Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-12-12 · Civilinė byla Nr. 2A-1047/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-06-08Panevėžio apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-12-12Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-12
Bylos Nr.
2A-1047/2013
Teisminio proceso Nr.
2-59-3-00420-2009-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Konstantinas Gurinas, Vytas Milius, Marytė Mitkuvienė
Atsakovas
V. S., J. S., B. S.
Trečiasis asmuo
Panevėžio rajono 2 notarų biuro
Kategorijos
  • 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1047/2013Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00420-2009-6Procesinio sprendimo kategorija: 35.6.1; 121.21. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyto Miliaus ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-94-212/2012 pagal akcinės bendrovės „Ūkio bankas“ ieškinį atsakovams V. S., J. S., B. S., tretiesiems asmenims Panevėžio rajono 2 notarų biuro notarei M. L. K., bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Esveras“, uždarajai akcinei bendrovei „Aglova“, S. J., E. S., N. K..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas AB Ūkio bankas patikslintu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia V. S., J. S. ir B. S. turto dovanojimo sutartį, sudarytą 2008 m. spalio 29 d., taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad atsakovo V. S. įsiskolinimas ieškovui pagal vykdomuosius dokumentus sudaro 1 052 716,13 Lt.

Nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio 6 d. AB Ūkio bankas sudarė su atsakovu V. S. V. kredito sutartį Nr. 3-440/08, pagal kurią suteikė atsakovui 60 000 Lt kreditą. Už prievolių pagal šią sutartį tinkamą įvykdymą laidavo trečiasis asmuo S. J.. Šios kredito sutarties pagrindu V. S. 2008 m. rugpjūčio 6 d. pateikė bankui paprastąjį neprotestuotiną vekselį 60 000 Lt sumai laiduotą S. J.. Kadangi skolininkai prievolių bankui nevykdė, 2009 m. sausio 8 d. buvo gautas vykdomasis įrašas Nr. 135 dėl 65 559,20 Lt išieškojimo iš V. S. ir S. J..

Be to, atsakovas V. S. laidavo UAB „Aglova“ pagal 2008 m. balandžio 18 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 550 000 Lt sumai, išduotą tarp UAB „Aglova“ ir AB Ūkio banko 2008 m. balandžio 18 d. sudarytos kredito sutarties Nr. 08/03-234 pagrindu, taip pat laidavo UAB „Aglova“ 2008 m. balandžio 23 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 360 000 Lt sumai, išduotą, tarp UAB „Aglova“ ir AB Ūkio banko 2008 m. balandžio 23 d. pagrindu. Kadangi UAB „Aglova“ skolinių prievolių bankui nevykdė, šių vekselių pagrindu 2009 m. liepos 3 d. buvo gauti vykdomieji įrašai Nr. 1255 dėl 544 746,69 Lt išieškojimo ir Nr. 1256 dėl 350 822,74 Lt išieškojimo iš V. S..

Atsakovas V. S. ir trečiasis asmuo E. S. taip pat laidavo UAB „Eseira“ 2006 m. lapkričio 2 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 531 250 Lt sumai, išrašytą tarp UAB „Esveras“ ir AB Ūkio banko 2006 m. lapkričio 2 d. sudarytos kredito sutarties Nr. 06/03-324 pagrindu. UAB „Esveras“ skolinių prievolių bankui nevykdant, šio vekselio pagrindu 2009 m. liepos 3 d. buvo gautas vykdomasis įrašas Nr. 1251 dėl 406 635,05 Lt išieškojimo iš V. S. ir E. S..

Gavus vykdomuosius įrašus ir pradėjus domėtis vekselių apmokėjimo galimybėmis, bankui 2009 m. rugpjūčio 18 d. tapo žinoma, kad atsakovai – vekselių davėjas ir laiduotojas V. S. ir jo sutuoktinė J. S. 2008 m. spalio 29 d. sudarė nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, dovanojimo sutartį su atsakove B. S. (atsakovo motina). Atsakovas kito turto neturi ir bankas neturi galimybės išieškoti skolų. Mano, kad atsakovai sandorį sudarė siekdami apsaugoti turtą nuo galimo skolų išieškojimo iš šio turto, todėl yra visos sąlygos ieškiniui tenkinti.

Šalies argumentai

Atsakovai ir jų atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Panevėžio apygardos teismas 2012 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino - pripažino dovanojimo sutartį, sudarytą 2008 m. spalio 29 d. tarp V. S., J. S. ir B. S., notarinio registro Nr. 10699, negaliojančia nuo sudarymo dienos; pritaikė restituciją – grąžino 332/689 dalis iš 0,0689 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio Panevėžio m. sav. Panevėžio m. (duomenys neskelbtini), Panevėžio m. k. v. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį gyvenamojo namo 2A2p, kurio bendras plotas 270,13 kv. m., (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį kitų statinių (inžinierinių) – kiemo statiniai (stoginė 3I1ž), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovų V. S. ir J. S. nuosavybėn; priteisė iš V. S., J. S. ir B. S. po 44,40 Lt žyminio mokesčio AB Ūkio banko naudai ir po 34,32 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei; AB Ūkio bankas, grąžino 4 504,80 Lt permokėto žyminio mokesčio, sumokėto 2009 m. rugsėjo 24 d. mokėjimo nurodymu Nr. 835497 AB Ūkio banke.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos actio Pauliana instituto taikymui.

Teismas konstatavo, kad atsakovas V. S., būdamas AB Ūkio bankas skolininku, sudarė nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį ir iš esmės tapo nemokus, jokio kito turto jis neturi. Šis sandoris pažeidė ieškovo, turėjusio neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, teises. Atsakovas V. S., būdamas UAB „Aglova“ akcininku ir vadovu, suvokė ir žinojo, kad laidavo už dideles kredito sumas, kad UAB „Aglova“, UAB „Esveras“ ir UAB „Eseira“ yra susijusios bendrovės, valdomos tų pačių asmenų, kad finansinė jų padėtis sunki, įsipareigojimai bankui nevykdomi. Šias aplinkybes pripažino pats atsakovas, nurodydamas jas ieškiniuose, kuriais ginčijo, bet nenuginčijo, sudarytus sandorius (t. 1, b. l. 145-152, 165-168, 173-177, 185-186). Atsakovo V. S. skola AB Ūkio bankui sudaro 1 052 716,13 Lt (t. 2, b. l. 1). Kaip pripažino ieškovo atstovė, bankas ketina perimti įkeistą turtą 400 000 Lt vertės, todėl atsakovo skola gali sumažėti 400 000 Lt suma.

Pagal byloje esančius duomenis teismas nustatė, kad atsakovė B. S. 1995 m. sausio 23 d. dovanojo sūnui V. S. ½ dalį gyvenamojo namo, turinčio 269,92 kv. m. naudingo ploto ir kiemo įrenginius, esančių (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. 1995 m. kovo 21 d. atsakovas sudarė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią iš valstybės nupirko 332 kv. m. žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. A. V. S. ir J. S. 2008 m. spalio 29 d. dovanojimo sutartimi ½ dalį gyvenamojo namo, turinčio 270,13 kv. m. bendro ploto, kiemo įrenginius ir 332/689 dalis iš 0,0689 ha bendro ploto žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), Panevėžyje dovanojo B. S. (t. 1, b. l. 48-49, 54, 80-81). Atsakovai teigė, kad dovanotas turtas buvo perleistas atsakovui laikinai, kad sutvarkytų teisinę registraciją ir kai tai buvo padaryta, turtas sugrąžintas jo savininkei, atsakovei B. S.. Šiuos atsakovų paaiškinimus teismas atmetė, kadangi tam, kad atlikti pastatų teisinę registraciją, turto dovanoti nebūtina, pakanka turėti savininko suteiktą įgaliojimą. Teismas nustatė, kad nekilnojamojo turto teisinė registracija buvo sutvarkyta dar 2002 m. vasario 13 d. (t. 1, b. l. 16-18), o dovanojimo sutartį šalys sudarė 2008 m. spalio 29 d. Be to, atsakovai V. S. ir J. S. 1995 m. kovo 21 d. sudarė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią iš valstybės nupirko 332 kv. m. žemės sklypą Šiaulių g. 88a, Panevėžyje. Ši aplinkybė rodo, kad atsakovai gavę dovanų turtą, rūpinosi ir tvarkė jį kaip savininkai. Kritiškai teismas įvertino atsakovės J. S. paaiškinimus, jog apie sutuoktinio skolas ji nieko nežinojo. Atsakovas V. S. buvo UAB „Aglova“ akcininkas ir vadovas, akcijos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl jomis sutuoktiniai naudojasi, jas valdo ir disponuoja bendru sutarimu. Įstatymas preziumuoja, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Sandoriai, sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo ir vėliau jo nepatvirtinti, gali būti nuginčyti pagal sutikimo nedavusio sutuoktinio ieškinį per vienerius metus nuo tos dienos, kai jis sužinojo apie tokį sandorį, jeigu įrodoma, kad kita sandorio šalis buvo nesąžininga (CK 3. 92, 3. 96 str.). Atsakovė J. S. V. S. sudarytų sandorių, laidavimų, neginčijo, todėl teismas preziumavo, kad su sandoriais sutiko ir apie juos žinojo.

Nagrinėjamojoje byloje dovanojimo sutartį atsakovai sudarė su motina. Pagal CK 6. 66 straipsnio 2 dalį dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu galima tik tuomet, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Tačiau neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo.

Išdėstyti argumentai teismui leido konstatuoti, kad yra visų, sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, būtinų sąlygų visetas, todėl dovanojimo sutartį, sudarytą 2008 m. spalio 29 d. tarp V. S., J. S. ir B. S. pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

Pirmosios instancijos teismas pritaikė restituciją ir V. S. ir J. S. grąžino nekilnojamąjį turtą, kuris perleistas pagal 2008 m. spalio 29 d. dovanojimo sutartį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas V. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo AB Ūkio bankas ieškinį atmesti; priteisti šiam atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Nėra pagrindo konstatuoti, jog sudaręs dovanojimo sandorį atsakovas V. S. iš esmės tapo nemokus. Apeliantas nurodo, kad jis yra darbingo amžiaus, neturintis neįgalumą asmuo. Iki 2012 m. kovo mėnesio dirbo UAB „Abotrans“, gaudavo darbo užmokestį, nuo 2012 m. kovo 6 d. yra registruotas Panevėžio darbo biržoje ir turi galimybę įsidarbinti bei vėl gauti darbo užmokestį.Nėra pakankamo pagrindo pripažinti, kad kreditorius (ieškovas UAB „Ūkio bankas“) turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, kad ginčijamas sandoris pažeidžia jo teises bei kad atsakovas buvo nesąžiningas, nes žinojo ir turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis šio kreditoriaus teises. AB Ūkio bankas ir UAB „Esveras“ 2006 m. lapkričio 2 d. sudarė kredito sutartį Nr. 06/03-324, pagal kurią UAB „Esveras“ suteiktas 500 000 Lt kreditas iki 2011 m. spalio 1 d. užtikrinant šio kredito grąžinimą, UAB „Esveras“ 2007 m. vasario 8 d. įkeitė bankui nekilnojamąjį turtą. Panevėžio apygardos teismo nutartimi UAB „Esveras“ iškelta bankroto byla. Ieškovo atstovė ir BUAB „Esveras“ bankroto administratorius M. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad artimiausiu metu AB Ūkio bankas ketina perimti įkeistą nekilnojamąjį turtą ir skola pagal minėtą kredito sutartį likti tik 5 613,41 Lt. 2008 m. spalio 29 d. sudarant dovanojimo sutartį, UAB „Esveras“ vykdė veiklą, apie jos nemokumą ar bankroto bylos iškėlimą jokių duomenų jis neturėjo ir neturėjo galimybės numatyti, kad tokios pasekmės gali kilti ateityje. 2008 m. spalio 29 d. sudarant dovanojimo sutartį UAB „Aglova“ vykdė veiklą ir nebuvo jokių duomenų, kad ji gali nevykdyti šios kredito sutarties. Nuo 2010 m. birželio apeliantas nurodo, kad jis šioje bendrovėje nebedirba ir neturi šios bendrovės akcijų, tačiau, jo žiniomis, ši bendrovė nėra sustabdžiusi veiklos, jai neiškelta bankroto byla.Sutartys buvo sudarytos banko darbuotojų iniciatyva. Nei apeliantui, nei UAB „Aglova“ nepateikus jokių prašymų dėl kreditų suteikimo, ieškovui net nepasidomėjus apelianto bei laiduotojo S. J. turimu turtu.Apelianto motina B. S. jai priklausantį nekilnojamąjį turtą apeliantui dovanojo tik formaliai, t. y. tik todėl, kad apeliantas sutvarkytų šio teisinę registraciją. Kadangi apeliantas ir atsakovės neturi teisinio išsilavinimo ir nežinojo, kad tokiam reikalui sutvarkyti būtų pakakę įgaliojimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą AB Ūkio bankas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Teismas teisingai nustatė, kad sudaręs ginčijamą dovanojimo sandorį, V. S. tapo nepajėgus sumokėti šiai dienai esamą įsiskolinimą AB Ūkio bankui, nes šiuo metu jis neturi jokio turto ir pajamų.Likusios V. S. skolinių prievolių AB Ūkio bankui dalies pagal UAB „Aglova“ kredito sandorius ir V. S. vartojimo kredito sutartį, kuri sudaro daugiau kaip 600 000 Lt padengti nėra jokių galimybių. Tretieji asmenys, laidavę už šiuos kreditus, arba neturi jokio turto, arba jų turtas suvaržytas.Apeliacinio skundo argumentai, kad ginčo sandorio sudarymo metu nebuvo jokių duomenų, kad UAB „Aglova“ nevykdys kreditinių įsipareigojimų, paneigiami byloje pateiktais UAB „Aglova“ sąskaitų išrašais, iš kurių matyti, kad tarp UAB „Aglova“ ir AB „Ūkio bankas“ 2008 m. balandžio 23 d. sudarytos kredito sutarties Nr. 08/03-244 kredito grąžinimo grafikas buvo pažeistas nuo pat pirmosios kredito grąžinimo įmokos.Ginčo sandorio sudarymo metu visos UAB „Aglova“ akcijos bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė atsakovams V. S. ir J. S.. Be to, V. S. buvo UAB „Aglova“ direktorius. Todėl laikytina, kad šie asmenys ginčijamo dovanojimo sandorio sudarymo metu žinojo apie UAB „Aglova“ finansinių įsipareigojimų pradelsimus ir sudarydami šį sandorį siekė paslėpti jiems priklausantį turtą.Atsakovo V. S. pasirašyti kreditiniai įsipareigojimai nenuginčyti, šiai dienai galiojantys, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl šių įsipareigojimų ydingumo neturi bylai reikšmės. AB Ūkio bankas reikalavimo teisė nenuginčyta, todėl bankas turėjo teisę užvesti šią bylą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą J. S. prašo apelianto V. S. apeliacinį skundą tenkinti ir panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo AB Ūkio bankas ieškinį atmesti.

Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

J. S., kaip atsakovo V. S. sutuoktinei, visiškai nebuvo žinomi jo verslo reikalai. Nurodo, kad ji niekada nesidomėjo apie sutuoktinio V. S. valdomas UAB „Aglova“ akcijas ir sudarytus sandorius, susijusius su jo darbu. Vien tai, kad sandorių neginčijo, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad apie tai jai buvo žinoma ir su jais sutiko.J. S. žinojo, kad dovanojimo sutartis sudaryta tik laikinai. Nei ji, nei jos sutuoktinis V. S. niekada realiai nepretendavo į B. S. turtą, kaip asmeninę nuosavybę, ji niekada nežinojo kada buvo sutvarkyta nekilnojamojo turto teisinė registracija.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad AB Ūkio bankas ir atsakovas V. S. 2008 m. rugpjūčio 6 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 08/03-440, pagal kurią atsakovui V. S. suteiktas 60 000 Lt kreditas (t. 2, b. l. 144-147). Kredito grąžinimą laidavo atsakovas V. S. ir trečiasis asmuo S. V. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu 60 000 Lt suma. Ši sutartis nebuvo tinkamai vykdoma ir 2009 m. sausio 8 d. buvo išduotas vykdomasis įrašas dėl skolos išieškojimo (t. 2, b. l. 148-149).

AB Ūkio bankas ir UAB „Aglova“, atstovaujama direktoriaus V. S., 2008 m. balandžio 18 d. sudarė kredito sutartį Nr. 08/03-234, pagal kurią suteiktas 550 000 Lt kreditas (t. 2, b. l. 86-98). Šios šalys taip pat 2008 m. balandžio 23 d. sudarė kredito sutartį Nr. 08/03-244, pagal kurią suteiktas kreditas 360 000 Lt sumai (t. 2, b. l. 104-114), įkeičiant UAB „Aglova“ turtą. UAB „Aglova“ nevykdant sutartinių įsipareigojimų 2009 m. liepos 3 d. buvo išduotas vykdomasis įrašas dėl skolos išieškojimo (t. 2, b. l. 118).

Taip pat nustatyta, kad AB Ūkio bankas ir UAB „Esveras“, atstovaujama N. K., 2006 m. lapkričio 2 d. sudarė kredito sutartį Nr. 06-03-324, pagal kurią UAB „Esveras“ suteiktas 500 000 Lt kreditas (t. 2, b. l. 27-39). Atsakovas V. S. ir trečiasis asmuo E. S. laidavo paprastuoju neprotestuotinu vekseliu 531 250 Lt suma (t. 2, b. l. 40-41). Užtikrinant šio kredito grąžinimą, UAB „Esveras“ 2007 m. vasario 8 d. įkeitė bankui nekilnojamąjį turtą. UAB „Esveras“ nevykdant sutartinių įsipareigojimų bankas pareikalavo, kad laiduotojai V. S. ir E. S. apmokėtų vekselį. Laiduotojams nevykdant reikalavimo, 2009 m. liepos 3 d. buvo išduotas vykdomasis įrašas dėl skolos išieškojimo. UAB „Esveras“ Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla, kurioje AB Ūkio bankas kreditorinis reikalavimas patvirtintas 998 132,15 Lt sumai (t. 2, b. l. 74-76).

Nustatyta, kad atsakovas V. S. ir J. S. 2008 m. spalio 29 d. dovanojimo sutartimi padovanojo atsakovei B. S. nekilnojamąjį turtą –½ dalį gyvenamojo namo ir žemės sklypo, ½ dalį kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių (t. 1, b. l. 40-41). Pirmosios instancijos teismas šį sandorį, sudarytą tarp V. S., J. S. ir B. S., pripažino negaliojančia nuo jo sudarymo momento CK 6.66 straipsnio pagrindu.

Apeliantas V. S. su šiomis teismo išvadomis nesutinka, visų pirma teigdamas, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad sudaręs nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį jis iš esmės tapo nemokus. Šį savo teiginį apeliantas grindžia faktine aplinkybe, kad jis yra darbingo amžiaus, nors nuo 2012 m. kovo 6 d. yra registruotas Panevėžio darbo biržoje, turi galimybę vėl gauti darbo užmokestį. Teisėjų kolegija vertina, kad šios apelianto įvardintos faktinės aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovas V. S., būdamas AB Ūkio bankas skolininku, sudarydamas nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį, iš esmės tapo nemokus, kadangi jokio kito turto ir pajamų jis neturi. Apelianto nurodomos aplinkybės, neva jis yra mokus, atmestinos kaip nepagrįstos ir neįrodytos nenurodžius aplinkybių (esamo turto, pajamų ir pan.), kurioms esant būtų pagrindas pripažinti, kad atsakovas būtų pajėgus dengti skolinius įsipareigojimus savo kreditoriams (CPK 178 str.).

Taip pat atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, jog nėra pakankamo pagrindo pripažinti, kad kreditorius AB Ūkio bankas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, kad ginčijamas sandoris pažeidžia šio kreditoriaus teises, bei kad apeliantas buvo nesąžiningas, kadangi žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus AB Ūkio bankas teises. Apeliantas teigia, kad UAB „Esveras“ yra iškelta bankroto byla, o bankroto administratorius patvirtino, kad artimiausiu metu AB Ūkio bankas ketina perimti įkeistą nekilnojamąjį turtą ir skola pagal minėtą kredito sutartį liko tik 5 613,41 Lt. Tačiau šiuo atveju svarbu tai, kad, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovo V. S. skola AB Ūkio bankui sudaro 1 052 716,13 Lt sumą, kas nėra paneigta apeliacinio skundo argumentais (t. 2, b. l. 1). Taigi tuo atveju, jei perspektyvoje BUAB „Esveras“ įsiskolinimas kreditoriui AB Ūkio bankui gali sumažėti dėl realizuoto bankui įkeisto turto 400 000 Lt suma, likusi nepadengta įsiskolinimo suma pagal aukščiau paminėtus kredito sutartis, vekselius sudarytų daugiau kaip 600 000 Lt. Taigi, kaip teisingai nurodo kreditorius AB Ūkio bankas, apeliantas nepagrindė likusios V. S. skolinių įsipareigojimų AB Ūkio bankui dalies padengimo galimybių. Ši aplinkybė apelianto neįrodyta (CPK 178 str.). Be to, kreditorius pateikė įrodymus, kad nėra galimybių padengti įsiskolinimų ir iš kitų laiduotojų turto. Pagal V. S. sudarytą su AB ūkio banku Vartojimo kredito sutartį Nr. 08/03-440 ir jos pagrindu išduotą vekselį laidavo S. V.. Iš į bylą pateiktos VĮ Registrų centro pažymos matyti, kad šis laiduotojas taip pat jokio nekilnojamojo turto neturi (t. 1, b. l. 151). Kitas laiduotojas – E. S., laidavęs pagal 2006 m. lapkričio 2 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį (t. 2, b. l. 40), nors pagal VĮ Registrų centro duomenis (t. 2, b. l. 153-155) ir turi nekilnojamojo turto (butas/patalpa – gyvenamoji patalpa Panevėžio m. (duomenys neskelbtini)), tačiau šiam turtui taikomi atitinkami suvaržymai (turtas areštuotas, nustatyta hipoteka).

Apeliacinio skundo argumentai, kad ginčo sandorio sudarymo metu 2008 m. spalio 29 d. sudarant dovanojimo sandorį UAB „Aglova“ vykdė veiklą ir nebuvo jokių duomenų, kad ši įmonė gali nevykdyti 2008 m. balandžio 23 d. kredito sutarties Nr. 08/03-244, pasirašytos AB Ūkio bankas ir UAB „Aglova“, atstovaujamos direktoriaus V. S., taip pat atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti, kadangi šį apelianto teiginį paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai. Iš į bylą pateikto UAB „Aglova“ sąskaitos išrašo už laikotarpį 2008 m. balandžio 6 d. – 2009 m. birželio 30 d. matyti (t. 2, b. l. 101), kad minimos kredito sutarties grąžinimo grafikas (t. 2, b. l. 97) iš esmės buvo pažeistas nuo pat pirmosios kredito grąžinimo įmokos. Pirmąją įmoką - 7 000 Lt sumą, UAB „Aglova“, turėjo įmokėti 2008 m. lapkričio 1 d., kuomet šiai įmonei vadovavo pats apeliantas V. S. (t. 2, b. l. 24), tačiau pagal minėtą išrašą matyti, kad pirmosios įmokos dalis buvo įmokėta tik 2008 m. lapkričio 21 d. Taigi jau minėtu laikotarpiu, kuomet UAB „Aglova“ vadovavo pats apeliantas, jau strigo skolinių įsipareigojimų dengimas, kas paneigia šio teiginius, kad nebuvo jokių duomenų, kad įmonė gali nevykdyti kredito sutarties.

Nors apeliantas teigia, kad nėra pagrindo pripažinti, kad kreditorius AB Ūkio bankas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, tačiau, pagal bylos duomenis nustatyta, kad apelianto V. S. sudaryti aukščiau nurodyti įsipareigojimai (kredito sutartis, laidavimai pagal vekselius ir pan.) yra galiojantys ir nenuginčyti, kas yra konstatuota kitose civilinėse byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-356/2011 (t. 1, b. l. 165-168); Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-324/2011, t. 1, b. l. 173-175; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-91/2012, t. 1, b. l. 185-186). Todėl teisėjų kolegija išsamiau dėl šio apelianto argumento nepasisako.

Apeliaciniame skunde apeliantas atkartoja savo ankstesniuose procesiniuose dokumentuose nurodytą teiginį, kad jo motina B. S. jai priklausantį nekilnojamąjį turtą dovanojo tikslu sutvarkyti šio turto teisinę registraciją, nenurodydamas jokių kitų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadų šiuo aspektu. Pažymėtina, kad šiuo klausimu pirmosios instancijos teismas pateikė išsamiai pagrįstą išvadą, su kuria teisėjų kolegija sutinka, kad atlikti pastatų teisinę registraciją turto dovanoti nėra būtina, kadangi pakanka turėti savininko suteiktą įgaliojimą, o pagal nekilnojamojo turto duomenis nustatyta, kad nekilnojamojo turto teisinė registracija buvo sutvarkyta dar 2002 m. vasario 13 d. (t. 1, b. l. 16-18). Tuo tarpu dovanojimo sutartį šalys sudarė 2008 m. spalio 29 d.

Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad vadovaujantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Todėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 8 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

TeisėjaiKonstantinas GurinasVytas MiliusMarytė Mitkuvienė