fakto nustatymo, kitus pareikštus reikalavimus teismas laikė išvestiniais iš pirminio reikalavimo, todėl dėl jų nepasisakė. Tačiau atsakovės veiksmai, susiję su paveldėjimo teisės liudijimo gavimu ir ginčo sklypo pirkimu-pardavimu yra nesąžiningi.

Atsiliepimas

Atsakovė G. N. atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t.,b.l. 125-126) prašė apeliacinio skundo netenkinti. Nurodė, kad įstatymas nedraudžia pirkti nekilnojamąjį turtą nepilnamečiui vaikui. Parduodama turtą, ji žinojo, kad jį įsigijo teisėtai, bet nežinojo, kad jis bus ginčo objektas, nes ieškovės pretenzijų neturėjo. Ieškovės neatliko jokių aktyvių veiksmų, iš kurių būtų galima spręsti, kad jos priėmė tėvo J. D. palikimą, taip pat jos neužvaldė jokio tėvui priklaususio turto, nes tėvas turto neturėjo. Ieškovės klaidina teismą, kad S. K. savo nepilnamečiui sūnui paskolino lėšų, nes lėšų jis neskolino, o nupirko ginčo žemę. CK 4.96 str. 2 d. numatyta, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo.

Atsakovas E. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą (IIt.,b.l.128-129) prašė apeliacinio skundo netenkinti. Nurodė, jog ginčo žemės sklypą jam nupirko tėvas S. K., įstatymas nedraudžia pirkti savo nepilnamečiams vaikams nekilnojamąjį turtą - žemę. Ieškovės specialiai klaidina teismą, kad S. K. paskolino pinigų atsakovui. Žemės sklypas nebuvo įkeistas ar kitaip suvaržytas, dėl to mano, kad jį galima buvo pirkti. Mano, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Tretysis asmuo V. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t.,b.l. 122-123) prašė apeliacinio skundo netenkinti. Nurodė, jog atsakovė teisėtai paveldėjo žemės sklypą ir teisėtai jį pardavė E. K.. Ieškovės įstatymo nustatyta tvarka nesikreipė dėl paveldėto turto.

Tretysis asmuo Utenos apskrities viršininko administracija atsiliepimu (IIt.,b.l. 133-134) prašė apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Apeliantės(ieškovės)I. D. ir A. P. apeliaciniu skundu nesutinka su Zarsų rajono apylinkės teismo sprendimu, kuriuo atmestas jų ieškinys dėl palikimo priėmimo faktop nustatymo, iš dalies paveldėjmo teisės liudijimo, sandorio pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas iš esmės yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas, o ieškovių argumentai atmestini.

Kolegija pažymi, kad pagal CPK 444 str. 1 d. teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę neturi juridinės reikšmės.

Šioje byloje ieškovių prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, nes ieškovės įrodžiusios tėvo palikimo priėmimą kaip paveldėtojos gali ginčyti notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą atsakovei G. N., o taip pat ginčyti paveldėto turto perleidimo sandorį ir reikalauti joms tenkančio turto pagal įstatymą dalies (1967m. CK 573 str. 1 d. 1 p.,587str.2d., 598 str. 1 d., 2000 m. CK 5.11 str. 1 d. 1 p., 5.50 str. 1 d., 5.66 str. 1d.).

Pažymėtina, kad 1995m. galiojusio CK 568, 569 str. pagrindu palikimas ieškovėms atsirado jų tėvo mirties dieną, todėl palikimas turėjo būti priimtas per 6 mėnesius įstatymo nurodytais būdais (CK 587str.). Šioje byloje apeliantės prašo nustatyti faktą, kad jos po savo tėvo J. D. mirties(mirė 1995-06-12) priėmė palikimą, pradėdamos valdyti jo turtą (400Lt, baldus ir darbo įrankius). Tačiau kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais ir padaryta išvada, kad apeliantės tokiu būdu priimti palikimo negalėjo, kadangi jų tėvas faktiškai jokio turto, išskyrus teisę atkurti nuosavybės teises į 0, 60ha žemės, neturėjo.Šią aplinkybę patvirtina prijungtų civilinių bylų medžiaga, o tikėti ieškovėmis apie rastus ir tarpusavyje pasidalintus pinigus, ką nurodė I. D. apeliacinės instancijos teisme, pagrindo nėra, nes apie tėvo turėtus pinigus įrodymų nėra. Be to, ieškinyje I. D. teigė, jog pinigus pasiėmė ji, o tėvo baldus, įrankius E. P.. Taip pat pažymėtina, kad pagal teisminę praktiką likę mirusiojo namų apyvokos ir kiti asmeniniai daiktai negali patvirtinti palikimo priėmimo fakto.

Iš prijungtos civilinės bylos Nr.2-23-310/210 medžiagos (b.l. 51-52) matyti, kad tėvui esant dar gyvam ieškovėms buvo žinoma apie jam priklausančią žemę, tačiau jos jokių aktyvių veiksmų per 6 mėnesius po tėvo mirties neatliko ir atkurti nuosavybę į šį turtą nustatyta tvarka nepavedė daryti kitiems asmenims. Tai rodo, kad pirmos instancijos teismas, atmesdamas šioje dalyje ieškinį, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl keisti ar nakinti jį pagrindo nėra. Netenkinus ieškovių reiklavimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, atmestini ir kiti apeliančių reiklavimai(dėl paveldėjmo teisės liudijimo, sandorio pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo), kadangi juos ginčyti ieškovės neturi teisės dėl materialinio suintersuotumo bylo sbaigtimi neturėjimo.

Pažymėtina ir tai, kad kolegija nenustatė imperatyvių teisės normų pažeidimų, išduodant paveldėjimo teisės liudijimą G. N. ar tvirtinant žemės perleidimo sūnui sutartį, todėl negali jų pripažinti negaliojančiais(niekiniais) ir savo iniciatyva.

Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai reikšmės teisingama bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais pagrindo nėra (CPK 326str.1d.1p.).

Vadovaujantis CPK 88, 93, 96, 98str. iš ieškovių priteistina 466Lt žyminio mokesčio, kurio mokėjimas teismo nutartimi yra atidėtas (b.l. 109, t.2), o taip pat pritesitina 25,40Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje, kurias patvirtina rašytiniai įrodymai (b.l.121, t.2).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Zarasų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-422-477/2009 palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškoviu I. D. ir A. P. po 245,70Lt iš kiekvienos valstybei bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.

Kolegijos pirmininkas Algirdas AuruškevičiusTeisėjos Danutė KutrienėDalia Višinskienė