Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Audriui Klišauskui,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patikslintą ieškinį atsakovei D. S., trečiajam asmeniui S. A. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas neterminuotai apriboti motinos valdžią D. S., sūnaus T. Š., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; priteisti iš D. S. sūnaus T. Š. išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo momento iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. T. Š. gyvenamąją vietą nustatyti S. A., gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje, iki bus priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl nuolatinės rūpybos nustatymo.

Ieškinyje ieškovas nurodė, kad atsakovės D. S. šeima yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. Atsakovė ignoruoja siūlomą pagalbą, pirmenybę teikia alkoholio vartojimui, o ne siekiui susigrąžinti į šeimą nepilnametį sūnų T. Š.. D. S. nusišalina nuo sūnaus T. Š. auklėjimo ir priežiūros, nesudaro sūnui tinkamų, saugių sąlygų augti, gyvena asocialiai ir duomenų, kad situacija galėtų keistis, nėra. Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktorės 2020 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. A-329 nuo 2020 m. birželio 22 d. T. Š. laikinąja rūpintoja paskirta S. A.. T. Š. laikinosios rūpybos vieta nustatyta laikinosios rūpintojos S. A. gyvenamojoje vietoje. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmo 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4637-1022/2018 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), yra T. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o Tomas yra jo sūnus. Tėvas D. Š. (duomenys neskelbtini) mirė. Atsakovė D. S. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, šiuo metu gyvena broliui A. D. nuosavybės teise priklausančiame name. Nuo 2019 m. lapkričio 13 d. registruojasi Užimtumo tarnyboje, pajamų neturi. D. S. šeima Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Akmenės rajone (toliau – Skyrius) žinoma nuo 2011 m. gruodžio 8 d., kilus problemoms dėl vaikų mokyklos nelankymo, netinkamos vaikų priežiūros, todėl šeima prevenciškai stebima. Nuo 2014 metų, kai šeima įtraukta į stebėjimą ir Skyriaus apskaitą, socialinių darbuotojų ar Skyriaus darbuotojų, nuolat randama neblaivi. Skyriaus raštuose ir pranešimuose nurodoma, kad atsakovė turi polinkį alkoholiui, stinga socialinių įgūdžių užtikrinant tinkamą nepilnamečio vaikų priežiūrą.

2016 m. gegužės 19 d. Skyriuje organizuota D. S. šeimos situacijos apžvalga Nr. 32. Apžvalgos metu konstatuota, kad D. S. turi problemų dėl alkoholio vartojimo, stokoja socialinių įgūdžių. Atsakovei trūksta atsakomybės, dažnai meluoja, atsisako tvarkytis dokumentus našlaičių pensijai gauti, nesprendžia dėl socialinio busto gavimo klausimo. Peržiūros metu nuspręsta tęsti socialinių paslaugų teikimą D. S. šeimai. 2016 m. spalio 21 d. atliktas D. S. šeimos socialinių paslaugų poreikio vertinimas Nr. 23, kuriame nustatyta, kad atsakovė stokoja atsakomybės dėl vaiko auklėjimo ir priežiūros, neužtikrina saugių sąlygų sūnui, negeba kontroliuoti, kaip sūnus lanko mokyklą, turi problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau šių problemų D. S. nepripažįsta. Nepilnametis sūnus nuolat vagiliauja - 2016 m. balandžio 17 d. apie 19.00 val. su draugais Ventos mieste, pavogė R. T. priklausanti automobilį VW Golf. 2016 m. lapkričio 27 d. pavogė A. B. priklausanti mobiliojo ryšio telefoną, todėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariate D. S. atžvilgiu pradėta administracinio teisės pažeidimo teisenos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 181 straipsnio 1 ir 2 dalis.

2017 m. kovo 20 d. D. S. šeimai nustatytas vidutinis rizikos lygis. 2017 m. balandžio 5 d. Atsakovė palikinėja sūnų be suaugusiųjų priežiūros, Tomas praleidžia daug pamokų be pateisinamos priežasties, daro teisės pažeidimus. D. S. reikalinga pagalba auklėjant ir prižiūrint sūnų, socialines problemas sprendžia tik padedant socialinei darbuotojai. Atsakovės ir jo sūnaus atžvilgiu skelbta paieška. Nepilnamečio vaiko rūpintoju buvo nustatytas A. S.. 2019 m. spalio 29 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu konstatuota, kad D. S. turi priklausomybę alkoholiui, neturi pastovios gyvenamosios vietos, neužtikrina tinkamų sąlygų sūnui, nepriima specialistų pagalbos. 2019 m. rugsėjo 10 d. nepilnametis vaikas rastas neblaivus, jam nustatytas 1,5 promilių girtumas, mamai nustatytas 2,75 promilių girtumas, todėl nepilnametis vaikas paimtas iš nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendintas sesers R. S. šeimoje. Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2019 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. PAV-205 T. Š. rūpintoju paskirta jo sesuo R. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). 2020 m. birželio 3 d. Skyriuje gautas R. S. paaiškinimas Nr. 6GD-5697, kuriame nurėdė, kad nebeturi galimybės rūpintis broliu T. Š.. Broliu T. Š. rūpintis išreiškė norą sesuo S. A.. Nepilnametis T. Š. sutiko, kad juo rūpintųsi sesuo S. A., todėl 2020 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. A-329, nuo 2020 m. birželio 22 d. nepilnamečio vaiko laikinąja rūpintoja paskirta S. A.. T. Š. laikinosios rūpybos vieta nustatyta laikinosios rūpintojos S. A. gyvenamojoje vietotoje.

Pažymėjo, kad D. S. sūnui nesudaro tinkamų, saugių sąlygų augti šeimoje, gyvena asocialiai, Skyrius mano, kad D. S. vengia vykdyti konstitucinę motinos pareigą rūpintis vaiku, todėl tikslinga jai neterminuotai apriboti motinos valdžią į sūnų. Apribojus motinos valdžią, tikslinga iš atsakovės priteisti išlaikymą, nepilnamečiui vaikui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Be to, nurodė, kad T. Š. turi tvirtą ir aiškią nuomonę – norą gyventi su seserimi R. S.. Ši vaiko nuomonė yra užfiksuota vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktuose.

Atsakovės D. S. atstovė advokatė Juta Kareivė teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su patikslintu ieškiniu sutinka iš dalies. Atsakovė pati paprašė S. A. globoti sūnų T. Š., bet nesutinka mokėti po 200 Eur išlaikymą, nes neturi objektyvių galimybių mokėti. Galėtų skirti po 100 Eur. Į teismo posėdį atsakovė neatvyko, tačiau apie patikslintą ieškinį ji informuota tinkamai, savo poziciją yra išreiškusi, kad sutinka su viskuo tik ne su išlaikymo dydžiu. Teismo šaukimas į teismo posėdį jai neįteiktas. Atsakovės atstovė trumpąja SMS žinute buvo informavusi atsakovę apie teismo posėdį, tačiau atsakymas iš atsakovės nebuvo gautas. Be to, trečiasis asmuo S. A. teismo posėdžio metu pažymėjo, kad iš vakaro buvo susitarusios su mama važiuoti į teismo posėdį, bet iš ryto telefonu nebeatsilipė. Todėl akivaizdu, kad atsakovei apie teismo posėdį buvo žinoma. Byloje dalyvaujantys asmenys parengiamojo teismo posėdžio metu išreiškė norą, kad byla būtų nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant, dėl to sutiko ir atsakovės atstovė advokatė Juta Kareivė. Teismas sprendė, kad atsakovė atstovaujama tinkamai advokatės, todėl bylą nagrinėta atsakovei nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas Audrius Klišauskas ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti. Nurodė, kad atsakovės šeima skyriui žinoma jau seniai, nuo 2011 metų, turi problemų dėl alkoholio vartojimo, nesirūpina savo nepilnamečiu sūnumi T. Š.. Buvo atliekama prevencija ir stebėjimas atsakovės šeimai, tačiau atsakovei nekeičiant gyvenimo būdo, įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Nuo 2018 m. balandžio mėnesio administracijos įsakymu nepilnametis vaikas T. Š. buvo perduotas A. S. priežiūrai. 2019 m. rugsėjo 10 d. nepilnametis vaikas rastas neblaivus, jam nustatytas 1,5 promilių girtumas, mamai nustatytas 2,75 promilių girtumas, todėl nepilnametis vaikas paimtas iš nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendintas sesers R. S. šeimoje. Ne kartą, taikytos atvejo vadybos, teikiamos socialinės paslaugos, tačiau atsakovė problemų nesprendė. Šeimos situacija suprastėjo, kai 2018 metais T. Š. paimtas ir perduotas atsakovės brolio priežiūrai. Atsakovė išbraukta iš Užimtumo tarnybos, be teisės registruotis 6 mėnesius. Tik socialinių darbuotojų pastangomis dirbdavo padienius darbus, todėl jai nepriklausė jokios išmokos. Dėl alkoholio vartojimo netekdavo visų darbų. Socialiniai darbuotojai nebegali kontroliuoti atsakovės gyvenimo, todėl tenka pripažinti, kad atsakovei teikiamos socialinės paslaugos neteikiamos, nes atsakovė nekontroliuojama, be pastovios gyvenamosios vietos, neįmanoma jos rasti nuolatinėse jos buvimo vietose. Paskutinio atvejo vadybos posėdžio metu, atsakovė nedalyvavo, nors buvo informuota apie posėdį. Atsakovė neatsakinga, nemotyvuota, nesistengia sūnaus susigrąžinti į šeimą ir savo gyvenimo būdo neketina keisti, todėl būtina neterminuotai apriboti motinos valdžią nepilnamečio sūnaus T. Š. atžvilgiu. Nuo 2019 m. gegužės 8 d. vaikas negyvena su motina. Dabar laikinoji rūpintoja yra paskirta S. A.. Vaikas pasikeitė, atsirado taisyklės, disciplina, nebėra nusiteikęs priešiškai. Pats sūnus daugiau ieškojo ryšio su motina, negu motina su juo, todėl būtina apriboti atsakovės atžvilgiu motinos valdžią. T. Š. dabar lanko profesinę mokyklą, 10 klasę. Tomas gauna apie 150-170 Eur ir papildomai našlaičio pašalpą ir vaiko pinigus. Nustačius nuolatinę globą gautų dar apie 150 Eur nuolatinės globos išmoką. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė negalėtų dirbti ir išlaikyti savo sūnų kas mėnesį skirdama po 200 Eur.

Trečiasis asmuo S. A. teisme prašė patikslintą ieškinį tenkinti visiškai. Parodė, kad T. Š. pas ją gyvena nuo šių metų birželio 22 d. Nepilnametis vaikas nori gyventi su ja, mokosi profesinėje mokykloje, staliaus profesijos. Nuo kito mėnesio planuoja pradėti mokytis vairuoti, lankys vairavimo pamokas. Vaikinas yra pasikeitęs, jo gyvenimas ir požiūris yra pasikeitęs, nes gyvena sėsliai, turi pastovią gyvenamąją vietą. Niekas jo nevaro iš namų ir niekas negirtuokliauja. Nuo rugsėjo mėnesio pradėjo mokytis, gerai sekasi, domisi. Šiuo metu yra 17 metų amžiaus. Kiek anksčiau kur mokėsi, mokydavosi palengvintose grupėse, tačiau nežino ir jis nesako dėl kokių priežasčių ir, ar turi sveikatos problemų, taip pat nežino. Mokosi neblogai, gyvena Kaune, elgesys, charakteris ir visi kiti bruožai pasikeitė. Pats pasidarė drąsesnis, susirado draugų. Turi galimybę gyventi kartu. Gyvena dviejų kambarių bute, planuoja pirkti sodą. Gyvena su vyru ir turi dar dukrą, su kuria vaikinas sutaria labai gerai. Butas priklauso vyro mamai. Dukra 6,5 metų amžiaus. Išlaikymui reikalingos sumos tiksliai nėra skaičiavę, gaunamų pajamų užtenka. Gauna iš valstybės vaiko pinigus 60 Eur, našlaičio pensiją 60-70 Eur ir 150 Eur išmoką dėl rūpybos. Profesinė mokykla ir būreliai nemokami, kai laikysis teises mėnesiui reikalinga bus 100 Eur suma. Kai išsilaikys vairavimo teises, nori pirkti automobilį. Išleidžia maistui, mobiliam telefonui, sąskaitos papildymams apie 10 Eur, internetui, komunaliniams patarnavimams. Rūbams praeitą mėnesį išleido apie 100 Eur, ateityje pirks striukę, žieminius batus. Laisvalaikiui skiria nedidelę sumą, per mėnesį gal 10 Eur. Pramogauja kartu, važiavo į Druskininkus. Iš atsakovės pinigų T. Š. išlaikymui nenori imti, išlaikymas jam yra nereikalingas, pragyvens su tiek kiek turi ir kiek gauna iš pašalpų. Pats jau yra didelis, pragyvena, darbuojasi, todėl mano, kad 200 Eur išlaikymo suma yra per didelė. Mano, kad priteistus iš atsakovės ir 100 išlaikymo sumą, ji bus per didelė ir ji neturės iš ko mokėti. Atsakovei priklausantis butas yra apleistas, pats namas yra kritinės padėties, ten žmonės negyvena. Prieš posėdį kalbėjo su atsakove, buvo susitarusios, kad vyks į posėdį kartu, bet ryte atsakovė neatsiliepė ir nepavyko jai prisiskambinti. Pati atsakovė jos paprašė pasiimti auginti nepilnametį vaiką T. Š..

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė D. S. yra T. Š., gim. (duomenys neskelbtini), motina. Atsakovė neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, šiuo metu gyvena broliui A. D. nuosavybės teise priklausančiame name. Nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d. išbraukta iš Užimtumo tarnybos kaip darbo besiieškantis asmuo, be teisės registruotis 6 mėnesius.

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-463 7-1022/2018 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), yra T. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o Tomas yra jo sūnus.

T. Š. laikinai paimtas iš atsakovės D. S. šeimos ir perduotas laikinai dėdės A. D. priežiūrai. 2019 m. rugsėjo 10 d. T. Š. rastas neblaivus, alkoholio kiekio tikrintuvu nustatytas 1.5 promilių girtumas, pas girta mamą D. S., kuriai alkoholio kiekio tikrintuvu nustatytas 2.74 promilių girtumas. T. Š. paimtas iš nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendintas sesers R. S., gyv. (duomenys neskelbtini), šeimoje. Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2019 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. PAV-205 T. Š. rūpintoju paskirta jo sesuo R. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). 2020 m. birželio 3 d. Skyriuje gautas rūpintojos R. S. paaiškinimas Nr. 6GD-5697, kuriame nurodė, kad nebeturi galimybės rūpintis broliu T. Š., tačiau broliu rūpintis išreiškė norą sesuo S. A.. Nepilnametis T. Š. sutiko, kad juo rūpintųsi sesuo S. A..

Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktorės 2020 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. A-329 nuo 2020 m. birželio 22 d. T. Š. laikinąja rūpintoja paskirta S. A.. T. Š. laikinosios rūpybos vieta nustatyta laikinosios rūpintojos S. A. gyvenamojoje vietoje.

Iš patikslinto ieškinio ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė nuolat vartoja alkoholį, alkoholio vartojimo problemos nesprendžia. Atsakovė neturi pastovios gyvenamosios vietos, glaudžiasi pas brolį A. D.. Atsakovė turi nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau butas apleistas ir negyvenamas. Socialinėms darbuotojoms dirbant su atsakovės šeima sunku atsakovę kontroliuoti, atsakovė nededa pastangų auginti ir prižiūrėti sūnų. Nesiekia sūnaus susigrąžinti į šeimą. Atsakovė nedirba dėl alkoholio vartojimo. Gyvenant su atsakove, nepilnamečiui T. Š. sudaromos neigiamos sąlygos augti, vystytis, mokytis, lankyti mokyklą. Atsakovė daro neigiamą įtaka nepilnamečio vaiko elgesiui ir charakteriui.

Dėl motinos valdžios apribojimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tai pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.155 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi, o 2 dalis apibrėžia tėvų teises ir pareigas, numatant, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt. užtikrinimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11, 23 straipsniai, CK 3.161 straipsnio 2, 3 dalys, kt.).

Tėvams nesilaikant įstatymuose nustatytų pareigų bendraujant su vaikais ir dalyvaujant jų auklėjime, CK numato atitinkamus vaikų teisių ir interesų gynimo būdus, vienas iš jų – tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas.

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi tėvų valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo tėvų, vaiko nuolatinės globos, globos vietos nustatymo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą.

Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, turi būti vertinamos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai.

Tėvų valdžios ribojimo būdai – laikinai ar neterminuotai – nėra tolygūs. Laikinas tėvų valdžios apribojimas suprantamas kaip prevencinė priemonė, skatinanti vaiko tėvus pakeisti gyvenimo būdą ir turint vilties, kad tėvai pasitaisys ir vėliau galės tinkamai auklėti savo vaikus.

Ieškovas ieškiniu prašo atsakovei neterminuotai apriboti motinos valdžią į jos nepilnametį vaiką T. Š.. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, kad atsakovė nuo nepilnamečio vaiko priežiūros yra nusišalinusi, negali auginti savo vaiko dėl alkoholio vartojimo, nes nuolat geria, niekur nedirba, neregistruota Užimtumo tarnyboje. Mano, kad atsakovės atžvilgiu nebus teigiamų pokyčių, kad galėtų rūpintis nepilnamečiu sūnumi, be to, vaikinui jau 17 metų ir jis greitai bus pilnametis, todėl tikslinga motinos valdžią apriboti neterminuotai.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teisme duotais paaiškinimais, nustatyta, kad atsakovė D. S. gyvena pas brolį A. D., jam nuosavybės teise priklausančiame name. Turi savo nuosavą būstą, bet jis yra negyvenamas ir apleistas. Atsakovė su nepilnamečiu vaiku T. Š. nebendrauja, sūnui išlaikymo neteikia, nes niekur nedirba, neregistruota darbo biržoje. D. S. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą. Nors atsakovei buvo teikiama pagalba, t. y. bendrosios ir specialiosios socialinio paslaugos ir priežiūra, atsakovė buvo motyvuojama nevartoti alkoholio ir keisti gyvenimo būdą, tačiau nedėjo pastangų keistis ir susigrąžinti nepilnametį T. Š. į savo šeimą. Atsakovė į siūlomą socialinę pagalbą nereagavo.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovė nevykdo įstatymu nustatytų motinos pareigų nepilnamečio vaiko T. Š. atžvilgiu, nėra pakankamai motyvuota vaiką susigrąžinti į šeimą, neigia pagrindines šeimos problemas. Šeima yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. T. Š. 17 metų amžiaus, todėl iki pilnametystės mažai tikėtina, kad atsakovė pasikeis ir sieks susigrąžinti nepilnametį sūnų, juolab, kad pati atsakovė bylos duomenimis ir byloje esančiais šalių parodymais paprašė, trečiojo asmens S. A. pasiimti jos nepilnametį vaiką globoti. Atsakovė ignoruoja siūlomą pagalbą, pirmenybę teikia alkoholio vartojimui, o ne siekiui susigrąžinti į šeimą nepilnametį sūnų. Šios aplinkybės atitinka keturis iš penkių CK 3.180 straipsnyje įtvirtintų tėvų valdžios apribojimo pagrindus: tėvai vengia atlikti savo pareigą auklėti vaiką; piktnaudžiauja tėvų valdžia; daro žalingą įtaką vaikui savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaiku. Vaikas iš atsakovės paimtas dėl alkoholio vartojimo, sūnaus nepriežiūros ir tinkamos, saugios aplinkos vaikui nesukūrimo. Šios išvardytos aplinkybės negali pateisinti tėvų pareigos rūpintis vaiku nevykdymo. Atsakovė D. S. sūnui nesudaro tinkamų, saugių sąlygų augti šeimoje, gyvena asocialiai, todėl atsakovė vengia vykdyti konstitucinę motinos pareigą rūpintis vaiku, todėl tikslinga jai neterminuotai apriboti motinos valdžią į sūnų. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog šiuo atveju taikytinas neterminuotas motinos valdžios apribojimas ir atsakovei D. S. neterminuotai apribojama motinos valdžia nepilnamečio sūnaus T. Š., gim. 2003 m. vasario 18 d., atžvilgiu (CK 3.180 straipsnis, CPK 178, 185, 186, 197 straipsniai).

Atsakovei neterminuotai apribojus motinos valdžią vaiko atžvilgiu yra sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Atsakovei išaiškintina, jog motinos valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad motina pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo

CPK 406 straipsnio 2 dalis numato, kad tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. CPK 407 straipsnis numato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Be to, CK 1.183 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

Nepilnametis T. Š. gyvena laikinosios globėjos S. A. gyvenamojoje vietoje, bylos duomenimis, jam ten sekasi gerai, vaikinas lanko profesinę mokyklą, 10 klasę, mokosi staliaus profesijos, lanko būrelius ir užsiėmimus, turi merginą, draugų su kuriais sportuoja, leidžia laisvalaikį. Nori laikytis vairavimo teises. Stengiasi užsidirbti pinigų pas laikinos globėjos kaimyną. Vaikinui globėjos šeimoje užtikrinamos sveikos, saugios gyvenimo sąlygos. Trečiasis asmuo S. A. sutinka su patikslintu ieškiniu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nes T. Š. gyvena nuo 2020 metų birželio mėnesio su ja, jai ir jos vyrui priklausančiame bute. Kartu auga ir globėjos nepilnametė dukra, kuriai 6,5 metų. T. Š. su globėjos dukra sutaria gerai, žaidžia žaidimus, leidžia laisvalaikį. Be to, nepilnametis T. Š. yra išreiškęs raštiškai norą gyventi su S. A.. Atsižvelgiant į tai, siekiant užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, T. Š. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl jo nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatytina laikinosios globėjos S. A. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

Dėl išlaikymo, išlaikymo lėšų tvarkytojo paskyrimo

Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti jos nepilnamečiui vaikui T. Š. išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės nuo ieškinio teismui padavimo dienos. Tačiau atsakovės atstovė, byloje pareiškusi atsiliepimą ir atsakovės nuomonę, nurodė, kad atsakovė nesutinka nepilnamečio vaiko išlaikymui mokėti po 200 Eur, nes tiesiog neturi objektyvių galimybių mokėti tokią išlaikymo sumą. Sutiktų mokėti po 100 Eur kas mėnesį. Trečiasis asmuo S. A. taip pat nesutiko, kad iš atsakovės būtų priteista tokio dydžio išlaikymo suma. Trečiasis asmuo nurodė, kad priteisus ir 100 Eur išlaikymo sumą, atsakovei tokia suma būtų ženkli ir per didelė, nes dar labiau įtrauktų į skolas, atsakovė neturi galimybės mokėti net ir 100 Eur išlaikymo.

Apribojus tėvų valdžią, atsakovei išlieka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką (CK 3.195 str.). Pažymėtina, kad pajamų, susijusių su darbo santykiais neturėjimas ar nepakankamas turėjimas neatleidžia nuo pareigos išlaikyti vaiką, siekiant patenkinti būtiniausius vaiko poreikius. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (šiuo metu tai yra 607 Eur), laikomas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje 3K-3-209-916/2016). Lietuvos teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Atsakovė neprisideda prie dukters materialinio išlaikymo, dukrą lanko retai, atveža dovanėles, tačiau akivaizdu, kad to dukters išlaikymui nepakanka, tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Teismas pažymi, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Atsakovė duomenų apie savo turtinę padėtį teismui neteikė, tačiau turimais duomenimis atsakovė niekur nedirba, neregistruota Užimtumo tarnyboje, negauna net socialinių išmokų. Atsakovė turi nekilnojamąjį turtą – butą Ventoje, bet jis yra apleistas, išdaužytais langais ir negyvenamas, visas namas yra kritinės būklės. Nepilnametis vaikas gauna vaiko pinigus – 60 Eur, našlaičio pensiją apie 60-70 Eur ir apie 150 Eur rūpybos išmoką, viso apie 280 Eur sumą. Be to, kaip nurodė trečiasis asmuo S. A. nepilnametis vaikas T. Š. yra 17 metų amžiaus, jau pats uždarbiauja, gauna papildomų lėšų. Be to, nurodė, kad užtenka iš pašalpų gaunamų lėšų pragyvenimui. Trečiasis asmuo su sutuoktiniu dirba, todėl nereikia tokio didelio išlaikymo priteisti iš atsakovės. Teismo vertinimu ieškovo prašomas priteisti išlaikymas – po 200 Eur yra per didelis, atsižvelgiant į atsakovės padėtį.

Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į T. Š. būtinuosius poreikius, kurių ieškovui CPK 182 straipsnio 1 punkto pagrindu nereikia įrodinėti – kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai ir ugdymui ir kt., taip pat atsižvelgiant į atsakovės amžių, sveikatos būklę, bei galimybes dirbti ir išlaikyti nepilnametį sūnų, iš atsakovės priteistina po 100 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2019 m. lapkričio 19 d.) iki T. Š. pilnametystės.

T. Š. laikinoji globėja S. A. paskirtina vaikui skirto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis, 3.202 straipsnio 1 dalis, 3. 275 straipsnis).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnis).

Dėl civilinės bylos iniciavimo

CPK 496¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. CPK 504 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog jei nepilnametis vaikas turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria turto administratorių.

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir nustatytas aplinkybes, teismo iniciatyva pradėtina civilinė byla dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, globėjo (rūpintojo) paskyrimo ir turto administratoriaus paskyrimo nepilnamečiui T. Š..

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 10 punktus, ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, turėtų būti išieškotinos iš atsakovės D. S., valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovės į valstybės biudžetą, t. y. už reikalavimą dėl motinos valdžios apribojimo priteistina – 75 Eur, už reikalavimą priteisti išlaikymą – 27 Eur (100 Eur x 12 = 1200 Eur x 3 proc. x 75 proc.), iš viso turėtų būti priteistina 102 Eur žyminio mokesčio suma.

2020 m. vasario 6 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. (8.4) TP-20-T-463-1750, atsakovei D. S. suteikta antrinė teisės pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, iš atsakovės žyminis mokestis ir kitos bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270, 376 straipsnio 3 dalimi, 402 straipsniu, 406 straipsnio 1 dalimi, 496¹ straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti motinos D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valdžią jos sūnaus T. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui T. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2019 m. lapkričio 19 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo, nustatyti T. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą laikinos globėjos (rūpintojos) S. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimo dalis dėl motinos neterminuotos valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, nuolatinio globėjo (rūpintojo) ir turto administratoriaus paskyrimo nepilnamečiui vaikui T. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.