Utenos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje, išnagrinėjęs I. D. ir A. P. ieškinį G. N., E. K., notarui J. V., tretiesiems asmenims R. R., V. D., Utenos apskrities viršininko administracijai dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, paveldėjimo teisės liudijimo iš dalies pripažinimo negaliojančiu, sandorio pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Byloje yra reiškiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai. Pirminis, pagrindinis ir esminis reikalavi-mas šioje byloje, yra palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto išsprendimas, nuo kurio prik-lausys, ar kiti ieškinio reikalavimai, kurie yra išvestiniai, yra pagrįsti ir ar į tokių reikalavimų pateikimą, ieškovės turi reikalavimo teisę.

Reikalavimo nustatyti palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintį faktą, išsprendimas

Motyvuojamoji dalis

Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį, CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsiga-liojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje ieškovės prašė nustatyti palikimo, atsi-radusio (duomenys neskelbtini) mirus jų tėvui, priėmimo faktą. Taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.Paveldėjimo teisės normos nu-stato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą miru-sio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį miru-siu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 568 str., 569 str. 1 d.; 2000 m. CK 5.3 str. 1 d.). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 str. 1 d.; 2000 m. CK 5.50 str. 1 d.). Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Asmens valia sukuria civiliniuose santykiuose teisines pasekmes, jeigu ji turi objektyvią iš-raišką, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai asmens valios išraiška laikomas ir tylėjimas (1964 m. CK 41 straipsnis; 2000 m. CK 1.64 straipsnis). 1964 m. CK 587 straipsnyje nenurodyta, kad palikimas gali būti priimtas tylėjimu ar neveikimu. Priešingai, įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal nurodytą teisės normą įpėdinis savo va-lią turi išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti fak-tiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais pri-ima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Dėl šio fakto nustatymo taip pat gali tekti kreiptis tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas registruotinas turtas. Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir to-kiu būdu priėmė palikimą/ LAT 2007-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-86/ 2007/. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Vei-ksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforinti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Palikimą sudaro palikėjo turtas, t. y. jo prievolės, teisės ir pareigos. Jos gali būti materialinio ar procesinio teisinio pobūdžio. Įpėdinis gali atlikti veiksmus, nukreiptus į palikėjui priklausančių teisių atkūrimą (pvz., paduoti pareiškimus atitinkamoms tarnyboms, kreiptis dėl teisių įfor-minimo, teikti dokumentus, reikalingus tokioms teisėms įforminti ar įgyvendinti palikėjo ar savo vardu, užvesti ar dalyvauti bylose, kuriose būtų priimami sprendimai, turintys reikšmės palikėjo teisių atkūrimui ar įgyvendinimui ir pan.). Įpėdinio veiksmai taip pat gali būti susiję su procesinio pobūdžio teisėmis (pvz., prašymai įtraukti į bylą, kurioje iki mirties dalyvavo palikėjas, susirašinėjimas su teismu ar daly-vaujančiais byloje asmenimis po palikėjo mirties ir pan.). Įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyvendinti palikėjo materialinio ar procesinio pobūdžio teises, vertinamas kaip faktinis palikimo priėmimas (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis) / LAT 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-586/2007/.

Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovių ir jų atstovų paaiškinimų, jos laiko, kad tėvo J. D. palikimą priėmė faktiškai pradėjusios valdyti tėvui priklausiusius asmeninius daiktus bei jo laidotuvėms išmokėtą pašalpą(T.2., b.l.60). Apie tai, kokius asmeninius daiktus kaip palikimą paliko J. D., galima spręsti tik iš ieškovių ir jų atstovo paaiškinimų. Byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad J. D. iki mirties nuosavybės teise valdė baldus, staliaus-batsiuvio įrankius, antikvarinį laikrodį bei 400 Lt. Taip pat byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad jis savo mirties momentu nuosavybėje turėjo kitą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą. Iš dalies ieškovių paaiškinimus paneigia liudytojo S. K. parodymai apie įrankius, kuriuos J. D. pasiėmė iš jo, išvykdamas į Vilnių pas dukrą. Ieškovės yra suinteresuotos šios bylos baigtimi, todėl jų paaiškinimus apie tėvui priklausiusius asmeninius daiktus, nesant byloje kitų įrodymų patvirtinančių jų paaiškinimus, teismas laiko nepatikimais. Tokie paaiškinimai negali būti laikomi pakankamu įrodymu patvirtinančių, kad ieškovės pradėdamos valdyti J. D. priklausiusį turtą (jo daiktus), priėmė jo palikimą.

1993-12-23 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr.I-348, Dėl paramos mirties atveju 3 str. nustato, kad laidojimo pašalpa, skiriama iš tikslinių lėšų, numatytų atitinkamos savivaldybės biudžete. Ši pašalpa yra skirta mirusio asmens palaidojimui todėl ji negali būti priskirta mirusiojo asmens palikimui, nes jis nebuvo šios piniginės pašalpos savininku. Tokios pašalpos gavimas, taip pat negali būti pripažintas I. D. valios išraiška, priimti J. D. palikimą.

Prie šios bylos prijungtoje J. D. žemės tvarkymo byloje esantys įrodymai rodo, kad jo palikimą sudarė turtinė teisę atkurti nuosavybės teisę į dalį jo tėvui priklausiusios žemės. J. D. (duomenys neskelbtini) prašyme grąžinti žemę (Žemės tvarkymo bylos l. 55), yra nurodytas kaip vienas iš pretendentų, atkurti nuosavybės teisę į dalį tėvui F. D. priklausiusios žemės. Iki J. D. mirties (duomenys neskelbtini) ši jo turtinė teisė nebuvo realizuota. Nuosavybės teisė jo vardu, į dalį F. D. priklausiusios žemės, buvo atkurta 2007-08-30 Utenos apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (Žemės tvarkymo bylos l.4). Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas laiko nustatytu, kad J. D. palikimą sudarė jo turtinė teisė atkurti nuosavybės teisę į dalį tėvui priklausiusios žemės( LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. 2 d.), bet ne žemės dalis, todėl teismas, spręsdamas šį ieškinio reikalavimą, pasisako ir vertina ieškovių veiksmus susijusius su J. D. turtinės teisės kaip palikimo, priėmimą.

J. D. žemės tvarkymo byloje ( b.l.42, 48, 52,53) yra dviejų jo dukterų R. R. ir G. N. 2001 m. gruodžio mėn., Zarasų rajono žemėtvarkos skyriui pateikti prašymai, grąžinti joms kaip įpėdinėms, nuosavybės teisę natūra į dalį tėvui J. D. grąžintinos žemės, buvusios (duomenys neskelbtini), (dabar (duomenys neskelbtini))Zarasų raj. Kaip matyti iš J. D. žemės tvarkymo bylos 38 l. esančios 2007-01-26 Zarasų raj. 1-ojo notarų biuro pažymos, į notarą žodiniu pareiškimu dėl J. D. palikimo priėmimo, kreipėsi jo dukra G. N.. Jai paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas išduotas nebuvo, nes ji praleido 6 mėnesių terminą kreiptis į notarą pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Kaip matyti iš minėtos pažymos surašymo datos, t.y. iki 2007-01-26, kiti galimi J. D. įpėdiniai į notarą nesikreipė. Byloje taip pat nėra įrodymų patvirtinančių, kad ieškovės iki šios bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, būtų pateikusios Zarasų rajono žemėtvarkos tarnybai prašymus perduoti joms tėvo palikimą sudariusią žemę.

Iš prijungtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) m., esančio I. D. ir A. P. atsiliepimo/b.l.51-52/, taip pat iš prijungtoje kitoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių jų atsiliepimų /b.l 55-56, 69-70/ matyti, kad ieškovėms, apie tai jog J. D. buvo pateikęs prašymą atkurti jam nuosavybės teisę į jo tėvui priklausiusią žemę, buvo žinoma dar iki J. D. mirties. Civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) m. nagrinėjimo metu /b.l.115/ I. D. sutiko su G. N. pareiškimu dėl termino jai priimti J. D. palikimą, atnaujinimo. Prie šios bylos prijungtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra pateikti du I. D., J. P. ir V. D. įgaliojimai /Civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), bylos l.93, l.95/, kuriais buvo pavesta ieškovių seseriai R. R., ieškoves ir V. D. atstovauti teisme, vedant bylą dėl J. D. paveldimo turto, bei atstovauti juos visose institucijose. Šios bylos nagrinėjimo metu, R. R. paaiškino, kad nurodyti įgaliojimai buvo sudaryti negavus jos sutikimo, ji kaip įgaliotas asmuo, jokių įgaliojimuose nurodytų veiksmų įgaliotojų naudai neatliko, nurodytų įgaliojimų jokioms įstaigoms pateikusi nebuvo. Šiais parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, nes ieškovių ir V. D. įgaliojimai R. R atstovauti juos, pirmą kartą viešai yra pateikti tik civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)/ bylos l.93, l.95/. Šias aplinkybes iš dalies patvirtino ir liudytoja R. D.. Kaip matyti iš byloje esančių ir ištirtų įrodymų visumos, ieškovės sudariusios nurodytus įgaliojimus, neatliko jokių kitų aktyvių veiksmų, kuriais būtų kontroliuojami įgaliotinės R. R. veiksmai, nesidomėjo kokia yra J. D. palikimo priėmimo eiga, bei kitų, su įgaliojimų vykdymu susijusių klausimų sprendimas. Esant šioms aplinkybėms, vien formalus nurodytų įgaliojimų sudarymas, negali būti laikomas pakankama ieškovių valios išraiška, bei laikomi pakankamais, aktyviais ir aiškiais veiksmais, kuriais siekiama priimti J. D. palikimą. J. D. žemės tvarkymo bylos 37 l. esantis 2007-02-02 ieškovių ir trečiojo asmens V. D. pareiškimas dėl 2006-10-25 įgaliojimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, taip pat negali būti laikomas pakankamu ieškovių valios išreiškimu priimti J. D. palikimą, nes jis savo turiniu reiškia visišką atsisakymą per įgaliotąjį asmenį atlikti visus būtinus veiksmus, taip pat ir teisme, susijusius su J. D. palikimu.

Kaip matyti iš visumos nustatytų aplinkybių, ieškovėms dar iki tėvo J. D. mirties buvo žinoma apie jo teisę atkurti nuosavybės teisę į ieškovių seneliui priklausiusios žemės dalį, tačiau iki šios bylos išnagrinėjimo, be svarbių priežasčių, daugiau nei trylika metų, I. D. ir A. P. neatliko jokių aktyvių ir aiškių veiksmų, patvirtinančių jų valią priimti tėvo J. D. palikimą.

Ieškinys dalyje dėl reikalavimo nustatyti palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintį faktą yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas.

Kitų ieškinio reikalavimų išsprendimas.

Dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 37 str. 1 d.). Tai reiškia, kad kiekviename procese yra dvi šalys – ieškovas, asmuo kuris pareiškia ieškinį savo pažeistoms teisėms apginti ir atsakovas, asmuo kuriam pareikštas ieškinys. Ieškinį paprastai reiškia asmuo, manantis, jog jį su atsakovu sieja tam tikri civiliniai materialieji santykiai.

Kaip buvo minėta, šioje byloje yra pareikšti keli, savo teisiniu materialiniu santykiu bei procesiniu reikšmingumu skirtingi reikalavimai. Pagrindinis ieškinio reikalavimas – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovės priėmė savo tėvo J. D. palikimą. Šio reikalavimo pateikimas reiškia, kad ieškovės laiko, jog jos pradėdamos valdyti J. D. priklausiusį turtą, tapo paveldėjimo civilinių materialiųjų santykių dalyvės, todėl šiuo pagrindu pareiškė atsakovams kitus, išvestinius reikalavimus.

Teismas išnagrinėjęs šioje byloje reikalavimą dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nusprendė, kad jis yra neįrodytas ir ieškinį šioje dalyje atmetė. Teismas išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, nenustatė, jog I. D. ir A. P. priėmė palikimą po tėvo J. D. mirties. Tai reiškia, kad jos netapo paveldėjimo civilinių materialinių santykių dalyvėmis, todėl neįgijo reikalavimo teisės reikšti teisme reikalavimus dėl dalinio 2008-06-19 G. N. išduoto paveldėjimo liudijimo panaikinimo; pripažinimo negaliojančia 2008-06-25 žemės pirkimo-pardavimo sutartį sudarytą tarp G. N. ir E. K.; bei restitucijos taikymo. Šių reikalavimų sprendimas nesukels ieškovėms teisinių pasekmių.

Esant nustatytoms aplinkybėms teismas nenagrinėja išvestiniais pripažintų reikalavimų, dėl jų nepasisako, bei nevertina juos pagrindžiančių įrodymų.

Ieškoves pripažinus neturint reikalavimo teisės į išvestinius šioje byloje pripažintais reikalavimus, ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš I. D. ir A. P. po 93,48 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Zarasų rajono apylinkės teismą.