Telšių apylinkės teismo sprendimas

Teisėjo padėjėjas SAULIUS JURKŠA ? Civilinė byla Nr. e2YT-4637-1022/2018 Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00883-2018-8 Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.3.4.; 3.2.3.1.; 3.2.4.9.1.1.; 3.2.6.1.; 3.4.1.3.; 3.4.5.2.

2018 m. rugsėjo 3 d.

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisų apsaugos skyriaus atstovui Audriui Klišauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio tėvystės fakto nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra T. S., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas, o T. S. yra jo sūnus.

Pareiškėjos teigimu, sutuoktiniui J. S. atlikinėjant bausmę Pravieniškių pataisos namuose, nuo 2002 m. pradėjo gyventi su D. Š., su kurio (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus T. Sūnui T. buvo suteikta buvusio sutuoktinio J. S., nes tuo metu nebuvo įregistravusi santuokos nutraukimo fakto, nors Akmenės rajono apylinkės teismo 1995 m. birželio 30 d. sprendimu buvo nutraukta santuoka tarp pareiškėjos ir J. S., tačiau santuokos nutraukimo faktas įregistruotas 2003 m. lapkričio 28 d. Akmenės rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, išduotas ištuokos liudijimas, įrašo Nr. 82. 2018 m. vasario 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu nuginčyta J. S. tėvystė ir pripažinta, kad J. S. nėra T. S. tėvas. Anot pareiškėjos, sūnaus T. S. tėvas yra D. Š., miręs (duomenys neskelbtini), su kuriuo kartu gyveno iki jo mirties (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 1-2).

Institucija, teikianti išvadą byloje, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teismui pateiktoje išvadoje nurodė, jog pareiškėjos pareiškimas atitinka nepilnamečio T. S. interesus, kadangi vaikas turi teisę žinoti savo tėvus.

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas prašė pareiškimą tenkinti pareiškime nurodytais motyvais. Pareiškėja papildomai nurodė, kad su buvusiu sutuoktiniu J. S. santuoka teismo sprendimu buvo nutraukta dar 1995 m. birželio 30 d., tačiau dėl savo neatsakingumo, santuokos nutraukimo faktą įregistravo tik 2003 m., lapkričio 28 d., po sūnaus T. gimimo, jai kartu gyvenant su D. Š., kuris ir yra biologinis sūnaus T. tėvas. Nuo 2002 metų iki pat D. Š. mirties visi kartu su vaikais gyveno Akmenės r., Ventos k., S. V. sodyboje. D. Š., biologinis vaiko tėvas, sūnų T. augino kaip savo sūnų, o sūnus T. laikė jį savo tėvu, kito tėvo nepažinojo, J. S. nėra matęs, su juo bendravęs. Juridinę reikšme turintį faktą nustatinėja tikslu įteisinti tikrąją sūnaus kilmę, t. y. tiek ji, tiek sūnus T. po biologinio tėvo D. Š. mirties, nori, kad būtų nustatyta vaiko kilmė ir sūnui suteikta biologinio tėvo pavardė.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas Audrius Klišauskas palaikė anksčiau teismui pateiktoje išvadoje išdėstytą nuomonę, kad pareiškėjos prašymas atitinka nepilnamečio vaiko T. S. interesus, kadangi vaikas turi teisę žinoti abu savo tėvus.

T. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime motina nurodyta pareiškėja D. S., gim. (duomenys neskelbtini), vaiko tėvu nurodytas J. S., gim. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 6, 8). Pareiškėjos ir J. S. santuoka nutraukta 2003 m. lapkričio 28 d. Akmenės rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, išduodant ištuokos liudijimą, įrašo Nr. 82. (e. b. l.9). Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. vasario 7 d. sprendimu nuginčyta J. S. tėvystė ir pripažinta, kad J. S. nėra T. S. tėvas. Akmenės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius įpareigotas panaikinti T. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime (įrašo Nr. 44) duomenis apie tėvą J. S. ( e. b.l. 19-22). D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kurį pareiškėja prašo pripažinti vaiko tėvu, mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 7), tai yra iki bylos iškėlimo ir byla nagrinėjama CPK 391 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Pareiškėja D. S. ir D. Š. su keturiais vaikais nuo 2004 metų gyveno ir augino vaikus S. V. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) iki D. Š. mirties (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 23)

Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį tėvystės faktą, nes vaiko tėvas yra miręs.

CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, tarp jų tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamam vaiko, gimusio iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvui. Šis faktas gali būti nustatytas, jeigu vaiko gimimo liudijime kaip jo tėvas nėra įrašytas konkretus asmuo, o spėjamas vaiko tėvas miręs. Tačiau juridinę reikšmę turintį faktą teismas nustato tik tada, kai byloje yra pakankamai įrodymų, kurie patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes.

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (ratifikuota 1995 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. 1519) buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 str.), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Ypač tai aktualu tais atvejais, kai vaiko tėvai ar vienas iš jų yra nežinomi.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, T. S. tėvu įrašytas J. S., nėra biologinis vaiko tėvas. Tokia situacija susidarė dėl to, jog T. S. motina pareiškėja D. S. nebuvo įregistravusi civilinės metrikacijos įstaigoje santuokos nutraukimo su J. S. fakto, todėl atliekant T. S. gimimo įrašą vaiko tėvu buvo įrašytas pareiškėjos sutuoktinis. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. vasario 7 d. sprendimu nuginčyta J. S. tėvystė ir pripažinta, kad J. S. nėra T. S. tėvas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.148 straipsnio 1 dalį pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 3 dalis). Kitas pagrindas tėvystei nustatyti yra įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę, o būtent bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas bei kiti įrodymai.

Pareiškėjos ir Institucijos teikiančios byloje išvadą atstovo paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu bei byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja D. S. vaiko (T. S.) pradėjimo laikotarpiu gyveno kartu ir palaikė artimus santykius su D. Š., su kurio (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus T., kurio tėvystę D. Š. pripažino ir laikė savo sūnumi. D. Š. yra biologinis vaiko tėvas, su kuriuo visi kartu gyveno (duomenys neskelbtini) iki D. Š. mirties ir kuris sūnų T. augino kaip savo sūnų. Nepilnamečio T. S. įsitikimu, jo biologinis tėvas yra D. Š., kuris nuo gimimo jį augino. Vaiko teigimu, biologinės tėvo giminės jį taip pat laikė ir laiko D. Š. sūnumi, iki šiol bendrauja su mirusio D. Š. seserimi L. Tiek pareiškėjos, tiek išvadą teikiančios institucijos atstovo teigimu, nepilnametis vaikas T. S. yra išreiškęs norą turėti biologinio tėvo – D. Š. pavardę.

Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos sūnaus T. S., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas (CK 3.146 straipsnio 1, 2 dalys, 3.147 straipsnio 2 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis).

Vaikas turi teisę žinoti savo tikrąją kilmę (CK 3.161 straipsnio 2 dalis), todėl pareiškėjos prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. Š., miręs 2012 m. lapkričio 5 d., yra jos sūnaus T. S., gimusio 2003 m. vasario 18 d., tėvas tenkinamas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka nustatyti tėvystės (D. Š. yra miręs), prašomas tėvystės faktas nustatytinas teismo sprendimu ir šio fakto nustatymas sukels teisines pasekmes nepilnamečiam vaikui T. S., turinčiam teisę žinoti savo kilmę (CK 3.148 straipsnis, CPK 391 straipsnio 1 dalimi, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 448 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra T. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens (duomenys neskelbtini) tėvas, o T. S. yra D. Š. sūnus.

Juridinis faktas nustatytinas įgyvendinant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.161 straipsnio 2 dalyje nustatytą vaiko teisę žinoti savo tėvus.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nustatymą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą